Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, 2-548-328/2018

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-03-28
Bylos Nr.: 2-548-328/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04528-2017-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalė Žukauskienė
Ieškovas: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas: R. M.

Kategorijos

2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas

Civilinė byla Nr. 2-548-328/2018Proceso Nr. 2-06-3-04528-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 2.3.9.2.1; 2.3.9.2.2; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,sekretoriaujant Violetai Žalienei,dalyvaujant vertėjai Danutei Kontarienei,

ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

atsakovės R. M. atstovui advokatui J. S.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, M. M., jos atstovui advokatui A. P.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras atstovei A. D.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinio globėjo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys, neapreiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. M., P. E., V. E., biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas neterminuotai riboti R. M. motinos valdžią į dukrą A. M., gim. (duomenys neskelbtini).; nustatyti nepilnametei A. M. nuolatinę globą, paskiriant nuolatine globėja M. M.; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą nuolatinės globėjos M. M. gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke bei įpareigojant lėšas uzufrukto teise vaiko interesais tvarkyti nuolatinę globėją M. M.; priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, jog dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir vaikų nepriežiūros atsakovė ieškovui žinoma nuo 2006 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymu atsakovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą dėl nepakankamos nepilnamečio vaiko priežiūros. Nurodė, jog 2017 m. kovo 13 d. ieškovas gavo informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažametei A. M., kuri galimai nukentėjo nuo neblaivios motinos veiksmų arba vaiko nepriežiūros. Taip pat nurodė, jog atsakovė iš vaikų ligoninės nepilnametę dukrą pagrobė, buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) oro uoste, atsakovei policijos areštinėje nustatytas neblaivumas. Vaikas laikinai globai perduotas senelei. Į 2017 m. kovo 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – Skyrius) posėdį dėl atsakovės šeimoje susidariusios situacijos, atsakovė atvyko neadekvačios būsenos, sunkiai orientavosi, pripažino turinti problemų, susijusių su alkoholio ir vaistų vartojimu. Pažymėjo, jog 2016 m. rugsėjo 7 d. mažametė A. M. taip pat buvo paimta iš motinos, nes atsakovė buvo neblaivi, agresyviai nusiteikusi ir neužtikrino savo mažametei dukrai saugios ir tinkamos aplinkos. Mano, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dabartinę motinos psichikos sveikatos būklę, akivaizdų nenorą gydytis priklausomybes bei mažametei kylantį realų pavojų, tikslinta neterminuotai riboti motinos valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu (b. l. 53-55, t. 1).

Atsiliepimas

Atsakovė R. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.

Atsiliepime nurodė, jog ieškinio reikalavimų turinys neatitinka realios tikrovės, kai kurie ieškinio teiginiai yra prieštaringo turinio. Nurodė, jog sveikatos problemų neturi ir gali tvarkytis bei prižiūrėti savo mažametę dukrą. Pažymėjo, jog ikiteisminis tyrimas dėl mažametės sveikatos sutrikdymo nutrauktas nesurinkus duomenų, pagrindžiančių atsakovės kaltę dėl nusikalstamos veikos. Pažymėjo, jog net ir perdavus nepilnametę dukrą laikinai globėjai atsakovė sistemingai teikia materialinę paramą, siunčia pinigus laikinai globėjai, aprūpina vaiką rūbais, higienos priežiūros priemonėmis. Iki tol vaiko priežiūrai samdė auklę, tai rodo, jog rūpinosi vaiku. Mano, jog vaikas iš atsakovės paimtas be pagrindo (b. l. 142-144, t. 1).

