Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Vilučio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje L. B., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. B. mušdamas nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2024 m. lapkričio 6 d. apie 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, V. Z. gyvenamojoje vietoje – individualiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), per išgertuves kilusio konflikto tarp jo ir taip pat nuo alkoholio apsvaigusio V. Z. metu, tyčia mušdamas V. Z. – suduodamas dešiniu kumščiu vieną smūgį V. Z. į veido kairę pusę – vienu trauminiu poveikiu padarė V. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą – (duomenys neskelbtini), taip jis nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Vadovaujantis Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko 2023 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-11 (1.2.) „Dėl bylų skirstymo tvarkos, kai neužtikrinamas atsitiktinis skyrimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų, nustatymo“ byla perduota nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. B. parodė, kad 2024 m. lapkričio 6 d. apie 21.00 val., būdamas neblaivus, kilusio žodinio konflikto metu, sudavė vieną smūgį kumščiu V. Z. į veido sritį, dėl to pastarąjį sužalojo. Dėl savo poelgio gailisi. Po įvykio su V. Z. buvo susitikęs, pastarojo atsiprašė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, be jo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

4.1. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. Z. parodė, kad 2024 m. lapkričio 6 d. po 12.00 val., atėjo kaimynas L. B., sutarė, kad išgers alkoholinių gėrimų. Apie 13.30 val. namo grįžo sugyventinė R. K., pažiūrėjo, ką jie veikia ir išėjo. Apie 17.30 val. jie nuėjo pas nukentėjusįjį į namus, virtuvėje toliau vartojo alkoholį. L. B. pasakė, kad tai jo alkoholis, į tai V. Z. atsakė, kad koks skirtumas kas pirko, taip pat, jog pastarasis jam skolingas apie 280 Eur. Po šių žodžių dėl pinigų L. B. supyko, galimai įsižeidė, pradėjo kelti balsą, dėl to pastarajam pasiūlė pasiimti butelį ir išeiti iš jo namų, jie abu atsistojo ir L. B. jam dešine ranka sudavė vieną smūgį į veido kairę pusę, žandikaulį. Po smūgio nuketėjusysis nukrito, sąmonės praradęs nebuvo, krisdamas ant žemės ranka nuvertė šalimais buvusią virtuvinę spintelę su indais. Tada į virtuvę įbėgo sugyventinė R. K.. Jis (V. Z.) atsikėlė nuo žemės, jam skaudėjo veidą, dėl to nusprendė išgerti alkoholio ir kartu su L. B. išgėrė alkoholio. L. B. išėjo namo, o jis pats paskambino skubios pagalbos numeriu. Atvyko medikai ir policija, medikai jį apžiūrėjo ir pristatė į Žalgirio kliniką, kur jam buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini).

4.2. Liudytoja R. K. parodė, kad 2024 m. lapkričio 6 d. apie 13.30 val. grįžusi į namus po darbo tvarte rado V. Z., vartojantį alkoholinius gėrimus kartu su kaimynu L. B.. Apie 17.30 val. jie, būdami neblaivūs atėjo į namus, o ji išėjo pasivaikščioti. Apie 20.30 val. grįžtant po pasivaikščiojimo, būnant šalia namo išgirdo, kad namo viduje dūžta indai. Užėjo į namo vidų ir pamatė juos sėdinčius virtuvėje. Ji pradėjo sakyti, kas čia vyksta, V. Z. pasakė, kad L. B. jam trenkė į veidą, abu vyrai toliau vartojo degtinę. Apie 21.30 val. abiem vyrams pasakė, kad jie baigtų vartoti alkoholį. Po šių jos žodžių L. B. iš namo išėjo, o likęs V. Z. pradėjo skambinti skubios pagalbos numeriu 112, sakydamas, kad kaimynas jam trenkė į veidą. Po skambučio atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba, V. Z. išvežė į Žalgirio kliniką. Pati konflikto, kaip buvo suduotas smūgis, nematė ir jame nedalyvavo bei asmeniškai nenukentėjo. Ant V. Z. veido jokių patinimų, mėlynių ar nubrozdinimų nebuvo ir nematė.

