Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. C. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016-09-09, 04.03 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Porsche Cayennes“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią UAB „F“, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,29 prom.), padarė eismo įvykį, kuris nulėmė kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šiais veiksmais M. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 14 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Apelianto manymu, esant duomenų, kad alkoholio matuoklio duomenys yra patikimi ir jais remtis galima, yra pagrindas už padarytą administracinį teisės pažeidimą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Mano, kad teismo konstatuotas pažeidimas, t. y. alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nėra toks pavojingas kaip automobilio vairavimas esant neblaiviam. Jis nesukėlė jokio pavojaus aplinkiniams, o pats eismo įvykis buvo sąlygotas ne asmens neblaivumo, o automobilio gedimo. Apelianto teigimu, tai, kad jis nevairavo transporto priemonės būdamas neblaivus, patvirtina jo padaryto pažeidimo mažesnį pavojingumą ir leidžia jį vertinti kaip visuomenei nepavojingą asmenį. Be to, tvirtina, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl atliekamų darbo funkcijų. Netekęs jų, gali neteikti ir darbo. Pažymi, kad jis niekada nėra baustas už vairavimą neblaiviam ar už įvykio sukėlimą, nors teisę vairuoti turi nuo 1981 m.

Nesutinka su pažeidėju, jog alkoholio matuokliu nustatyti duomenys yra nepatikimi ir pateikia jo sertifikatą, patvirtinantį, kad matuoklis galioja iki 2017-01-04. Tvirtina, jog policijos pareigūnai užfiksavo administracinį teisės pažeidimą nepažeisdami galiojančių teisės aktų, o apelianto teiginiai dėl pareigūnų atliktų netinkamų veiksmų, yra tik siekimas išvengti įstatymo numatytų griežtų sankcijų. Institucijos manymu, tai kad M. C. alkoholį vartojo po eismo įvykio ir kad eismo įvykį sąlygojo automobilio gedimas, nėra atsakomybę švelninančios aplinkybės, nes KET 15 punktas draudžia vairuoti techniškai netvarkingą automobilį, 234.1 punktas draudžia važiuoti, kai neveikia motorinės transporto priemonės pagrindinis stabdys. Dėl nurodytų priežasčių nesutinka, kad pažeidėjui būtų taikyta ATPK 30¹ straipsnio nuostata.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Minėto straipsnio 2 dalyje yra nustatytos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos apeliaciniame teisme. Teismas pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis negali būti bloginama daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.

Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-12 nutarimo pateikė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. C.. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, apeliacinio skundo nepateikė, tačiau atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 201610-12 nutarimą ir pažeidėjui paskirti nuobaudą už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje. Mano, kad teismas nepagrįstai administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavo į ATPK 126 straipsnio 5 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą nėra prilyginamas apeliaciniam skundui ir juo reikšti naujų reikalavimų, negalima. Šiuo procesiniu dokumentu šalis išsako savo sutikimo ar nesutikimo motyvus su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais. Nors pirmosios instancijos teismas pakeitė administracinio teisės pažeidimo kvalifikaciją iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į 126 straipsnio 5 dalį ir Institucija su tuo nesutinka, tačiau apeliacinį skundą pateikė tik pažeidėjas, kuris neginčija šios nutarimo dalies. Dėl nurodytų priežasčių apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėja bylą tik pažeidėjo M. C. apeliacinio skundo ribose ir Institucijos atsiliepime į apeliacinį skundą pareikštų reikalavimų nenagrinėja, nes priešingu atveju būtų neteisėtai bloginama pažeidėjo padėtis (ATPK 302¹¹ str.).

Iš pažeidėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad yra pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį, nes nėra duomenų, kad alkoholio matuokliu užfiksuoti duomenys yra patikimi.

Institucija teismui pateikė alkotesterio LION alcolmetre 500 Nr. 18891, kurio buvo nustatytas pažeidėjo neblaivumas, patikros sertifikatą, iš kurio matyti, kad jis galioja iki 2017-01-04. Patikra atlikta buvo 2016-07-04. Taigi abejonių, kad gauti duomenys dėl neblaivumo yra patikimi, nekyla. Dėl nurodytų priežasčių apelianto prašymas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliantas prašo pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti.

Už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, numatyta nuobauda yra nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Pirmosios instancijos teismas pažeidėjui taikė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį paskyrė 289 Eur baudą su teise vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems (1) metams.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos duomenis, tinkamai įvertino ATPK 30² straipsnyje numatytas aplinkybes ir paskyrė tinkamą nuobaudą. Nesutiktina su apeliantu, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą ir netaikyti transporto priemonės atėmimo arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30² str.). Teismas visas šias aplinkybes, skirdamas nuobaudą, įvertino. Atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pažeidėjas atlygino žalą, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teigiamą pažeidėjo charakteristiką (nėra baustas administracine tvarka) bei pažeidimo pobūdį.

Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014). Nagrinėjamu atveju nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau vienos lengvinančios aplinkybės buvimas nesuponuoja pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatą, nes tai nelaikytina išskirtine aplinkybe – ji įvertinta skiriant nuobaudą sankcijos ribose. Atkreiptinas pažeidėjo dėmesys, kad darbo padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas.

Nesutiktina su pažeidėju, jog ir padaryto pažeidimo pobūdis – narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, suponuoja išvadą paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nes toks pažeidimas sąlyginai nėra labai pavojingas ir leidžiantis pažeidėją traktuoti kaip pavojingą asmenį visuomenei iš kurio būtų galima atimti teisę vairuoti transporto priemonę. Pirma, būtent už tokį pažeidimą numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki trejų metų (ATPK 126 str. 5 d.), todėl teigti, kad už tokį pažeidimą nėra būtinybės skirti tokią nuobaudą, yra visiškai nepagrįsta. Antra, nors pirmosios instancijos teismas ir perkvalifikavo pažeidimą iš ATPK 127 straipsnio 3 dalies į ATPK 126 straipsnio 5 dalį, tačiau taip pat, prieštaraujant nustatytai pažeidimo kvalifikacijai (ATPK 126 str. 5 d.), konstatavo, kad pažeidėjas padarė KET 9, 14 punktų reikalavimų pažeidimus. Minėta, kad apeliaciniu skundu pažeidėjas šios nutarimo dalies neskundė, todėl apygardos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsnio 2 dalimi, dėl jos pagrįstumo nepasisako. Tačiau visos byloje nustatytos aplinkybės turi reikšmės vertinant padaryto pažeidimo pavojingumą.

Pirmosios instancijos teismo konstatuotų KET 9, 14 punktų reikalavimų pažeidimų, pažeidėjas neginčija. KET 9 punktas nurodo pareigą vairuotojams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Bylos duomenimis nustatyta, ir to pažeidėjas iš esmės neginčijo, kad būtent jis sugadino gatvių apšvietimo pamatą, dvi atramas, šviestuvą ir padarė 304,73 Eur žalą. (b. l. 16). KET 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taigi, atsižvelgus į padarytų KET pažeidimų pobūdį, juos vertinti kaip mažai pavojingus, nėra jokio pagrindo, juolab, kad jų padarymas sukėlė neigiamas pasekmes.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-60-2014).

Apygardos teismas, įvertinęs aplinkybes, kurias būtina įvertinti skiriant nuobaudą, ir atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl jos dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimą nepakeistą ir M. C. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.