- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- II-16-486/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04846-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Liubovė Kuprusevičienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios nutarimą atstovui A. D., skundą padavusiam asmeniui J. V., J. V. atstovei advokatei Liubovei Kuprusevičienei, vertėjai Svetlanai Minakovai., Olgai Macijauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. (toliau – ir pareiškėja), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019-10-11 nutarimo Nr. 18-ANR_N-1379-2019, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskeltbini) tyrėjo A. D. 2019 m. spalio 11 d. nutarimu J. V. pripažinta kalta įvykdžiusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 518 straipsnio 1 dalyje ir jai skirta 40 eurų bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdama su šiuo nutarimu, pareiškėjos atstovė advokatė Liubovė Kuprusevičienė pateikė skundą dėl pareiškėjos atžvilgiu priimto nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad nutarime pažymima klaidinga pažeidimo data, kadangi 2019-09-15 jokia buto spyna keista nebuvo. Mano, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimas atliktas neobjektyviai, šališkai ir nevisapusiškai, neapklausti reikiami liudytojai, neatlikti kiti būtini veiksmai. Pažymėjo ir tai, kad savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais pareikštomis pretenzijomis. Prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną J. V. atžvilgiu, nes jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo numatyto LR ANK 518 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Institucija nurodė, kad J. V. savo skunde nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios turėtų teisinį pagrindą pakeisti minėtą nutarimą. Prašo palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato atstovas A. D. paaiškino, kad jo manymu byloje užtenka įrodymų, patvirtinančių įvykdyto pažeidimo faktą. Priimtas nutarimas teisėtas. Iš pateikto pareiškimo matyti, kad visgi buvo konfliktai, neaišku, kokiomis aplinkybėmis V. B. buvo išvarytas iš buto, atimti raktai. Dėl šių priežasčių atstovas prašo nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėja J. V. paaiškino, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), formaliai priklauso jai ir jos broliui V. B. dalines nuosavybės teise. Tariamo pažeidimo dieną buto spyna nebuvo pakeista, buto rakto jis neprašė. V. B. kai atvyko su savo sūnumi, gyveno mėnesį pas pareiškėją. Jam buvo duoti raktai nuo buto ir galėjo bet kada ir bet kur išeiti. Kai V. B. išvažiavo, tai raktus nuo buto grąžino. Nebūdavo jokių konfliktų su broliu. Jis ir naktį galėjo išeiti, raktus turėjo. Eidavo jis naktį kavos gerti, rūkyti, alaus pagerti. Jis to buto raktų apskritai niekada neprašė, nes pareiškėja po mamos mirties išmokėjo V. B. dalį pinigų už butą, tai buvo (duomenys neskelbtini) metais, jam pareikalavus. Po to V. B. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir tiek, jokių kontaktų su juo nebuvo. Tada reikėjo keisti asmens dokumentą ir jis vėl atvyko į Lietuvą. Kai V. B. išėjo iš pareiškėjos namų, pasakė, kad su ja susisieks, tačiau jis dingo ir tiek. Dėl šių priežasčių V. B. parašytas pareiškimas policijai, pareiškėjai buvo netikėtas, nes ji nieko blogo broliui nepadarė. Buto spyna buvo keista seniai, kai buvo darytas remontas. Notarinėje kontoroje V. B. patvirtino, kad gavo iš pareiškėjos pinigus už butą, tačiau pasakė, kad jis dar nepasirengęs daryti dovanojimo sutarties. N. V. B. pareiškime ir nurodyta kad pareiškėjos sugyventinis jam grasino, tačiau pareiškėjos sugyventinis fiziškai tikrai negrasino. Pareiškėjos sugyventinis su jos brolių tik pykosi, kad jis atsisakė pas notarą sudaryti dovanojimo sutartį. Dėl šių priežasčių pareiškėja prašo jos atžvilgiu priimtą nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Liubovė Kuprusevičienė paaiškino, kad išnagrinėjus bylą teisme akivaizdu, kad pareiškėjos veiksmuose nėra nei subjektyviųjų, nei objektyviųjų inkriminuoto jai administracinio nusižengimo požymių. Taip pat nėra ir paties įvykio, nes nenustatyta įvykio data, tik nurodyta pareigūnės prielaida, o tai pažeidžia teisę į gynybą, nes klientė nežino, kaip gintis nuo pažeidimo, kurio datos nėra nustatyta. Palaikydama savo skundą, pareiškėjos atstovė mano kad turėjo būti apklaustas pats V. B., apklausti kaimynai, apžiūrėta spynos. Atstovė mano, kad šališkai ir neobjektyviai buvo ištirti įrodymai, nes pareigūnė D. B. manė, kad ir taip viskas aišku. Dėl baudos, 40 eurų bauda, tai didesnė nei bausmės vidurkis, o atstovės ginamoji nei karto nei bausta, nei teista. Jai paskirta bauda, kuri viršija vidurkį. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos atstovė prašo administracinio nusižengimo bylą J. V. atžvilgiu nutraukti.
