Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-32-319/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-06-14Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-28
Bylos Nr.
1A-32-319/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37544-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nukentėjusysis
A. B.
Nuteistasis
O. K.
Civilinis ieškovas
A. B.
Advokatai
Alvyda Rima Medišauskienė, Edvardas Algirdas Žalnerauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-32-319/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37544-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei,nukentėjusiajam A. B. ir jo atstovui advokatui Edvardui Algirdui Žalnerauskui,nuteistajam O. K. ir jo gynėjai advokatei Rimai Alvydai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. gynėjo advokato Edvardo Algirdo Žalnerausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo O. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 5 punktais O. K. įpareigotas bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 24 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; per 1 metus ir 3 mėnesius atlyginti VSDFV Kauno skyriui 1 363,20 Eur, Valstybinei ligonių kasai 481,07 Eur, turtinę žalą; per pirmus 6 laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš O. K. jam priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur advokato pagalbai apmokėti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš O. K. priteista 481,07 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. O. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 15 d., apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su nukentėjusiuoju A. B. metu, tyčia spyrė šiam į veidą, nukentėjusiajam nuo smūgio nugriuvus ant žemės, dar kartą spyrė jam į veidą, netrukus po to, A. B. einant iš konflikto vietos, pasivijęs ranka sudavė smūgį šiam į veidą ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. B. apatinio žandikaulio dvigubą lūžį ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė jam sveikatą.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. B. atstovas advokatas Edvardas Algirdas Žalnerauskas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendį dėl jame išdėstytų išvadų, kad nuteistasis O. K. nusikalstamą veiką padarė dėl konflikto su nukentėjusiuoju, taip pat dėl skundžiamame nuosprendyje netinkamai išspręsto neturtinės žalos atlyginimo klausimo. Skundu taip pat prašoma priteisti nukentėjusiajam A. B. jo turėtas procesines išlaidas už advokato teisines paslaugas surašant apeliacinį skundą ir nukentėjusiojo atstovavimą nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme.

2.1. Apelianto atstovas nurodo, kad aplinkybė, nusakanti dėl kokių paskatų O. K. užpuolė nukentėjusįjį ir jį sumušė, padarydamas apatinio žandikaulio dvigubą lūžį ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė jam sveikatą, yra svarbi, teismui surašant nuosprendį, skiriant bausmę ir išsprendžiant civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą. Pasak apelianto, teismas, vertindamas ištirtus įrodymus, tokios aplinkybės kaip konfliktas įvykęs tarp O. K. ir A. B., nenustatė. Apeliantas sutinka su teismo nuosprendyje padarytu vertinimu, kad O. K. sumušė nukentėjusįjį dėl pirminio žodinio konflikto, kur kaip nustatyta byloje esančiais įrodymais, nuteistasis buvo nepatenkintas nukentėjusiojo draugų atėjimo sveikinti A. S. su gimtadieniu, t. y. kerštaudamas dėl jo ankstesnio tokio elgesio, tačiau apeliantas nesutinka su nuosprendžio dalyje aprašytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, kad nusikalstamą veiką nuteistasis O. K. padarė konflikto su nukentėjusiuoju A. B. metu ir trečiąjį kartą smūgį kumščiu A. B. sudavė einant iš konflikto vietos. Nukentėjusiojo atstovo teigimu, šias nepagrįstai nuosprendyje aprašytas nusikalstamos veikos aplinkybes būtina pašalinti.

2.2. Apelianto nuomone, vertinant baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, dėl kurių pasisakė pirmosios instancijos teismas, iškyla nuteistojo O. K. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo klausimas, kuris gali būti sprendžiamas ir apeliacinės instancijos teisme. Skunde nurodoma, kad O. K. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina į sunkesnį kaltinimą, numatantį atsakomybę pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris padarytas dėl chuliganiškų paskatų, nes nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, aprašytos kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teisme, nustatytos, pašalinant iš jų aprašo nepagrįstą nuorodą apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo abipusį konfliktą, sudaro būtent BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo sudėtį. Nukentėjusiojo atstovas nurodo, kad O. K., būdamas patyręs boksininkas ir kovos menų K-1 mokovas, neabejotinai turėjo suprasti ir suprato, kad jo suduodami stiprūs smūgiai kojomis ir rankomis nukentėjusiajam A. B. į veido sritį, į apatinio žandikaulio sritį, sukels mažiausiai tokias pasekmes, kaip žandikaulio lūžis. Smūgiavo kelis kartus, tad smūgių pasekmė – dvigubas apatinio žandikaulio lūžis ir tvarkant sulaužytą žandikaulį pašalintas dantis. Byloje surinkti įrodymai parodo, kad O. K. nusikalstamos veikos metu dėl chuliganiškų paskatų siekį dar daugiau sužaloti A. B. Nuteistąjį nuo nukentėjusiojo kaip galėjo vijo ir tramdė nukentėjusįjį vedę ir į įvykio vietą atskubėję kiti asmenys, apklausti kaip liudytojai.

