- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- A-438-1087-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00991-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Dainius Raižys
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir pareiškėjas, draudikas) su skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 72–73), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, savivaldybė) 1 785,94 Lt turtinės žalos atlyginimą, atsiradusį dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. gegužės 8 d. V. K. (toliau – ir vairuotojas, draudėjas), vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas per tiltą, esantį Marijampolės pl., Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Apie eismo įvykį draudėjas informavo policijos pareigūnus. Transporto priemonės apžiūros metu nustatyti šie eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: keičiamos dalys – priekinė ir galinė dešinės pusės padangos, remontuojamos dalys – priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai, priekinių ratų suvedimas. Draudėjas pateikė pareiškėjui remonto išlaidas patvirtinančius dokumentus, pagal kuriuos išlaidos transporto priemonės remontui sudarė 2 260 Lt. Pareiškėjas, vadovaudamasis minėtais dokumentais bei Transporto priemonės draudimo sutartimi, apskaičiavo, kad dėl 2011 m. gegužės 8 d. eismo įvykio sugadintų transporto priemonės dalių atkūrimo išlaidos, būtinos atkurti sugadintų transporto priemonės dalių rinkos vertę iki eismo įvykio, sudaro 2 260 Lt ir jas kompensavo išmokėdamas draudėjui draudimo išmoką. Tačiau pakeistos padangos turėjo būti nuvertintos dėl nusidėvėjimo 474,06 Lt suma, todėl pareiškėjui iš atsakovo turi būti priteista 1 785,94 Lt suma. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Marijampolės pl., Kaune, yra vietinės reikšmės viešasis kelias. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 7 dalies 1–3 punktais, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 punktu, Marijampolės pl., Kaune, nuosavybės teise priklauso atsakovui, todėl prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jam nuosavybės teise priklausančiame Marijampolės pl. privalo savininkas, t. y. atsakovas. Atsakovas privalėjo užtikrinti, kad jam priklausantis Marijampolės pl., Kaune, būtų tinkamos būklės. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės buvo patirta turtinė žala, kuri neatlyginta, todėl priteistina. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovo pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 24–29), be kita ko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Be to, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, duobės buvimą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio egzistavimą. Atsakovo nuomone, dėl eismo įvykio yra atsakingas pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nebuvo atidus ir, iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio, nestabdė transporto priemonės ar neapvažiavo kliūties. Vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno gatvėse gali būti duobių, kurių kiti vairuotojai išvengia, todėl eismo įvykis kilo dėl paties vairuotojo veiksmų, o ne dėl duobės buvimo. Byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą. Išreiškė nuomonę, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 38 ir 40 punktus pareiškėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika atlygino apgadinto automobilio savininkui žalą ir nepagrįstai siekia šios žalos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu (b. l. 77–81) pareiškėjo skundą tenkino, priteisė jam iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1 785,94 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2013 m. rugsėjo 11 d. teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reglamentavimą, nustatė, jog Kauno miesto savivaldybė bylai reikšmingu metu turėjo pareigą užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. konstatavo atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą). Taip pat pažymėjo, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog 2011 m. gegužės 8 d. V. K., vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas per tiltą, esantį Marijampolės pl., kuris priklauso Kauno miesto savivaldybei, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais ir sugadino priekinę ir galinę dešinės pusės padangas, priekinį ir galinį dešinės pusės ratlankius. Tokie automobilio apgadinimai ir buvo užfiksuoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulio A. Š. 2011 m. gegužės 8 d. tarnybiniame pranešime, patrulio G. J. nurodytuose papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, 2011 m. gegužės 9 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte, kurį surašė pareiškėjo darbuotojas. 2011 m. gegužės 8 d. eismo įvykio faktą patvirtina eismo įvykio vietos schema, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialisto D. G. 2011 m. gegužės 8 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir liudytojo V. K. parodymai. Šie įrodymai vienareikšmiškai patvirtina įvykio faktą, t. y., kad V. K. įvažiavo būtent į nurodytą duobę Marijampolės pl., kuris priklauso Kauno miesto savivaldybei, kas lėmė automobilio apgadinimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas byloje įrodė priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos turtinės žalos, kurią jis patyrė išmokėdamas draudėjui draudimo išmoką už priekinę ir galinę dešinės pusės padangas, priekinį ir galinį dešinės pusės ratlankių remontą ir atliktą ratų geometrijos patikrą. Pakeistos padangos turėjo būti nuvertintos dėl nusidėvėjimo 474,06 Lt suma, todėl pareiškėjui turi būti atlyginta 1 785,94 Lt išmokėtos sumos. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai dėl automobilį vairavusio V. K. neatsargumo ir neatidumo pagrįsti tik prielaidomis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog V. K. pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to įvyko aptariamas eismo įvykis. Tuo tarpu byloje esantys duomenys – eismo įvykio vietos schema, patrulio A. Š. tarnybinis pranešimas ir 2011 m. gegužės 8 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, rodo, jog automobilį vairavęs V. K. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ar Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Atsakovas teigdamas, jog pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo vairuotojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, turėtų pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tačiau atsakovas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių priežastį ryšį tarp atsakovo neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, patikimumu bei jais nesiremti. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kad egzistavo kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą sumažinti žalos atlyginimą ar tokį reikalavimą atmesti. Todėl spręstina, kad atsakovas privalo atlyginti žalą dėl automobilio apgadinimo bei sumokėti susijusias sumas.
