Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. L.-S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2064-945/2015 pagal ieškovės S. L.-S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

Pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino. Pareiškėja prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu - procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.

Kaip minėta, naujai paaiškėjusių aplinkybių momentą ieškovė sieja su 2016 m. kovo 2 d. Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartimi, kuria nuspręsta panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės S. L.-S. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Proceso atnaujinimo institutas paprastai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galbūt neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, turi įrodyti visas šioje normoje įtvirtintas sąlygas: 1) aplinkybių pobūdį (faktinį); 2) jų atsiradimo momentą (nagrinėjant bylą iš esmės); 3) paaiškėjimo momentą (po bylos išsprendimo); 4) tai, kad šias aplinkybes nustato ir teisiškai įvertina teismas; 5) aplinkybių lemiamą įtaką užbaigtos bylos baigčiai, t. y. kad dėl jų teismo baigiamasis aktas gali būti pakeistas ar panaikintas (sąsajumo ir esmingumo su byla sąlyga). Be kita ko, teismas turi įvertinti ir tai, ar pareiškėjas negalėjo šių aplinkybių nurodyti bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-276/2008).

Kasacinio teismo pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010). Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto normoje įtvirtintų sąlygų

Pareiškėja nurodo, kad susipažinus su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje dėstomais motyvais paaiškėjo, jog visiškai netinkamai buvo interpretuojama ir vertinama atsakovės klaidingai perteikta faktinė aplinkybė dėl galimybės troleibuso vairuotojui (ne)žinoti, ar šoninio vaizdo veidrodis apima ir atvaizduoja prie pat pirmųjų troleibuso durų stovinčius žmones. Pareiškėja nurodė, jog manė, kad pakaks padarytų mėgėjiškų fotonuotraukų įrodyti matomumo apimčiai.

Pažymėtina, jog galimybė matyti asmenis per šoninio vaizdo veidrodį buvo ginčo dalykas. Pati pareiškėja teikė į bylą fotonuotraukas, siekdama įrodyti matomumą per šoninį veidrodį. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2064-945/2015, be kita ko, nurodoma: „Antra, nors Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1 4.20.1 punkte numatyta vairuotojo pareiga keleivių įlipimo (išlipimo) faktą pasitikrinti pažvelgus į išorinį veidrodį, kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų nuotraukų (b. l. 138-139, 155, t. 1), iš vairuotojo kabinos per dešinį išorinį veidrodį nėra matomas prie priekinių durų stovintis asmuo“. Darytina išvadą, kad pareiškėjos nurodoma ginčo faktinė aplinkybė buvo žinoma iki ieškinio pateikimo, ieškovė teikė į bylą įrodymus šiai aplinkybei įrodinėti. Ši aplinkybė buvo aptarta bei įvertinta pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė dviejų iš būtinųjų proceso atnaujinimo sąlygų – aplinkybių atsiradimo momento, t. y. jog aplinkybės atsirado tik nagrinėjant bylą iš esmės, bei paaiškėjimo momento, t. y., kad ginčo aplinkybės paaiškėjo tik po bylos išsprendimo. Kitos proceso atnaujinimui būtinosios sąlygos neaptarinėjamos, nes pareiškėjai neįrodžius bent vienos iš būtinųjų sąlygų eliminuojama proceso atnaujinimo aptariamu pagrindu galimybė.

Dėl įrodinėjimo

Pareiškėja, be kita ko, nurodo, kad prarado galimybę skirti ekspertizę matomumui per šoninį veidrodį nustatyti, taip pat klausimo dėl ekspertizės skyrimo nekėlė ir atsakovė. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Įrodinėjimo priemonėmis taip pat gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatymų leidėjas, apibrėždamas įrodymų sąvoką, pažymi dvi tarpusavyje neatsiejamai susijusias įrodymų dalis: jų turinį (faktinius duomenis) ir jų formą (įrodinėjimo priemones, iš kurių gaunama byloje reikalinga informacija, bei tvarką, kurios reikia laikytis, renkant, pateikiant ir tiriant įrodymus).

Pažymėtina, jog CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 50 straipsnyje ir 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę teikti teismui įrodymus. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 2 dalis), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą. Darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui (paprastai atsakovui). Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos. Pažymėtina, jog įstatymo nurodyta įrodinėjimo pareiga vienai ar kitai šaliai neatima teisės visiems kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims įrodinėti bylai reikšmingų aplinkybių, nes įrodinėjimas yra ne tik šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų pareiga, bet ir jų teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga Nr. 51. Teismų praktika. 2004, 22).

Teismo vertinimu, pareiškėja bylos nagrinėjimo metu galėjo teikti prašymą skirti ekspertizę matomumui per veidrodį nustatyti, juolab, kad byloje kilo ginčas dėl matomumo apimties ir ieškovės galimybės įsitikinti keleivių įlipimo (išlipimo) faktu. Nepriklausomai nuo to, kad atsakovė nekėlė klausimo skirti ekspertizę, įstatymo nurodyta įrodinėjimo pareiga atsakovei, neatėmė teisės iš ieškovės įrodinėti bylai reikšmingų aplinkybių. Be kita ko, iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjai byloje atstovavo teisininkas profesionalas, todėl laikytina, jog pareiškėja galėjo ir turėjo būti informuota dėl galimybės kreiptis į teismą su prašymu dėl ekspertizės paskyrimo. Pažymėtina, jog pareiškėja naudojosi savo pareiga įrodinėti minėtą aplinkybę ir teikė mėgėjiškas fotonuotraukas. Vadinasi, pareiškėja siekia galimai ateityje paskirtos ekspertizės pagrindu pagrįsti aplinkybę, dėl kurios buvo pasisakyta ir kuri buvo teismo įvertinta. Teismas pažymi, jog pareiškėjos siekis pasirinkti kitą įrodinėjimo priemonę (ekspertizės aktą) siekiant įrodyti faktines aplinkybes, dėl kurių teismas jau pasisakė ir ištyrė vadovaudamasis byloje pateiktais įrodymais, negali būti pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas atsakovės kasacinį skundą 2016 m. kovo 2 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, kad: „Netinkamas ieškovės tiesioginių pareigų vykdymas ir tyčinis nepagarbus elgesys su keleiviais negali būti pateisintas argumentais dėl veidrodžio pozicijos ir per jį matomo vaizdo. Šoninis veidrodis skirtas vaizdui prie antrųjų ir trečiųjų durų parodyti. Priekinės durys yra prie vairuotojo kabinos, todėl jos aiškiai matomos iš vairuotojo vietos. Dėl to teismų nustatytas faktas, kad ieškovė pro šoninio vaizdo veidrodį negalėjo matyti vaizdo prie priekinių durų, nepaneigia jos galimybės šį vaizdą iš savo kabinos matyti pro priekines duris. Jeigu ginčo įvykio metu troleibuse buvo daug žmonių, pro kuriuos ieškovė negalėjo matyti įlipančių asmenų (buvo spūstis prie priekinių durų), ji privalėjo dėti visas pastangas išsiaiškinti, ar sulipo visi keleiviai, ir užtikrinti, kad uždarant duris nebūtų sukelta grėsmė keleiviams ir jų saugumui. Pradėjimas važiuoti neįsitikinus, kad į troleibusą sulipo visi keleiviai, vertintinas kaip ieškovės veikimas tyčia, kuris negali būti pateisinamas jos nurodomomis aplinkybėmis dėl techninių troleibuso charakteristikų ar kasatorės nustatytos keleivių įlaipinimo tik per priekines duris tvarkos. Ieškovė neįrodė, kad egzistavo sąlygos, dėl kurių ji negalėjo vykdyti Troleibusų vairuotojų saugos ir sveikatos instrukcijoje jai nustatytų pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126-706/2016)“. Iš kasacinio teismo nutarties matyti, kad ieškovės veiksmai bei jų teisėtumas ir pagrįstumas buvo vertinami siejant juos ne su techninėmis troleibuso charakteristikomis, o su pareiškėjos asmeninėmis pastangomis įvykdyti pareigą įsitikinti keleivių saugumu prieš troleibusui pradedant važiuoti. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės rezultatas minėtoje byloje būtų tiesiogiai susijęs su troleibuso techninėmis charakteristikomis, toks įrodymas byloje nebūtų paneigęs pareiškėjos pareigos išsiaiškinti, ar sulipo visi keleiviai, ir užtikrinti, kad uždarant duris nebūtų sukelta grėsmė keleivių saugumui. Teismas sprendžia, jog pareiškime aptariamos ekspertizės išvados pateikimas į bylą nelemtų iš esmės kitokio teismo sprendimo priėmimo.