Trečiasis asmuo M. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

Atsiliepime nurodė, jog ieškinyje yra nurodoma konkreti situacija, kai atsakovė neleido laikinajai globėjai su vaiku iš ligoninės vykti į (duomenys neskelbtini), tarp šalių įvyko konfliktas, kurio metu atsakovė atrodė nesiorientuojanti aplinkoje. Pažymėjo, jog tai ne pirmas kartas, kai iš atsakovės yra paimama dukra. Nurodė, jog teismui tenkinus ieškinį ir nustačius nepilnametei dukrai nuolatinę globą, sutinka ir prisiima pareigą tinkamai prižiūrėti vaikaitę. Pažymėjo, jog A. M. yra prisirišusi prie senelės, jų tarpusavio ryšiai yra itin stiprūs, todėl mano, kad tik senelė M. M. gali pasirūpinti savo vaikaite, jos sveikata leidžia pasirūpinti ir rūpintis mažamete A. M. (b. l. 138-140, t. 1).

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, P. E., V. E., biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog atsakovė R. M. piktnaudžiauja alkoholiu ir tai dažni atvejai, tai įrodo ir duomenys apie administracinius teisės pažeidimus. Į Skyrių atsakovė buvo atvykusi neblaivi. Vaikas paimtas dėl rimtų priežasčių. Vaikas buvo sužalotas, patyrė galvos traumą, kurią galėjo sukelti ir asmenų veiksmai. Vaikas patyrė nemažai streso. Nurodė, jog vaikas buvo paliekamas auklėms, o ne motinos priežiūrai, nors vaikas gimė su širdies sutrikimais. Motinos elgesys sukėlė vaikui stresą, vaikas turi miego sutrikimų. Senelė rūpinasi vaikaite, perka vaikui papildus, kad vaikas galėtų ramiai miegoti. Nurodė, jog vaiko sutrikimus sukėlė netinkamas vaiko motinos elgesys, nepriežiūra, nesirūpinimas vaiku ir vartojimas alkoholio, kas sukėlė tokį motinos požiūrį į vaiką. Net kai vaikas buvo ligoninėje atsakovė vaiko nelankė, juo nesirūpino, o tiesiog jį išvogė iš ligoninės, dėl ko ieškovės darbuotojai turėjo atsakovės ieškoti ir paimti vaiką iš neblaivios motinos. Nurodė, jog šiuo metu motina pradėjo rodyti pastangas, norą bendrauti su dukra, bendravimas vyksta pagal nustatytą tvarką. Pažymėjo, jog laikina globėja deda visas pastangas, kad vaikas sustiprėtų, geba pasirūpinti savo vaikaite. Papildomai pažymėjo, jog atsakovės siūlomi globėjai yra visiškai svetimi vaikui žmonės, vaikas yra jautrus, todėl jai būtų didelis stresas, jei vaiką tektų atskirti nuo senelės ir perduoti kitiems asmenims. Be to, atsakovės siūlomų globėjų pajamos nėra didelės, jie turi sveikatos sutrikimų. Mano, jog atsakovės siūlomi asmenys negali būti vaiko globėjais. Prašo ieškinį tenkinti, apriboti motinai valdžią nenurodant termino, o nuolatine vaiko globėja paskirti M. M. ir priteisti išlaikymą vaikui. Pažymėjo, jog atsakovė savo priklausomybių nepripažįsta, keistis nenori, demonstratyviai rodo savo pasikeitimą ir norą bendrauti su vaiku.

Teismo posėdyje po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai paaiškino, jog paaiškėjo nauja aplinkybė, kad atsakovė turi sveikatos sutrikimų, kurie yra pavojingi aplinkiniams. Nurodė, jog atsakovė negali bendrauti su dukra. Pažymėjo, jog žinodama jai nustatytą diagnozę, atsakovė intensyviai bendravo su mažamete dukra. Mano, jog netikslinga nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Palaikė poziciją, jog atsakovės nurodyti tretieji asmenys nėra tinkami būti nepilnametės A. M. globėjais.

Šalies argumentai

Bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog nuo 2017 m. spalio mėn. bendrauja su vaiku, vaiko ir jos ryšys yra sustiprėjęs. Nurodė, jog nuo 2017 m. kovo mėn. jokių nusižengimų nėra padariusi, dėl susiklosčiusios situacijos gailisi. Pažymėjo, jog bendrauja su vaiku daugiau laiko, nei buvo nustatyta Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Paaiškino, jog po 2017 m. kovo mėn. gydėsi, dabar jokių vaistų nebevartoja. Nurodė, jog dirba, geba save išlaikyti, mano, jog turi pakankamas pajamas ir gali tinkamai rūpintis vaiku. Nesupranta, kodėl jai nėra grąžinamas vaikas. Mano, jog vaikas turi augti su motina. Pažymėjo, jog priklausomybės alkoholiui neturi.

