Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-105-876/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-12
Bylos Nr.
1-105-876/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
R. D.
Nukentėjusysis
A. G.
Advokatai
Stasė Kupčiūnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-105-876/2012Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00186-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.29.1. (N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio12 d. Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorams Linui Frančiakui, Audriui Ažukui, kaltinamajam R. D., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, nukentėjusiajam A. G., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1978-03-25 Raseiniuose, lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, šeimyninė padėtis – išsiskyręs, išsilavinimas – aukštasis, dirbantis (duomenys neskelbtini), registruotas Vokietijoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. antspaudą, priklausantį UAB „Sanil“, kurį 2011 m. žiemos laike D. D. buvo palikusi UAB „Bartuva LT“ patalpose, esančiose Bartuvos g. 8A-1, Kaunas, gabeno iš Kauno į Šakius ir panaudojo, tai yra 2012 m. kovo 29 d. apie 11 val. Sutkų kaimo ribose, Kidulių seniūnijoje, Šakių rajone, surašė netikrą dokumentą, tai yra medienos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2012-03-29-01 su melagingais rekvizitais ir A. G. prisistatydamas svetimu vardu, tai yra R. D., melagingai teigdamas, kad jis yra UAB „Sanil“ direktorius, ant sutarties uždėjo neteisėtai naudojamą antspaudą, priklausantį UAB „Sanil“, iš anksto žinodamas, jog nesumokės visos pinigų sumos, sutarė nupirkti medienos už 6700 Lt sumą, tada pasikrovė 20,5 m³ pušų rąstų ir 19 m³ beržų rąstų į miškovežį ir sumokėjęs 1000 Lt vietoje bei pažadėjo 5700 Lt sumokėti vėliau, dviejų savaičių laikotarpyje, bet jų nesumokėjo, tokiu būdu neatsiskaitydamas už įgytą medieną apgaule įgijo 5700 Lt ir tuo padarė A. G. 5700 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

R. D. kaltu prisipažino ir nurodė, kad jis niekada neprisistatė įmonės direktoriumi. Jis negalvojo, kad neatsiskaitys. Jis 2011 m. atvažiavo, prieš tai pasiskambinęs G. dėl medienos, susitiko, sumatavo medieną, pakrovė. Automobilyje surašė sutartį ir pinigų sumą. 1000 Lt davė avanso. Jis laiku neatsiskaitė, nes ir su juo laiku neatsiskaitė. Paskambinęs jis nesakė, kas jis yra, tik sakė, kad skambina dėl medienos. Jis sutartyje matė kieno pavardė ir tokią sutartį pasirašė. Su įmone „Samil“ jokių ryšių neturi. Jam buvo nurodyta sąskaita ir jis turėjo pervesti pinigus, jis pardavęs rąstus turėjo su nukentėjusiuoju atsiskaityti. Kai važiavo pirkti rąstų, jis jau buvo susitaręs, kas iš jo nupirks rąstus. Pardavė privačiam asmeniui, jam pardavė brangiau ir uždirbo iš to sandorio. Buvo du atvejai, kai jis pirko medieną. Šakiuose buvo pirmas atvejis ir tada pirkdamas jis dar negalvojo, kad pirks medieną Lazdijuose. Antspaudo jis negrobė, sesuo pas jį buvo antspaudą palikusi, nes ji kėlėsi iš vieno buto į kitą. Sesuo paprašė palaikyti, antspaudas pas jį buvo apie du metus. Jis supranta, kad sutartis suklastota, nes duomenys neatitinka tikrovės. Medienos kaina ir kiekis atitiko tikrovę, bet neatitiko tikrovės pirkėjas. Jis telefonu bendravo su nukentėjusiuoju ir prašė palaukti atsiskaitymo, paskui neturėjo kontaktų G., todėl dingo kurį laiką. Sesuo neleido naudotis antspaudu. Įmonėje tokio asmens R. D. nėra, jam tiesiog tokia pavardė šovė į galvą, tokią ir užrašė. Jo tikslas perkant medieną buvo nupirkti pigiau ir parduoti brangiau, atsiskaityti su G., o skirtumą pasilikti sau. Tačiau jam nepavyko tai, nes vėlavo atsiskaitymas, kam pardavė medieną nežino.