Dėl įrodymų vertinimo

Pareiškėja nurodo, kad susipažinus su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje dėstomais motyvais paaiškėjo, jog visiškai netinkamai buvo interpretuojama ir vertinama atsakovės klaidingai perteikta faktinė aplinkybė dėl galimybės troleibuso vairuotojui (ne)žinoti, ar šoninio vaizdo veidrodis apima ir atvaizduoja prie pat pirmųjų troleibuso durų stovinčius žmones.

CPK 185 straipsnį teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą. Tai reiškia, kad teisėjas, tiesiogiai dalyvavęs tiriant įrodymus ir išklausęs šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų baigiamosiose kalbose išsakytų įrodymų įvertinimų bei argumentų, vadovaudamasis turimomis žiniomis, savo sąžine, įstatymų ir etikos taisyklių reikalavimais, padaro nešališkas išvadas. Niekas neturi teisės nurodyti teisėjui, kaip įvertinti vieną ar kitą įrodymą ir jų visetą. Jokie įrodymai teisėjui neturi iš anksto nustatytos galios. Išimtis yra oficialūs rašytiniai įrodymai (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės pripažįstamos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos kitų įrodymų, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Įrodymų vertinimas bei jų interpretavimas nagrinėjant bylą gali būti laikomas apeliacijos dalyku, tačiau ne proceso atnaujinimo pagrindu. Kaip jau minėta, proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galbūt neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, o ne siekis pakartotinai įvertinti jau bylos nagrinėjimo metu tirtas aplinkybes pasitelkiant naujas įrodinėjimo priemones bei kvestionuoti atliktą įrodymų vertinimą.

Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to, bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (LAT 2001 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-3-183/2001; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).

Įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes bei analizuodamas jas visų civilinės bylos Nr. 2-2064-945/2015 aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, jog pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas nekelia abejonių byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, procesas civilinėje byloje Nr. 2-2064-945/2015 neatnaujintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pažymėtina, jog atsakovė 2016 m. rugpjūčio 8 d., t. y., iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus: 2016 m. liepos 29 d. PVM sąskaitą faktūrą ADV Nr. 25341 bendrai 968,00 Eur sumai, klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, taip pat 2016 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo nurodymą 968,00 Eur sumai. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio.

Atsakovas teismui teikdamas atsiliepimą, kartu pateikė 2016 m. birželio 7 d. Atstovavimo sutartį Nr. 100. Ši sutartis pasirašyta su advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai advokate R. D.. Minėtai advokatei sutartimi suteikta teisė perįgalioti kitus advokatų profesinės bendrijos Magnusson ir partneriai advokatus ir/ar advokatų padėjėjus ir/ar teisininkus.

Klientui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad R. D. civilinėje byloje Nr. A2-16121-894/2016 rengdama atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paslaugų už 500,00 Eur (be PVM). Šiame dokumente taip pat nurodyta, kad darbuotoja M. K. rengdama atsiliepimą į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė paslaugų už 300,00 Eur (be PVM). Teismas pažymi, jog atsakovo advokatė R. D. aukščiau nurodyto perįgaliojimo M. K. į bylą nepateikė. Todėl priteistina išlaidų advokatui apmokėti suma mažintina dalimi, kurią sudaro atsakovo pavedimo atstovauti nagrinėjamoje byloje neturinčios M. K. užmokestis, t.y. atsakovui priteistina advokato išlaidų suma mažintina 363,00 Eur (300,00 Eur + 21 proc. PVM) . UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš S. L.-S. kaip pagrįstos ir įrodytos priteistinos 605,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (968,00 Eur-363,00 Eur) (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos S. L.-S. pareiškimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2064-945/2015 netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos S. L.-S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.