- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- 1-54-174/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00549-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kaltinamasis
- D. J.
- Advokatai
- Agnė Ustinovičienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė,
dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,
kaltinamajam D. J.,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 246 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis D. J. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai perleido areštuotą didelės vertės turtą, tai yra:
kaltinamasis D. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vykdančiuoju direktoriumi bei 2008-11-26 ir 2009-11-29 UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus įgaliojimu įgaliotas bendrovės vardu pasirašyti įmonės dokumentus, veikdamas kartu su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, nuo 2009-05-14 žinodami, kad 2009-05-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos areštuotos, ir su areštuotomis piniginėmis lėšomis leista vykdyti atsiskaitymus su ieškovu UAB (duomenys neskelbtini), išmokėti atlyginimus darbuotojams ir mokėti valstybės nustatytus mokesčius, o nuo 2009-11-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pakeitus 2009-05-11 nutartį ir leidus UAB (duomenys neskelbtini) iš areštuotų lėšų atsiskaityti taip pat ir su ieškove UAB (duomenys neskelbtini), nevykdė šios teismo nutarties, bei po nutarties gavimo nuo 2009-05-14 iki 2010-05-13 įmonės pinigines lėšas neteisėtai perleido, tai yra pasirašė dokumentus dėl apmokėjimų vykdymo kitiems asmenims, tai yra:
1. Laikotarpiu nuo 2009-05-11 iki 2009-09-28 patvirtino asmens, kuriam baudžiamoji byla išskirta, „prašymus ūkio išlaidoms“, kurių pagrindu asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta, pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėta 1031500 Lt avansas ūkio išlaidoms. Tęsiant nusikalstamą veiką, 2009-11-11 UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašė su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta, paskolos sutartį, kurios pagrindu suteikė 1289732,44 Lt paskolą, taip pagrindžiant iš UAB (duomenys neskelbtini) asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta, iki 2009-09-28 kaip atskaitingam asmeniui ūkio išlaidoms išmokėtų, bet nepanaudotų pinigų panaudojimą.
2. Laikotarpiu nuo 2009-05-29 iki 2009-09-30 patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) direktorės finansams K. K. prašymus „Skirti grynų sumokėti tiekėjams“, kurių pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė-kasininkė J. D. vykdė apmokėjimus įmonėms už įsigytas prekes ir suteiktas paslaugas, tokiu būdu įvykdant teismo apribotų atsiskaitymų už 1603324,44 Lt.
3. Laikotarpiu nuo 2009-08-11 iki 2009-09-01 patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) direktorės finansams K. K. prašymus „Skirti grynų sumokėti tiekėjams“, kurių pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) buhalterė L. A. vykdė apmokėjimus įmonėms už įsigytas prekes ir suteiktas paslaugas, tokiu būdu įvykdant teismo apribotų atsiskaitymų už 652595,05 Lt.
Tokiu būdu D. J. 2009-05-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi areštuotą UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą – 3545651,93 Lt pinigines lėšas – neteisėtai perleido kitiems asmenims, patvirtindamas atsiskaitymus, kurie teismo nutartimi buvo apriboti.
Kaltinamasis D. J. parodė, kad padarė visus jam inkriminuojamus veiksmus, tačiau nesijaučia kaltas ir padaręs nusikaltimą. Jis nebuvo generalinis direktorius, nebuvo materialiai atsakingas už įmonės turtą. Jis vykdė generalinio direktoriaus pavedimus. Buvo vykdantysis direktorius ir tuo atveju, kai būdavo suderinęs su generaliniu direktoriumi, galėjo pasirašyti buhalterinius dokumentus. Turėjo įgaliojimą pasirašyti ant buhalterinių dokumentų. Materialinės atsakomybės sutartis su juo nebuvo pasirašyta. Generalinis direktorius buvo jo tėvas.
