Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 75.4.3.,78.2.1. (S)

2007 m. liepos 4 d.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. T. ieškinį R. T. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus m. savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi L., sudaro visas sąlygas sūnaus fiziniam ir dvasiniam vystymuisi.

Apeliaciniu skundu atsakovas R. T. su teismo sprendimu nesutiko dėl šių motyvų:

1) teismas turėjo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakovui už nusikaltimo padarymą atsidūrus pataisos namuose bei pradėjus atlikinėti bausmę, ieškovė tapo neištikima, draugavo su kitais vyrais, išskyrė E. P. ir R. P., gyvenančių Pulko g. 92-16 Alytuje šeimą. Tai teisme galėjo patvirtinti pati E. P., tačiau ji teismo posėdyje nedalyvavo dėl vaiko ligos. Teismo posėdžio metu apklausta liudininkė L. B. patvirtino, kad jai ne vieną kartą teko matyti, kaip E. T., matant pašaliniams asmenims glebėsčiuodavosi, bučiuodavosi ir koketuodavo su bendradarbiu R. P.. Ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Ieškovė penkis metus gyveno atsakovo motinos A. T. namuose, niekur nedirbo, atsakovo motina ją maitino, rengė, prižiūrėjo sūnų. Iš vaikų lopšelio darželio pažymos, kuri yra byloje, matyti, kad ieškovė nesugebėdavo nuvesti ir parvesti sūnaus iš darželio;

2) teismas netinkamai vertino liudininkės L. B. parodymus, teikdamas, kad L. B. parodymai grįsti prielaidomis, arba tiesioginiu suinteresuotumu, netinkamai taikė CK 3.55 str. 1 d. 4 p. ir priėmė sprendimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, o turėjo taikyti CK 3.61 str. ir nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

3) teismas nustatydamas išlaikymo dydį, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas atlieka bausmę pataisos namuose, kur darbo nėra, bausmės atlikimo pabaiga yra 2010 m. gruodžio mėn., be to išėjęs į laisvę, iš karto negalės susirasti darbo, nes neturi jokios specialybės. Vadovaujantis CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Atsakovas neturi jokio turto, todėl priteisto išlaikymo suma 250 Lt yra per didelė.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK 320 straipsnio 2 dalyje nurodytų kategorijų bylas.

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ir atsakovas įrodinėjo aplinkybes, patvirtinančias, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Ieškovė ieškinio pareiškime 2007 -01- 04 nurodė ( b.l.41-43), kad santuoką prašo nutraukti remiantis CK 3.60 str.3d. Šiame įstatyme nurodyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Byloje pateiktas Alytaus rajono apylinkės teismo 2006m. birželio 27d. nuosprendis, kuris patvirtina, kad atsakovas nuteistas pagal LR BK 149 str.2d. ir 150 str.2d. laisvės atėmimu 5 metams 6 mėn. už įvykdytą 2005-05-24 seksualinį nusikaltimą- išprievartavimą (b.l.12-22). Šis nusikaltimas priskirtinas prie tyčinių nusikaltimų. Esant tokioms aplinkybėms preziumuojama kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CPK 182 str. 1d. 4p.).

Be to ieškovė ieškinio pareiškime nurodė, kad su atsakovu gyveno santuokoje tik kelis mėnesius, nes atsakovas išėjęs į laisvę iš įkalinimo įstaigos nesirūpino šeima, po kelių mėnesių vėl nusikalto ir buvo suimtas. Ieškovės pareiškime ir kitose procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės nėra nuginčytos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog kaltas dėl santuokos iširimo yra atsakovas, kadangi apelianto elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2d.).

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinio pareigų turinį, esminiu santuokinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme.

Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė (b.l.33-34), kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl prašo santuoką nutraukti CK 3.61 str. pagrindu. Šioms aplinkybėms įrodyti atsakovas prašė apklausti liudytojus, kurie patvirtins, jog ieškovė nesirūpino vaiku, buvo neištikima, artimai bendravo su R. P., dėl to E. P. skundėsi VTAT dėl sutuoktinio elgesio. Be to atsakovė nedirbo buvo išlaikoma atsakovo ir jo motinos nuo 2001m.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įrodymus teismui pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Teismas įvertina pateiktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismų išvados dėl šalių reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 ,,Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas).

Šioje byloje buvo apklausti liudytojai S. Ž. ir A. Ž. (b.l.76-77), kurios paaiškino, kad ieškovė susituokė su atsakovu prieš 5 metus kalėjime, tuo metu ieškovė buvo nėščia. Ieškovė kelis mėnesius pagyveno pas atsakovo motiną, tačiau ten ilgai nebuvo, nes ten buvo girtaujama. Ieškovė gyveno pas savo motiną, ji padėjo ieškovei prižiūrėti vaiką. Atsakovo motina nupirkdavo vaikui sauskelnių. Atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda, vaiko išlaikymui reikia 300-400,00 Lt. atsakovas būdamas laisvėje girtavo, šeimos neprižiūrėjo, įvykdė nusikaltimą ir vėl pateko į kalėjimą.

Liudytoja A. B. paaiškino (b.l.77), kad ieškovė gyveno pas atsakovo motiną, kai bute gyveno ieškovė ten būdavo tvarka. Ieškovė gamino valgyti, vaiką veždavo į darželį ir iš darželio. Ieškovė nematė, kad anūką iš darželio parsivesdavo atsakovo motina. Kiek laiko gyveno pas atsakovo motiną ieškovė, liudytoja nežinojo, jokie mokesčiai už ieškovę ir sūnų bendrijai nebuvo mokami.

Liudytoja R. D. paaiškino, kad jai žinoma, jog ieškovė gyveno pas atsakovo motiną. Liudytoja dirba su ieškove, tačiau nežino su kuo ieškovė kalba ir bendrauja. Ieškovė gyvendama pas atsakovo motiną vežiodavo vaiką į darželį. Kartais vaiką veždavo į darželį atsakovo mama. Liudytoja girdėjo kalbas, kad ieškovė turi kitą vyrą, liudytojai skambino P. ir kalbėjo apie tai, kad ji įtaria savo vyrą. Iš A. T. liudytoja sužinojo, jog P. lupo jos duris, nes galvojo, kad ieškovė dar gyvena pas ją.

Liudytoja A. T. paaiškino (b.l.78), jog ieškovė buvo neištikima atsakovui, kuris buvo įkalinimo įstaigoje, apie ieškovės netinkamą elgesį liudytoja atsakovui nepasakojo. Iš pradžių ieškovė gyveno kartu su liudytoja, vėliau liudytoja ieškovę iš šio buto išvarė, kadangi ieškovė skriaudė liudytojos anūkę. Ieškovė susirado vedusį vyrą P., šio vyro žmona skundėsi liudytojai, dėl ieškovės elgesio. Liudytoja 2001-2005 m. rūpinuosi anūku, pirko vežimėlį, pirko drabužius anūkui ir ieškovei.

Liudytoja L. B. (b.l.78-79) paaiškino (b.l79), kad ji daug metų yra liudytojos A. T. draugė, dirbdama ŽŪB,,Nematekas,, matė, kaip ieškovė aikštelėje laukdama autobuso prie parduotuvės bučiuodavosi, glamonėdavosi su P.. Liudytojai žinoma iš P. žmonos paaiškinimo, jog ieškovė kalta, nes drasko P. šeimą.

Liudytoja E. P. kviečiama į teismo posėdį neatvyko. Liudytoja nurodė (b.l.65), kad augina du mažamečius vaikus, todėl negali atvykti į teismą. Be to liudytoja nežino santuokos nutraukimo byloje jokių faktų, kurie yra reikšmingi, todėl neturi ką liudyti.

Esant tokioms aplinkybėms atsakovo motyvai dėl vaiko nepriežiūros, paneigti byloje surinktais įrodymais: liudytojų S. Ž., A. Ž., A. B., R. D. paaiškinimu. Minėti liudytojai iš esmės neginčijo, jog atsakovo motina A. T., taip pat rūpinosi anūku, pervesdavo iš darželio ir, kad ieškovė gyveno atsakovo sesers bute. Tačiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovė nesugebėjo tinkamai rūpintis vaiku. Alytaus miesto savivaldybės administracijos švietimo ir socialinių reikalų departamento VTAT išvadoje nurodė, kad tarnyba pritaria dėl sūnaus L. T. gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Ieškovė gauna pastovias pajams užtikrina vaiko išlaikymą, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina E. T. labiausiai atitiktų nepilnamečio T. L. interesus. Ieškovė yra neįrašyta į tarnybos socialinės rizikos šeimų apskaitą. Iš pateiktos teismui charakteristikos matyti, kad ieškovė E. T. dirba ŽŪB,,Nematekas,, nuo 2006-04-11, charakterizuojama išimtinai teigiamai.

