Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei Z. B., tretiesiems asmenims A. B., A. N. dėl trukdymų pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Kęstutis Galvičius paaiškino, kad ieškovė ir atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės ir kartu naudoja bendrą vidaus nuotekų tinklų sistemą. Ieškovė savo namo dalyje užsakė nuotekų šalinimo nuotakyno plovimą, kurį turėjo atlikti AB „Panevėžio butų ūkis“. Minėta bendrovė paslaugos atlikti negalėjo, kadangi valant vamzdyną fekalijų judėjimo kryptimi iš vonios patalpos kanalizacijos valymo įrankis 7 metru atstumu užstrigo. Ieškovė kreipėsi į UAB „Aukštaitijos vandenys“, kad būtų nustatyta avarijos priežastis. UAB „Aukštaitijos vandenys“ informavo ieškovę, kad avarijos priežastis yra aklinas vidaus nuotakyno užsikimšimas atsakovės Z. B. namo dalies vidaus nuotakyno atkarpoje. Atsakovė į šią informaciją nekreipia dėmesio ir atsisako sutvarkyti gedimą, t.y. pašalinti akliną vidaus nuotakyno užsikimšimą jos namo dalies vidaus nuotakyno atkarpoje. Dėl aklino vidaus nuotakyno užsikimšimo ieškovė negali naudotis nuotekų sistema ir atlikti elementariausių buities darbų. Prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovei A. V., atsakovei Z. B. ir trečiajam asmeniui A. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 52-57). Ieškovei A. V. nuosavybės teise priklauso 37/100 dalis, atsakovei Z. B. - 23/50 dalis, o A. N. - 17/100 dalis minėto gyvenamojo namo. Nustatyta, kad pagal ieškovės prašymą 2013-05-21 AB „Panevėžio butų ūkis“ vykdė kanalizacijos valymą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš UAB „Panevėžio butų ūkis“ 2013-05-23 Nr. 2-392 matyti, kad darbuotojai paslaugos atlikti negalėjo, kadangi valant vamzdyną fekalijų judėjimo kryptimi iš vonios patalpos kanalizacijos valymo įrankis 7 m. atstumu užstrigo. Valymas iš šulinėlio prieš fekalijų tekėjimo kryptį taip pat rezultatų nedavė (t. 1, b. l. 9).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovę Z. B. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti akliną vidaus nuotakyno užsikimšimą jos namo dalies vidaus nuotakyno atkarpoje. Atsakovė su ieškiniu nesutinka.

Įstatyminis bendraturčių tarpusavio santykių reguliavimas nustatytas Civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtajame skirsnyje. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, išdėstyta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tais atvejais, kai tokio sutarimo nepasiekiama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.

Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Bylą nagrinėjantis teismas turi taikyti interesų pusiausvyros principą ir ginčą išspręsti taip, kad būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai nesusitariama dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, turi patikrinti priežastis, kodėl jie nesutaria, kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą, kurio interesai labiau atitinka interesų pusiausvyrą ir todėl turėtų būti ginami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004).

Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.

Bendraturčių tarpusavio santykiai reglamentuojami ir CK 4.76 straipsnio. Jame nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Jei įstatymo nedraudžiama, įstatyminiu reguliavimu nustatytos tarpusavio santykių taisyklės gali būti keičiamos ar papildomos sutartimis. Dauguma bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančių įstatymo nuostatų yra dispozityvios, todėl bendraturčiai remdamiesi sutarties laisvės principu (CK 6.156 straipsnis) ir nepažeisdami kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų sutartimi gali nusistatyti įstatymo pateiktų taisyklių išimtis ar susikurti individualų tarpusavio santykių reglamentavimo modelį.

CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Z. B. su sutuoktiniu A. B. prieš įsigydami nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 2012-01-23 sudarė preliminarią pirkimo pardavimo sutartį bei susitarė su šio turto bendrasavininkėmis A. V. ir A. N., kad jos neprieštaraus, jog Z. B. su sutuoktiniu rekonstruotų gyvenamąjį namą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 61-62). Bendrasavininkių 2012-02-08 sutikimas buvo pasirašytas bei patvirtintais pas notarą (1 t., b. l. 63).