UAB (duomenys neskelbtini) padavė „H.“ į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dėl maždaug 6 milijonų litų, nors realiai jiems priklausė tik apie 1,5 milijono, kuriuos jiems buvo sumokėję, tačiau jie vis tiek reikalavo visos sumos. Jie tiesiog reketavo iš jų įmonės visos pinigų sumos, kuri jiems nepriklausė, todėl tas procesas ir vyko labai ilgai. Buvo iškelta bankroto byla ir buvo areštuotas turtas. Buvo uždrausta atsiskaityti su visais, išskyrus vieną įmonę, ir buvo leidžiama atsiskaityti su darbuotojais. Vėliau teismas priėmė dar vieną nutartį, kuria buvo leista atsiskaityti su dar viena įmone. Jam tos teismo nutartys buvo žinomos. Jis atliko visus veiksmus, kurie nurodyti kaltinime, tačiau viską darė tam, kad išlaikytų įmonę. Iš esmės su kaltinimu sutinka, nes tuos veiksmus atliko, o juos vertina taip, kad buvo priverstas tai daryti, kad išsaugotų 225 darbo vietas. Buvo įsitikinęs, kad tas bankrotas buvo keliamas neteisėtai. Visa ta procedūra truko apie metus. Vėliau, kai bankroto byla buvo nutraukta, įmonė nebeatsigavo, nes per tą laiką naudodamiesi spauda ir kitomis žiniasklaidos priemonėmis, kai kurios įmonės vis prisiteisdavo skolas civiline tvarka ir per tuos metus realiai sunaikino jų įmonę. Dabar negali pasakyti, ar per tuos metus jų skolos padidėjo. Tuo metu jie dar turėjo tris objektus ir jiems reikėjo pinigų, kad galėtų nupirkti medžiagų. Jų naujai gautas sumas vėl areštuodavo. Skolas jie mažino pažeisdami teismo nutartis. Jis žinojo, kad kasoje yra pinigų, todėl juos ir paimdavo, kad gražintų skolas, o iš banko paimti pinigų nebuvo galima dėl uždėto turto arešto.
Pasirašė ant tėvui išduodamos paskolos, nes, jo žiniomis, ta suma buvo susikaupusi per ilgą laiko tarpą ir tuos pinigus kažkaip reikėjo pateisinti buhalteriniais dokumentais. Todėl buvo nuspręsta, kad reikia paskolos sutarties. Dabar jau neprisimena tų aplinkybių, kodėl susidarė ši skola. Jam neaiškino, kam direktoriui reikėjo tokių pinigų. Jis pats kaip direktorius sau negalėjo pasirašyti tokios paskolos paėmimo, ir jis turėjo tuos dokumentus pasirašyti. Net nepamena, kaip pasirašė tą paskolos sutartį, nes tuo metu buvo aibė problemų. Kur tie pinigai buvo išleisti, jis nežino, nes buvo kalbama apie žemes, bet tiksliai negali pasakyti. Nežino, kam ta žemė buvo nupirkta, bet buvo girdėjęs, jog buvo kažkoks planas su užsieniečiais, bet jis į šį projektą nesigilino. Tuo metu jam atrodė, kad P. J. sveikata buvo normali, bet kai buvo aibė problemų ir ne vien su „H.“, bet ir su kitomis įmonėmis, kurias turėjo jo tėvas, todėl jo darbe dažnai nebūdavo. Jis turėjo didelę įmonę Vilniuje, dar jam priklausė „K. k.“, todėl jis buvo labai užimtas žmogus. Aišku, su sveikata nebuvo viskas labai gerai. Jis palaiko su tėvu ryšį kaip tėvas su sūnumi. Susitinka, pasiteirauja, kaip jam sekasi. Dabar jau jis nebeturi jokių įmonių, o skolų yra.
Prisipažįsta, kad atliko veiksmus, kurie yra nurodyti kaltinime, nes buhalterijoje reikėjo kažkaip viską įforminti. Kai įformino paskolos sutartį, dar nežinojo, kad tie pinigai bus panaudoti žemės sklypams pirkti. Pasirašė visus šiuos dokumentus, kad būtų galima atsiskaityti su tiekėjais.