4.3. Pagal BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis nukentėjusysis V. Z. telefonu 2024 m. lapkričio 6 d. 21.52 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad prieš 5 min. jo namuose jo draugas L. B. trenkė jam į veidą, po to išėjo pas save į namus. Vietos adresas (duomenys neskelbtini).

4.4. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas nukentėjusiojo V. Z. 2024 m. lapkričio 6 d. 21.52 val. telefoninio pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92320136625, skambu io prad ia_ 2024-11-06 21_52_54)“. Garso įraše girdima, kad V. Z. Bendrajam pagalbos centrui praneša, jog jį jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sumušė jo draugas L. B., kuris pabėgo pas save namo. Sumušė prieš 5 minutes. Trenkė per veidą, išnarino žandikaulį, negali sukąsti.

4.5. Nukentėjusiojo V. Z. skundo apie nusikalstamą veiką duomenimis 2024 m. lapkričio 6 d. apie 21.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu L. B. jam sudavė vieną smūgį į veidą, į žandikaulį. Po įvykio jį medikai pristatė į Žalgirio kliniką, jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini).

4.6. Nukentėjusiojo V. Z. medicinos dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusiajam V. Z. nustatytas (duomenys neskelbtini). Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

4.7. Pagal įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo duomenis apžiūros objektas yra vieno aukšto medinio individualaus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės kambarys. Apžiūros metu aplinka tvarkinga, daiktai neišvartyti, grumtynių požymių neaptinka.

4.8. Pagal kitų objektų apžiūros protokolo duomenis apžiūros objektas yra policijos pareigūno mobiliosios kūno kameros „Body“ įvykio vietoje padarytas vaizdo įrašas, pavadinimu „export-eln0q“. Vaizdo įrašo data: 2024 m. lapkričio 6 d., pradžia: 22.03 val., pabaiga: 22.15. Vaizdo įraše matoma, kad neblaivus V. Z. atvykusiems policijos pareigūnams nurodo, jog jam trenkė į žandikaulio kairę pusę, dėl to (duomenys neskelbtini) ir jis negali sukąsti. V. Z. prašo jam iškviesti greitąją medicinos pagalbą.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

5. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje L. B. kaltinamas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, tai yra tyčiniais ir smurtiniais veiksmais, pasireiškusiais smūgio sudavimu, nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą.

6. BK 138 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019).

7. Įvertinęs pirmiau išvardintus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, konstatuotina, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku L. B. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, t. y. tyčia sudavė dešiniu kumščiu vieną smūgį V. Z. į veido kairę pusę, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini), t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. L. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Atlikdamas šiuos veiksmus jis suvokė, kad sutrikdys kito asmens sveikatą ir norėjo taip elgtis, todėl daroma išvada, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8. BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

9. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą kaltinamajam skirti 1 metų laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant L. B. dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 71 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – ją atliekant per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

10. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. B. pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme, jos dydžiu.

11. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad L. B. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus ir tikslus (kilus tarpusavio konfliktui panaudojo fizinį smurtą), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių, taip pat kaltininko asmenybę: neteistas, baustas administracine tvarka, (duomenys neskelbtini).

12. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

13. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam skiriant prokuroro prašomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais, jos trukmę parenkant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

14. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi kaltinamasis įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, taip pat jam uždraudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

15. Siekiant taisomai veikti kaltinamąjį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų jos dydį – 10 MGL (500 Eur).

16. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Vilniaus teritorinė ligonių kasa nurodė, kad dėl nukentėjusiojo gydymo žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nepadaryta.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, taip pat jam uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. B. skirti galutinę bausmę – aštuonių mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, taip pat jam uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu paskirti kaltinamajam L. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 BBND (MGL) (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad įmoka turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT14 4040 0636 1000 0390 nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas.