Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25240-21 ir baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis - (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąja vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 2014 m. vasario 6 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 253 str. 1 d., galutine 30 parų arešto bausme, bausmė atlikta 2014 m. rugpjūčio 17 d., teistumas išnykęs, 2021 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, patvirtinus prokurorės nutarimą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo, esant BK 38 str. 1 d. numatytiems pagrindams, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pasekmės nėra išnykusios, kadangi per 1 metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas, vadovaujantis BK 38 str. 3 d., buvo nuspręsta nutraukto ikiteisminio tyrimo neatnaujinti,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. P. nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2020 m. lapkričio 25 d., tiksliau nenustatytu laiku, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, draudžiantį įsigyti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, išskyrus šaltuosius D kategorijos ginklus, iš asmenų, kurie neturi teisės verstis prekyba civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis ar tarpininko veikla, neteisėtai, tai yra iš asmens, neturinčio teisės verstis prekyba civilinėje apyvartoje ginklais – M. S. už 100 eurų įgijo šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris pagamintas pramoniniu būdu, graižtvinį, 4,5 mm kalibro, tinkamą šaudymui, D kategorijos, pneumatinį, „(duomenys neskelbtini) “, kurio modelis 220, nešaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro sviediniais, ir jį laikė iki 2021 m. liepos 26 d. 15.30 val., kol įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) , apžiūros metu ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamojo D. P. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

2.1. 2021 m. rugsėjo 29 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. P. nurodė, kad galvos traumų neturėjo, psichikos sveikatos centro įskaitoje ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo yra įtariamas supranta. Būdamas pas ūkininką M. S. matydavo, kad ūkininkas turi orinį šautuvą. Ūkininkui buvo pasakojęs, kad tokį šautuvą nori nusipirkti ir jis. Žinojo, kad tokiems „orinukams“ šautuvams pirkti ir laikyti leidimo nereikia. Tikslios dienos neprisimena, buvo šalta, galėjo būti 2021 m. nuo spalio vidurio iki 2021 m. lapkričio 25 d., tą dieną prisimena, nes į savo namus parsivežė šuniuką, jam paskambino M. S., paklausė, ar nenori už 100 eurų pirkti to pneumatinio šautuvo su optika. Atsakė, kad nori, ir pats vienas, tą pačią dieną, apie pietus, dviračiu nuvažiavo pas M. S. į namus, jam padavė pinigus, o M. S. maiše padavė pneumatinį šautuvą. M. S. dar prašė šautuvo dokumentų, šis prižadėjo paieškoti, bet taip iki šiol tų dokumentų jam ir nerado, todėl šautuvo dokumentų neturi. Nežinojo, kad tokius „orinukus“, kuriems net nereikia leidimo, privaloma pirkti tik parduotuvėje. Jei M. S. nebūtų paskambinęs ir pasiūlęs pirkti to šautuvo, tai analogišką šautuvą būtų pirkęs iš parduotuvės. Jis šautuvo niekur nesinešiojo, jį laikė užrakintoje pirtyje, niekas kitas be jo to šautuvo pasiimti negalėjo. Jis retkarčiais namų kieme pašaudydavo į taikinius. Iki šiol nežinojo, kad tokius šautuvus privaloma pirkti tik parduotuvėje, nes yra matęs, kad analogiškus šautuvus pardavinėja (duomenys neskelbtini) turguje. Dabar jau supranta, kad per savo nežinojimą padarė nusižengimą. Dėl to nuoširdžiai gailisi. Buvo sutikęs M. S., šis žino, kad šautuvas iš jo paimtas, M. S. irgi stebėjosi kodėl paėmė, nes leidimo tokiam šautuvui laikyti nereikia (b. l. 140-141).

2.1.1. 2021 m. spalio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu, įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą, papilomai apklaustas kaltinamasis D. P. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, kuo yra įtariamas supranta, dėl pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta visiškai. Buvo davęs nuoširdžius parodymus ankstesnės apklausos metu, parodymai teisingi, papildyti neturi ko, todėl prie duotų parodymų ir pasilieka. Nuoširdžiai gailisi, kad dėl nežinojimo padarė šią nusikalstamą veiką. Norėtų, kad byla būtų baigta nagrinėti baudžiamuoju įsakymu, galėtų atlikti arešto bausmę (b. l. 148).