Per tą laikotarpį, kai P. J. buvo išmokėta daugiau nei milijonas litų, pinigai buvo išmokėti jam tam, kad jis atsiskaitytų su tiekėjais, jei gerai prisimena. Dabar tiksliai neprisimena, kam tėvui reikėjo tokios pinigų sumos. Tikriausiai jam reikėjo atsiskaityti su kažkuo, nes pas juos buvo didžiulės skolos, o kadangi buvo keliama bankroto byla, jiems į kreditą nieko neduodavo, todėl reikėdavo atsiskaityti grynaisiais pinigais. Tokius sprendimus priiminėti turėjo teisę generalinis direktorius. Jis pasirašė dokumentus dėl paskolos išdavimo, nes pats generalinis direktorius sau negali pasiimti pinigų. Jam buvo pasakyta, kad tie pinigai reikalingi atsiskaitymams su tiekėjais. Nepamena, ar jiems buvo sumokėta, bet jie kažką mokėjo.
Per šį laikotarpį jis nebuvo paskirtas laikinai einančiu direktoriaus pareigas. Darbo sutartį pasirašė su P. J.. Materialinės atsakomybės sutartis su juo nebuvo pasirašyta. Jis nebuvo supažindintas su pareiginėmis nuostatomis, nes jų nebuvo. 2009-05-11 teismo nutartis buvo skirta juridiniam asmeniui, kuriam atstovavo generalinis direktorius. Jos raštiškai su ta nutartimi niekas nesupažindino ir neišaiškino, kokia atsakomybė gali grėsti. Neprisimena, ar buvo supažindintas su antstolio pateiktu turto aprašu. Jei buvo gauti kažkokie dokumentai, tai gal juos ir matė. Jam nebuvo perduotas turtas jokiu vidiniu teisės aktu, išskyrus, kaip ir visiems darbuotojams, buvo perduotas automobilis, kabineto apstatymas, tai tokią atsakomybę už turtą jis ir turėjo, nes tai buvo susiję su darbu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis D. J. parodė, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) dirbo vykdančiuoju direktoriumi. Įsakymu buvo pavesta, kad jeigu įmonės vadovo nėra, jis turi teisę pasirašyti dokumentus, susijusius su įmonės veikla. Kadangi 2010-02-26 Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) ir panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2009-05-11 nutartimi uždėtą areštą UAB (duomenys neskelbtini) turtui, todėl mano, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nepagrįstas. Todėl nuo 2009-05-11, kada buvo gauta teismo nutartis, įmonėje buvo vykdomi mokėjimai atsiskaitant su klientais, nes priešingu atveju per metus laiko, kol buvo nagrinėjama civilinė byla, įmonės veikla būtų buvusi paralyžiuota. Įmonėje dirbo apie 200 darbuotojų, buvo vykdomi rangos darbai trijuose stambiuose objektuose, buvo įsipareigojimai bankams, lizingo bendrovėms, valstybės ir „Sodros“ biudžetams. Tam, kad įmonės veikla toliau būtų vykdoma ir būtų galima gauti pajamas, buvo vykdomi visi įtarime nurodyti atsiskaitymai. Lėšos nebuvo iššvaistytos, buvo sumokėta už suteiktas paslaugas ir prekes realiems tiekėjams. Formaliai žiūrint į šią situaciją, pareikalavus pinigus grąžinti, šiuos pinigus tikrai būtų buvę nesunku susigrąžinti, o vėliau vėl pervesti tiems, kam buvo sumokėta (t. 8, b. l. 24–25, 26–27, 30).
Specialistė V. L. parodė, kad nutartys, kuriomis buvo areštuoti pinigai sąskaitose ir kuriomis buvo leidžiama atsiskaityti su tam tikromis įmonėmis, nebuvo vykdomos. Buvo išplėstas subjektų ratas, nes buvo mokama ir kitoms įmonėms, o ne tik toms, kurios buvo nurodytos teismo nutartyse. Buvo mokama įmonėms, kurioms buvo leidžiama mokėti, tai yra mokamos didelės pinigų sumos UAB (duomenys neskelbtini), mokami mokesčiai valstybei, darbuotojams atlyginimai ir, be to, buvo mokama ir kitoms įmonėms. Negali atsakyti, ar labai būtų pablogėjusi įmonės padėtis, jeigu įmonė būtų nemokėjusi tiems ūkio subjektams, kuriems jie mokėjo, nors neturėjo teisės mokėti, nes užduotyje toks klausimas užduotas nebuvo. Jos, kaip specialistės, darbo stažas yra 15 metų. Yra žinomi tokie atvejai, kai dirbtinai bandoma iškelti bankroto bylą, įmonėms užšaldomos sąskaitos ir jos po kurio laiko iš tiesų bankrutuoja. Kadangi įmonės nebegali atsiskaityti su kitomis įmonėmis, tai būna, kad nebepakanka lėšų ir jos bankrutuoja. Kiek prisimena, buvo gana nemaža suma, sumokėta UAB (duomenys neskelbtini). Iš dalies mokėjo mokesčius valstybei, darbuotojams atlyginimus ir, be to, mokėjo kitoms įmonėms, todėl pinigų viskam neužteko.