2.3. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus neturtinės žalos pasireiškimo požymius, kuriuos patyrė nukentėjusysis A. B., nors nuosprendyje juos ir paminėjo. Galimai, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajam iš nuteistojo O. K., teismas nepakankamai atsižvelgė į šią žalą padariusio asmens kaltę, t. y. į tai, kad be aiškios priežasties, žiauriai ir intensyviai vienas po kito suduodamas A. B., kultivuojant boksą ir kovos menų K-l treniruotėse įvaldytų smūgių krušą, O. K. chuliganiškai siekė demonstruoti prieš savo draugus ir kitus aplinkinius savo „kovos“ sugebėjimus, pasieti tariamą sau, kaip stipresniajam, pagarbą ir baimę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino, kokia tyčia vedinas O. K. mušė ir žalojo nukentėjusįjį. Byloje esantys įrodymai nepalieka vietos kitokiam vertinimui, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia ir jis siekė kuo greičiau padaryti ženklius sužalojimus A. B.. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimą, neįvertino, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam tai tik dar gera jo nusikalstamo užpuolimo baigtis, nes jį nuo įsijautusio O. K. apgynė tiek paties nuteistojo, tiek nukentėjusio draugai bei atskubėję kaimynai.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti dalyje dėl žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

4. Nukentėjusiojo A. B. atstovo advokato E. A. Žalnerausko apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

6. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo A. B. atstovas advokatas E. A. Žalnerauskas nesutinka su nuteistojo O. K. veikos kvalifikavimu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, prašydamas nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų bei tenkinti jo civilinį ieškinį visiškai arba priteisti bent 6000 ar 7000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

7. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisėjų kolegija išanalizavusi byloje esančius duomenis, skundžiamo nuosprendžio turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nuosprendžiu O. K. kaltu pripažintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pagrįstai. Šią aplinkybę patvirtina tiek ikiteisminio tyrimo metu surinkti, tiek teisminio nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai. Nagrinėjamu atveju tvirtinti, jog nukentėjusiojo A. B. sveikata nesunkiai sutrikdyta buvo dėl chuliganiškų paskatų, teisinio pagrindo nėra.

8. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos, teismų praktikoje, kaip nusikalstamo elgesio motyvas, konstatuojamos tuomet, kai yra nustatoma, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą panaudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-251-507/2016).

9. Iš apeliaciniam skundui pateiktos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis su N. K., L. Š. ir D. K. užsuko į sodybą, kurioje buvo švenčiamas A. S. gimtadienis. Bešvenčiant įvyko žodinis konfliktas tarp į gimtadienį užsukusio nukentėjusiojo su draugais ir keleto gimtadienyje buvusių asmenų, kurių tarpe buvo nuteistasis O. K. Nukentėjusysis su kompanija iš šventės pasišalino, tačiau po kurio laiko, eidami pasivaikščioti, ėjo pro sodybą, kurioje buvo švenčiamas minėtas gimtadienis. Kaip nurodo pats nuteistasis, A. B. į sodybą antrą kartą nėjo, stovėjo už tvoros. O. K. su M. Č. perlipę vartelius ėjo link nukentėjusiojo ir jo draugų pasikalbėti, paklausti, kodėl jie antrą kartą atėjo, o A. B. su draugais atsitraukinėjo. Šios aplinkybės patvirtina faktą, jog O. K. link nukentėjusiojo ėjo paskatintas prieš tai įvykusio konflikto, norėdamas išsiaiškinti A. B. ir jo draugų antro apsilankymo priežastį. Taigi apygardos teismas daro pagrįstą išvadą, kad nuteistasis fizinį smurtą A. B. atžvilgiu panaudojo dėl kilusių asmeninių nesutarimų, t. y. žodinio konflikto, kuomet A. B. pirmą kartą apsilankė A. S. gimtadienyje. Nuteistojo nusikalstamus veiksmus, dėl kurių nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, lėmė konkrečios, šiuos veiksmus paaiškinančios priežastys, o ne chuliganiškos paskatos. Įvertinus tokias skundžiamajame nuosprendyje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas O. K. veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

10. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su priteistos neturtinės žalos dydžiu.

11. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais CK 6.250 straipsnio 1 dalis. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji yra padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Svarbu pažymėti tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismui tenka pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį pinigais, vadovaujamasi ne tik CK nuostatomis, tačiau kitomis teisės normomis bei susiformavusia teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, kurie numatyti BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012).

12. Nagrinėjamu atveju, dėl nuteistojo O. K. padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiajam A. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl ko buvo sukelti neigiami padariniai, iš kurių kyla neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, ilgą laiką buvo nedarbingas, jam buvo atliekamos medicininės intervencijos, vieno danties pašalinimas dėl žandikaulio lūžio ir dėl šių padarinių turi būti atlyginta neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, dirbantis. Įvertinus byloje esančius duomenis, nukentėjusiojo atstovo skundo motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo motyvavo tinkamai, atsižvelgė į CK 6.250 straipsnyje numatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, įvertino nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei teismų praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam priteisimo ir visiškai tenkinti jo civilinį ieškinį. Neturtinės žalos, priteistos apylinkės teismo, dydis neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems protingumo, teisingumo, sąžiningumo reikalavimams.

13. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo atstovas prašė apygardos teismo priteisti nukentėjusiajam A. B. jo turėtas procesines išlaidas už atstovo advokato teisines paslaugas surašant apeliacinį skundą ir nukentėjusiojo atstovavimą nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme ir pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), teisinių paslaugų sutartį (t. 3, b. l. 71, 81), patvirtinančius, kad nukentėjusysis A. B. advokatui sumokėjo 400 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nukentėjusiojo A. B. atstovas, tačiau apeliacinis skundas netenkinamas, kadangi yra nepagrįstas, todėl minėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš O. K. nepriteisiamos.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 14 d. nuosprendį, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo A. B. atstovo advokato Edvardo Algirdo Žalnerausko apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas