- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-13
- Bylos Nr.
- 2SA-34-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10279-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A. R. B.
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Kategorijos
- 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui A. R. B. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2012-02-09 sprendimu už akių (b.l. 38-39) patenkino ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo A. R. B. 5058,91 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5058,91 Lt sumą nuo 2011-11-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 152 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (atsakovas) A. R. B. 2012-06-06 pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo (b.l. 48-52). Nurodė, kad byla buvo išnagrinėta priėmus sprendimą už akių. Teismas atsakovui nebandė įteikti procesinių dokumentų per darbovietę ar draudimo sutartyje nurodytu draudėjo adresu. Atsakovas dažnai darbo reikalais išvyksta į užsienį, todėl procesinių dokumentų negavo. Kaip pagrindu proceso atnaujinimui rėmėsi CPK 366 str. 1 d. 9 p., t.y. mano, kad teismo sprendime už akių yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Teismas nepasirinko dokumentų įteikimo per antstolį ar darbovietę būdo, o pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu gyvena nuomininkai iš užsienio. Dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra formalus, todėl teismas padarė aiškią proceso teisės normos taikymo klaidą. Be to, ieškovas neįrodė visų sąlygų, kurioms esant jis turi teisę regreso tvarka išmokėtą draudimo išmoką išieškoti iš pareiškėjo.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu (b.l. 65-68) atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė atmesti. Nurodė, kad pagal teismų praktiką pareiškėjas netinkamai interpretuoja teisės taikymo klaidą, nes pastaroji turi būti akivaizdi ir esminė. Teismas procesinius dokumentus atsakovui siuntė ne tik atsakovo deklaruotos gyvenamosios adresus, bet ir darbovietei, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, o ieškovas pasirinko įstatymiškai įtvirtintą įteikimo būdą – specialiame tinklapyje viešo paskelbimo būdu. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atliko formalų pateiktų įrodymų vertinimą. Atsakovas neturėjo teisės naudoti automobilio, kuriam neatlikta techninė apžiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2012-10-23 nutartimi (b.l. 79) pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, teismas jam siuntė procesinius dokumentus deklaruotos gyvenamosios adresu, VĮ Registrų centre nurodytu darbovietės adresu bei internete nurodytu darbovietės adresu - niekur procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti. Teismas sprendė, jog teisės normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą, taikytos tinkamai ir nėra pagrindo pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu laikyti teisės taikymo klaida. Teismas pažymėjo ir tai, jog pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad ieškovas neįrodė atsakovo vairavimo techniškai netvarkingos transporto priemonės ir dėl to įvykusio eismo įvykio faktų prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pareiškėjas nepateikė nei ieškovui (draudimo bendrovei), nei teismui įrodymų, kad yra kitos aplinkybės nei byloje pagrįstos rašytiniais įrodymais, t.y. kad eismo įvykio metu transporto priemonei yra atlikta ir galioja valstybinė techninė apžiūra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas A. R. B. atskiruoju skundu (b.l. 82-87) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-10-23 nutartį, atnaujinti procesą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas, 2012-02-09 priimdamas sprendimą už akių, bylos iš esmės neišnagrinėjo, įrodymai nebuvo tinkamai įvertinti, teismo padarytos išvados neišsamios ir nepakankamos. Ieškovo į bylą pateiktuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta avarijos priežastis, kad atsakovas nespėjo sustabdyti transporto priemonės ir atsitrenkė į kitą automobilį. Akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko dėl žmogiškojo faktoriaus, vairuotojui nepastebėjus priešais stabdančio automobilio. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta teismo išvada, jog ieškovas neprivalo įrodyti transporto priemonės techninės būklės neatitikimo ir eismo įvykio priežastinio ryšio. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog priežastinio ryšio nebuvimas atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žąlą. Ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio techninio gedimo. Todėl teismo sprendimas yra priimtas nesiremiant byloje surinktais įrodymais ir tinkamomis teisėmis normomis, kas daro šį sprendimą absoliučiai negaliojančiu pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti formaliai, pasinaudojant viešo paskelbimo spaudoje būdu. CPK numatyti alternatyvūs procesinių dokumentų įteikimo būdai - pašto siunta, per antstolius, kurjerius, per darbovietę, paskiriant kuratorių. Taip pat CPK 123 str. 3 d. numatyta, jog procesiniai dokumentai gali būti įteikiami adresato pilnamečiams šeimos nariams. Tačiau teismas procesinių dokumentų nesiuntė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje nurodytu adresu. Akivaizdu, jog N. B. yra atsakovo šeimos narys ir būtų priėmusi šiam skirtus dokumentus. Taip pat nesuprantama, kodėl nebuvo pasirinkta procesinius dokumentus įteikti per antstolį. Viešo paskelbimo būdas gali būti taikomas tik išnaudojus visus kitus būdus – kai adreso gyvenamojo ir darbo vietos yra nežinomos ir kai nėra galimybės paskirti kuratorių. Todėl pasirenkant tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą buvo padaryta teisės taikymo klaida.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu (b.l. 92-95) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismas 2012-10-23 nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, jog teismas neturėjo pareigos šioje byloje procesinius dokumentus siųsti draudėjai N. B. draudimo sutartyje nurodytu adresu. Draudėjas ir transporto priemonės valdytojas ne visada sutampa. Nagrinėjamoje byloje transporto priemonės draudėja ir savininkė eismo įvykyje nedalyvavo, todėl nėra laikoma atsakinga už įvykio metu trečiajam asmeniui padarytą žalą. Ieškovas neturi duomenų apie atsakovo ir N. B. giminystės ryšius, todėl pagrindo siųsti procesinius dokumentus N. B. gyvenamosios vietos adresu nebuvo. Byloje buvo imstąsi priemonių dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui. Pats atsakovas nurodo, jog dažnai būna išvykęs į užsienį, kas patvirtina, jog kiti dokumentų įteikimo būdai efektyvūs nebūtų. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtino, jog transporto priemonei, kurią vairavo atsakovas, nebuvo atlikta techninė apžiūra. Teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog transporto priemonė nebuvo techniškai tvarkinga, dėl ko įvyko eismo įvykis. Kitokių šią aplinkybę paneigiančių duomenų byloje nėra. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad byloje pateiktuose dokumentuose avarijos priežastimi įvardijama tai, jog atsakovas nespėjo sustabdyti automobilio. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad eismo įvykis įvyko ne dėl automobilio techninio gedimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ar nepagrįstas.
Šioje proceso atnaujinimo stadijoje teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas netikrinami iš esmės ir šalių ginčas iš naujo nenagrinėjamas. Teismas tik tikrina, ar yra aplinkybių, kuriuos būtų pagrindas abejonei, jog galėjo būti priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, ir dėl to reikėtų atnaujinti procesą byloje. Taigi šioje proceso stadijoje sprendžiamas proceso atnaujinimo pagrindo buvimo, bet ne pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimą klausimas. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrinamas tik atnaujinus procesą išnagrinėjus bylą pakartotinai, neperžengiant proceso atnaujinimo pagrindo ribų (CPK 370 str. 4 d.).
Kaip matyti iš apelianto (pareiškėjo) prašymo atnaujinti procesą turinio, jis teigia esant CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtinam proceso atnaujinimo pagrindui – pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryt aiški teisės normos taikymo klaidą ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatyme neįvardijus, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka laikytina vertinamąja, jos turinį konkrečiu atveju turi atskleisti prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 str. 3 d.). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis c.b. Nr. 3K-3-247/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šias teisės nuostatas, yra konstatavęs ir tai, kad pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo-2011-04-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-183/2011, 2011-03-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-121/2011).
