- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- e2A-251-407/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00567-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kukudra“, Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos rajono savivaldybės
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kukudra“
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“
- Kategorijos
- 2.3.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Kazio Kailiūno, Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kukudra“ bei trečiojo asmens akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-734-253/2015 pagal ieškovių Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos rajono savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kukudra“ dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė patikslinusi ieškinį prašo pripažinti nuo 2011 m. sausio 19 d. Klaipėdos rajono savivaldybei nuosavybės teises į vandentiekio linijos, unikalus Nr. 4400-2094-0210, 216,97 m ilgio dalį, kadastro byloje statinių išdėstymo plane pažymėtą žalia spalva atkarpomis tarp koordinačių žiniaraštyje nurodytų taškų Nr. 2-3-4-5-6-195-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-233-232, 195-22-23, ir nuotekų linijos, unikalus Nr. 4400-2094-0222, 262,39 m ilgio dalį, kadastro byloje statinių išdėstymo plane pažymėtą ruda spalva atkarpomis tarp koordinačių žiniaraštyje nurodytų taškų Nr. 139-140-131a-132-196-197-198-241-242-243-244-245-3-4-5-6-234-187, 2-140, 7-184a-132a, esančias Kretingalės mstl., Klaipėdos r. sav. 2014 m. gruodžio 18 d. pareiškimu Klaipėdos rajono savivaldybė į bylą įstojo, kaip bendraieškovė.
Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijose viešąsias vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikia tas pats tiekėjas – AB „Klaipėdos vanduo“. Klaipėdos miesto savivaldybė į teismą kreipėsi dėl to, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai, kurie anksčiau priklausė Klaipėdos rajono savivaldybei ir buvo neatlygintinai naudojami teikiant gyventojams ir įmonėms viešąsias paslaugas, po jų rekonstrukcijos nebuvo iškelti ir išsaugoti kaip savivaldybės turtas, o buvo įregistruoti kaip atsakovės nuosavybė. Naujoji tinklų savininkė UAB „Kukudra“ pradėjo reikalauti nepagrįstai didelio atlyginimo už šių tinklų naudojimą, dėl ko gali išaugti viešųjų paslaugų teikimo išlaidos ir atitinkamai šių paslaugų kainos. UAB „Kukudra“ įvykdė projektą (su pakeitimais) „Kavinės patalpų išplėtimas Kretingalės mstl., Klaipėdos g. 16, Klaipėdos rajonas“, o statybos užbaigimo akto pagrindu UAB „Kukudra“ Nekilnojamojo turto registre 2011-01-21 įregistravo savo nuosavybės teises į šiuos daiktus: į vandentiekio liniją, unikalus Nr. 4400-2094-0210, ir į nuotekų liniją, unikalus Nr. 4400-2094-0222. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai įregistravo nuosavybės teises į nurodytus daiktus.
Atsakovė UAB „Kukudra“ su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neturi teisės reikšti ieškinį, gindama kitos savivaldybės interesus. Iki naujų tinklų pastatymo buvę ankstesni inžineriniai tinklai kaip nekilnojamasis daiktas net nebuvo užregistruoti viešajame registre. UAB „Kukudra“ žemės sklypą, adresu Klaipėdos g. 16, Kretingalės mstl., Klaipėdos r., nuosavybės teise įgijo nuo 2008-01-10 su ankstesne žemės sklypo savininke UAB „Dalguda“ pasirašiusi Akcijų pasirašymo sutartį. UAB „Dalguda“ 0,2251 ha ploto žemės sklypą, esantį Klaipėdos g. 16, Kretingalės mstl., Klaipėdos r., 2004-06-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi buvo įgijusi iš Lietuvos Respublikos. Pastato rekonstrukcijos metu ne Klaipėdos rajono savivaldybė, o UAB „Kukudra“ buvo tame pačiame žemės sklype esančių inžinerinių tinklų savininkė. Kadangi šiuo atveju senųjų inžinerinių tinklų savininkas ir naujųjų inžinerinių tinklų statytojas yra tas pats subjektas, nebuvo pagrindo, vadovautis STR 1.05/07.2002 15 p. nuostatomis, sudaryti sutartį, kurioje būtų numatyta naujų inžinerinių tinklų statybos finansavimo ir naudojimo tvarka bei nuosavybės teisės (užbaigus statybą). UAB „Kukudra“ nerekonstravo ir neiškėlė senų tinklų, bet sukūrė visiškai naują nekilnojamojo turto objektą, atliko tinklų kadastrinius matavimus bei 2011-01-21 Statybos užbaigimo akto Nr. SUA-97 pagrindu įregistravo atsakovės nuosavybės teisę į naujai pastatytą vandentiekio liniją, unikalus Nr. 4400-2094-0210, ir nuotekų liniją, unikalus Nr. 4400-2094-0222, esančias Klaipėdos g. 16, Kretingalės mstl., Klaipėdos r.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinį palaiko ir teismo prašė jį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Kadangi AB „Klaipėdos vanduo“ yra ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, vykdanti viešąjį vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą kelių savivaldybių teritorijose, teismas sprendė, kad minėta ieškovė turi teisę reikšti ieškinį ir atmetė atsakovės UAB „Kukudra“ poziciją dėl netinkamos ieškovės.
Byloje nėra ginčo, kad iki naujos infrastruktūros sukūrimo žemės sklype, adresu Klaipėdos g. 16, Kretingalės mstl., Klaipėdos r., buvo vandens ir nuotekų linijos, tačiau šių linijų nuosavybė nebuvo įregistruota.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus (Kretingalės valstybinio ūkio pagrindinių priemonių inventorizacijos apyrašo kopiją; 1995 m. lapkričio 20 d. Perdavimo–priėmimo akto kopiją; 1995 m. lapkričio 30 d. Akcijų perdavimo Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn perdavimo – priėmimo akto kopiją; Kretingalės komunalinių paslaugų uždarosios akcinės bendrovės nekilnojamojo turto sąrašo kopiją; Kretingalės seniūnijos komunalinės tarnybos inventorinių kortelių kopijas, ilgalaikio turto apskaitos korteles), sprendė, kad vandens ir nuotekų linijos nuosavybės teisių Klaipėdos rajono savivaldybei įgijimo teisinis pagrindas yra 1995 m. lapkričio 20 d. perdavimo – priėmimo aktas, 1995 m. lapkričio 30 d. akcijų perdavimo – priėmimo aktas, kurie įforminti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismas atmetė bendraieškių argumentą, kad senieji tinklai, kurie priklausė Klaipėdos rajono savivaldybei, turėjo būti iškeldinti UAB „Kukudra“ sąskaita ir įregistruoti nuosavybės teise Klaipėdos rajono savivaldybei. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sukurta nauja infrastruktūra, o byloje nesant duomenų, kad buvo savivaldybės ir UAB „Kukudra“ susitarimas dėl naujai sukurtos ginčo infrastruktūros perdavimo savivaldybės nuosavybėn, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Tokio susitarimo, t. y. šalių valios dėl neatlygintinio ginčo infrastruktūros perdavimo savivaldybės nuosavybėn, nepatvirtina ir šalių elgesys.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pripažino, kad iki statybos darbų atlikimo ginčo objekte Klaipėdos rajono savivaldybė turėjo nuosavybės teise vandentiekio ir nuotekų tinklus, tačiau teismas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu minėta savivaldybė prarado nuosavybės teisę į ginčo objektą.
2. Atsakovė UAB „Kukudra“ nesilaikė teisinio reglamentavimo, todėl jos neteisėti veiksmai negali sudaryti nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo. Šie pažeidimai yra esminiai, nes dėl jų savininkė prarado nuosavybę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų.
3. Teismas netaikė ir teisės normos, kuria pagrįstas ieškinys, t. y. Vandentiekio ūkio naudojimo taisyklių 13.6 punkto, nepasisakė dėl jo taikymo/netaikymo nagrinėjamoje byloje.
Ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė padavė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės ta pačiais argumentais, kaip ir trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“ apeliacinis skundas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ir trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“ apeliacinius skundus atsakovė UAB „Kukudra“ teismo prašė apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
1. Nepagrįstas apeliacinių skundų argumentas, kad teismo išvada dėl nuosavybės teisių į ginčo tinklus priklausymo Klaipėdos rajono savivaldybei yra teisėta, pagrįsta ir neginčijama. Be to, ir Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras nurodė, kad nėra pagrindo išvadai, kad Klaipėdos rajono savivaldybė perėmė nuosavybės teises į ginčijamus tinklus, kurie įregistruoti kaip UAB „Kukudra“ nuosavybė.