2.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. P. nurodė, kad yra D. P. (duomenys neskelbtini), gyvena su juo atskirai, tačiau tame pačiame kaime, ji gyvena bute, o jis name, bendrauja su sūnumi kiekvieną dieną, jis pas ją ateina į namus pavalgyti, pasikalbėti, tarpusavyje sutaria gerai. Kiek žino iš sūnaus, jis ginklą pirko maždaug prieš metus, galbūt kiek mažiau. Ginklą pirko iš ūkininko M. S., kuris gyvena tame pačiame kaime, mokėjo už jį 100 eurų, kaip jai sūnus pasakojo, ginklą nusipirko ne medžioklei, o tiesiog pažaisti, t. y. pašaudyti į taikinius, kiek matė šoviniai buvo tokie maži kaip šratinukai, orinukai. Koks tiksliai ginklo modelis nežino, jis ilgas, ginklų modelių nežino. Kai sūnus nusipirko tą ginklą, ji buvo nuėjusi pas jį į namus, sūnus pats jai rodė ginklą. Klausė sūnaus kaip šis nusipirko ginklą be jokių dokumentų ir leidimo, šis atsakė, kad tokiam ginklui leidimo nereikia, nusipirko tik tam, kad su juo pažaistų, t. y. kaip ir minėjo, pašaudytų į taikinius. Kiek žino, sūnus D. turi tik tą vieną ginklą, kitų ginklų pas jį nei namuose, nei kieme nėra mačiusi, medžiojant jo taip pat nematė, nes kiek žino jis tuo neužsiima ir nėra užsiėmęs, sūnus turėjo ir tinklų, tačiau jie buvo iš senų laikų, apipeliję, nebenaudojami. Sūnus neužsiima jokiomis nelegaliomis veiklomis (b. l. 24-28).

2.3. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. S. nurodė, kad pažįsta D. P., kuris yra iš gretimo kaimo, dirba pas (duomenys neskelbtini) R. S.. D. P., dirbdavo pas šį miške, D. P. jis pažįsta apie kelis metus, tačiau nėra draugai, tiesiog pažįstami, susitikę pasikalbėdavo ir tiek. Jis pats yra medžiotojas apie 7-8 metus, turi namuose tris registruotus medžioklinius ginklus: karabiną, lygiavamzdį ir pistoletą 6 mm, leidimus ginklams turi, jeigu reikės galės atsiųsti kopijas. 2016 m. gruodžio 1 d. pirko orinį šautuvą ,, (duomenys neskelbtini)“ 200 Nr. (duomenys neskelbtini) 4,5 mm iki 7,5 J, pirko (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tokiam ginklui leidimo nereikia. Jį pirko, kadangi yra medžiotojas. Norint palavinti, pamiklinti akį, pasišaudyti į taikinius, kad būtų taiklesnis. Tuo ginklu naudojosi nedaug, į taikinius pašaudė kelis kartus ir atsibodo, todėl pasidėjo jį garaže, jis ir ten buvo padėtas, visas apdulkėjęs. Tiksliai negalėjo pasakyti, maždaug prieš metus, D. P. buvo pas jį atėjęs paprašyti dviračiui ištekinti ,įvorės, kadangi turi tekinimo stakles, jis jam ištekino jas ir D. pamatė garaže padėtą tą orinį ginklą su dėžute, paklausė, ar čia orinis, ar koks ginklas, jis atsakė, kad orinis, paklausė dar, ar gal parduoda jį, jis jam atsakė, kad jeigu nori, gali imti, vis tiek nenaudojo, taip ir sutarė, jog D. P. duos 100 eurų už tą ginklą ir jis jam jį ir pardavė, neklausė, kam ginklas jam reikalingas, ginklas nėra kovinis, jam leidimo, kaip ir minėjo, nereikia, todėl jį ir pardavė. Kadangi namuose ginklo dokumentų nerado, nes tiek metų praėjo, galbūt kažkur nusimetė, sakė jam, jeigu ras, atiduos, bet taip ir nerado. Kiek žino, D. P. neturi daugiau jokių ginklų, bent jau nėra jam to sakęs, pas jį namuose jis nėra buvęs, tai negali to pasakyti. Kadangi yra medžiotojas kartais D. su juo ir kitais medžiotojais važiuodavo į varominę medžioklę, jis ten važiavo savo noru, tiesiog jiems padėdavo, eidavo į mišką ir šūkaudavo, ne vien D. P. ten būna, kad padeda, būna ir kitų žmonių. Taip, kad kažkas ginklą D. P. duotų pašaudyti, tikrai nėra taip buvę, tokiais dalykais nejuokauja. Kiek matė internete Facebook paskyroje, šis buvo įsidėjęs nuotrauką, kad sėdėjo mašinoje ir šalia buvo pasidėjęs ginklą, kiek žino, tai čia D. P. davė kažkas tą ginklą tik nusifotografuoti ir tiek. Nežino ir negirdėjo, kad D. užsiimtų ir kažkokia nelegalia veikla, jeigu užsiimtų, žinotų, nes jų medžiotojų yra daug ir, jeigu kas ką sužino ar išgirsta, vieni kitiems informaciją perduoda, jeigu ką žinotų, tikrai pasakytų (b. l. 29-30).

