Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

1. A. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. gegužės 12 d. apie 2.10 val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6820“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatyta 1,87 promilių), ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Žemesnės instancijos teismas

6. Šioje nagrinėjamoje byloje A. N. buvo kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatyta 1,87 promilių girtumas). Pirmosios instancijos teismas A. N. išteisino, konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, rodančių, kad būtent kaltinamasis neblaivus vairavo automobilį (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimą, apklaususi liudytojus A. D., N. S., peržiūrėjusi policijos pareigūnų kūno kameromis darytus vaizdo įrašus, tarnybinio automobilio priekinės kameros įrašus, konstatuoja, kad tokia apylinkės teismo išvada yra nepagrįsta.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad policijos pareigūno A. D. parodymus, jog jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prasilenkdamas (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje matė, jog už vairo sėdi vyras, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, o apklaustas teisme nurodė, kad už vairo sėdėjo vyras, tačiau jo veido nematė, neatsakė į klausimą, ar prasilenkiant sankryžoje degė šviesa automobilio salone, liudytojas nepastebėjo, ar automobiliui sustojus kas nors vyko automobilio salone (vairuotojas ir keleivis susikeitė vietomis), nes galiniai langai buvo tamsinti ir nebuvo galima pastebėti, pirmosios instancijos teismas laikė nenuosekliais. Tačiau priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodo apylinkės teismas, šio liudytojo parodymai dėl esminių faktinių įvykio aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs, jo parodymus patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja N. S. bei vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės.

7.1. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. nurodė, kad pamatė (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pravažiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir matė, kad už vairo sėdėjo vyras. Pradėjo važiuoti paskui minėtą automobilį, jį sekė, iš karto to automobilio nestabdė. Pakvietė į pagalbą kitą policijos ekipažą, nes pastebėjo, kad už vairo sėdi vyras pravarde „(duomenys neskelbtini)“, tai yra A. N., kurio charakteristika nėra gera. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, tada jis įjungė policijos automobilio raudonus mėlynus švyturėlius, per garsiakalbį pareikalavo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo sustoti. Minėtam automobiliui tik sustojus, jis iššoko iš policijos automobilio ir per kelias sekundes pribėgo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo durų. Pamatė, kad už vairo sėdi vyras, kas sėdėjo šalia, neprisimena (1 t., b. l. 75–76).

7.2. Būtent tai, kad prasilenkiant sankryžoje liudytojas matė, jog už automobilio vairo sėdėjo vyras, patvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Tai, kad apklausiamas teisme liudytojas A. D. negalėjo pasakyti, ar vairuotojo vietoje sėdėjo A. N., teigė, kad veido nematė, tačiau kaip jau buvo minėta, liudytojas tiek apklausiamas teisme, tiek ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog matė, jog už automobilio vairo sėdėjo vyras. Taip pat teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad automobilį stabdė ne iš galo, o iš šono, kad matytų už vairo sėdintį asmenį. Stabdomas automobilis sustojo dešiniame kelkraštyje, o jų automobilis – ne tiesiai iš galo, o iš šono. Jis staigiai išlipo iš mašinos, kad vairuotojas nepersėstų. Prie vairuotojo jis priėjo per kelias sekundes, už vairo sėdėjo A. N.. Liudytojas taip pat nurodė, jog jis nemano, kad per kelias sekundes vairuotojas su keleiviu galėjo pasikeisti vietomis (2 t., b. l. 129–130).

7.3. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas A. D. dar kartą patvirtino, jog jis matė kas sėdi už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairo. Jis tą asmenį, kuris sėdėjo už automobilio vairo, pažinojo iš seniau, iš darbinės aplinkos. Taip pat liudytojas paaiškino, kad jis su kolege tarnybiniu automobiliu važiavo tiesiai, o automobilis „(duomenys neskelbtini)“ važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link centro. Automobilį matė iš dešinio šono. Nors paros metas buvo tamsus, tačiau ta vieta ((duomenys neskelbtini) gatvių sankryža) buvo labai gerai apšviesta. Liudytojas taip pat parodė, kad pamatę automobilį „(duomenys neskelbtini)“, su tarnybiniu automobiliu važiavo iš paskos ir automobilį sustabdė už 1–1,5 minutės nuo pamatymo. Kai automobilis „(duomenys neskelbtini)“ sustojo, jie sustojo už jo. Jis išlipo ir priėjo prie minėto automobilio. Nuo jo išlipimo iš tarnybinio automobilio iki jo nuėjimo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo truko apie 5 sekundes. Prie sustabdyto automobilio vairo sėdėjo būtent A. N.. Tuo metu, kai išlipo iš tarnybinio automobilio ir ėjo prie sustabdyto automobilio, salone jokio judesio nepastebėjo. Liudytojo nuomone, per 5 sekundes pasikeisti vietomis tikrai neįmanoma. Jei gerai prisimena, jam einant link automobilio, jis dar kelis metrus pavažiavo į priekį. Automobilį vairavęs asmuo su viskuo sutiko, todėl jam nekilo jokių abejonių, kad automobilį vairavo būtent A. N.. Taip pat liudytojas pažymėjo, kad sekdamas paskui automobilį ir pranešdamas apie įvykį budėtojui jis įvardino asmenį, kuris vairavo, nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, o tai yra A. N. pravardė.

8. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja N. S. patvirtino liudytojo A. D. nurodytas aplinkybes, kad jis matė kas vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jog tai buvo A. N.. Liudytoja parodė, kad su kolega A. D. važiavo ir sustojo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) mieste, pravažiavo automobilis, kuriame už vairo sėdėjo A. N.. Tarnybinis automobilis į pravažiuojantį automobilį stovėjo priekiu, tai yra tarnybinis automobilis stovėjo sankryžoje, o jie šonu pravažiavo. Vairuotojo pusė buvo į kitą pusę nuo jos, bet ji matė, kad už automobilio vairo sėdėjo A. N.. Kai su tarnybiniu automobiliu buvo sustoję prie sankryžos ir pro juos pravažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kolega A. D. pasakė, kad už automobilio vairo A. N., ir ji pati matė, jog už automobilio vairo buvo A. N..

9. Tai, kad liudytojai A. D. ir N. S. turėjo galimybę sankryžoje pravažiuojančiame automobilyje matyti kas sėdi už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairo, patvirtina tarnybinio automobilio priekinės kameros vaizdo įrašas (kompiuterinė laikmena, voke Nr. 2, prisegtas prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio). Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi minėtą vaizdo įrašą, pastebi, kad automobilio priekiniai stiklai nebuvo tamsinti, automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai stebėjo iš šono, ir būtent iš šios pozicijos pareigūnai stebėdami (pvz., pasukdami galvą, nukreipdami žvilgsnį ir pan.), galėjo matyti daugiau nei užfiksavo tarnybinio automobilio kamera, tai yra matyti automobilį vairuojantį asmenį. Be to, šiame įraše girdėti, kaip pareigūnas kviesdamas į pagalbą kitą policijos ekipažą nurodė, kad „važiuoja (duomenys neskelbtini) su šaika...“, o tai patvirtina tiek liudytojo A. D., tiek ir liudytojos N. S. parodymus, jog jie matė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairuoja A. N..

10. Pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, jog automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ sustojus, pareigūnas gana greitai, t. y. greičiau nei per 5 sekundes, pribėgo prie automobilio vairuotojo pusės durelių (kompiuterinė laikmena, voke Nr. 2, prisegtas prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio). Nors išteisintasis A. N., liudytojai S. B., N. K., D. K. ir M. M., tvirtino, kad sustojus automobiliui A. N. susikeitė vietomis su S. B., tačiau ši jų nurodoma versija, teisėjų kolegijos vertinimu yra neįtikima. Vaizdo įrašuose nėra užfiksuota, kad automobiliui sustojus, nuo automobilio viduje buvusių asmenų veiksmų, automobilis būtų judėjęs. Be to, vaizdo įrašuose užfiksuota, kad A. N. išlipus iš automobilio, matyti jo nekoordinuoti veiksmai, jis svirduliuoja, todėl esant tokios būsenos, neįtikima, kad greičiau nei per 5 sekundes vairuotojas ir keleivis būtų spėjęs perlipti automobilio centrinę konsolę (tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių esanti pavarų dėžė, rankinis stabdis, porankis) ir dar prasilenkti vienas su kitu, t. y. keleiviui persėsti į vairuotojo vietą, o vairuotojui į keleivio.

