- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-24
- Bylos Nr.
- e2-734-253/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00130-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės ir trečiųjų asmenų ieškovės pusėje AB „Klaipėdos vanduo“, Klaipėdos miesto savivaldybės, Klaipėdos rajono savivaldybės
- Atsakovas
- UAB „Kukudra“
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus, Ramūnas Girevičius
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ir trečiųjų asmenų ieškovės pusėje AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, bendraieškės Klaipėdos rajono savivaldybės atstovui V. J., atsakovės atstovams J. G. ir advokatui Ramūnui Girevičiui, išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovių Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos rajono savivaldybės ieškinį atsakovei UAB „Kukudra“, tretieji asmenys ieškovės pusėje AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“, dėl nuosavybės teisės gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė patikslinusi ieškinį prašo pripažinti nuo 2011-01-19 Klaipėdos rajono savivaldybei nuosavybės teises į vandentiekio linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 216,97 m ilgio dalį, kadastro byloje statinių išdėstymo plane pažymėtą žalia spalva atkarpomis tarp koordinačių žiniaraštyje nurodytų taškų Nr. 2-3-4-5-6-195-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-233-232, 195-22-23, ir nuotekų linijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 262,39 m ilgio dalį, kadastro byloje statinių išdėstymo plane pažymėtą ruda spalva atkarpomis tarp koordinačių žiniaraštyje nurodytų taškų Nr. 139-140-131a-132-196-197-198-241-242-243-244-245-3-4-5-6-234-187, 2-140, 7-184a-132a, esančias (duomenys neskelbtini). 2014-12-18 pareiškimu Klaipėdos rajono savivaldybė į bylą įstojo bendraieške. Ieškinyje nurodė, kad savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, įskaitant viešąjį vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijose viešąsias vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikia tas pats tiekėjas – AB „Klaipėdos vanduo“. Klaipėdos miesto savivaldybė į teismą kreipėsi paaiškėjus faktui, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai, kurie anksčiau priklausė Klaipėdos rajono savivaldybei ir buvo neatlygintinai naudojami teikiant gyventojams ir įmonėms viešąsias paslaugas, po jų rekonstrukcijos nebuvo iškelti ir išsaugoti kaip savivaldybės turtas, o buvo įregistruoti kaip atsakovės nuosavybė. Naujoji tinklų savininkė UAB „Kukudra“ pradėjo reikalauti nepagrįstai didelio atlyginimo už šių tinklų naudojimą, dėl ko gali išaugti viešųjų paslaugų teikimo išlaidos ir atitinkamai šių paslaugų kainos. UAB „Kukudra“ įvykdė projektą (su pakeitimais) „Kavinės patalpų išplėtimas (duomenys neskelbtini)“. 2011-01-19 Statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-97 buvo atliktos šių statinių užbaigimo procedūros:
1. Rekonstruoto pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), išplečiant kavinės patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), maitinimo paskirties pastatai, neypatingas statinys, naujo statinio statyba);
2. Vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesudėtingas statinys, naujo statinio statyba);
3. Buitinių nuotekų tinklų su riebalų atskirtuvu ir nuotekų siurblinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesudėtingas statinys, naujo statinio statyba).