Nukentėjusysis A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad kai jis paprašė antro važtaraščio, tai kaltinamasis pasakė, kad nenori rašyti, nes važtaraštyje nurodė mažesnį medienos kiekį. Kaltinamasis su juo vieną kartą bendravo iki Velykų, o paskui telefonas buvo išjungtas, kiek skambino niekas neatsiliepė. Kai suprato, kad yra apgauti, važiavo į Kauną pagal firmos adresą, tačiau ten jokios įmonės nerado. Skambino į Babtų seniūniją, kur pasakė, kad tą firmą pardavė prieš 4 metus ir ta firma jau į ketvirtas rankas perėjusi. Kai pakrovė medieną, kaltinamasis atėjo pas jį pasiėmė sutartį, antspaudą ir surašė, pasirašė sutartį. Pagal sutartį jis suprato, kad jis direktorius. Turtinė žala už medieną 5700 Lt jam atlyginta, 5000 neturtinės ir 20 000 Lt turtinės žalos prašo priteisti. Neturinę žalą patyrė, nes patyrė stresą, nemiegojo naktimis. Turtinė žala 20 000 Lt patyrė, nes nespėjo laikų pasėti rugius ir dėl to patyrė žalą.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos D. D. parodymai, kur ji nurodė, kad 2010 m. nuo spalio mėnesio pabaigos dirbo UAB „Sanil“ direktore. Tuo metu, kai ji perėmė vadovauti sužinojo, kad yra skolų ir turėjo stabdyti įmonės veiklą. Jos brolis UAB „Sanil“ jokių pareigų neturėjo. 2011 m. ji lankėsi pas brolį ir pas jį paliko įmonės dokumentus ir antspaudą. Ku šiuo metu yra antspaudas ji nežino, ar brolis ką darė su antspaudu, ji nežino. Prie nusikalstamos veikos ji neprisidėjo ir nieko apie tai nežino. (b.l. 30).

Motyvuojamoji dalis

R. D. kaltė be jo prisipažinimo yra įrodyta šiais byloje esančiais įrodymais:

Protokolu – pareiškimu, kuriame nurodoma, kad iš A. G. nupirkta medienos ir tai padarė UAB „Sanil“ įmonės direktorius, bet nesumokėjo 5700 Lt (b.l. 2);

Duomenys iš banko, iš kurių matyti, kad R. D. pervedė A. G. 4500 ir 1500 Lt (b.l. 12-13);

Daiktų pateikimo protokolas, kuriame nurodoma, kad iš A. G. paimta pirkimo – pardavimo sutarti (b.l. 14);

Medienos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2012\03\29, kuri pasirašyta UAB „Sanil“ direktoriaus R. D. ir A. G. (b.l. 15-16);

Duomenys gauti iš Lazdijų rajono policijos komisariato, kur nurodoma, kad iš R. D. yra paimtas antspaudas priklausanti UAb „Sanil“. (b.l. 23-25).

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad kaltinamojo R. D. veiksmai atitinka baudžiamųjų nusikaltimų, numatytų BK 302 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. požymius.