11. Išteisintasis A. N. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltės nepripažino, tvirtino, kad sustojus automobiliui jis su mergina susikeitė vietomis, nors iš pareigūnų kūno kameromis darytų išrašų matyti, kad A. N. neneigė, jog vairavo automobilį, tačiau tokių aplinkybių, jog jis susikeitė su mergina vietomis, iš keleivio vietos persėdo į vairuotojo vietą, jis nenurodė. 2023 m. gegužės 17 d. apklausos metu A. N. jau tvirtino, kad automobilį vairavo mergina, pamačius policijos mėlynus švyturėlius sustojo, tada jis merginą nutempė į galą, o pats sėdo už vairo (2 t., b. l. 57–58). Tokios versijos, jog automobilį vairavo mergina, su kuria, automobiliui sustojus, jie susikeitė vietomis, laikėsi ir apklaustas pirmosios instancijos teisme. Tačiau apklaustas teisme išteisintasis nurodė daugiau įvykio aplinkybių. Tvirtino, kad prie automobilio priėjęs pareigūnas, kuris jam iš matymo pažįstamas, pasakė, jog matė, kaip jie susikeitė, klausė jo, kodėl jis taip pasielgė, jis atsakė, kad jis vairavo, jog myli savo draugą. Tačiau šių išteisintojo nurodytų aplinkybių pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai nepatvirtina. Teisiamojo posėdžio metu A. N. taip pat nurodė, kad mergina buvo visa išsigandusi, sakė, jog ji neturi teisės vairuoti. Tada jis staiga šoko už vairo, persėdo, ji irgi priekyje atsisėdo, nes automobilio gale sėdėjo daug asmenų. Jis su mergina susikeitė vietomis priekyje. Tačiau atsakydamas į prokuroro pateiktą klausimą, A. N. jau tvirtino, kad jis sėdo į vairuotojo vietą, manė, jog mergina atsisėdo į automobilio galą. O atsakydamas į teisėjos pateiktą klausimą nurodė, kad S. ėjo į galą (už nugaros), kai vyko apsikeitimas (vietomis). Ji atsidūrė už jo nugaros. Kai apsikeitė, jis nežiūrėjo kur ji atsisėdo (2 t., b. l. 98–99). Analizuojant šiuos išteisintojo parodymus, matyti, jog jie nėra nuoseklūs, nes tos pačios apklausos metu iš pradžių tvirtino, kad su mergina susikeitė vietomis automobilio priekyje, tačiau į proceso dalyvių pateiktus klausimus teigė, jog mergina persėdo į automobilio galą, po to jau tvirtino, kad susikeičiant vietomis, mergina jam buvo už nugaros.

12. Vertinant kitus byloje surinktus įrodymus – liudytojų S. B., N. K., D. K. ir M. M. parodymus, būtina įvertinti šių liudytojų ir A. N. tarpusavio ryšius bei tai, kada šie liudytojai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir kokius parodymus davė, kokias aplinkybes jie nurodė apklausti teisiamojo posėdžio metu.

12.1. Liudytoja apklausta S. B. parodė, kad kai juos sustabdė pareigūnai, jis supanikavo, nes ji yra nepilnametė, neturi vairuotojo pažymėjimo. Peršoko į galą (paaiškino, kad „galas“ yra tarpas tarp sėdynių (priekyje)), tada A. peršoko į vairuotojo vietą ir tada ji peršoko į keleivio vietą šalia vairuotojo. Prisisegė diržą, kad viskas normaliai būtų ir tada priėjo pareigūnai (2 t., b. l. 100–101). Tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja tvirtino, kad jai pradėjus stipriai panikuoti, A. N. pasakė „keičiamės“. Ji tada pasislinko atgal, nes vairuotojo sėdynė buvo atlenkta, šiek tiek pasikėlė, o A. sėdo už vairo, o ji įsėdo į automobilio priekinę keleivio sėdynę (1 t., b. l. 44–45).

12.2. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. K. nurodė, jog A. pasakė merginai S. sėsti į galą, o pats A. sėdo už automobilio vairo, dėl ko jis taip padarė jis neįsivaizduoja (1 t., b. l. 31–32). Teisiamajame posėdyje liudytojas parodė, kad A. N. sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, S. vairavo automobilį, o jis sėdėjo automobilio gale, šalia jo dar kažkas sėdėjo, negali pasakyti kas, nes nelabai pažįsta. Pareigūnams sustabdžius automobilį, staigiai ir apsimainė A. su S.. Kiek atsimena, S. peršoko pas juos į automobilio galą, o A. už vairo, tada priėjo pareigūnai. Liudytojas tvirtino, kad S. sėdėjo automobilio gale per vidurį, jam iš dešinės, kai A. persėdo į vairuotojo vietą (2 t., b. l. 101–102).

12.3. Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. vairuoti automobilio nesisiūlė. S. sakė, kad dėl jų saugumo minėtą automobilį gali pavairuoti ji. Į automobilio galą sėdo jis, M., N. ir D., o S. sėdo už automobilio vairo, A. sėdo į keleivio vietą priekyje. Jiems važiuojant automobiliu iš galo pamatė policijos automobilį, jis juos sekė, po to įjungė raudonus mėlynus švyturėlius, tada sustojo. Jų automobiliui sustojus, S. ir A. apsikeitė vietomis, A. sėdo už automobilio vairo, o S. sėdo į keleivio vietą priekyje, ką jie vienas kitam sakė jis neprisimena, kodėl A. ir S. apsikeitė vietomis jis nežino (1 t., b. l. 63–64). Apklausiamas teisme liudytojas parodė, kad iki automobilio sustabdymo S. sėdėjo vairuotojo sėdynėje, A. – keleivio. Kai pareigūnai įjungė švyturėlius, S. pasuko automobilį į kelkraštį ir sustabdė. Tada S. su A. pasikeitė vietomis: S. persėdo į keleivio vietą, o A. – į vairuotojo vietą. S. nugara buvo į juos, o A. – į langą. Liudytojas taip pat tvirtino, kad S. pasakė A., jog keičiamės vietomis ir jie tada susikeitė. S. neminėjo, kodėl reikia keistis vietomis. A. nieko neatsakė į S. prašymą (2 t., b. l. 127–128).