Milijono litų paskolos išmokėjimas P. J. padarė įtakos įmonės finansinei būklei. Buvo pažeistos kasos taisyklės, kadangi, jeigu avansu išduodama kokia nors suma, tai turi būti nurodyta, kad mėnesio pabaigoje likusius pinigus reikia grąžinti į įmonės kasą. Įmonės kasoje tuo metu nebuvo tiek pinigų, kad būtų galima išmokėti P. J. šią paskolą. Ji buvo išduota išrašant pajamų orderį sudarytos paskolos sutarties pagrindu. Jeigu tokia didelė pinigų suma nebūtų išmokėta, buvo galima vykdyti atsiskaitymus su tomis įmonėmis, su kuriomis buvo leista vykdyti atsiskaitymus. Kur buvo panaudota ši suma, negali pasakyti, nes šis klausimas nebuvo nurodytas užduotyje.
Vertinant buhalterinius dokumentus nesimato, ar iš tų pinigų buvo mokama įmonėms, nes pinigai buvo gaunami avansu. Įmonės rašydavo prašymus, jie buvo vizuojami ir apmokamos prašomos pinigų sumos. Iš P. J. paskolos atsiskaitymai su įmonėmis nebuvo vykdomi, nes jiems pinigai būdavo paimami iš banko arba iš kasos. Kiek pamena, P. J. gavo paskolą, kuri jam buvo išmokėta avansinėmis apyskaitomis. Paskolą išmokėjo pagal sutartį. Jei įmonė turi pinigų, tai ji gali išmokėti pinigus pagal paskolos sutartį, bet kadangi šiuo atveju įmonė turėjo apribojimų, tai buvo padarytas teismo nurodymo pažeidimas. Jei nebūtų jokių apribojimų, areštų, tai tas veiksmas būtų buvęs teisėtas. Vėliau P. J. būtų turėjęs grąžinti paskolą įmonei, bet nepanaudoti tų pinigų įmonės veiklai.
Tiriant įmonės finansinę veiklą, tyrimo objektas buvo buhalterinės apskaitos dokumentai ir iš jų tvarkymo, kiek prisimena, kasoje pinigų turėjo būti, nes gavus avansu pinigus, jie panaudojami ir mėnesio pabaigoje turi būti grąžinami ir užpajamuojami į įmonės kasą, tačiau tai nebuvo padaryta. Tai buvo pažeidimas, nes ši suma atsispindėjo kaip didelis likutis. Galima nustatyti, kur tie pinigai panaudoti, tačiau jie nevykdo tokių tyrimų. Ar tokie įmonės finansinės veiklos apribojimai turi neigiamos įtakos jos veiklai, atsakyti galima. Tai galėtų nustatyti ekonomistai.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas G. J. parodė, kad į jo notarinę kontorą kreipėsi UAB (duomenys neskelbtini) su Klaipėdos apygardos teismo 2009-05-11 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB (duomenys neskelbtini) turto arešto. Vykdant šią nutartį, buvo priimtas patvarkymas išduoti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir jis buvo išsiųstas registruotu laišku į UAB (duomenys neskelbtini) buveinę. Vėliau, tikrinant turtinę padėtį, buvo surašytas 2009-05-14 turto aprašas dėl nemažo skaičiaus transporto priemonių bei nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Šis turto aprašas buvo išsiųstas. Vėliau 2009-05-15 turto aprašu buvo areštuotos piniginės lėšos DNB banke, AB „Snoras“ banke, SEB banke ir Danske banke. Teismo nutartimi buvo nurodyta, kad su areštuotomis pinigų sumomis leidžiama atlikti atsiskaitymus su ieškovu, mokėti darbo užmokestį, privalomuosius mokėjimus valstybei. Vėliau bankas atsiuntė raštą, kad piniginės lėšos yra įkeistos, ir jie savo nuožiūra gali tas lėšas panaudoti. 2009-10-12 buvo atsiųstas raštas jiems ir kitiems antstoliams, kad šios piniginės lėšos yra įkeistos bankui, užtikrinant gavėjų įsipareigojimų vykdymą ir atsižvelgiant į tai, informuojama, kad kredito gavėjų sąskaitose esančios lėšos yra įkeistos bankui ir bus naudojamos kredito gavėjo sutartyje numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimui. Jis suprato, kad DNB bankui buvo įkeistos piniginės lėšos, priklausančios UAB (duomenys neskelbtini), ir jie juos informavo, kad tos lėšos bus panaudotos užtikrinant sutartyse numatytų kreditų gavėjų įsipareigojimų vykdymą. Tai reiškia, kad bankas galės tuos pinigus nusirašyti.
Jis nevykdė kitos Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria buvo leista atsiskaityti su įmone „T.“. Kiek žino, ši nutartis buvo pas antstolę L. N.. Iš tiesų taip negalėtų būti, kad viena nutartis dėl vykdymo siunčiama keliems antstoliams, nes viena nutartis yra vienas vykdomasis dokumentas ir yra pateikiamas vienam antstoliui. Apie 2009-11-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria pakeista 2009-05-11 nutartis ir leidžiama UAB (duomenys neskelbtini) iš areštuotų lėšų atsiskaityti ir su ieškove UAB (duomenys neskelbtini), jam nebuvo žinoma. Apie tai sužinojo tik iš tyrėjos, nes ši kažką minėjo apie UAB (duomenys neskelbtini). Už teismo apribojimų pažeidimą nuo nutarties įregistravimo momento atsako įmonės vadovas. Pagal turimus duomenis įmonės vadovu buvo P. J.. D. J. tuose dokumentuose, tai yra Juridinių asmenų registre, nefigūravo. Žino, jog vėliau buvo priimta teismo nutartis atsisakyti kelti bankroto bylą ir panaikintos visos laikinosios apsaugos priemonės.
Kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, neturėjo pagrindo meluoti, tačiau perskaičius jo apklausos protokolą matyti, kad užrašyta bendromis frazėmis. Apklausos protokolą skaitė, tačiau negali tvirtinti, kad jis buvo susipažinęs su antra teismo nutartimi. Antstoliu dirba nuo 2003 m. sausio 1 d. Praktikoje nėra buvę labai daug atvejų, kad būtų buvusios tokios nutartys, o paskui nutrauktos bankroto bylos.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas antstolis G. J. parodė, kad dėl 2009-05-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi iškeltos bankroto bylos ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vykdymo į jo, antstolio G. J., kontorą kreipėsi ieškovė UAB (duomenys neskelbtini). 2009-05-14 buvo surašytas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir išsiųstas pranešimas UAB (duomenys neskelbtini), kuris 2009-05-22 UAB (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas UAB (duomenys neskelbtini) administratorei D. B.. 2009-05-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos areštuotos, tai yra areštuotos UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomoji sąskaita, priklausančios piniginės lėšos, sąskaitos bankuose, nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą taip pat sustabdyti išieškojimo veiksmai iš šio turto ir su areštuotomis piniginėmis lėšomis leista vykdyti atsiskaitymus su ieškove UAB (duomenys neskelbtini), išmokėti atlyginimus darbuotojams ir mokėti valstybės nustatytus mokesčius. UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo vykdyti jokių mokėjimų kitiems kreditoriams, kol buvo taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, tai yra iki 2010-05-13 Lietuvos apeliacinio teismo priimtos nutarties, kuria paliekama nepakeista 2010-02-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) ir įsiteisėjus nutarčiai panaikinamas Klaipėdos apygardos teismo 2009-05-11 nutartimi uždėtas areštas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioms piniginėms lėšoms, turtui. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ieškinio UAB (duomenys neskelbtini), tai 2009-11-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pakeista 2009-05-11 nutartis ir areštuotų lėšų naudojimo būdas – leista UAB (duomenys neskelbtini) iš areštuotų lėšų atsiskaityti taip pat ir su ieškove UAB (duomenys neskelbtini). Daugiau UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo vykdyti jokių atsiskaitymų. Įmonės vadovas kaip atskaitingas asmuo išsiimdamas lėšas iš įmonės kasos šias pingines lėšas galėjo naudoti taip pat tik vykdyti atsiskaitymus su ieškove UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2009-11-30 atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini), išmokėti atlyginimus darbuotojams ir mokėti valstybės nustatytus mokesčius (t. 6, b. l. 139–141).
Liudytoja K. K. parodė, kad 2009 metais dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Neprisimena, kokia tuo metu buvo bendrovės padėtis, tik prisimena, kad gaudavo teismo dokumentus. Žino, kad buvo iškelta bankroto byla, bet tų bylų buvo ne viena. Jau 5 metai, kaip toje įmonėje nedirba, todėl nieko negali papasakoti, nes neprisimena. Kai pradėjo dirbti, direktoriumi buvo Z., o vėliau direktorius pasikeitė ir tas pareigas ėjo P. J.. D. J. buvo vykdantysis direktorius. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja K. K. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2008-11-10 iki 2009 m. lapkričio mėnesio finansų direktore. Dėl 2009-05-12 Klaipėdos apygardos teismo pranešimo apie bankroto bylos iškėlimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ji nelabai ką atsimena. Įmonėje buvo bendra tokia tvarka, kad visus gautus dokumentus sekretorė perduoda generaliniam direktoriui P. J., o jei jo nebūdavo, vykdančiajam direktoriui D. J., kurie vizuodavo tam darbuotojui, kuris jį turi vykdyti. Tuomet šis dokumentas būdavo grąžinamas sekretorei ir ji nuskanavusi jį persiųsdavo darbuotojui elektroniniu paštu. Šiuo konkrečiu atveju neatsimena, kad būtų informuoti apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Tai yra minėtu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) gaudavo daug nutarčių dėl įvairių įmonės problemų, tačiau darbuotojus ne su visais dokumentais supažindavo. Visą įmonės gaunamą dokumentaciją kontroliuodavo generalinis direktorius P. J. arba vykdantysis direktorius D. J., tai yra jie peržiūrėdavo dokumentus, kuriuos jiems pateikdavo administratorė, ir tada nuspręsdavo, kam iš įmonės darbuotojų kokius dokumentus perduoti. Dažnai būdavo tokių atvejų, kad vadovai ne visus gautus dokumentus perduodavo dokumento vykdytojams. Tokiu būdu negali nurodyti, ar konkretų dokumentą matė ir ar buvo su šia nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones supažindinta. Visą laiką nuo 2009-05-11 Klaipėdos apygardos teismo nutarties priėmimo iki jos išėjimo iš darbo įmonėje buvo vykdomi mokėjimai įprasta tvarka, t.y. darbuotojai rašydavo prašymus generaliniam direktoriui prašant leisti atlikti mokėjimus prašyme nurodytoms įmonėms ir pagal nurodomas sumas į nurodytas sąskaitas, o įmonės generalinis direktorius P. J. dėdavo rezoliuciją atlikti apmokėjimą ar įsigyti prekes ir paslaugas, arba jei jo tuo metu nebūdavo, tai darydavo vykdantysis direktorius D. J.. Paskutiniu jos darbo laikotarpiu visus įmonės einamuosius reikalus spręsdavo D. J., kuriam įgaliojimus buvo suteikęs P. J.. P. J. realiai nelabai būdavo įmonėje, jis tik retkarčiais atvažiuodavo į įmonę. Tokiu būdu D. J. pasirašydavo visus įmonės dokumentus, tai yra ir teikiamas deklaracijas, ir dokumentus dėl vykdomų mokėjimų, ir visus kitus, susijusius su įmonės veikla. Dėl konkretaus atsiskaitymo su UAB (duomenys neskelbtini), tai pamena, kad šios įmonės vadovas nuolatos lankydavosi įmonėje, vyko derinimai dėl įsiskolinimo ir buvo suderinta suma, kurią UAB (duomenys neskelbtini) buvo skolinga UAB (duomenys neskelbtini). Su įmonės generaliniu direktoriumi P. J. buvo suderinta, kad reikia