Iš atsakovės atstovės, trečiojo asmens A. B. paaiškinimų, liudytojos B. Č. parodymų nustatyta, kad dėl rekonstrukcijos atlikimo buvo kalbėta su gyvenamojo namo bendrasavininkėmis, buvo aptarta, kas planuojama daryti, akcentuotas vamzdyno keitimas ir kiti darbai. Tiktai gavus bendrasavininkių sutikimą dėl rekonstrukcijos darbų, atsakovė su sutuoktiniu sudarė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį. Iš atsakovės atstovės ir trečiojo asmens A. B. paaiškinimų nustatyta, kad vėliau ieškovė atsisakė bet kokio bendradarbiavimo su bendrasavininkais, nutraukė bendravimą, nors ieškovė bei tretieji asmenys siekė bendradarbiavimo su ieškove, bandė kalbėtis ir tartis. A. N. ir Z. B. pradėjus vamzdyno tvarkymo darbus, su ieškove dar kartą buvo bandoma susisiekti ne tik žodžiu, bet ir raštiškai. Tai patvirtina ieškovei registruotu paštu išsiųstas pranešimas, kuriame A. N. ir Z. B. informavo ieškovę, kad iki 2012-11-10 bus pašalinta susidėvėjusi ir avarinę būklę kelianti vamzdyno dalis (iki ieškovei priklausančios pastato dalies), kuri buvo paklota 1972 m. ir nuosavybės teise priklausanti A. N. ir Z. B., vidinėje gyvenamojo namo dalyje. Ieškovei pasiūlyta iškilus klausimams kreiptis į bendrasavininkes (1 t., b. l. 8). Minėtą pranešimą ieškovė pati pateikė prie ieškinio, tuo patvirtindama, kad jį gavo (2 t., b. l. 85-86). Byloje taip pat yra pranešimas apie registruoto laiško įteikimą 2012-11-03 asmeniškai ieškovei (t. 2, b.l. 85-86). Ikiteisminio tyrimo metu ieškovė parodė, kad gavusi atsakovės 2012-11-01 raštą, ji sušaukė 2012-11-05 susirinkimą aptarti atsakovės minėtą raštą (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 45-1-00746-13, b.l. 19). Liudytoja B. Č. parodė, kad ji 7 metus prižiūri A. N., tvarko jos reikalus. Ieškovės buvo prašyta leisti per jai priklausančią pirmo aukšto dalį padaryti kanalizacijos stovą, kuris eitų iš A. N. dalies antrame aukšte žemyn, tačiau ieškovė neleido. Kai buvo ieškovės iniciatyva sušauktas susirinkimas, ieškovė pyko dėl kanalizacijos, atsakovė Z. B. siūlė dėtis prie kanalizacijos vamzdžio keitimo, tačiau ieškovė sakė, kad ji turi savo. Namo vidaus nuotekų projekto neturi. Liudytojas R. V. parodė, kad ieškovės inicijuoto susirinkimo metu jis dalyvavo, buvo kalbama apie nuotekų vamzdį, negali pasakyti, ar ieškovė reiškė pretenzijas A. N. ir Z. B.. Liudytoja S. A. parodė, kad 2012 m. lapkričio mėn. pradžioje dalyvavo ieškovės sukviestame susirinkime, buvo ginčas tarp ieškovės ir atsakovės dėl geodezinio plano pasirašymo, kanalizacijos vamzdžio, kelio. Buvo kalbama, kad ieškovė gali naudotis kanalizacija, kad kanalizacijos vamzdis užaklintas atsakovė nieko nesakė. Dėl šių priežasčių ieškovės nurodytas argumentas, jog ji negavo atsakovės 2012-11-01 rašto yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsakovės atstovės, trečiojo asmens A. B. paaiškinimais, liudytojos B. Č. parodymais bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad nepaisant nuolatinio bandymo susisiekti su ieškove, ši ir toliau atsisakė bendradarbiauti su bendrasavininkais nurodydama, kad ji turinti savo atskirą nuotekų sistemą, todėl vamzdyno rekonstrukcijos darbai jos neliečia. Abejoti A. V. pasakymais nebuvo jokio pagrindo, todėl buvo atliekami vamzdyno tvarkymo darbai. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė jokių įrodymų apie jų gyvenamajame name esantį vidaus nuotekų tinklų projektą. Teismo posėdžio metu šalys, tretieji asmenys teigė, kad šio projekto neturi. Iš byloje esančio UAB „Aukštaitijos vandenys" rašto matyti, kad ši įmonė taip pat neturi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidaus nuotekų tinklų projekto (t. 2, b.l. 44). Liudytojas A. Z. parodė, kad UAB „Aukštaitijos vandenys" tiekia šaltą vandenį ir pašalina nuotekas iki/nuo namo įvadinio vamzdžio. Kaip vandens ir nuotekų vamzdžiai yra įrengti name, tai yra bendrasavininkų susitarimo reikalas. Vidaus nuotekų tinklų projekto, prieš pasirašant sutartis dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų pašalinimo, iš savininkų neprašo, projektas nėra saugomas institucijose, jį turi turėti pats savininkas. Pamena, kad A. N. kreipėsi dėl nuotekų vamzdžio.