12.4. Liudytojas M. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilį vairavo S.. Po poros minučių atsirado policijos mašina, įjungė švyturėlius ir sustabdė. S. pradėjo panikuoti, nežinojo ką daryti, įsuko į skersgatvį, kur „biški“ tamsiau, sustojo. Ji su A. greitai pasikeitė vietomis. A. iš pat pradžių sėdėjo automobilyje keleivio pusėje, S. už vairo. Prieš A. ir S. susikeičiant vietomis, S. pradėjo panikuoti, nes ji neturi „teisių“, tada A. pasiūlė keistis vietomis. Matė, kad A. kalbino S. greit susikeisti vietomis. A. jai liepė atsisegti diržą, tada S. peršoko į galą, o A. – už vairo. Pirmiausia S. peršoko į galą, paskui – į keleivio pusę (2 t., b. l. 128–129). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė iš esmės panašias aplinkybes, kad tik sustojus, S. ir A. apsikeitė vietomis, todėl kad ji pradėjo panikuoti, nes teisių negalės laikyti, kad baudą gaus. A. pasiūlė susikeisti vietomis ir tai padarė, jis tai matė. S. atšoko į galą, A. sėdo į priekį už vairo, o S. sėdo į keleivio vietą priekyje. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu liudytojas tvirtino, kad prie automobilio priėjęs pareigūnas pasakė, kad matė, jog vairuotojas ir keleivis susikeitė vietomis, klausė, kodėl taip padarė, A. jam atsakė, kad myli draugus (1 t., b. l. 69–70).

13. Nors liudytojai kategoriškai tvirtino, kad automobilį vairavo S. B., o pareigūnams sustabdžius automobilį A. N. su S. B. susikeitė vietomis, A. N. sėdo į vairuotojo vietą, tačiau analizuojant šių liudytojų parodymus, tiek juos lyginant tarpusavyje, matyti akivaizdūs prieštaravimai. Kaip jau buvo minėta, pats išteisintasis duodamas parodymus apie tai, kaip jis susikeitė vietomis su S. B., buvo nenuoseklus. Ikiteisminio tyrimo metu A. N. tvirtino, kad jie susikeitė vietomis automobilio priekyje, po to teisme nurodė, kad S. B. persėdo į automobilio galą ir tik po to į keleivio vietą, trečia jo versija, jog ji prasilenkė su juo jam už nugaros. Liudytojas N. K. nurodė, kad susikeičiant su A. N. vietomis, S. peršoko pas juos į automobilio galą, sėdėjo automobilio gale per vidurį. Liudytojas D. K. tvirtino, kad S. persėdo į keleivio vietą, o A. – į vairuotojo vietą, jog S. nugara buvo į juos, o A. – į langą. Liudytojas taip pat tvirtino, kad S. pasakė A., jog keičiamės vietomis, o tuo tarpu pati liudytoja S. B. parodė, kad A. N. pasakė jai, kad keičiamės vietomis. Liudytojas M. M. nurodė, kad A. liepė S. atsisegti diržą, tada S. peršoko į galą, o A. – už vairo. Pirmiausia S. peršoko į galą, paskui – į keleivio pusę. Pažymėtina ir tai, kad Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog 2023 m. gegužės 17 d. apie 12.30 val., tarp A. N. ir S. B. vyko susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis, sutapo jų abiejų telefonų vieta, (nustatyta telefonų vieta adresu (duomenys neskelbtini)). Šiame protokole taip pat užfiksuota, kad A. N. apklausa vyko 2023 m. gegužės 17 d. (apklausa pradėta 13.13 val.), S. B. apklausa vyko 2023 m. gegužės 22 d. (1 t., b. l. 132–134). Taigi, vertinant tiek aptartus liudytojų parodymus, tiek ir minėtame protokole užfiksuotas aplinkybes, darytina išvada, jog šių liudytojų parodymai ne tik, kad prieštaringi, tačiau ir laikytini nepatikimais, kadangi jie akivaizdžiai buvo derinami prie A. N. duotų parodymų.