Teismo posėdžio metu liudytoja D. B. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) tyrėja. Buvo gautas pareiškimas, atrodo 2019 rugsėjo 16 dieną. Pareiškėjo pareiškime nurodyta data yra bloga 2018-10-16. 2019 rugsėjo 15 dieną padarytas pažeidimas, nes pareiškime nurodyta, kad pakeista spyna ir negali patekti į bendrą butą. Institucija pagal registro duomenis matė, kad butas priklauso bendrai pareiškėjui V. B. ir J. V.. Surašant protokolą, buvo vadovaujamasi pareiškime nurodytais faktais ir Registrų centro informacija, kad butas priklauso 2 savininkams. Liudytojai nepavyko susisiekti su pareiškėju V. B., kadangi jis nekėlė telefono. Kaimynai tikrai negalėjo žinoti, kokia ta buto spyna buvo ir kokia yra. Fiziškai V. B. negalėjo rašyti pareiškimo 2019-10-16, nes užregistruotas pareiškimas rugsėjo 18 d., o pažeidimas padarytas rugsėjo 15 d., kaip matyti iš pareiškimo. Pats V. B. kreipėsi į policiją su pareiškimu rugsėjo 16 d. ir pareiškimas užregistruotas būtent šią dieną. Tai žmogiška, techninė klaida, todėl buvo parašyta pažeidimo data 2019 m. rugsėjo 15 d. Liudytoja nesutinka, kad pažeidimas padarytas spalio 15 d., kadangi medžiaga registruota rugsėjo 16 d. V. B. pareiškime tikslūs pažeidimo laikas ir valandos nenurodytos, kadangi reikia įvesti laiką į sistemą registruojant pareiškimą, tai optimaliausias laikas 12.00 val., nes kitaip negalima užregistruoti protokolo, ir tai neišeina padaryti ir rugsėjo 15 dienos.
Motyvuojamoji dalis
J. V. Skundas tenkintinas iš dalies.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2019-10-11 nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai išsamesniam tyrimui atlikti.
LR ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis LR ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
LR ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją ne tik pateikti atskirų pavienių įvykio dalyvių parodymų, paaiškinimų bei jų pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šių proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes.
LR ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
LR ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, t. y. ar asmuo savo tariamą ar tikrąją teisę įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkų savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena vykdyta neišsamiai ir paviršutiniškai, o skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti. Teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog byloje policijos pareigūnas priėmė tik J. V. rašytinį paaiškinimą (b. l. 16), rėmėsi V. B. rašytiniu pareiškimu be pareiškėjo papildomo paaiškinimo (b. l. 12), Nekilnojamojo turto registro duomenimis (b. l. 18). Nurodytų duomenų pagrindų buvo priimtas nutarimas, kuriuo J. V. pripažinta kalta įvykdžiusi savavaldžiavimą, t. y. LR ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent tai, kad ji pakeitė buto spyną, taip neleisdama buto bendrasavininkui V. B. patekti į butą.
Teismo vertinimu, nagrinėjamo įvykio bei tyrimo metu susiklosčiusi situacija rodo, kad šiuo atveju tokių tyrimo veiksmų akivaizdžiai nepakako. Pažymėtina, kad dėl įvykio nebuvo išsamiai apklaustas pats V. B., Institucija apsiribojo tik argumentais, kad su juo nepavyko susisiekti, be to neapklausti ir buto kaimynai, esant prieštaravimams, tarp V. B. bei J. V. neatlikta akistata. Esant šioms aplinkybėms manytina, kad pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, apsiribojo tik LR ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo požymių buvimo konstatavimu, nors pati J. V. neneigia, kad šiuo atveju egzistuoja nesutarimai būtent dėl buto priklausomybės, pasidalinimo, tačiau kategoriškai neigia, kad nutarime nurodytą dieną buvo pakeistos buto durų spynos bei nurodo, kad pats pareiškėjas realiai niekada neprašė buto raktų. Be to, nenustatyti bei neapklausti jokie galimo įvykio liudininkai, neapžiūrėta net galima įvykio vieta, neapklaustas V. B. pareiškime minimas S. O., kuris gyvena kartu su J. V.. Taigi, šiuo atveju, neatlikus būtinų tyrimo veiksmų, skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas pernelyg skubotai konstatavo, kad J. V. veiksmuose egzistuoja LR ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
Esant aukščiau išdėstytų aplinkybių visumai, pareiškėjos J. V. skundas tenkintinas iš dalies, panaikinant Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato 2019-10-11 nutarimą Nr. 18-ANR_N-1379-2019, grąžinant administracinio nusižengimo bylą papildomam tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 2 dalimi, 592 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 ir 6 dalimis,
nutaria:
Pareiškėjos J. V. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato 2019-10-11 nutarimą Nr. 18-ANR_N-1379-2019, grąžinant administracinio nusižengimo bylą institucijai priėmusiai nutarimą papildomam tyrimui atlikti
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.