Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėja Ilona Kvalitaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. M. atstovo advokato M. Š. privataus kaltinimo tvarka paduoto skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo A. M. pareiškime nurodo, kad M. T. (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu Pasvalio rajono savivaldybės merui G. G., vicemerui P. B., specialistei D. G., statybos techninę priežiūrą vykdančiam V. P., UAB ,, (duomenys neskelbtini)" direktoriui E. Z. paskleidė apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją : ,,Iš anksto informuoju, jog eilinį kartą prašysiu A. M. atlikti kokybiškai darbus, ko pasekoje gali vėl pasipilti nepasitikėjimai manimi, kaip administratoriumi. Asmuo (pasilieku sau teisę kreiptis į SPSC dėl jo kvalifikacijos), naudodamasis savo padėtimi, daro spaudimą dėl vieno objekto, kitame pažeisdamas reikalavimus. Neaukosiu gyventojų gerovės, renovacijos naudos ir kvalifikacijos atestatų dėl vieno asmens. Prašau techninio prižiūrėtojo atsakingai pažiūrėti į objektą, o rangovo, eilinį kartą, rasti galimybę paskirti tinkamą darbų vadovą". Pareiškėjo atstovas nurodo, kad elektroniniame laiške pateikta informacija neatitinka tikrovės, pareiškėją šmeižia, dėl paskleistos melagingos informacijos pareiškėjas buvo paniekintas ir pažemintas laišką gavusiųjų akyse, buvo pakirstas pasitikėjimas juo. A. M. atstovas prašo M. T. dėl tokių veiksmų patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 str.1 d.

BK 154 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vieningą ir nuoseklią praktiką, pagal kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Teismų praktika, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai kriminalizuojami neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nėra teisinga, nes tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2013, 2K-95-788/2015, 2K-458-507/2015). Taigi, ne bet koks netikslios, kito asmens garbei ir orumui kenkiančios informacijos paskleidimo atvejis turi būti pripažįstamas tiek pavojingu, kad tokią informaciją paskleidusiam asmeniui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Todėl, inkriminuojant šmeižimą kaip nusikalstamą veiką, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo principus,būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas.

Teismas, vertindamas M. T. elektroniniame laiške išdėstytus teiginius, sprendžia, kad A. M. nebuvo pažemintas jokiais labaiužgauliais ir įžeidžiančiais žodžiais, apie jį nebuvo paskleista itin negatyvi, laiško gavėjų akyse jį diskredituojanti informacija, o pavartoti tik kai kurie jam nepalankūs išsireiškimai apie jo darbinę veiklą. Elektroniniame laiške nurodyti faktai neįvardijami, kaip, pvz., padarytos nusikalstamos ar kitokios baustinos veikos, apie nukentėjusiojo darbinę veiklą nepasisakoma, vartojant aiškiai netinkamus, nepriimtinus apibūdinimus. Priešingai, laiško turinys yra gana santūrus, dalykiškas, susijęs su darbinių klausimų sprendimu. Šis elektroninio laiško turinys nelaikytinas galinčiu tiek paniekinti ar pažeminti A. M. ar pakirsti pasitikėjimą juo, kad M. T. sukeltų baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą.

BPK 412¹ str. 1 d. nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jei skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba aiškios BPK 3 str. 1 d. numatytos aplinkybės, viena kurių - nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad pradėjus privataus kaltinimo bylos procesą prieš asmenį, jis tampa kaltinamuoju. Kaltinamojo statuso įgijimas kenkia asmens reputacijai ir taip jam daro žalą ne tik vykstant baudžiamajam procesui, bet ir vėliau, jam pasibaigus, nes tam tikrose veiklos sferose šis aplinkybė turi reikšmės praktiškai visą šios veiklos laiką. Pagrįstas tik subjektyvia nuomone, o ne teisės normomis ir teismų praktika reikalavimas asmenį patraukti kaltinamuoju gali būti vertinamas kaip tam tikras piktnaudžiavimas privataus kaltinimo institutu, todėl baudžiamąjį procesą galintis pradėti teismas privalo tam nesudaryti galimybių.

Atsižvelgdamas į teismų praktiką ir šiame sprendime išdėstytas aplinkybes, A. M. atstovo skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad skunde nurodyti M. T. elektroniniame laiške išdėstyti teiginiai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad už juos iškiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 str. 1 d. Kadangi aiški BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė, privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. M. atstovo skundą atsisakytina pradėti.A. M. savo garbę ir orumą gali apginti CPK numatyta tvarka (CK 2.24 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. M. advokato M. Š. skundą, esant aiškiai BPK 3 str. 1 d. 1 p. aplinkybei - nesant M. T. veikoje nusikalstamos veikos požymių.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą apduodant Pasvalio rajono apylinkės teisme.