III.
Atsakovas, nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 85–88), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir pareiškėjo patikslintą skundą atmesti.
Teigia, kad atsakovas savo pareigos taisyti (remontuoti) kelius ir siekti užtikrinti saugų eismą juose neginčija, tačiau mano, jog ši pareiga negali būti suabsoliutinta, nes ir vairuotojai turi pareigą elgtis kelyje atidžiai bei rūpestingai. Atsakovo nuomone, teismas turėjo teismo posėdyje apklausti eismo įvykį užfiksavusius policijos pareigūnus, nes iš jų surašytų dokumentų nėra aišku, kada įvyko eismo įvykis (skirtinguose dokumentuose užfiksuotas skirtingas laikas: 13.30 val. ir 17.00 val.), o tai kelia abejonių, ar eismo įvykis iš viso įvyko. Be to, skirtingas paros metas (šviesus paros metas ir metas, kai keliuose susidaro automobilių spūstys) lemia skirtingą vairuotojų pareigą būti atsargiems. Juo labiau, kad šiuo atveju vairuotojas po eismo įvykio sąmoningai su prakirstomis dvejomis padangomis dar nuvažiavo 140 m. Toks vairuotojo elgesys ir jo didelis neatsargumas, o ne kelio išdauža, lėmė nuostolių padidėjimą. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie važiavimo greitį, ar, atsižvelgiant į matomumą, kelio ir meteorologines sąlygas, buvo pasirinktas saugus greitis, ar buvo bandoma stabdyti, siekiant išvengti kliūties ar ją apvažiuoti. Byloje nesant tokių duomenų, atsakovo civilinė atsakomybė turėtų būti mažinama, arba atsakovas turėtų būti nuo jos iš viso atleistas.
Pažymi, kad nesutinka su pareiškėjui iš atsakovo priteistomis 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, nes atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, todėl ir teisinės pasekmės dėl žalos padarymo turėtų būti nustatytos remiantis viešosios teisės normomis.
Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 96–97) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad eismo įvykio laikas yra aiškus. Vairuotojas negalėjo išvengti duobės (jos apvažiuoti) dėl intensyvaus priešpriešinio eismo. Eismo įvykis įvyko ant viaduko. Pagal Kelių eismo taisykles sustoti ant viaduko yra draudžiama, todėl vairuotojas su prakirstomis padangomis dar nuvažiavo 140 m ir sustojo. Bet kuriuo atveju, suremontuoti prakirstų padangų yra neįmanoma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui jo patirtus nuostolius, atlyginant draudėjui žalą, bei kitas susijusias sumas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl 1 785,94 Lt turtinės žalos, kurią pareiškėjas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnis), atlyginimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjo skundas buvo tenkinas visiškai.
Visų pirma pažymėtina, atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo, iš esmės kelia ginčą dėl dviejų aspektų, t. y., kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių, susijusių su galimu vairuotojo dideliu neatsargumu, lėmusiu žalos automobiliui atsiradimą ar padidėjimą, o tokių aplinkybių konstatavimas savo ruožtu lemtų atsakovo atleidimą nuo atsakomybės arba jos sumažinimą; taip pat dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta prieš tai, dėl kitų bylos aplinkybių (atsakovo nuosavybės teisės ir pareigos prižiūrėti ginčo viaduką, esantį Marijampolės plente, ant kurio įvyko eismo įvykis; paties eismo įvykio fakto ir jo aplinkybių; dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos automobiliui dydžio bei pareiškėjo patirtų nuostolių, atlyginant vairuotojui šią žalą, ir kt.) ginčas nekyla, apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių, kiek tai nesusiję apeliaciniu skundu apibrėžtu administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, taip pat sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta atitinkama argumentacija ir išvadomis bei vengdamas nereikalingo kartojimosi, nepasisako.
Nagrinėjant bylos aplinkybes, susijusias su vairuotojo elgesiu eismo įvykio metu, atsakovo teigimu, lėmusiu žalos automobiliui atsiradimą ar padidėjimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, visų pirma, konstatuoja, kad bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, jog 2011 m. gegužės 8 d., apie 13.00 val., V. K., vairuodamas transporto priemonę Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas per viaduką, esantį Marijampolės pl., kuris priklauso Kauno miesto savivaldybei, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais, ir sugadino priekinę ir galinę dešinės pusės padangas, priekinį ir galinį dešinės pusės ratlankius.
Atsakovo atsakomybė už V. K. automobiliui padarytą žalą, kurią draudėjui atlygino pareiškėjas ir atitinkamai įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, gali būti sumažinta arba atsakovas gali būti atleistas nuo jos, įrodžius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis).
CK 6.248 straipsnyje nurodyta, kad „Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu“ (2 dalis); „Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tieks rūpestingas ir apdarus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina“ (3 dalis); „Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės“ (4 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė, kad žalos atsiradimui ir jos padidėjimui turėjo įtakos ginčo transporto priemonės vairuotojo veiksmai. Šiuo aspektu, visų pirma, pažymėtina, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. gegužės 8 d. nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 10) nurodyta, kad vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimų neįžiūrėta, todėl, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo byla vairuotojo atžvilgiu nutraukta. Taip pat nustatyta, kad duobė buvo kelio ženklais ar kitaip nepažymėta (b. l. 10), tuo tarpu šviesus paros metas, geros meteorologinės sąlygos ir matomumas (b. l. 13, liudytojo V. K. parodymai) leido vairuotojui važiuoti maksimaliu leistinu greičiu, todėl, esant intensyviam priešpriešiniam eismui (b. l. 14–15), išvengti įvažiavimo į ginčo duobę buvo objektyviai neįmanoma. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad vairuotojas nebuvo tiek rūpestingas ir apdarus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Nors pareiškėjas su prakirsta padanga už viaduko nuvažiavo dar 120 metrų į automobilių stovėjimo aikštelę (b. l. 11, liudytojo V. K. parodymai), tačiau nagrinėjamu atveju šis atstumas nelaikytinas nepagrįstai ilgu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į V. K. važiavimo greitį ir reikalavimą netrukdyti kitiems eismo dalyviams (nesudaryti avarinių situacijų). Taigi, nors šiais veiksmais galėjo būti padidinta automobiliui padaryta žala, tačiau jie buvo objektyviai būtini ir atitinkamai nešalina bei nemažina atsakovo atsakomybės ir pareigos atlyginti pareiškėjui susidarius nuostolius. Atsakovo priešingi teiginiai yra pagrįsti ne įrodymais, o prielaidomis. Byloje objektyvių duomenų apie vairuotojo neatidumą ar nerūpestingumą nėra. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo remiantis ištirtų įrodymų visuma padaryta išvada, kad ginčo transporto priemonės vairuotojo kaltės dėl kilusių pasekmių (atsiradusių automobilio apgadinimų) nėra.
Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė priteisti iš Kauno miesto savivaldybės pareiškėjui 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatas. Nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek joje nustatytas procesinių palūkanų dydis. Tokios praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pavyzdžiui, procesinius sprendimus administracinėse bylose: 2009 m. gegužės 21 d. Nr. A756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. Nr. A756-2195/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. Nr. A62‑1119/2011; 2013 m. lapkričio 21 d. Nr. A492-2281/2013; 2014 m. liepos 3 d. Nr. A556‑992/2014; 2014 m. liepos 17 d. Nr. A662-1354/2014; 2014 m. liepos 31 d. Nr. A858‑1423/2014; 2014 m. rugsėjo 3 d. Nr. A502-1148/2014; 2014 m. rugsėjo 8 d. Nr. A662‑1132/2014 ir kt.). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė teismui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų detalaus apskaičiavimo ir šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti
Nutartis neskundžiama.