apmokėti susidariusį įsiskolinimą šiai įmonei, tačiau praėjus dienai ar kelioms dienoms jis nurodydavo, kad šiai įmonei apmokėjimas nebus vykdomas. Įmonės pagrindinės pajamos buvo gaunamos iš (duomenys neskelbtini) direkcijos, kuriai darbus atlikinėjo UAB (duomenys neskelbtini). Ši įmonė mokėdavo dalimis už suteiktus darbus ir pinigus pervesdavo į įmonės sąskaitą, esančią DNB banke. Įmonės generalinis direktorius P. J. žinodavo, kada (duomenys neskelbtini) direkcija įvykdo mokėjimą UAB (duomenys neskelbtini) ir tuomet, kai pinigai būdavo išimami iš įmonės sąskaitos ir įnešami į įmonės kasą, kad atsiskaitytų su darbuotojais ir sumokėtų privalomus mokesčius, jis pareikalaudavo išmokėti jam konkrečią pinigų sumą kaip pinigus ūkio išlaidoms. Nevykdyti generalinio direktoriaus prašymo negalėdavo ir jam iš kasos būdavo išmokami pinigai. Tai, kad P. J. kaip atskaitingam asmeniui išduota didelė suma pinigų, buvo žinoma, tačiau jis pats vadovavo įmonės veiklai ir priimdavo sprendimus dėl pinigų panaudojimo, todėl niekas neklausinėjo jo, kur jis panaudojo pinigus ir kada pateiks panaudojimą pagrindžiančius dokumentus. Įmonėje visą laiką buvo vykdomi mokėjimai už įmonei suteiktas paslaugas ar už įsigyjamas prekes ir nuo 2009-05-11 Klaipėdos apygardos teismo priimtos nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki jos išėjimo iš darbo, tai yra iki 2009 m. lapkričio mėnesio pabaigos. Visa tai buvo vykdoma todėl, kad taip nurodydavo įmonės generalinis direktorius P. J., o kai jo nebūdavo, vykdantysis direktorius D. J., tai yra niekas iš darbuotojų niekada įmonėje nė vieno apmokėjimo nei grynaisiais, nei pavedimu negalėjo įvykdyti, kol leidimo įvykdyti šį apmokėjimą nevizuodavo vienas iš minėtų asmenų. Ji kaip finansų direktorė vykdė įmonės generalinio direktoriaus nurodymus. Vėliau išgirdo kalbas apie taikomą areštą ir apie tai paklausė P. J., tai jis nurodė, kad jam yra žinoma, kokius apmokėjimus galima atlikti, tad ir toliau buvo vykdomi tie apmokėjimai, kuriuos jis arba D. J. pasirašydavo (t. 7, b. l. 1–3, 4–7).
Liudytoja L. A. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininke, o vėliau buhaltere. Buhaltere pradėjo dirbti 2007–2008 metais, tikslios datos neprisimena. Neprisimena, jog dirbdama buhaltere būtų gavusi kokią nors nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tai sakė ir apklausiant ją ikiteisminiame tyrime. Vėliau tik iš kalbų sužinojo, kad kažkas yra. Nežinojo, kad buvo galima atsiskaityti tik su viena įmone, o vėliau ir su dar viena. Viskas buvo slepiama ir patys direktoriai nieko nesakė. Ji dirbo iki 2010 m. gegužės mėnesio. Tuo laikotarpiu visi atsiskaitymai vyko kaip įprasta, o atlyginimą jie buvo gavę iki vasario mėnesio. Ji pati jokių pavedimų nedarydavo, o tik ruošdavo avansines apyskaitas. Pavedimus darydavo ir su įmonėmis atsiskaitydavo kažkas kitas. Atrodo, kad už tai atsakinga buvo direktorė K. K.. Ji buvo finansų direktorė. Kai ji pavaduodavo kasininkę, tai mokėjimai būdavo vizuoti direktoriaus parašu. Būdavo D. J. parašas, nes jis tuo metu buvo vykdantysis direktorius. P. J. turėjo teisę pasirašyti, tačiau dažniausiai pasirašydavo D. J..