BK 302 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Minėti veikos objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. R. D. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį traukiams už tai, kad pagrobė ir neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo UAB „Sanil“ antspaudą. Teismas sutinka su veiksmų kvalifikacija, jog R. D. panaudojo UAB „Sanil“ antspaudą neteisėtai, to neginčijo ir pats teisiamasis. Jis pripažino, jog neturėjo jokio ryšio su UAB „Sanil“, šioje įmonėje nebuvo paskirtas atlikti jokių pareigų, o įmonės antspaudu pasinaudojo be sesers D. D. leidimo. Tačiau teismas konstatuoja, jog iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog antspaudas buvo pagrobtas. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad D. D. antspaudą savanoriškai buvo palikusi pas R. D., tikslu, kad antspaudas būtų saugioje vietoje, tačiau ji nesuteikė teisės R. D. naudotis antspaudu, todėl jo panaudojimas buvo neteisėtas. Tuo tarpu duomenų apie tai, kad antspaudas buvo pagrobtas byloje nėra, todėl šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teise, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškreipimo, nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu, tai yra perduoti turtą, perleisti turtine teisę, atsisakyti realizuoti savo turtinę teisę, prisiimti turtinius įsipareigojimus ir pan. Apgaulė gali pasireikšti dviem formomis: aktyviąja – kuomet kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyvią tikrove neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina, ir pasyviąja – kai kaltininkas pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus kaltininkas turėjo teisinę pareigą pranešti. Veika sukčiavime aprašyta keturiais alternatyviais požymiais, tai: a) savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą; b) savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtinę teisę; c) savo ar kitų naudai išvengė turtinės prievolės; d) savo ar kitų naudai turtinę prievolę panaikino. Savo ar kitų naudai turtinės prievolės išvengimas – tai neteisėtas ir neatlygintinas nukentėjusiojo turimos turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, nepatenkinimas ar dalinis patenkinimas, kuomet suklaidintas nukentėjusysis dėl objektyvių priežasčių negali savo pažeistų teisių apginti ar toks gynimas yra labai apsunkintas. Nusikalstamos veikos padarinius sukčiavimo sudėtyje aprašytas vienas iš požymių – „išvengė turtinės prievolės“ – faktiškai reiškia turtinės žalos padarymą nukentėjusiajam. Turtinė prievolė, kurios sukčiaujant išvengė kaltininkas ar naudą gavęs kitas asmuo, šioje sudėtyje pasireiškia kaip teisėtu pagrindu atsiradusi ir objektyviai egzistuojanti turtinio pobūdžio pareiga, kurią kaltininkas ar naudą gavęs kitas asmuo privalėjo įvykdyti nukentėjusiojo naudai. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. G. buvo apgautas R. D. ir teisiamajam perleido savo turtą – medieną. R. D. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė neegzistuojančius duomenis, tai yra UAB „Sanil“ direktorių R. D., pasirašė šio asmens vardu, bei uždėjo įmonės UAB „Sanil“ antspaudą. Nors pats R. D. teigė, kad jis neprisistatinėjo R. D. vardu, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, jog šiuos asmens duomenis jis sugalvojo pats, juos įrašė į sutartį ir pasirašė už sugalvotą asmenį. Taigi aplinkybė, jog R. D. neprisistatė R. D., kvalifikacijai įtakos neturi, nes kiti jo atlikti veiksmai parodo teisiamojo tyčia veikti apgaule. Taip pat teisiamasis posėdžio metu teigė, kad jis neturėjo tikslo neatsiskaityti su nukentėjusiuoju A. G., tačiau teismas laiko, kad ši jo versija neatitinka bylos duomenų. Kaip jau buvo nurodyta, R. D. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, pats sutartyje pasirašė sugalvotu vardu ir pavardė. Vėliau jis vengė bendrauti su nukentėjusiuoju, neatsiliepdavo į telefonų skambučius. Nors pats kaltinamasis aiškino, jog iš jo buvo paimtas telefono numeris ir jis neišsisaugojo nukentėjusiojo duomenų, tačiau teismas mano, kad būdamas atsakingas asmuo ir žinodamas savo įsipareigojimus, kuriuos, jo žodžiais, jis ketino įvykdyti turėjo ir galėjo išsisaugoti ar susirasti nukentėjusiojo kontaktus. Taip pat R. D. teisme nurodė, jog jis pasirašė kaip UAB „Sanil“ direktorius, norėdamas nukentėjusiajam sudaryti solidesnį įvaizdį, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl sutartyje nurodė ne savo, o sugalvoto asmens vardą ir pavardę. Tokie R. D. veiksmai – savo asmenybės slėpimas, suklastotos sutarties sudarymas, naudojimasis svetimos įmonės antspaudų, kelia pagrįstų abejonių, teisiamojo versija, jog jis neketino A. G. apgauti. Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog teisiamojo veiksmai kvalifikuotini kaip sukčiavimas, nes jis prisidengdamas naudodamasis išgalvotais asmens duomenimis, pasinaudodamas svetimos įmonės antspaudu, sudarė fiktyvią pirkimo – pardavimo sutartį ir veikdamas apgaule įgijo A. G. priklausančią medieną. Tad jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 str. 1 d.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008). Pagal BK 300 str. dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (nutartis Nr. 2K-290/2008). Jo turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinės nutartys Nr. 2K-138/2009, 2K-7-200/2008). Atskleidžiant BK 300 str. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, svarbu nustatyti kaltinamo asmens veiksmų apimtį, konkrečiai įvardyti, kuo šie veiksmai pasireiškė suklastojant bei panaudojant kaltinime nurodytą dokumentą. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tačiau jame nebūtinai visa informacija turi būti melaginga, svarbu, kad šios informacijos dalis neatitinka tikrovės. Kadangi nusikaltimo sudėtis formalioji, baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui – kaltei – yra būdinga tiesioginė tyčia. Tai reiškia, kad pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d.). R. D. traukiamas atsakomybėn už pirkimo – pardavimo sutarties suklastojimą. Byloje esančioje sutartyje matyti, kad ji yra atspausdinta ir ranka yra įrašyti A. G. duomenys, tuo tarpu UAb „Sanil“ direktoriaus vardas ir pavardė yra atspausdinti. Teismo posėdžio metu R. D. pripažino, jog pirkimo – pardavimo sutartį sudarė jis ir joje nurodė išgalvotus UAB „Sanil“ direktoriaus duomenis. Tai leidžia daryti išvadą, kad R. D. sąmoningai sudarė UAB „Sanil“ įmonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys direktoriaus duomenys, taip pat pats pasirašė po išgalvoto asmens vardu ir pavarde, suvokdamas, jog jis nėra nurodytas asmuo. Tai buvo daroma tyčia, suvokiant savo veiksmų neteisėtumą, todėl teismas konstatuoja, jog R. D. suklastojo pirkimo – pardavimo sutartį ir jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 300 str. 1 d.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad R. D. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. Teismo posėdžio metu R. D. nurodė, kad visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Nors teisiamasis teismo posėdžio metu teigė, jog jis neketino apgauti nukentėjusiojo, tai yra neigė sukčiavimo sudėties požymių buvimą, tačiau teismas konstatuoja, jog dėl esminių padarytos veikos aplinkybių R. D. prisipažino, davė išsamius ir nuoseklius parodymus, todėl ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė jam pripažintina. Be to, R. D. teismo posėdžio metu nurodė ir byloje esantys duomenys (b.l. 12-13) patvirtina, jog teisiamasis atlygino padarytą turtinę žalą. Kadangi R. D. žalą atlygino savo noru, tad teismas pripažįstą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 3 p.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. yra numatyta baudos bausmė, kuri atsižvelgiant į tai, kad R. D. yra anksčiau neteistas, dirbantis, skirtina teisiamajam. R. D. įvykdė tyčines nusikalstamas veikas, kurios pripažintinos baigtomis. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. D. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, ruošėsi atlikti nusikalstamus veiksmus, tai nebuvo spontaniškas ar tam tikroms aplinkybėms susiklosčius padaryta veika. Šios aplinkybės parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. Pats R. D. yra dirbantis, turintis mažametį vaiką, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. R. D. asmenybę charakterizuojantys duomenys, leidžia daryti išadą, kad kaltinamasis yra linkęs daryti pažeidimus bei nepaisyti įstatymų reikalavimų, tad darytina išvada, kad padaryta veika nėra atsitiktinė, ar padaryta dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos, ji atlikta sąmoningai ir suvokiant savo veiksmų neteisėtumą.

BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. R. D. veiksmuose nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis išlaiko nepilnametį vaiką, jam skirtina bausmė mažesnė negu numatyti bausmės vidurkiai. Baudžiamojo kodekso straipsnių sankcijose nėra nurodytas baudos dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 47 str. 3 d. nurodytus dydžius. Šiame straipsnyje nurodoma, jog už nesunkų nusikaltimą skirtina bauda iki 500 MGL, už apysunkį iki 1000 MGL bauda, taigi mažesnės negu bausmės vidurkiai nustatytinos po 50 MGL ir 75 MGL dydžio baudos. Kadangi padaryto nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, jos subendrintinos apėmimo būdu.

Nuosprendžiu turi būti išspręstas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai. BPK 94 str. reglamentuoja šių daiktų išsprendimo klausimą, tad byloje esanti suklastota pirkimo – pardavimo sutartis nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, jog šioje proceso stadijoje negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, todėl civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismo posėdžio metu A. G. pateikė duomenis, kuriais jis įrodinėja savo negautas pajamas ir grindžia civilinį ieškinį dėl 20 000 Lt turtinės žalos. Tačiau atsižvelgiant į civilinio ieškinio pagrindą ir dalyką, teismas konstatuoja jog nėra pateikta pakankamai duomenų, kurie įrodytų civilinį ieškinį, o papildomų duomenų pateikimas užvilkintų baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti neturtinę žalą, tačiau turtinių nusikaltimų, ypač sukčiavimo civiliniuose teisiniuose santykiuose bylose, nustatant neturtinės žalos dydį, didelę reikšmę turi padarytos turtinės žalos dydis. Šia prasme teismo sprendimas yra subalansuotas. Taigi teismas konstatuoja, jog klausimas tiek dėl turtinės tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti nagrinėjami kartu, tokiu būdu siekiant nustatyti teisingiausia žalų dydį. Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog būtina civilinių ieškinių klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Proceso dalyviams išaiškintina, jog pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet įsiteisėjus nuosprendžiui, to pateis teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 257, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. ir paskirti 75 MGL (9750 Lt) baudą.

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir paskirti 50 MGL (6500 Lt) baudą.

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir paskirti 50 MGL (6500 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 75 MGL (9750 Lt) baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėju panaikinti.

Civiliniam ieškovui A. G. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą ir civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Suklastotą pirkimo – pardavimo sutartį nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėjos parašas.Nuorašas tikras:Teisėja Judita Sungailaitė