Atsakovė teismui pateikė rašytinę baigiamąją kalbą, kurioje nurodė, jog su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, grąžinti atsakovei nepilnametę dukrą. Savo padarytą klaidą pripažįsta, dėl to labai gailisi, gyvenimą susitvarkė. Nurodė, jog ryšiai su nepilnamete dukra geri, su laikina globėja santykiai taip pat pagerėjo, su socialiniais darbuotojais bendrauja, nusižengimų nėra padariusi, baigė kursus, visus įsipareigojimus pilnai vykdė. Nurodė, jog visą laiką dukra rūpinosi, teikė išlaikymą. Prašo dukrą jai grąžinti. Jei teismas nuspręstų, jog atsakovė dar negali rūpintis dukra, vaiko globėjais prašo paskirti Povilą ir V. E.. Nesutinka, kad vaiką globotų M. M..

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog įstatymas aiškiai apibrėžia, kada galima riboti motinos valdžią. Nurodė, jog duomenų, leidžiančių neterminuotai atsakovei apriboti motinos valdžią byloje nėra. Pažymėjo, jog vaiko paėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė. Tėvų ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovė teikė materialinę pagalbą, rūpinasi vaiku. Konkrečių duomenų, leidžiančių riboti motinos valdžią, nėra. Prašo ieškinį atmesti, grąžinti vaiką atsakovei, kuri turi galimybę vaiką auklėti. Palaiko atsakovės siūlymą ieškinio tenkinimo atveju vaiko globėjais paskirti P. ir V. E.. Mano, jog šie asmenys sėkmingai gali ugdyti vaiką.

Teismo posėdyje po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, atsakovės atstovas su ieškinio reikalavimais nesutiko. Palaikė išdėstytą poziciją, jog byloje nėra pagrindo motinos valdžiai riboti. Pažymėjo, jog asmens liga negali būti pagrindas apriboti atsakovei motinos valdžią į nepilnametę dukrą. Prašo ieškinį atmesti.

Teismo posėdyje trečiojo asmens biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras atstovė paaiškino, jog teikiant paslaugas atsakovei, pastebėta, jog moteris (atsakovė) didžiausią akcentą deda ne į vaiko susigrąžinimą, o į asmeninius interesus. Didesnę laiko dalį skiria ne bendravimui su vaiku, ne meilės ir šilumos parodymui vaikui, o santykiams su M. M., konfliktų sprendimui. Didžiausias dėmesys buvo skirtas ne į vaiką, o į globėjų paiešką, kurie būtų palankūs jai, o ne vaikui. Tai parodo, koks yra motinos požiūris į savo vaiką. Atsakovė pati vaikui meilės ir šilumos rodė mažiausiai, vaikas buvo prižiūrimas auklių, kitų asmenų. Pažymėjo, kad net ir lankant vaiką pas senelę, moteris daugiau laiko skyrė ne bendravimui su vaiku, o bendravimui ir aiškinimuisi su trečiuoju asmeniu.