Liudytojų paaiškinimai dėl E. P. sutuoktinio bendravimo su ieškove kelia abejonės, dėl jų patikimumo, kadangi liudytojos R. D. ir L. B. girdėjo apie ieškovės bendravimą su P. iš kitų asmenų, tame tarpe iš R. P. sutuoktinės. Tačiau E. P. raštu teismui paaiškino, kad jokių faktų, kurie yra reikšmingi byloje nežino, todėl neturi ką liudyti.

Liudytojai A. T. ir L. B. paaiškino, jog ieškovė artimai bendravo su P.. Tačiau minėti parodymai yra nekonkretus ir nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad ieškovė įsidarbino ŽŪB ,,Nematekas,, tik 2006 metais, tuo metu atsakovas jau buvo įkalinimo įstaigoje už įvykdytą 2005m. nusikaltimą (nuo 2005-06-14). Todėl remiantis vien šiais liudytojų paaiškinimais negalima pripažinti, jog būtent dėl ieškovės bendravimo su P., ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas tapo negalimas. Todėl vertinant surinktus byloje įrodymus sprendžiama, kad atsakovas neįrodė, jog kalta dėl santuokos nutraukimo yra ieškovė (CPK 185,178 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas ir, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl atsakovo netinkamo elgesio. Todėl atmestinas apelianto motyvas dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškindamas ir taikydamas šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovų D. G. ir V. G. v. K. G.; bylos Nr. 3K-3-216/2006; kategorija 78.2.1).

Kaip jau buvo minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, dėl išlaikymo sumos nustatymo atsižvelgiant į minimalią mėnesinę algą. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2006 m. rugpjūčio - spalio mėn. buvo 2 344,36 Lt (b.l. 23). Atsakovas apie gaunamas pajamas įrodymų nepateikė, taip pat atsakovas nepateikė įrodymus apie tai, kad būdamas įkalinimo įstaigoje negali gauti darbo. Bylos duomenimis ieškovė suteikia sūnui gyvenamąjį būstą, perka maistą, drabužius ir visas kitas būtinas vaikui priemones ir vaistus, tuo tikslu Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnis nustato pagrindinės vaiko teisių apsaugos garantijos, kurios realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (įstatymo 6 straipsnio 1 punktas, CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. Atsižvelgiant į šį materialinės teisės nuostatų taikymą ir aiškinimą bei teismo nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas – 250,00 Lt. yra per didelis ir keistinas.

Atsižvelgiant į šį proceso teisės normų taikymą ir aiškinimą nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 12, 17 ir 178 straipsnių nuostatas. Teismas vertino šalių pateiktus įrodymus ir atliko kitus procesinius veiksmus atsižvelgdamas į anksčiau nurodytų civilinio proceso principų taikymo ypatumus šio pobūdžio bylose.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str.1d.1p.).

Ieškovė turėjo apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas dėl advokato teisinių paslaugų apmokėjimo (kvito šaknelė Nr. 256733- 200,00 Lt.,2007-06-18 atstovavimo sutartis). Advokato teisinių paslaugų išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, byloje pareikšti keli ieškinio reikalavimai, advokatas atstovavo ieškovę apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Taip pat atsižvelgiama į advokato darbo laiko sąnaudas, byla išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme per vieną posėdį, posėdis paskirtas 2007-06-20 9 val. pasibaigė 10 val. bei teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžio nustatymo advokatams. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės atstovo prašymas tenkintinas, iš atsakovo priteistinos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme 200,00 Lt. išlaidos (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 14 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovo R. T. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose J. B. g. (duomenys neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas 200,00 (du šimtai) Lt. ieškovei E. T. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).