Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo L. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atmestas jo atstovės advokatės Birgitos Pauliukevičienės skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro 2016 m. gegužės 27 d. nutarimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Susipažinęs su Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. liepos 1 d. nutartimi bei pateikta Kauno apskrities VPK medžiaga Nr. M-1-01-32013-16, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad L. G. kreipėsi į Kauno AVPK Imuniteto skyrių dėl ištyrimo galimai neteisėtų pareigūnų veiksmų, panaudotos nepateisinamos fizinės jėgos ir smurto atvejo, dėl ko jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Medžiagoje pateikti duomenys patvirtina, kad 2016 m. balandžio 24 d. 02:40 val., Kaune, L. G., būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo motociklą, stabdomas policijos pareigūnų jų teisėtiems reikalavimams nepakluso. L. G. bėgo nuo policijos pareigūnų pavojingai manevruodamas, blokuodamas tarnybinį policijos automobilį, į garsiakalbiu išsakytus pareigūnų raginimus sustoti, nereagavo. Sprukdamas nuo pareigūnų, pradėjo staigiai stabdyti, su keleiviu nušoko nuo motociklo, pradėjo bėgti, o nevaldomas motociklas atsitrenkė į greta važiavusį policijos tarnybinį automobilį, ko pasėkoje buvo apgadintos abi transporto priemonės. Bandant sulaikyti, L. G. sulaikymo vengė, priešinosi, bandė ištrūkti ir pasišalinti, todėl pareigūnai panaudojo specialias priemones – teleskopinę lazdą ir elektrošoko prietaisą „Tazer C-26“ bei kovinių imtynių veiksmus, po ko jam buvo uždėti antrankiai ir L. G. sulaikytas. Pareiškėjo L. G. tvirtinimu, tokie panaudoti pareigūnų veiksmai buvo pertekliniai, neteisėti, kadangi pareigūnai lazdomis jį mušė per nugarą, kojas, šonus, 3-4 kartus panaudojo elektrošoko prietaisą, nors pareigūnams jis nesipriešino. Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo, esminis argumentas, dėl ko pareiškėjas nurodo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimus esant nepagrįstiems ir neteisėtiems – tas, kad nebuvo išreikalauta galimai policijos pareigūnų automobiliuose įrengtų registratorių užfiksuota vaizdo medžiaga, kuri galimai patvirtintų aplinkybes, jog jis pareigūnams nesipriešino. Be to, pats pareiškėjas skunde nurodo, kad pateikdamas pareiškimą jis nesiekė, kad pareigūnai būtinai atsakytų pagal baudžiamąjį įstatymą, o siekiant, kad jiems kiltų kokia nors atsakomybė, juos sustabdanti nuo tokių neteisėtų veiksmų atlikimo ateityje. BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 168 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Būtina pažymėti, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį vykdant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Priešingu atveju ikiteisminio tyrimo vykdymas taptų beprasmis baudžiamojo proceso tikslų prasme ir reikštų betikslį lėšų bei proceso dalyvių laiko švaistymą, o tam tikrais atvejais ir galėtų būti vertinamas kaip neteisėtas asmens teisių suvaržymas. Baudžiamųjų įstatymų draudimų ir sankcijų turi būti imamasi tik tada, kai tai neišvengiama, kai neįmanoma kitomis teisinėmis priemonėmis apginti pažeidžiamų teisinių gėrių.Aukštesnysis teismas pritaria ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teisėjos argumentams, kad L. G. nurodytuose policijos pareigūnų atliktuose veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje, požymių. BK 228 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis, fizinis asmuo ar kitas šiame straipsnyje numatytas subjektas. BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2007, 2K-283/2013). Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį, šia veika padaryta žala turi būti pripažinta didele (atsižvelgiant į žalos pobūdį, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan.). Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. Toks pažeidimas, autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-7-335/2013).Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine ar netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-335/2013). Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje numatytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Aukštesnysis teismas, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, kad šioje situacijoje, pareigūnų veiksmuose nenustatyta kaltė, žala, kas yra būtina norint inkriminuoti nusikalstamos veikos padarymą, be to, pritartina ikiteisminio tyrimo pareigūnų argumentams, kad policijos pareigūnai, sulaikydami L. G. neveikė priešingai tarnybai tikslais, o vadovavosi Lietuvos Respublikos policijos įstatyme įtvirtintomis teisės normomis, leidžiančiomis pareigūnams panaudoti prievartą ir specialiąsias priemones (Policijos įstatymo 26, 27 punktai). Kaip jau buvo minėta, baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį vykdant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Iš aukščiau išdėstytų argumentų matyti, kad ikiteisminis tyrimas nepradėtas pagrįstai, kadangi pareigūnų veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje, požymių. Vykdyti procesą tik tam, kad kaip nurodo L. G., pareigūnams kiltų bet kokia atsakomybė ir tam, kad L. G. galėtų gauti informaciją apie save (galimai pareigūnų automobiliuose įrengtais vaizdo registratoriais filmuotą medžiagą), įstatymas galimybės nenumato. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, L. G. administracinėje byloje teismas yra pareikalavęs minėtos filmuotos vaizdo medžiagos, todėl L. G. teisė susipažinti su galimai esančia fiksuota vaizdo medžiaga, yra užtikrinta administracinio teisės pažeidimo byloje. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog skunde nenurodoma jokių naujų ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjo skundas savo turiniu iš esmės yra analogiškas ankstesniems skundams prokurorui ir apylinkės teismui, dėl esminių skundo argumentų jau ne kartą buvo pasisakyta anksčiau priimtuose procesiniuose sprendimuose. Pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo teisėja, nei aukštesnysis teismas ikiteisminio tyrimo neorganizuoja ir neatlieka. Tokį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Šioje procesinėje stadijoje atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo klausimas tinkamai patikrintas tiek prokuroro, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjos, tačiau jokių materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos minėto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nustatyta nebuvo, aplinkybių, dėl kurių turėtų būti naikinami šie procesiniai dokumentai, aukštesnysis teismas nenustatė. Skundžiama apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis yra išsamiai motyvuota, teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjo L. G. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.