Teismo posėdyje po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras atstovė ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino, jog dėl ligos riboti motinos valdžią nėra pagrindo, tačiau atsakovė neadekvačiai reaguoja į specialistų išvadas, savo gydymą, kyla įtarimų dėl jos psichikos sveikatos būklės, tokiais savo veiksmais ji kelia grėsmę ne tik sau, bet ir vaikui. Tai yra pagrindas riboti motinos valdžią. Paaiškino, jog moteris neatsakingai žiūri tiek į savo asmeninė sveikatą, tiek į vaiko priežiūrą ir jos užtikrinimą. Prašo ieškinį tenkinti.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu trečiasis asmuo P. E. paaiškino, jog jo turtinė padėtis yra gera, jis yra geros sveikatos, gali būti vaiko globėju. Nurodė, jog turi galimybes tinkamai prižiūrėti mergaitę. Paaiškino, jog pats užaugino penkis vaikus. Atsižvelgiant į vaiko interesus, mano, jog vaikas turi būti grąžintas motinai. Kitu atveju nurodė, jog turi visas galimybes mažametę prižiūrėti.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu trečiasis asmuo V. E. paaiškino, jog ieškovės ieškinyje pateikti netikslūs duomenys. Pažymėjo, jog yra tinkami būti globėjais. Mano, jog M. M. vaiką išveš į užsienį. Paaiškino, jog vaikas turi augti šeimoje. Prašo grąžinti vaiką motinai, o nesant galimybės, nurodė galintys tinkamai pasirūpinti mergaite.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. M. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko. Nurodė, jog nesutinka, kad vaikaitę augintų pašaliniai asmenys. Tačiau atsakovė nėra pajėgi pati auginti dukrą. Pažymėjo, jog ji myli vaikaitę. Nesupranta, kodėl atsakovė taip priešiškai nusiteikusi prieš ją. Mano, jog atsakovė pradėjo taisytis, tačiau pastaruoju metu vėl daro klaidas. Paaiškino, jog atsakovė ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu. Nurodė, jog atsakovei reikia susitvarkyti gyvenimą, nuspręsti, kokie jos prioritetai, o atsakovė šiuo metu galvoja tik apie pinigus, jos verslas šiuo metu nėra pelningas. Paaiškino, jog vaikas motinos bijo, tik įkalbėta mergaitė eina pas motiną. Prašo palikti vaiką pas ją, o atsakovei teisių ribojimą pratęsti.

Teismo posėdyje po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. M., su ieškinio reikalavimais sutiko, palaikė savo poziciją, išreikštą anksčiau. Prašo greičiau spręsti klausimą motinos valdžios ribojimo.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, M. M. atstovas su ieškiniu sutiko. Nurodė, jog byloje pateikti įrodymai, kad atsakovė turi psichikos sutrikimų, problemų, tokių kaip depresinis sutrikimas, taip pat piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau dėl šios ligos nesigydė. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus apie atsakovės asmenybę, darytina išvada, jog vaiką grąžinti motinai yra nesaugu, vaikas iš motinos paimtas pagrįstai ir teismas turėtų apriboti motinos valdžią ir nustatyti globą. Globos tikslas būtų pasiektas, jei vaiko globėja būtų paskirta M. M., kuri ilgą laiką dirbo pedagoginį darbą, turi visas galimybes užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, yra artima vaiko giminaitė. Atsakovės globėju siūlomas skirti P. E. yra 64 metų amžiaus, jo nesieja giminystės ryšiai su vaiku, todėl mano, jog jis nėra tinkamas vaiko globėjas, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą. Be to, pažymėjo, jog vaikas nuo 2017 m. kovo 14 d. yra globojamas močiutės, (duomenys neskelbtini) lanko darželį, yra pripratusi prie senelės, todėl paskyrus M. M. globėja nebūtų pažeisti vaiko interesai. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, M. M. atstovas su ieškiniu sutiko. papildomai paaiškino, jog palaiko ieškovės poziciją nenustatyti motinos bendravimo su vaiku tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra mažametės A. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina (b. l. 90, 91, t. 1). Nepilnametės A. M. tėvas miręs (b. l. 89, t. 1). 2009 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1971 atsakovė R. M. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą su dukra R. T. (b. l. 75, t. 1). 2012 m. birželio 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu atsakovei terminuotai (6 m.) apribota motinos valdžia į dukrą R. T. (b. l. 111-116, t. 1). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius gavo informaciją iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato apie pradėtą ikiteisminį tyrimą atsakovės atžvilgiu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažametei A. M.; mažametė 2017 m. kovo 12 d. hospitalizuota dėl galvos sumušimo (b. l. 64, 66, t. 1). VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės pažymoje nurodoma, jog mažametės motina stacionare nesilankė, telefonu apie vaiko sveikatos būklę nesidomėjo; atsakovė su sugyventiniu 2017 m. kovo 14 d. atvyko į ligoninę, neatrodė neblaivi, su personalu nekonfliktavo, kol medicinos darbuotojai dirbo su kitais pacientais, atsakovė su vaiku pabėgo iš skyriaus (b. l. 65, t. 1). 2017 m. kovo 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-689, likusiai be tėvų globos A. M. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta M. M. (b. l. 63, t. 1), mergaitė laikinai apgyvendinta laikinosios globėjos namuose (b. l. 95-96, t. 1). 2017 m. balandžio 20 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovės R. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje (dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir pareigomis) (b. l. 130-135, t. 1).

Byloje pateikti duomenys, jog atsakovė yra bausta už administracinius nusižengimus (piktnaudžiavimas savo valdžia priešingai vaiko interesams, netinkamai vykdomos motinos pareigos ir kt.) (b. l. 77-79, 106, t. 1), teista už nusikalstamas veikas (b. l. 80-87, t. 1). Remiantis byloje pateikta pažyma, atsakovė Klaipėdos priklausomybės ligų centre nesigydė (b. l. 181, t. 1). Atsakovė į Respublikinį priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialą 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ir gydymo (b. l. 166, t. 2). Atsakovė pateikė teismui duomenis apie sveikatos būklę (2018 m. sausio 12 d., 2018 m. sausio 17 d. pažymas), kuriuose nurodoma, jog šiuo metu atsakovės būsena stabili, epizodiškai pasireiškia nerimas, gydosi medikamentais, atsakovė yra adekvati, veiksni, galinti rūpintis savo dukra, kitų susirgimų neturi (b. l. 172, 173, t. 2). Atsakovė dalyvavo tėvystės įgūdžių tobulinimo užsiėmimuose (b. l. 174, t. 2). Ankstesnio laikotarpio medicininiuose dokumentuose apie atsakovės būklę fiksuota, jog atsakovė turi depresinių sutrikimų (b. l. 100-101, 102, 103, t. 1; b. l. 54, t. 2).

Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, jog teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje buvo atnaujintas bylos procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog atsakovei yra nustatyti sveikatos sutrikimai, kurie gali kelti grėsmę aplinkinių sveikatai. Byloje pateikti išrašai iš atsakovės R. M. medicininių dokumentų, iš kurių matyti, jog atsakovei buvo diagnozuoti sveikatos sutrikimai, atsakovei išduotas siuntimas gydytis Šiaulių mieste esančioje ligoninėje. Byloje pateiktas išrašas iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, iš kurio turinio matyti, jog atsakovė kreipėsi dėl kitos specialistų nuomonės, jai buvo atlikti tyrimai. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, jog atsakovė į Šiaulių mieste esančią ligoninę gydytis neatvyko.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog atsakovės bendravimas su vaiku pavojingas, išreiškė poziciją nenustatyti bendravimo su vaiku tvarkos.

Teismas įvertinęs byloje naujai paaiškėjusias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, atsižvelgdamas nagrinėjamos civilinės bylos dalyką ir pagrindą, sprendžia, jog aplinkybės dėl atsakovės sveikatos būklės bei jos galimybės bendrauti su vaiku nėra šios nagrinėjamos civilinės bylos dalykas. Ieškovė byloje reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su vaiku tvarką nereiškė, tokio prašymo neteikė ir atsakovė. Byloje yra sprendžiamas klausimas dėl motinos valdžios ribojimo, vaiko gyvenamosios vietos, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo bei išlaikymo priteisimo.

Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalis numato, jog šeimos byloje teismas yra aktyvus, t. y. turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, tik tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Teismas turi teisę, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 3 dalis). Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatyme numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad teismas privalo veikti aktyviai, kai egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015).

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs bylos aplinkybes teismas sprendžia nesant pagrindo viršyti byloje pareikštus ieškinio reikalavimus, ir išspręsti daugiau reikalavimų, nei jų buvo pareikšta. Tačiau siekiant teisingai išspręsti bylą, visų byloje esančių įrodymų kontekste vertintinos ir byloje naujai paaiškėjusios aplinkybės (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis, 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl motinos valdžios apribojimo

Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pabrėžiama, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Pažymima, jog kiekvienu iš CK 3.180 straipsnyje nurodytų priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09) Tačiau pabrėžiama, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog iš atsakovės nepilnametė dukra A. M. paimta po to, kai mažametė su sumušimais galvos srityje buvo paguldyta į ligoninę, iš byloje pateikto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinio matyti, jog tuo metu, kai vaikas patyrė sužalojimus atsakovė buvo neblaivi (b. l. 130-135, t. 1), tokiu būdu atsakovė negalėjo užtikrinti mažametės saugumo. Byloje pateikti įrodymai (nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimas, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, administracinių nusižengimų registro išrašas ir kt.) sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau to nepripažįsta, dėl alkoholio vartojimo ir atsakovės neadekvataus elgesio po jo vartojimo mažametė ne vieną kartą buvo iš atsakovės paimta vaiko teisių apsaugos specialistų ir perduota senelei laikinai priežiūrai. Iš byloje pateiktų asmens medicininių dokumentų turinio matyti, jog atsakovei buvo nustatyti psichinio pobūdžio sveikatos sutrikimai, kurie yra gydomi psichiką veikiančiais vaistais, ką patvirtinta pačios atsakovės pateikta medicininė pažyma (b. l. 173, t. 2). Be to, byloje pateikti duomenys, jog atsakovė be medicinos darbuotojų žinios paėmė mažametį vaiką iš ligoninės, apie incidentą buvo informuoti policijos pareigūnai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė savo veiksmais sukėlė grėsmę mažametei dukrai, savo, kaip motinos, valdžią naudojo priešingai vaiko interesams.

Nors byloje pateikti įrodymai, jog atsakovė po bylos iškėlimo teisme ėmėsi veiksmų savo elgesiui keisti, dalyvavo tėvystės įgūdžių tobulinimo užsiėmimuose, deda pastangas bendrauti su mažamete pagal šalių (motinos ir laikinosios globėjos) sutartą bendravimo tvarką, teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. M. paaiškino, jog atsakovė nėra pasirengusi savarankiškai rūpintis mažamete dukra. Teismo posėdyje trečiojo asmens Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro atstovė taip pat paaiškino, jog atsakovė didelį dėmesį skiria ne vaiko susigrąžinimui į šeimą, o asmeninių santykių sprendimui, konfliktų su M. M. aiškinimuisi, didesnę laiko dalį skiria ne bendravimui su dukra, meilės ir šilumos parodymui vaikui, o asmeniams interesams tenkinti. Abejoti socialinės darbuotojais paaiškinimais teismas neturi pagrindo.

Be to, naujai byloje paaiškėjusios aplinkybės apie atsakovės elgesį, reakciją į jai nustatytus sveikatos sutrikimus, kurie galimai yra pavojingi aplinkiniams, atsakovės elgesys po diagnozės, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, jog ir po nustatytos diagnozės atsakovė aktyviai bendravo su vaiku, nors turėjo ir galėjo suprasti, jog tai gali sukelti neigiamus padarinius vaiko sveikatai, sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė savo elgesiu kelia grėsmę savo mažametei dukrai, savo valdžią naudoja priešingai vaiko interesams.