Iš ieškovės, atsakovės atstovės, trečiojo asmens A. B., trečiojo asmens A. N. atstovės paaiškinimų, liudytojų B. Č., R. V., A. Z. parodymų bei rašytinės medžiagos teismas daro išvadą, kad esant išdėstytoms aplinkybėms nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė neteisėtai užsandarino vidaus nuotakyną savo namo dalies vidaus nuotakyno atkarpoje, kadangi apie vamzdyno tvarkymo darbus ieškovė buvo informuota, bendradarbiauti su bendrasavininkais atsisakė. Atsakovė išnaudojo visas galimybes bandydama suderinti bendrasavininkų interesus ir valią bei siekė visiems priimtiniausio sprendimo būdo. Pripažintina, kad atsakovė nepažeidė ieškovės teisių. Pažymėtina ir tai, kad 2014-06-05 vietos apžiūros metu ieškovei priklausančioje namo dalyje buvo leidžiamas vanduo, tačiau jis kažkur nubėgo, nei vonioje, nei tualete, nei kriauklėje vanduo į viršų nekilo (t. 2, b.l. 121-122).

Remiantis CPK 263 straipsnio 2 dalimi teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Priimdamas sprendimą teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). CPK 12 straipsnis nustato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalimi faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Taigi, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Teismas, įvertinęs ieškovės, ieškovės atstovo, atsakovės atstovės, trečiojo asmens A. B., trečiojo asmens A. N. atstovės paaiškinimus, liudytojų parodymus bei byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuoja, jog ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmetamas (CK 4.98 str.).

Kadangi ieškinys atmetamas, iš ieškovės atsakovei yra priteisiamos 1800 Lt bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88, 93, 98 str.) (2 t., b. l. 125, 127). Šios atsakovės patirtos išlaidos yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl turi būti atlygintos (CPK 98 str.). Iš ieškovės priteisiamos ir trečiojo asmens A. B. turėtos 160 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 126).

Trečiajam asmeniui A. N. Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-04-16 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-0901 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 69). Už A. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą susidarė 560 Lt išlaidos (2 t., b. l. 128). LR CPK 96 str. 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Kadangi ieškovei taip pat teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 procentų šių išlaidų, iš ieškovės priteistina 280 Lt valstybei už A. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Iš ieškovės priteistinos 45 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str.).

Vadovaujantis LR CPK 259, 268-270, 273 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1800 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų litų) teisinės pagalbos išlaidas.

Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 160 Lt (vieno šimto šešiasdešimties litų) teisinės pagalbos išlaidas.

Priteisti iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45 Lt (keturiasdešimt penkių litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5660) ir 280 Lt (dviejų šimtų aštuoniasdešimties litų) bylinėjimosi išlaidas už trečiajam asmeniui A. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630), valstybės naudai, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.