Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) atsakovams A. O. A., A. G., V. M., R. K., K. G., O. B., A. B., S. S., E. M., D. A., S. A., tretiesiems asmenims E. V. S., K. L. Č., Petrui J. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atsidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams A. O. A., A. G., V. M., R. K., K. G., O. B., A. B., E. M., D. A., S. A., tretiesiems asmenims E. V. S., K. L. Č., P. J. K., (duomenys neskelbtini) procesiniai dokumentai įteikti, atsakovai V. M. ir E. M. bei trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad sutinka su pareikštu ieškiniu. Trečiajam asmeniui S. S. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikta, todėl priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK)130 straipsnio 1 dalis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,6504 ha, esantis (duomenys neskelbtini) bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui (duomenys neskelbtini) (24731/39024 dalis arba 4122 kv. m.) ir atsakovams bei tretiesiems asmenims (likę 2382 kv.m. arba 0,2382 ha). Žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,4606 ha, esantis (duomenys neskelbtini) bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui (duomenys neskelbtini) (5042570/7952259 arba 2921 kv.m.) ir atsakovams bei tretiesiems asmenims (likę 1685 kv.m. arba 0,1685 ha). (duomenys neskelbtini) į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, nes dalis asmenų, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į šiuos ginčo žemės sklypus, savo žemės dalių iš valstybės nėra perėmę ir neįsiregistravę Nekilnojamojo turto registre savo vardu, todėl ši tarnyba patikėjimo teise valdo valstybinę žemę iki tol, kol perims ją teisėti savininkai ir byloje atstovauja valstybės interesus. Kiti tretieji asmenys yra davę ieškovui (duomenys neskelbtini) sutikimus arba įgaliojimus tvarkyti jų ginčo žemės sklypų dalis. Ieškinyje nurodomi asmenys yra arba ginčo žemės sklypų savininkai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, arba jų paveldėtojai. Žemės sklypą valdo daug bendraturčių, jo naudojimas yra apsunkintas tiek, kad juo niekas visiškai nesinaudoja. Ieškovas (duomenys neskelbtini) valdo didžiausią Žemės sklypų dalis, o kiti bendraturčiai – nedideles dalis, todėl ieškovas nori atsidalinti savo nuosavybės dalį iš bendros dalinės nuosavybės ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Tuo tikslu jis inicijavo Žemės sklypų (kad. Nr. 2501/0023:0168), (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (toliau – ir Projektas). 2019 m. gegužės 6 d. buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. A1-561, numatantis ginčo žemės sklypų pertvarkymą, juos padalinant į sklypus. 2019 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini) parengė Projekto sprendinius ir juos derinimui pateikė į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Projektu numatyta padalinti abu ginčo žemės sklypus į du žemės sklypus ir taip suformuoti keturis naujus žemės sklypus, iš kurių du būtų priskirti ieškovui asmenine nuosavybe. Pažymėtina, kad ieškovas su trečiaisiais asmenimis jau yra susitaręs jų dalis po projekto patvirtinimo išpirkti, todėl ieškovo dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje dar padidės. Su atsakovais dėl jų dalių išpirkimo ir pritarimo projekto sprendiniams atsakovui susitarti nepavyko. Projektas šiuo metu yra suderintas su visomis institucijomis, išdavusiomis reikalavimus projektui rengti ir bus teikiamas patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau Palangos miesto savivaldybės administracija jo negalės tvirtinti, nes vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 66 punktu tvirtinti žemės valdos projektą galima gavus visų pertvarkomo žemės sklypo savininkų raštiškus pritarimus arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Kadangi atsakovai atsisako pritarti projekto sprendiniams, Ieškovas savo teises gali įgyvendinti tik kreipdamasis į teismą su reikalavimu leisti be atsakovų sutikimo pagal projektą vykdyti ginčo žemės sklypų pertvarkymą.

Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). CK 4.80 straipsnio nuostatos prasme nuosavybės atidalijimas iš bendros dalinės nuosavybės reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitais bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį - ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą. Transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę reiškia, kad daiktas ir teisė į jį tampa mažiau varžomi, todėl tai paprastai lemia daikto vertės rinkoje padidėjimą. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Ieškovo nuosavybės dalies atidalinimas iš bendros dalinės nuosavybės pagal projektą kitų bendraturčių teisių nepažeis, todėl atsakovų atsisakymas suderinti projekto sprendinius yra nepagrįstas.

Suformavus naujus žemės sklypus, Nekilnojamojo turto registre bus registruojami ne tik patys žemės sklypai kaip nekilnojamieji daiktai, bet ir nuosavybės teisių dalys į šiuos žemės sklypus. Taip bendraturčiams bus sukuriamos naujos civilinės teisės ir pareigos, kas CK 1.63 straipsnio 1 dalies prasme atitinka sandorį. Toks ginčo sklypų pertvarkymas ir nuosavybės dalių perkėlimas į naujai suformuotus žemės sklypus yra žemės sandoris. Žemės sklypai yra nekilnojamieji daiktai, tai sandoriai dėl daiktinių teisių pasikeitimo reikalauja rašytinės notarinės formos (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.). Tai numatyta ir Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje – Žemės sklypai sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekamas jų perdalijimas sudarant notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimą, prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Esant ginčui CK 4.80 str. pagrindu, kitų bendraturčių sutikimo nereikia, nes ginčas gali būti tik dėl atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės būdo ir tai įtvirtinta teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-04-11 nutartyje (civilinė byla 3K-3-134-248/2019) pasisakė, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taip pat teismas šioje nutartyje nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

Projektą derinusios ir tikrinusios institucijos nustatė, kad pagal teisės aktus toks Žemės sklypo padalijamas galimas, po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas nebus kaip nors apsunkintas, ar suvaržytas kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip pat tarp savininkų nesukurs dar sudėtingesnių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Ieškovas pagal projektą atsidalindamas dalį nuosavybės teisės iš bendrosios dalinės nuosavybės ir suformuodamas asmeninius nekilnojamus daiktus – Sklypą Nr. 2 ir Sklypą Nr. 3, palengvins ir supaprastins savo kaip savininko teisių turinį, kas leis ateityje išvengti ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Taigi, nėra jokių kliūčių ieškovui pagal projektą atsidalinti dalį savo nuosavybės teisės iš bendros dalinės nuosavybės ir ją įsiregistruoti Nekilnojamojo turto registre kartu su Sklypu Nr. 2 ir Sklypu Nr. 3, o atsakovų trukdymas tai padaryti yra nepagrįstas ieškovo nuosavybės teisės pažeidimas.

Tenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos 150 Eur (150 Eur žyminio mokesčio), teismui nėra pateikta duomenų patvirtinančių ieškovo turėtas išlaidas už advokato teisines konsultacijas ir pagalbą, todėl jos nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovui (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pasitvirtinti ir įgyvendinti žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą (duomenys neskelbtini), be atsakovų sutikimo.

Nustatyti nuosavybės dalis į šiuo projektu naujai formuojamus žemės sklypus:

J. J. A. turto paveldėtojams – 39 m² į žemės sklypą, kurio projek. Nr.168-2.

Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. O. A., A. G., V. M., R. K., K. G., O. B., A. B., S. S., E. M., D. A., S. A. 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 13,64 Eur (trylika eurų ir 64 ct).

Atsakovai šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka skųsti negali, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą gali skųsti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.