Tokiu būdu, teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pripažįsta, jog atsakovė nepateikė teismui duomenų, jog šiuo metu gali savarankiškai užtikrinti vaikui normalias gyvenimo, vystymosi sąlygas, saugią aplinką. Atsakovės pateikti ją charakterizuojantys duomenys (b. l. 179, 180, t. 1) prieštarauja kitiems byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams; nors, atsakovė priklausomybės centre nesigydo, tačiau byloje pateikti duomenys apie nevienkartinį atsakovės piktnaudžiavimą alkoholiu atvejį, dėl alkoholio vartojimo atsakovė negalėjo užtikrinti mažametės dukters saugumo, vaikas patyrė sužalojimus, atsakovė vaiką iš gydymo įstaigos paėmė be rašytinio medicinos darbuotojų sutikimo ir/ar leidimo, be to, net ir galėdama ir turėdama suvokti jai diagnozuotų sveikatos sutrikimų pavojų aplinkiniams, ir toliau siekė bei aktyviai bendravo su mažamete, savo sveikata nesirūpino. Šie atsakovės veiksmai sudaro pagrindą daryti išvadai, kad ji netinkamai vertina aplinkybes, nes nesupranta jog tokiu savo elgesiu ji galėjo sukelti realią grėsmę savo mažametės dukters sveikatai, ypač įvertinus mažamečio vaiko amžių. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė piktnaudžiavo motinos valdžia vaikui, ją panaudojo prieš vaiko interesus, tokiu būdu byloje nustatyti CK 3.181 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai apriboti motinos valdžią į mažametę dukrą.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teismas sprendžia, jog patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo mažametės A. M. atžvilgiu bus pasiektas tikslas apginti vaiko teises ir apsaugoti jį nuo žalingų padarinių, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, tačiau motinos valdžią apribojant ne neterminuotai ar nenustatant termino, o laikinai – 1 (vienerių) metų laikotarpiui (CK 3.180 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 406 straipsnis).

Motinos valdžios apribojimui termino nustatymas šioje byloje, pritaikytas įvertinus vaiko amžių, atsakovės elgesį bei kitas byloje nustatytas aplinkybes. Neterminuotai apribojimus motinos valdžią mergaitė gali būti įvaikinta be atsakovės sutikimo, kas galutinai nutrauktų galimybę vaikui gyventi su savo motina. Laikinas motinos valdžios apribojimas sudarys galimybes atsakovei imtis aktyvių veiksmų elgesiui pakeisti, sudarys sąlygas įvertinti atsakovės pastangas atsikratyti žalingų įpročių, taip pat bendravimo su atsakove mažametei mergaitei poveikį, sukurs sąlygas užtikrinti motinos interesą vėl būti su vaiku bei vaiko teisę augti ir vystytis saugioje aplinkoje.

Išaiškintina, jog laikinai apribojus motinos valdžią, apribojimas suėjus terminui nesibaigia – suėjus terminui turi būti kreipiamasi dėl ribojimo panaikinimo, jo pratęsimo ar neterminuoto motinos valdžios apribojimo (CK 3.181 straipsnis).

Dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo

Apribojus tėvų valdžią, vaikui skirtina globa (rūpyba), nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Vaiko globos tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo nuolatine mažametės globėja paskirti trečiąjį asmenį M. M., atsakovė - Povilą ir V. E..

Byloje pateikti įrodymai, jog tretieji asmenys Povilas ir V. E. dalyvavo globėjų ir įtėvių rengimo programos įvadiniuose mokymuose (b. l. 113, 114, t. 2), byloje pateikta išvada dėl būsimų globėjų (rūpintojų) ir įvaikintojų pasirengimo globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką, kurioje nurodoma, jog P. E. gali būti globėju (b. l. 117-124, t. 2), asmens sutikimas būti paskirtu mažametės globėju (b. l. 150,151, t. 2), medicininė pažyma, jog asmuo gali būti globėju (b. l. 169, t.2). Bylos duomenimis nustatyta, jog laikinąja mažametės A. M. globėja buvo paskirta trečiasis asmuo M. M., kuri yra mažametės senelė. Bylos duomenimis nustatyta, jog laikinoji globėja turi visas galimybes tinkamai pasirūpinti globojamu vaiku, suteikti jam saugią ir sveiką aplinką vystymuisi, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog M. M. tinkamai įgyvendina globėjos pareigas (b. l. 68-69, 73-74, 93-94, 97-99, t.1; b. l. 57-59, t. 2). M. M. sutinka būti paskirta nuolatine mažametės A. M. globėja (b. l. 67, t. 1), jos sveikatos būklė tinkama būti globėja (b. l. 70, t.1; b. l. 148, t. 2). Mažametė A. M. gyvena kartu su laikinąja globėja jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), šiame mieste pradėjo lankyti ugdymo įstaigą (darželį), savo ruožtu mergaitė P. E. nėra mačiusi, jo nepažįsta, asmenų nesieja jokie giminystės ryšiai.

Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nagrinėjamu atveju remiantis ištirta medžiaga, tikslinga mažametės mergaitės globėja paskirti ieškovės siūlomą M. M., o ne atsakovės prašomą P. E.. Tai labiausiai atitiktų vaiko interesus, kadangi mažametę globotų jos artima giminaitė (senelė), vaiko gyvenamoji vieta bei socialinė aplinka liktų nepakeista, laikinoji globėja tinkamai įgyvendina savo, kaip globėjos, pareigas, tarp vaiko ir M. M. yra susiklostę artimi ryšiai, vaikas globėją pažįsta, ją žino. Savo ruožtu nuolatiniu globėju paskyrus P. E., vaikas būtų priverstas pakeisti socialinę aplinką, gyventi su jam nepažįstamais ir nematytais asmenimis, vaiko ir P. E. nesieja jokie giminystės ryšiai, todėl tai sukeltų mažametei papildomus neigiamus išgyvenimus, kas neatitiktų vaiko interesų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikinai apribojus motinos valdžią į dukrą, mažametei A. M. nustatytina nuolatinė globa, nuolatine globėja skirtina M. M., su kuria nustatytina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.249 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.256 straipsnis, 3.265 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Apribojus motinos valdžią, atsakovės pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsakovė yra veiksni, darbinga, privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.192 straipsnis). Bylos duomenimis, atsakovė dirba (b. l. 175, t. 1), tačiau byloje taip pat pateikti duomenys, jog atsakovė gauna nedideles pajamas (b. l. 89, t. 2). Atsakovė turi pareigą išlaikyti savo mažametę dukrą, teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones laikinam vaiko išlaikymui priteista 190 Eur suma, atsakovė šios sumos neginčijo, pateikė duomenis, jog tokio dydžio išlaikymą vaikui gali teikti, todėl iš atsakovės R. M. nepilnametės dukters A. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. balandžio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina globėja M. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

Remiantis byloje nustatytais ir ištirtais įrodymais, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, laikinai apriboti atsakovės R. M. motinos valdžią dukrai A. M., nustatyti nuolatinę globą nuolatine globėja paskiriant M. M., su ja nustatant nepilnametės mergaitės gyvenamąją vietą, iš atsakovės priteisiant 190 Eur dydžio išlaikymą dukrai mokant periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant globėją M. M..

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 6 punktą, už ieškinio neturtinį reikalavimą dėl neterminuoto tėvo (motinos) valdžios apribojimo mokėtinas 100 Eur dydžio žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 68 Eur žyminis mokestis. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Teismui tenkinus esminius ieškovės ieškinio reikalavimus, pripažintina, jog byloje patenkinta 90 proc. ieškinio, todėl iš atsakovės priteistina 151 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo M. M. pateikė įrodymus, jog byloje patyrė 450 Eur (b. l. 146, 147, t. 2) bylinėjimosi išlaidas. Teismui tenkinus ieškinį iš dalies, trečiajam asmeniui M. M. iš atsakovės priteistinos 405 Eur bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 47 straipsnis, 79 straipsnis, 88 straipsnio 1dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo naikintinos (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnis).

Teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai – 1 (vienerių) metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti atsakovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į dukrą A. M., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnametei A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą ir nuolatine globėja paskirti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su globėja M. M. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 190 Eur dydžio išlaikymą A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. balandžio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus į vaiko asmeninę sąskaitą banke, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Skirti globėją M. M. nepilnamečio vaiko A. M. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės R. M., 151 Eur (vieno šimto penkiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovės R. M. 405 Eur (keturių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, M. M..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Palikti galioti teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė