- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- e2FB-11804-631/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06943-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Swedbank“, A. Z., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Z. bankroto administratorės UAB „Centrinis Bankroto Biuras LT“ prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo, suinteresuoti asmenys AB „Swedbank“, A. Z., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
bankroto administratorė UAB „Centrinis Bankroto Biuras LT“ kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti pradinį kreditorių AB „Swedbank“ (į. k. 112029651) jo teisių perėmėju PlusPlus Capital AS (į. k. 11010806), nekeičiant kreditorinio reikalavimo dydžio 139 920,82 Eur (57 924,00 I-ojo etapo ir 81 996,82 Eur II etapo).
Prašyme nurodoma, kad pradinis kreditorius AB „Swedbank“ 2020 m. gruodžio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido pareiškėjos įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU veikiančiam per PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. „PlusPlus Baltic“ OU 2020 m. gruodžio 17 d. perleido reikalavimo teises į J. Z. įsiskolinimą PlusPlus Capital AS.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
Paminėtina, jog ne visada iki civilinio proceso pabaigos bylos šalimis išlieka tie patys fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurie kreipiasi teisminės gynybos ar dėl kurių prašoma taikyti tam tikras teisinio poveikio priemones. Asmens mirtis, juridinio asmens likvidavimas ar reorganizavimas, reikalavimo perleidimas, kitos įstatymo nustatytos aplinkybės, dėl kurių civiliniame procese nebegali dalyvauti viena iš šalių, gali lemti procesinio teisių perėmimo instituto taikymo būtinybę. Bendrąsias procesinio teisių perėmimo taisykles reglamentuoja CPK 48 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Remiantis šia nuostata, darytina išvada, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamoms ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurios yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008).
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog pradinis kreditorius AB „Swedbank“ 2020 m. gruodžio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido pareiškėjos įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU veikiančiam per PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. „PlusPlus Baltic“ OU, 2019 m. sausio 7 d. Reikalavimo sutarties pagrindu, 2020 m. gruodžio 17 d. perleido reikalavimo teises į J. Z. įsiskolinimą PlusPlus Capital AS. 2021 m. kovo 1 d. naujasis kreditorius informavo bankroto administratorę apie reikalavimo teisių perleidimą ir pateikė prašymą kreiptis į teismą dėl kreditoriaus bankroto byloje pakeitimo.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsniu, darytina išvada, kad bankroto administratorės prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas – pradinis kreditorius AB „Swedbank“ civilinėje byloje Nr. e2FB-11804-631/2021 keistinas jo teisių perėmėju PlusPlus Capital AS.
Bankroto administratorės prašyme prašoma pakeisti AB „Swedbank“ nauju kreditoriumi nekeičiant kreditorinio reikalavimo dydžio. Pažymėtina, jog keičiant vieną asmenį kitu nėra nagrinėjamas klausimas dėl kreditorinio reikalavimo dydžio ar keičiamas kreditorinio reikalavimo dydis, kadangi šiuo atveju pakeičiamas vienas asmuo kitu su visomis pradinio asmens turėtomis teisėmis ir pareigomis.
Teisių perėmėjui PlusPlus Capital AS išaiškintina, jog visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 ir 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
patenkinti bankroto administratorės UAB „Centrinis Bankroto Biuras LT“ prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo.
Pakeisti pradinį kreditorių AB „Swedbank“, į. k. 112029651, buveinės adresas Konstitucijos pr. 20A, Vilnius, jo teisių perėmėju – PlusPlus Capital AS, į. k. 11919806, buveinės adresas Tartu mnt. 83, 6 korpusas, 10151, Talinas, Estija, pagal pareiškėjos J. Z. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.