2. Ieškiniu apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos pareiškiant reikalavimą pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybei nuosavybės teises į vandentiekio ir nuotekų linijų dalį nuo 2011 m. sausio 19 d. Senųjų inžinerinių tinklų nuosavybės teisių nustatymas bei šių tinklų naudojimo ar valdymo teisės nebuvo ginčo dalyku. Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „Kukudra“ savo lėšomis sukūrė visiškai naują nekilnojamojo turto objektą. Statybos užbaigimo akte nurodyta, kad naujai pastatytų inžinerinių tinklų nuosavybė turi būti įteisinta kaip UAB „Kukukdra“ priklausančio turto priklausinys, įregistruojant inžinerinius tinklus kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą.
3. Nėra teisės aktų imperatyvių normų, įpareigojančių privačių tinklų savininką neatlygintinai perduoti naujai pastatytų inžinerinių tinklų nuosavybės teisę ar leisti jais naudotis neatlygintinai savivaldybei ar jos kontroliuojamai bendrovei.
4. Nepagrįstas apeliacinių skundų argumentas, kad atsakovė UAB „Kukudra“ naujus inžinerinius tinklus pastatė neteisėtai, neva pažeisdama Vandentiekio ūkio naudojimo taisyklių 13.6 punktą. Byloje nekeliamas klausimas dėl ginčo objektų statybos teisėtumo, nes statyba atlikta turint visus reikiamus dokumentus.
5. Tik tuo atveju, jei savivaldybė pareikštų reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog senieji tinklai priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei, o teismas jį tenkintų, savivaldybė galėtų reikalauti atlyginti žalą, t. y. buvusių tinklų vertę, o ne perduoti naujų tinklų nuosavybę. Tačiau reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Kukudra“ apeliaciniame skunde teismo prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, panaikinant motyvą „Byloje nustatyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ yra ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, vykdanti viešąjį vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą kelių savivaldybių teritorijose. Todėl nesutiktina su atsakovės pozicija, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neturi teisės reikšti šio ieškinio.“ ir motyvą „Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus (Kretingalės valstybinio ūkio pagrindinių priemonių inventorizacijos apyrašo kopiją; 1995 m. lapkričio 20 d. Perdavimo–priėmimo akto kopiją; 1995 m. lapkričio 30 d. Akcijų perdavimo Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn perdavimo–priėmimo akto kopiją; Kretingalės komunalinių paslaugų uždarosios akcinės bendrovės nekilnojamojo turto sąrašo kopiją; Kretingalės seniūnijos komunalinės tarnybos inventorinių kortelių kopijas, ilgalaikio turto apskaitos korteles), daro išvadą, kad vandens ir nuotekų linijos nuosavybės teisių Klaipėdos rajono savivaldybei įgijimo teisinis pagrindas yra 1995 m. lapkričio 20 d. Perdavimo–priėmimo aktas, 1995 m. lapkričio 30 d. Akcijų perdavimo–priėmimo aktas, kurie įforminti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ (redakcija, galiojusi nuo 1995 m. liepos 19 d. iki 1996 m. liepos 4 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“ (redakcija, galiojusi nuo 1995 m. rugsėjo 28 d. iki 1996 m. rugpjūčio 1 d.).“ Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Skundžiamame sprendime, teismas peržengė ieškinio ribas, nes ieškiniu Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisę į vandentiekio ir nuotekų linijas buvo prašoma pripažinti ne į ankstesnius inžinerinius tinklus, buvusius UAB „Kukudra“ priklausančiame žemės sklype, o į UAB „Kukudra“ pastatytus naujus inžinerinius tinklus ir tik nuo 2011 m. sausio19 d. Tokiu būdu buvo pažeistas CPK 265 straipsnio 2 dalyje nurodytas draudimas teismui sprendime peržengti byloje pareikštus reikalavimus.
2. Įrodymais byloje nelaikytini tokie faktiniai duomenys, kurie nėra susiję su ginčo dalyku, tačiau į bylą buvo pateikti dokumentai nesusiję su nuosavybės teisės į naujuosius tinklus pripažinimu. Be to, akcijų perdavimo – priėmimo aktų su netiksliais inventorizacijos apyrašais, kuriuose nebuvo privalomų turtą individualizuojančių požymių, aiškiai nepakako klausimui dėl buvusių tinklų nuosavybės išspręsti. Skundžiamu sprendimu teismas, neatsižvelgdamas į galbūt netiksliai suformuluotą ieškinio dalyką, savo iniciatyva konstatavo ieškovėms galimai naudingas aplinkybes, kurios nepateko į bylos nagrinėjimo ribas.
3. Klaipėdos rajono savivaldybė iki 2014 m. aiškiai deklaruodavo pripažįstanti inžinerinių tinklų priklausomybę UAB „Kukudra“ ir vykdė derybas dėl tinklų išpirkimo arba nuomos kainos, tačiau, AB „Klaipėdos vanduo“ iškėlus hipotezę, jog UAB „Kukudra“ pastačius naują infrastruktūrą vietoje buvusių tinklų, galėjo būti pažeistas viešasis interesas, savivaldybė pakeitė nuomonę ir stojo ginti savo valdomos įmonės interesų. Tokiais savo veiksmais galimai Klaipėdos rajono savivaldybė pritaria prievartinei svetimo turto nacionalizacijai ir pažeidžia pamatinius nuosavybės neliečiamumo bei teisingo atlygio už paimtą turtą visuomenės reikmėms principus.
4. Teismas, formaliai konstatuodamas tik tai, kad 1995 m. lapkričio 20 d. perdavimo – priėmimo aktas ir 1995 m. lapkričio 30 d. akcijų perdavimo Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn perdavimo – priėmimo aktas įforminti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, visiškai nevertino bei neatsižvelgė į UAB „Kukudra“ procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes apie 1995 m. lapkričio 20 d. perdavimo – priėmimo akte minimų nuotekų tinklų realią dislokacijos vietą bei kitų argumentų, kurie visiškai paneigia padarytą ydingą teismo išvadą. Teismas visiškai nekreipė dėmesio, jog prie Kretingalės darželio esantys inžineriniai tinklai ir vandentiekio bei nuotekų tinklai, buvę iki UAB „Kukudra“ projekto įgyvendinimo, yra visiškai skirtingi nekilnojamojo turto objektai.
5. Skundžiamame sprendime darydamas nepagrįstas išvadas ir pateikdamas neteisingus motyvus, teismas visiškai neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro nutarime Nr. 4-CB2-30 nurodytas aplinkybes ir išvadas, jog jokių duomenų, kad 1994-12-20 įstatymo Nr. 1-713 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ bei 1997-12-02 Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo VIII-546 galiojimo laikotarpiu būtų atlikta ginčijamų objektų teisinė registracija, negauta, o taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad, perduodant savivaldybei ginčijamą turtą, buvo nesilaikoma tuo metu galiojusių procedūrų bei, kad tas turtas buvo neregistruotas registre, todėl nėra pagrindo teigti, kad Klaipėdos rajono savivaldybė perėmė nuosavybės teises į ginčijamus tinklus, kurie įregistruoti kaip UAB „Kukudra“ nuosavybė.
6. Tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė kontroliuoja viešąjį vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą abiejų savivaldybių teritorijose vykdančią AB „Klaipėdos vanduo“, nesuteikia Klaipėdos miesto savivaldybei, kaip šios įmonės akcininkui, procesinės teisės reikšti ieškinį Klaipėdos rajono savivaldybės, kurioje šį įmonė taip pat teikia paslaugas, naudai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime į atsakovės UAB „Kukudra“ apeliacinį skundą prašė netenkinti apeliaciniame skunde keliamų reikalavimų. Atsiliepime nurodė šiuos motyvus:
1. Skundo argumentai, kad teismas išėjo už ieškinio reikalavimų ribų neparemti faktais bei įstatymo normomis. Teismas privalėjo nustatyti faktą, kam nuosavybės teisėmis priklausė ginčo tinklai iki statybos darbų atlikimo, taip pat nurodyti tai sprendime, kadangi neišsprendus šio klausimo, nėra galimybės spęsti klausimo dėl ginčo tinklų nuosavybės teisės po atliktų remonto darbų.
2. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad AB „Klaipėdos vanduo“ yra ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, vykdanti viešąjį tiekimą ir nuotekų šalinimą kelių savivaldybių teritorijoje, atitinka tikrovę, todėl nėra teisinio pagrindo šiuos argumentus šalinti iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies. Apeliantas nepagrįstai prašo pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismo padarytą išvadą, kad ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė turi teisę reikšti ieškinį nagrinėjamoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Dėl ginčo esmės
Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė UAB „Kukudra“ nerekonstravo ir neiškėlė senų tinklų, tačiau sukūrė naują nekilnojamojo turto objektą, atliko kadastrinius matavimus bei įregistravo savo nuosavybės teisę į ginčo objektus. Senųjų tinklų nuosavybės teisės registracija nebuvo atlikta.
Vienas pagrindinių argumentų, kuriuo grindžiamas reikalavimas pripažinti ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės teises į vandentiekio linijos ir nuotekų linijos dalis iš esmės yra tas, kad atsakovė UAB „Kukudra“ 2011 m. sausio 21 d. nepagrįstai ir neteisėtai įregistravo sau nuosavybės teises į nurodytus objektus. Apeliantės Klaipėdos miesto savivaldybės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vandentiekio ir nuotekų linijos iki statybos darbų atlikimo ginčo objekte nuosavybės teise priklausė ieškovei Klaipėdos rajono savivaldybei, tačiau nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė prarado nuosavybės teisę ir ieškinį atmetė. Be to, geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas, todėl reikia sudaryti galimybę Klaipėdos rajono savivaldybei įregistruoti savo nuosavybės teises į ginčo objektus, kad šie tinklai galėtų būti neatlygintinai naudojami viešųjų paslaugų teikimo procese.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantėmis, kad nurodomų paslaugų teikimas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu, tačiau konstatuoja, kad teisės aktai neįtvirtino ir neįtvirtina privataus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko pareigos neatlygintinai perleisti šią infrastruktūrą savivaldybei ar jos kontroliuojamai įmonei ar galimybės ją neatlygintinai perimti.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Iš Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad UAB „Kukudra“ įsigijo tik žemės sklypą be vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2010 m. rugsėjo 23 d. atsakovei išdavė statybos leidimą statyti naujus inžinerinius statinius, t. y. vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus. 2011 m. sausio 19 d. Statybos užbaigimo akto Nr. SUA-97 pagrindu atsakovei UAB „Kukudra“ buvo įregistruota nuosavybės teisė į vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Minėti įrodymai patvirtina, kad buvo sukurtas naujas nuosavybės objektas, jį sukūrė atsakovė, todėl ji pagrįstai įregistruota šios nuosavybės savininke. Atsiliepime į ieškinį pati atsakovė UAB „Kukudra“ pripažįsta, kad buvusius senuosius tinklus ji sunaikino, o jų vietoje pastatė naują inžinerinę infrastruktūrą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės UAB „Kukudra“ argumentą, kad senųjų inžinerinių tinklų savininkas ir naujųjų inžinerinių tinklų statytojas yra tas pats subjektas.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad jei būtina nutiesti naujus inžinerinius tinklus, sudaroma inžinerinių tinklų savininko ar naudotojo ir statytojo (užsakovo) sutartis, kurioje nurodoma inžinerinių tinklų statybos finansavimo ir naudojimo tvarka bei nuosavybės teisės (užbaigus statybą); ši sutartis buvo pridedama prie statinio projekto. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Statybos techniniame reglamente STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 215 redakcija). Bylos nagrinėjimo teisme metu abu ginčo šalys pripažino, jog tokia sutartis nebuvo sudaryta.
Pagal Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentiekio ūkio naudojimo taisyklių 13.6. punktą, atsakovė, planuodama užstatyti teritoriją, kurioje yra vandentiekio ir nuotekų tinklas bei įrenginiai, turėjo sudaryti ir suderinti vandentiekio ir nuotekų tinklo bei įrenginių perkėlimo projektą. UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2007 m. balandžio 16 d. rašte dėl Techninių sąlygų Nr. 155 projektavimo numatyta, kad užsakovas (statytojas) įsipareigojo vandentiekio ir nuotekų tinklus iškeldinti iš užstatomų (plečiamų) sklypų teritorijos.
Nors byloje nėra duomenų apie tokio projekto parengimą ir senųjų tinklų perkėlimą, tačiau šios aplinkybės negali paneigti atsakovės nuosavybės teisės į naujai sukurtus nekilnojamojo turto objektus. Atsakovė sukūrė visiškai naujus inžinerinius tinklus ir tokiu būdu tapo jų savininke (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Dėl nurodytų priežasčių atmestini apeliantės argumentai, kad atsakovės veiksmai negali sudaryti nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo į naujus nekilnojamojo turto objektus. Atsakovės veiksmai, susiję su senųjų inžinerinių tinklų neperkėlimu ir jų vietoje naujų tinklų nutiesimu, negali paneigti atsakovės nuosavybės teisės į naujus, jos pačios sukurtus nekilnojamojo turto objektus. Tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo įregistruoti Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisę į ginčo objektus, nes tai nėra buvęs savivaldybei priklausęs turtas.
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTĮ) 18 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Naujos viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybą reglamentuoja šio straipsnio 5 dalis, numatanti, kad trišalėje savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir statytojo sutartyje turi būti numatytas pastatytos infrastruktūros perleidimas savivaldybės ar jos kontroliuojamos įmonės nuosavybėn.
Taigi iš nurodyto reglamentavimo galima teigti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra sukurta privataus asmens teisės aktų pagrindu nepereina automatiškai savivaldybės ar jos kontroliuojamos įmonės nuosavybėn, taip pat šis privatus asmuo neturi pareigos pats neatlygintinai perduoti įrengtą infrastruktūrą nurodytiems asmenims. Viešasis interesas dėl tinkamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų teikimo gali būti užtikrinamas savivaldybei išperkant aptariamą infrastruktūrą arba susitariant dėl jos naudojimo. Nesusitarus dėl šių klausimų, naudojimosi infrastruktūra sąlygas ir tvarką gali nustatyti teismas arba infrastruktūra gali būti paimama visuomenės poreikiams (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-171/2013). Kitoks nurodytų teisės normų aiškinimas prieštarautų tiek Konstitucijai, tiek kitiems įstatymams (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.100 straipsnis).
Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad Klaipėdos rajono savivaldybė 2014 m. birželio 16 d. raštu Nr. (5.1.3.9)-15-3230 kreipėsi į atsakovę UAB „Kukudra“ su prašymu informuoti ieškovę, kokiomis sąlygomis ir už kokią kainą UAB „Kukudra“ sutiktų parduoti magistralinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius atsakovės teritorijoje; taip pat informuoti ieškovę, kokiomis sąlygomis UAB „Kukudra“ sutiktų perduoti eksploatuoti vandenį tiekiančiai įmonei arba išnuomoti magistralinius vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius atsakovės teritorijoje. Todėl spręstina, kad ieškovė pripažino atsakovės UAB „Kukudra“ nuosavybės teisę į ginčo objektus bei derėjosi dėl jų išpirkimo.
Dėl teismo sprendimo motyvų
Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, kiti teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Apeliantė UAB „Kukudra“ iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies prašo pašalinti argumentus, jog vandens ir nuotekų linijos nuosavybės teisių Klaipėdos rajono savivaldybei įgijimo teisinis pagrindas yra 1995 m. lapkričio 20 d. Perdavimo – priėmimo aktas, 1995 m. lapkričio 30 d. Akcijų perdavimo – priėmimo aktas. Apeliacine tvarka patikrinus faktinę ir teisinę priimto teismo sprendimo puses bei nustačius, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė senųjų inžinerinių tinklų nuosavybės savininkę, tenkinti atsakovės UAB „Kukudra“ apeliacinį skundą ir keisti skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamąją dalį nėra pagrindo.
Atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, kadangi visapusiškam ir objektyviam bylos aplinkybių nustatymui teismas privalėjo nustatyti faktą, kam nuosavybės teisėmis priklausė senieji tinklai, taip pat vertinti aplinkybes dėl naujų objektų sukūrimo senųjų tinklų vietoje.
Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybė prisidėjo prie ieškinio, nėra teisinio pagrindo iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies šalinti teismo argumentus, susijusius su Klaipėdos miesto savivaldybės teise nagrinėjamoje byloje reikšti ieškinį.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, atmetus visų proceso šalių apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.