Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „P. C.“ AS ieškinį atsakovui L. J. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo siunčiame ieškinyje nurodytu adresu Vaduvos g. 24-10, Vilnius, tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Atsakovas apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą bylą buvo papildomai informuotas telefonu - susisiekus su atsakovu sutartyje nurodytu telefonu numeriu, atsakovui išsiaiškinta galimybė atvykti į teismą susipažinti su nagrinėjama byla bei galimybė prisijungti prie jam iškeltos civilinės bylos per EPP sistemą, tačiau atsakovas minėtomis galimybėmis nepasinaudojo. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai atsakovui įteikti (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, procesinius dokumentus siunčiant jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Anykščių g. 3-83, Ukmergė, ir laikant juos įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas atsakovui paliktas 2018 m. lapkričio 16 d., procesiniai dokumentai atsakovui laikytini įteiktais 2018 m. gruodžio 16 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „mogo LT“ su atsakovu L. J. 2017 m. birželio 14 d. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNT14062017/0013 (toliau – sutartis) , pagal kurią bendrovė suteikė atsakovui teisę už užmokestį Transporto priemonę TOYOTA AVENSIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai valdyti ir naudotis pagal tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas, su galimybe įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas perėmė transporto priemonę iš UAB „mogo LT“ ir ją valdė bei ja naudojosi ir įsipareigojo mokėti reguliarines mėnesio nuomos įmokas. Ieškovė nurodo, jog atsakovui netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, UAB „mogo LT“ išsiuntė atsakovui įspėjimą apie sutarties nutraukimą, kuriuo reikalavo nedelsiant padengti susidariusį įsikalinimą ir grąžinti transporto priemonę. Vadovaujantis sutarties 13.8. punktu 2018 m. spalio 1d. sutartis buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo diena atsakovas buvo skolingas pagal sutartį – 2 136,95 Eur. Pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ perleido „P. B.“ OU, veikiančiam per „P. B.“ OU Lietuvos filialą, reikalavimo teises į atsakovo skolą, „P. B.“ OU, veikiantis per „P. B.“ OU Lietuvos filialą, perleido reikalavimo teises į aukščiau minėtą įsiskolinimą „P. C.“ AS.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos A. T. 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (LR CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimų perleidimą atsakovas buvo informuotas 2018 m. rugsėjo 4 d. pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.522 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovas neginčijo sutarties nutraukimo teisėtumo, taip pat prašomo priteisti įsiskolinimo dydį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 136,95 Eur dydžio įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.522 straipsnio 1 dalis, 6.534 straipsnis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Atsakovas pagal tarp šalių sudarytos sutarties 13.2. punktą įsipareigojo už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovo priskaičiuotus 169,89 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio. 1, 2 dalis, 6.71 straipsnio, 6.73 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos A. T. 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 306,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 52 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,80 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – 3,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės „P. C.“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai 2 136,95 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto trisdešimt šešių eurų ir 95 euro centų) skolą, 169,89 Eur (vieno šimto šešiasdešimt devynių eurų ir 89 euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 306,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 52 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 3,80 Eur (trijų eurų ir 80 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.