Šiuo atveju apeliantas prašo jo pažeistą teisę ginti taikant išimtinę proceso stadiją ir atnaujinti procesą byloje, negalint pasinaudoti kitu įstatymo numatytu sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdu (CPK 287 str.). Vieną iš teisės normų taikymo klaidų apeliantas įvardija tai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2012-02-09 sprendimą už akių, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog procesiniai dokumentai (ieškinys bei pranešimas, įpareigojantis pateikti atsiliepimą) apeliantu įteikti formaliai, pasinaudojus viešo paskelbimo teismo tinklapyje būdu. Remiantis CPK 117 str. 1 d., už oficialų procesinių dokumentų įteikimą yra atsakingas teismas. Taigi teismas, būdamas atsakingas už procesinių dokumentų įteikimą, turi diskrecijos teisę, įvertinęs konkrečią situaciją, spręsti, kokiu būdu tikslingiausia įteikti procesinius dokumentus, taip, be kita ko, užtikrindamas proceso operatyvumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-313/2009; 2007-04-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-183/2007). Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad procesiniai dokumentai apeliantui buvo siunčiami ieškovo ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa su Gyventojų registro tarnybos išviešinta apelianto deklaruota gyvenamąją vieta ( (duomenys neskelbtini) , b.l. 21-24). Taip pat pirmosios instancijos teismas, pasinaudojęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėje esančia informacija (CPK 179 str. 3 d.), procesinius dokumentus apeliantui mėgino įteikti ir jo darbovietė (duomenys neskelbtini) adresais, nurodytais juridinių asmenų registre ir internetiniame portale (b.l. 26-30, 33-35). Ieškovas jam priimtinu procesinių dokumentų įteikimo būdu įvardijo viešą paskelbimą (b.l. 31), šiuo būdu apeliantui procesiniai dokumentai ir įteikti (b.l. 36, 37). CPK normos, priešingai nei teigia apeliantas, nenumato galimybės procesinius dokumentus siųsti byloje dalyvaujančio asmens pilnamečiams šeimos nariams. Tokiems asmenims procesiniai dokumentai galėtų būti įteikti tik dokumentą pristatančiam asmeniui neradus paties adresato jo gyvenamojoje vietoje (CPK 123 str. 3 d.). Be to, nagrinėjamos bylos atveju nebuvo pagrindo išvadai, jog galimi kiti alternatyvūs procesinių dokumentų įteikimo apeliantui būdai, numatyti CPK XI skyriaus antrajame skirsnyje (įteikimas per antstolį ar įteikimas kuratoriui). Ieškovas savo sąskaita kuratoriaus paskirti neprašė (CPK 39 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esant CPK 39 str. ir 129 str. 2 d. nurodytoms sąlygoms kuratorius skiriamas būtent šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita. Teismas kuratoriaus paskirti savo iniciatyva negali. Todėl prašymo skirti kuratorių ir apmokėjimo už jo paslaugas nebuvimas reiškia kuratoriaus paskyrimo negalimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-48/2010; 2012-06-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-277/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinių dokumentų įteikimas per antstolį šios civilinės bylos atveju būtų taip pat būtų neefektyvus ir neekonomiškas, juolab, kad ir pats apeliantas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė dažnai būnąs išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Dėl minėtų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjant bylą buvo padarytas proceso teisės normų, susijusių su dokumentų įteikimu, pažeidimas, dėl kurio egzistuoja proceso atnaujinimo prielaidos.