2.4. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. D. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) gyventojas, netoliese gyvena kaimynas D. P. su kuriuo turi nesutarimų ir pykčių apie metus laiko. Kaimynas nepatenkintas, kad jis gyvena šiame kaime A. A. name, jis gyvena pasiturinčiai, o kaimynas dėl to pavydi. D. dažnai vartoja alkoholį, gyvena vienas, dažnai praeidamas pro jo namus neblaivus užkabinėja, vartoja necenzūrinius žodžius. Maždaug prieš 4 mėnesius buvo atėjęs pas jį iki namų ir prašė paskolinti jam dviratį, nes pats jam sakė, kad nušovė miške šerną ir važiuos jo ieškoti. Pačio ginklo D. P. nėra rodęs, jis ginklo nematė, bet kažkas iš kaimo gyventojų kalbėjo, jog matė, kad D. turi ginklą, panašų į medžioklinį, perdarytą su duslintuvu. Kur ginklą laiko ar laikydavo nežino ir kalbų kaime jokių negirdėjo. Kažkada labai seniai yra sakęs, kad šovinius gauna iš medžiotojų, bet nenurodė, kokių medžiotojų, jų duomenų nežino, labai seniai, maždaug prieš metus, o gal net ir daugiau D. P. ėjo per kaimą ir siūlė stirnienos mėsos, buvo atėjęs ir davė stirnienos už dyką, bet jo žmona mėsą išmetė. Buvo minėjęs, kad pats miške nušovė stirną. Jis yra ne kartą buvęs pas D. P. namuose ir matė, kad šis turi 3 ar 4 tinklus, 7 bučius, eina į netoliese esantį ežerą ,, (duomenys neskelbtini)“ ten kažkur turi pasislėpęs tinklus, bučius. Yra girdėjęs ir šūvius nuo jo gyvenamojo namo pusės, juos girdėjo labai seniai. Su D. P. nesutaria, tai priklauso nuo jo charakterio, būna, kad užvartoja alkoholio ir du mėnesius plūstasi, nesikalba, būna vėl kalbasi, nesupranta dėl ko (b. l. 37-38).

2.5. 2021 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad tirti pateiktas šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoniniu būdu pagamintas, graižtvinis, 4,5 mm kalibro, tinkamas šaudymui, D kategorijos, pneumatinis, „(duomenys neskelbtini) “, modelis 220, nešaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro sviediniais (b. l. 55-57).

2.6. 2021 m. spalio 12 d. gautame (duomenys neskelbtini) rašte Nr. 21/10-02 nurodyta, kad M. S. 2016 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje pirko D kategorijos pneumatinį šautuvą „(duomenys neskelbtini) “, modelis 220, Nr. 6555-16, kalibras 4,5 mm (b. l. 65-66).

2.7. Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota įvykio vietos, (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu pirties patalpoje rastas ir paimtas pneumatinis ginklas (b. l. 62-68).

2.8. Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2021 m. liepos 20 d. 22.25 val. gautas anoniminis fizinio asmens pranešimas, kad D. P. namuose turi nelegalų dvivamzdį medžioklinį šautuvą. Su juo brakonieriauja. Namuose turi įrangos nelegaliai žvejybai – tinkų, bučų (b. l. 41-43).

3. Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Pažymėtina, kad, siekiant išsamiai atskleisti neteisėto disponavimo (įgijimo ir (ar) nešiojimo) nešaunamaisiais ginklais požymius, nusikalstamos veikos aprašyme gali būti nurodomas ir neteisėtas tokių ginklų laikymas, nors už jį baudžiamoji atsakomybė įstatyme nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-628/2021). BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininkas supranta, kad neteisėtai įgyja ar nešioja nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą įtaisą, ir to nori. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji. Jis yra baigtas nuo nusikalstamų veikų padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-628/2021).

3.1. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam baudžiamajam nusižengimui, numatytam BK 258 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir D. P. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, D. P. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė parodymus, kuriuos patvirtina liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros metu paimtas ginklas, bei kiti rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis nurodė, jog nusikalstamą veiką padarė dėl nežinojimo, tačiau pagal BK 2 straipsnio 2 dalį įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, teismo vertinimu, D. P. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai, tai yra, iš asmens, neturinčio teisės verstis prekyba civilinėje apyvartoje ginklais – M. S. už 100 eurų įgijo šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagamintas pramoniniu būdu, graižtvinį, 4,5 mm kalibro, tinkamą šaudymui, D kategorijos, pneumatinį, „(duomenys neskelbtini) “, modelis 220, nešaunamąjį ginklą, kuris skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro sviediniais ir jį laikė iki 2021 m. liepos 26 d. 15.30 val., t. y. kol įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) , apžiūros metu ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiais veiksmais D. P. pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad draudžiama įsigyti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, išskyrus šaltuosius D kategorijos ginklus, iš asmenų, kurie neturi teisės verstis prekyba civilinėje apyvartoje ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis ar tarpininko veikla.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

4.1. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

4.2. D. P. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 155-158).

4.3. Nukentėjusiųjų šioje baudžiamojoje byloje nėra.

5. Prokuroras prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti D. P. kaltu pagal BK 258 str. 2 d., ir paskirti 21 paros arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 14 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 4 mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – D. P. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę, elektroninio stebėjimo priemonėmis, t. y. būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymu (sveikatos priežiūra), bei skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytą pareigą per visą arešto bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą – šautuvą „(duomenys neskelbtini) “ Nr. (duomenys neskelbtini) , saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (Kvitas B Serija ŠAP Nr. 0009398), perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui – sunaikinti.

6. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.

6.1. D. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta. D. P. nusikalto būdamas neteistu (teistumas išnykęs), 2021 m. vasario 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, patvirtinus prokurorės nutarimą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo, esant BK 38 str. 1 d. numatytiems pagrindams (vadovaujantis BK 38 str. 3 d., buvo nuspręsta nutraukto ikiteisminio tyrimo neatnaujinti) (b. l. 114-127), administracine tvarka baustas (b. l. 109-112), dirbantis R. S. individualioje įmonėje (b. l. 107). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

6.2. Įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą, BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, parenkant mažesnį nei bausmės vidurkis, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

6.3. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

6.3.1. D. P. nusikalto būdamas neteistu (teistumui išnykus), baustu administracine tvarka, byloje nėra duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, yra dirbantis, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, arešto bausmės vykdymą atidedant 4 mėnesiams, skiriant intensyvią priežiūrą.

7. Pažymėtina, jog kaltinamasis intensyvios priežiūros metu privalės laikytis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 27 straipsnyje numatytų draudimų: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

8. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šautuvas „(duomenys neskelbtini) “ Nr. (duomenys neskelbtini) , saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, kvitas B Serija ŠAP Nr. 0009398 (b. l. 62) – perduotinas sunaikinimui Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 14 (keturiolikos) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu D. P. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams ir arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą būti Lietuvos probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei įpareigoti D. P. visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, o netekus darbo per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išaiškinti D. P., jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 27 straipsniu, intensyvios priežiūros metu jis privalo laikytis draudimų: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktą, turinį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šautuvą „(duomenys neskelbtini) “ Nr. (duomenys neskelbtini) , saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (kvitas B Serija ŠAP Nr. 0009398) – perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui ir sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.