Statybos užbaigimo akto pagrindu UAB „Kukudra“ Nekilnojamojo turto registre 2011-01-21 įregistravo savo nuosavybes teises į šiuos daiktus: į vandentiekio liniją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į nuotekų liniją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad UAB „Kukudra“ nepagrįstai ir neteisėtai įregistravo sau nuosavybes teises į nurodytus daiktus, nes tai prieštarauja įstatymo (STR 1.05/07.2002, Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintoms Vandentiekio ūkio naudojimo taisyklėms) reglamentavimui ir šių objektų projektavimui išduotoms techninėms sąlygoms Nr. 155, kurių pagrindu buvo pastatytos vandentiekio ir nuotekų linijos.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Kukudra“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Mano, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neturi teisės reikšti ieškinio gindama kitos savivaldybės interesus. Savivaldybė į teismą gali kreiptis dėl savo teisių pažeidimo ar savo teritorijoje aktualaus viešojo intereso gynimo. Prisidengiant viešojo intereso gynimu, iš tiesų yra ginamas ne viešasis, o privačios bendrovės – AB „Klaipėdos vanduo“ interesas, nes pastarajai bendrovei UAB „Kukudra“ Klaipėdos rajono apylinkės teisme civilinėje byloje 2-184-729/2014 yra pareiškusi ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo naudojant UAB „Kukudra“ nuosavybės teise priklausančią vandentiekio ir nuotekų liniją. Nurodo, kad į bylą nėra pateikti Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teisę į ginčo inžinerinius tinklus patvirtinantys įrodymai; iki naujų tinklų pastatymo buvę ankstesni inžineriniai tinklai kaip nekilnojamasis daiktas net nebuvo užregistruoti viešajame registre. UAB „Kukudra“ žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgijo nuo 2008-01-10 su ankstesne žemės sklypo savininke UAB „Dalguda“ pasirašiusi Akcijų pasirašymo sutartį. UAB „Dalguda“ 0,2251 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2004-06-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi buvo įgijusi iš Lietuvos Respublikos. Nurodo, kad šioje sutartyje nebuvo aptartas nuosavybės teisės į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjimo klausimas. Todėl teigia, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius inžinerinius įrenginius kaip ir į žemės sklypą perėjo žemės sklypo įgijėjui – atsakovei UAB „Kukudra“. Atsižvelgdama į tai, daro išvadą, kad pastato rekonstrukcijos metu ne Klaipėdos rajono savivaldybė, o UAB „Kukudra“ buvo tame pačiame žemės sklype esančių inžinerinių tinklų savininkė. Kadangi šiuo atveju senųjų inžinerinių tinklų savininkas ir naujųjų inžinerinių tinklų statytojas yra tas pats subjektas, nebuvo pagrindo, vadovautis STR 1.05/07.2002 15 p. nuostatomis, sudaryti sutartį, kurioje būtų numatyta naujų inžinerinių tinklų statybos finansavimo ir naudojimo tvarka bei nuosavybės teisės (užbaigus statybą). Mano, jog Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-12 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 13.6 p. reikalavimas, kad, planuojant užstatyti teritoriją, kurioje yra vandentiekio ir nuotekų tinklas bei įrenginiai, užsakovas (statytojas) turi sudaryti ir nustatyta tvarka suderinti vandentiekio ir nuotekų tinklo bei įrenginių perkėlimo projektą ir tinklus perkelti užsakovo (statytojo) sąskaita, negali būti suprantamas kaip naujai pastatytų infrastruktūros objektų savininko prievolė ar išankstinis sutikimas dėl neatlygintinio infrastruktūros perleidimo savivaldybei ar jos teritorijoje veikiančiam viešojo vandens tiekimo subjektui. UAB „Kukudra“ jokiuose dokumentuose neišreiškė įsipareigojimo neatlygintinai perduoti inžinerinius tinklus Klaipėdos rajono savivaldybės ar jos kontroliuojamos bendrovės nuosavybėn. Techninių sąlygų išdavimas negali būti vertinamas kaip patvirtinantis susitarimo dėl neatlygintinio infrastruktūros naudojimo faktą. Pažymi, kad Statybos užbaigimo komisija, į kurios sudėtį įėjo UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovai, atliko inžinerinių tinklų statybos užbaigimo procedūras įformindama 2011-01-19 statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-97, jame nurodė, kad statiniai, inžineriniai tinklai atitinka projekto sprendinius, ir konstatavo, kad komisijai pateikti visi privalomi dokumentai, kurie atitinka nustatytus reikalavimus. UAB „Kukudra“ nerekonstravo ir neiškėlė senų tinklų, bet sukūrė visiškai naują nekilnojamojo turto objektą, atliko tinklų kadastrinius matavimus bei 2011-01-21 Statybos užbaigimo akto Nr. SUA-97 pagrindu įregistravo atsakovės nuosavybės teisę į naujai pastatytą vandentiekio liniją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų liniją, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Šie Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. UAB „Kukudra“ investavo į naujų inžinerinių tinklų statybą, o šiuo metu nuolat patiria eksploatacinių išlaidų, investicinių turto nusidėvėjimo sąnaudų, kurių nei Klaipėdos rajono savivaldybė, nei jos kontroliuojama AB „Klaipėdos vanduo“ nekompensuoja. Nei Klaipėdos rajono savivaldybė, nei jos kontroliuojamos įmonės, kurios vykdė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą, neprisidėjo prie šios infrastruktūros pastatymo ir išlaikymo. AB „Klaipėdos vanduo“ tiesiog naudojo UAB „Kukudra“ priklausantį turtą savo ekonominės veiklos vykdymui, siekdama pelno, ir gaudavo pajamų, t. y. kainos dalį už nuotekų transportavimą (šalinimą) / vandens pristatymą, nors nepatirdavo didelės sąnaudų dalies. Abonentų, prisijungusių prie privataus tinklo, viešųjų paslaugų sutrikimus sprendžia UAB „Kukudra“ savo jėgomis ir lėšomis, nes į gyventojų ir abonentų prašymus nei AB „Klaipėdos vanduo“, nei Klaipėdos rajono savivaldybė nereaguoja. Pažymi, kad viešųjų paslaugų teikimas, nepaisant to, kad jis susijęs su viešuoju interesu, pats savaime nesuponuoja inžinerinių tinklų savininko pareigos neatlygintinai perleisti šią infrastruktūrą savivaldybei ar jos kontroliuojamai įmonei ar galimybės ją neatlygintinai perimti. Savivaldybės ir (ar) jos kontroliuojamos įmonės noras perimti ginčo tinklus negalimas kitaip nei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka.
Tretieji asmenys ieškovės pusėje AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Klaipėdos rajono vandenys“ atsiliepime nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo juos tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu bendraieškių ir trečiųjų asmenų atstovai prašė ieškinį tenkinti, atsakovės – jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2007-11-08 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija UAB „Dalguda“ išdavė statybos leidimą Nr. NS 07-208, numatantį kavinės patalpų išplėtimą ((duomenys neskelbtini)). 2008-02-20 statybos leidimas, pasikeitus statytojui, buvo perregistruotas UAB „Kukudra“ vardu. Statybos leidimas išduotas vadovaujantis 2007 m. parengtu techniniu projektu. Pasikeitus techninio projekto sprendiniams (projektas parengtas 2010 m.), 2010-09-23 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė UAB „Kukudra“ naują statybos leidimą Nr. LNS-34-100923-00506. Pagal parengtą techninį projektą UAB „Kukudra“ numatė rekonstruoti pastatą, išplėsdama kavinės patalpas, pastatyti naujus vandentiekio tinklus bei buitinių nuotekų tinklus su riebalų atskirtuvu ir nuotekų siurbline. 2011-01-19 Statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-97 konstatuota, kad pastatas – kavinė, vandentiekio tinklai ir buitinių nuotekų tinklai su riebalų atskirtuvu ir nuotekų siurbline, t. y. ginčo infrastruktūra, pastatyti, jie atitinka statinio projekto sprendinius; naujai pastatyti akte nurodyti statiniai gali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre tik kaip žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ar statinio ((duomenys neskelbtini)), įregistruoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, priklausiniai. Šiuo metu ginčo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso atsakovei ir yra prijungta prie Kretingos miestelio vandentiekio ir nuotekų tinklų. Šalys pripažįsta aplinkybę, kad atsakovė savo lėšomis įrengė naujus vandens tiekimo ir nuotekų tinklus, esančius šios bylos ginčo dalyku.
Dėl viešojo intereso
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 str., 6 str. 1 d. 30 p.). Tinkamas viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros valdymas, naudojimas ir disponavimas yra viešasis interesas, kurio įgyvendinimo tvarką reglamentuoja LR geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Jame įtvirtinto tikslo užtikrinti visuomenės poreikius atitinkantį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą siekiama valstybės įgaliotoms institucijoms vykdant šios veiklos valstybinį reguliavimą (nustatant reikalavimus vandens tiekimui, kontroliuojant paslaugų kainas ir kt.) bei savivaldybėms organizuojant viešąjį vandens tiekimą viešojo vandens tiekimo teritorijose. Viešojo vandens tiekimo teritorijose vandenį tiekia viešieji vandens tiekėjai – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės, turinčios įstatymų nustatyta tvarka įgytą teisę ir pareigą vykdyti viešąjį vandens tiekimą savivaldybės (kelių savivaldybių) viešojo vandens tiekimo teritorijose. Byloje nustatyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ yra ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė, vykdanti viešąjį vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą kelių savivaldybių teritorijose. Todėl nesutiktina su atsakovės pozicija, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neturi teisės reikšti šio ieškinio.
Dėl ieškinio reikalavimų
Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad ji 2008-01-10 žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgydama iš UAB „Dalguda“, kuri šį sklypą 2004-06-21 Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi buvo įgijusi iš Lietuvos Respublikos, kartu įgijo ir nuosavybės teisę į vandens ir nuotekų linijos dalį, esančią šiame žemės sklype, ir kad byloje nėra dokumentų, patvirtinančių Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybės teises į šiame žemės sklype esančias senąsias vandens ir nuotekų linijas. Teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
Byloje nėra ginčo, kad iki naujos infrastruktūros sukūrimo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo vandens ir nuotekų linijos, tačiau šių linijų nuosavybė nebuvo įregistruota. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, jog nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.
Byloje esančiame 1995 m. lapkričio 20 d. Perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad šis aktas surašomas, kai savivaldybėms perduodami objektai, nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnio trečios dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Šiuo Perdavimo–priėmimo aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo Klaipėdos apskrities valdytojo pavaduotojas J. P., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1251, Klaipėdos rajono savivaldybei perdavė Klaipėdos rajono Kretingalės seniūnijos balanse esančius inžinerinius tinklus prie (duomenys neskelbtini). 1995 m. lapkričio 30 d. Akcijų perdavimo Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo apskrities valdytojo pavaduotojas J. P., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1251, perdavė Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn Kretingalės komunalinių paslaugų uždarosios akcinės bendrovės akcijas (įmonės veiklos sritis, nurodyta įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje 1–9 punktuose – 2; įmonės kodas 6318634; 2036 vnt.).
Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus (Kretingalės valstybinio ūkio pagrindinių priemonių inventorizacijos apyrašo kopiją; 1995 m. lapkričio 20 d. Perdavimo–priėmimo akto kopiją; 1995 m. lapkričio 30 d. Akcijų perdavimo Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn perdavimo–priėmimo akto kopiją; Kretingalės komunalinių paslaugų uždarosios akcinės bendrovės nekilnojamojo turto sąrašo kopiją; Kretingalės seniūnijos komunalinės tarnybos inventorinių kortelių kopijas, ilgalaikio turto apskaitos korteles), daro išvadą, kad vandens ir nuotekų linijos nuosavybės teisių Klaipėdos rajono savivaldybei įgijimo teisinis pagrindas yra 1995 m. lapkričio 20 d. Perdavimo–priėmimo aktas, 1995 m. lapkričio 30 d. Akcijų perdavimo–priėmimo aktas, kurie įforminti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ (redakcija, galiojusi nuo 1995 m. liepos 19 d. iki 1996 m. liepos 4 d.) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“ (redakcija, galiojusi nuo 1995 m. rugsėjo 28 d. iki 1996 m. rugpjūčio 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarime Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“ (redakcija, galiojusi nuo 1995 m. rugsėjo 28 d. iki 1996 m. rugpjūčio 1 d.) buvo nustatyta, kad įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytas turtas savivaldybių nuosavybėn perduodamas surašant perdavimo–priėmimo aktus (11 punktas); įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 straipsnio trečiosios dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti objektai perduodami savivaldybių nuosavybėn jų techniškai neinventorizavus ir teisiškai neregistravus (12 punktas).
Atsakovei projektuojant ir statant ginčo infrastruktūros tinklus galiojo LR aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, o vandentiekio ir nuotekų tinklų naudojimo santykius reglamentavo Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintos Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės, privalomos visiems tiekėjams ir abonentams, nepriklausomai nuo žinybinio pavaldumo bei valdomo turto nuosavybės formos. Nagrinėjant šią bylą taikytinas taip pat Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (2006 m. liepos 13 d. įstatymas Nr. X-764) (toliau – ir Geriamojo vandens įstatymas) bei Statybos įstatymas.
Pagal Statybos įstatymo redakcijas, galiojusias UAB „Kukudra“ techninių sąlygų ir statybos leidimo išdavimo metu, statybos leidimui gauti statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) turėjo pateikti, be kitų dokumentų, statinio projektą, kuris rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais. Vienas privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų – statinio projektavimo sąlygų sąvadas. Statinio projektavimo sąlygos – tai privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose, būtent: tiesti komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir technologines inžinerines sistemas, taip pat statybos sklypo inžinerinius tinklus ir kt. Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 6 dalį inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai privalėjo nustatyti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas ir jų laikytis.
Bendraieškiai nurodo, kad UAB „Klaipėdos rajono vandenys“ 2007-04-16 rašte dėl Techninių sąlygų Nr. 155 projektavimo esantis įrašas vandentiekio ir nuotekų tinklus iškeldinti iš užstatomų (plečiamų) sklypų teritorijos; visus darbus atlikti pagal vandentiekio ūkio naudojimo taisykles, patvirtintas Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172, reiškia, kad senieji tinklai, kurie priklausė Klaipėdos rajono savivaldybei, turėjo būti iškeldinti UAB „Kukudra“ sąskaita ir įregistruoti nuosavybės teise Klaipėdos rajono savivaldybei. Su tokia pozicija teismas nesutinka. Techninių sąlygų išdavimo metu galiojusio LR statybos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad projektavimo sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo darbus. Šiuos darbus privalo atlikti tų tinklų ar komunikacijų savininkai ar naudotojai. Jei būtina nutiesti naujus inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, sudaroma inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų savininko ar naudotojo ir statytojo (užsakovo) sutartis. Joje nurodoma inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų statybos finansavimo ir naudojimo tvarka bei nuosavybės teisės (užbaigus statybą). Ši sutartis pridedama prie statinio projekto. Analogiškos nuostatos dėl sutarties sudarymo buvo įtvirtintos ir statybos techniniame reglamente STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 215 redakcija).
Byloje abi šalys pripažino, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sukurta nauja infrastruktūra, o byloje nesant duomenų, kad buvo savivaldybės ir UAB „Kukudra“ susitarimas dėl naujai sukurtos ginčo infrastruktūros perdavimo savivaldybės nuosavybėn, nėra pagrindo tenkinti ieškinio. Tokio susitarimo, t. y. šalių valios dėl neatlygintinio ginčo infrastruktūros perdavimo savivaldybės nuosavybėn, nepatvirtina ir šalių elgesys: byloje yra šalių susirašinėjimas dėl ginčo infrastruktūros perdavimo Klaipėdos rajono savivaldybei pagal Geriamojo vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas; Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje vykusių pasitarimų medžiaga (2014-11-26 protokolas, 2014-12-01 protokolas, 2015-05-22 Ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdžio protokolas, 2015-05-28 savivaldybės tarybos posėdžio protokolas).
Bendraieškių argumentai, kad nelikus senųjų vandens ir nuotekų tinklų Klaipėdos rajono savivaldybė patyrė žalą (nuostolius), o atsakovės argumentai, kad ji žalą (nuostolius) patyrė ir patiria savo lėšomis aptarnaudama tiek buvusius senuosius tinklus, tiek naujai sukurtą infrastruktūrą, šios bylos kontekste atmestini kaip teisiškai nepagrįsti, nes šalys savo pažeistas teises gali ginti kitais civilinių teisių gynimo būdais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl iš ieškovių priteistinos atsakovės patirtos advokato pagalbos išlaidos (CPK 98 str. 1 d.). Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 2 493 Eur advokato pagalbos išlaidų.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius; bylos sudėtingumą; advokato darbo ir laiko sąnaudas ir kt. Nustatyta, kad atsakovės atstovas ruošė atsiliepimą ieškinį, už kurį gali būti priteista 3 MMA (900 Eur) (Rekomendacijų redakcijos, galiojusios iki 2015-03-20, 8.2 p.), ir dalyvavo 10 teismo posėdžių (kurių bendra trukmė yra 9 val.), už tai galima maksimaliai priteisti 630 Eur (Rekomendacijų redakcijos, galiojančios nuo 2015-03-20, 7 p., 8.19 p.). Įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, atsakovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų mastą ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą ir apimtį, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo atsakovei priteisti prašomas advokato atstovavimo teisme išlaidas, todėl jos mažintinos iki 2 000 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nutaria:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „Kukudra“, įmonės kodas 163692011, iš ieškovių Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos rajono savivaldybės po 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.