Apeliantas, įrodinėdamas kito pagrindo atnaujinti procesą buvimą, tvirtina, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, padarė aiškią materialinės teisės normų, nustatančių draudiko, sumokėjusio išmoką, teisę reikalauti grąžinti sumokėtą sumą, klaidą. Su šiuo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas sutinka. Draudžiamasis įvykis turi pasižymėti tikėtinumo, atsitiktinumo požymiais, jis negali būti sukeltas tyčia ar veiksmais, kurie neišvengiamai lemia žalą kitiems asmenims arba sudaro tokios žalos kilimo tikimybę. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste – TPVCAPDĮ) 22 str. nurodyti atvejai atitinka situacijas, kuomet draudžiamieji įvykiai nepasižymi tikėtinumo, atsitiktinumo kriterijais. Draudiko atgręžtinio reikalavimo teisė į kaltininką užtikrina draudikų veiklos stabilumą, leidžia išvengti nepagrįstų ir pagal draudiko verslo logiką nenuspėjamų išlaidų bei prevenciškai riboja neatsakingą ir visuomenei žalingą transporto priemonių valdytojų elgesį. Taigi, nepaisant to, kad draudiko mokėjimo pareiga kyla dėl draudžiamojo įvykio pagal TPVCAPDĮ, tačiau šiame įstatyme nustatytais atvejais draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltininką. Šiuo atveju aktualus TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 2 p. taikymas, kuris nustato, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Tigi privalo būti nustatyta visų šių sąlygų sutaptis. Nei bylos medžiaga, nei atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti ar neigti, jog buvo padarytas materialiosios teisės normos – TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 2 p. pažeidimas, susiformavimui. Kita vertus, šios teisės normos bei CK 6.270, 6.280 str. pagrindu buvo priimtas 2012-02-09 sprendimas už akių, kuriuo ieškinys buvo patenkintas visiškai. Sprendimo už akių priėmimo atveju net ir atlikdamas formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas turi įsitikinti, kad pasitvirtinus įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Nagrinėjamos bylos situacijoje tai reiškia, kad turi būti įžvelgiamos visos keturios sąlygos civilinei atsakomybei taikyti.
Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog susiklostė sąlygos, nustatytos TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 2 p., regresiniam reikalavimui prieš atsakingą už žalos padarymą transporto priemonės valdytoją reikšti, padarė konstatavęs, jog : 1) byloje nėra duomenų, kad eismo įvykis kilo ne dėl to, jog atsakovas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, 2) atsakovas neginčijo ieškovo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tokia išvada galėjo būti padaryta pažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų reikalavimus (CPK 176 str., 178 str., 185 str.). Byloje pateikti įrodymai - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-11-26 raštas Nr. 10R-624221-10, 2010-11-18 eismo įvykio protokolas, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, draudimo išmokos mokėjimo pažyma, pirmosios instancijos teismui leido nustatyti aplinkybes, kad apeliantas vairavo automobilį, kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, jo (kaip valdytojo) civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovo, eismo įvykio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė ir išmokėta 5058,91 Lt dydžio draudimo išmoka. Tačiau faktinės aplinkybės, kad apeliantas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kuria važiuoti draudžiama ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties, konstatavimui byloje duomenų pateikta nebuvo (CPK 12 str., 178 str.). Priešingai nei tvirtina savo atsiliepime ieškovas, būtent jam, o ne apeliantui žalos atlyginimo teisiniuose santykiuose tenka pareiga įrodyti sąlygų, būtinų asmens civilinei atsakomybei taikyti, buvimą. Atsakovui tokiu atveju galėtų tekti pareiga paneigti kaltės prezumpciją, jeigu tokia įstatymais būtų nustatyta Taigi pastaroji aplinkybė nustatyta nesilaikant įrodinėjimą reglamentuojančių procesinės teisės normų reikalavimų dėl ko yra pagrindas, prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu tenkinimui.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo klausimą ir nutaręs atsisakyti atnaujinti procesą, priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir proceso atnaujinimo klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas procesas civilinėje byloje Nr. 2-803-592/2012 pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui A. R. B. dėl žalos atlyginimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliantui klausimas nespręstinas. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos galutiniu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93 str., 94 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-803-592/2012 pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui A. R. B. dėl žalos atlyginimo, ir grąžinti bylą nagrinėti iš esmės Vilniaus miesto apylinkės teismui