Jai yra tekę paimti pinigus iš kasos ir apmokėti įmonėms, nes būdavo tokia lentelė su direktorės parašu, kur būdavo nurodyta, jog reikia apmokėti. Apmokėdavo grynaisiais pinigais, kai pavaduodavo kasininkę. Jie su kitomis įmonėmis atsiskaitydavo banko pavedimais, nuveždavo pinigus į banką ir ten pagal sąrašą padarydavo pavedimus. Banke mokėdavo grynaisiais pinigais bei juos pervesdavo į kitų įmonių banko sąskaitas. Banke sumokėdavo grynaisiais pinigais ir šie pinigai pavedimu būdavo sumokami įmonėms pagal sąrašus. Sąrašus pateikdavo finansų direktorė K. K., o vizuodavo vykdantysis direktorius D. J.. Įmonei paskutinį pusmetį vadovavo D. J.. Jis dažniausiai pasirašinėdavo dokumentus. Ji visais klausimais kreipdavosi į finansų direktorę. Dėl vizavimo gali paaiškinti, kad dokumentus palikdavo sekretoriate, kur buvo segtuvas ir direktoriai juos pasirašydavo. Dažniausiai dokumentus pasirašydavo D. J.. 2009–2010 metais ji tvarkė tik avansinę apyskaitą, o grynaisiais pinigais į banką ėjo mokėti tik vieną kartą, kai pavadavo kasininkę, nes ši buvo išėjusi atostogų. Pagal avansines apyskaitas didesnes pinigų sumas buvo paėmęs P. J.. P. J. pateikdavo pateisinamus dokumentus tik tada, kai būdavo komandiruotėse. Kiek pamena, P. J. buvo paėmęs apie vieną milijoną litų. Ji išėjo iš darbo, nes pradėjo nemokėti atlyginimo. Įmonė tuo metu darbinės veiklos nevykdė, nes viskas buvo sustoję.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją L. A. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2007 m. iki 2010 m. gegužės mėn. iš pradžių sandėlininke, po to buhaltere. 2009-05-12 Klaipėdos apygardos teismo pranešimo apie bankroto bylos iškėlimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nėra mačiusi. Taip pat ji nebuvo supažindinta su taikomu areštu, tai yra niekas iš įmonės vadovų, tai yra nei P. J., nei vykdantysis direktorius D. J., nei finansų direktorė K. K. apie tai nebuvo informavę. Jai yra tekę paimti iš kasos grynuosius pinigus ir pagal finansų direktorės pateiktą sąrašą banke atlikdavo mokėjimus įmonėms, kurios nurodytos sąraše, ir pervesdavo nurodytą sumą. Pagal jai pateiktus prašymus skirti grynųjų sumokėti tiekėjams, kuriuos surašydavo finansų direktorė ir vizuodavo generalinis direktorius P. J. arba vykdantysis direktorius D. J., ji kelis kartus vyko į banką atlikti pavedimų. Ji vykdė tai, ką jai nurodydavo (t. 7, b. 12–24).
Šalies argumentai
Liudytoja J. D. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) kasininke-buhaltere. Direktoriumi buvo P. J., o vykdantysis direktorius D. J.. Įmonėje dirbo nuo 2009 metų sausio mėnesio. Nežinojo, kad buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Negali pasakyti, ar darbuotojai įtarė, kad kažkas yra ne taip. Ji to neįtarė. Apie tai, kad įmonės sąskaitos yra areštuotos, pradėjo įtarti, kai atėjo žmonės ir pradėjo tikrinti kasą. Mokėjimai buvo atliekami, kai buvo gaunamas įmonės vadovo leidimas. Nežino, kiek pinigų turėdavo direktorius. Ji išduodavo pinigus pagal prašymą. Matė, kokių piniginių sumų buvo prašoma. Jam išmokamos sumos buvo skaičiuojamos tūkstančiais, bet nepamena, kad būtų buvęs išmokėtas milijonas litų. Direktorius ne visada pateikdavo dokumentus, pagrindžiančius pinigines išlaidas. Jei direktorius neatsiskaitydavo už turimas avansines išmokas, jam vis tiek būdavo išmokami pinigai. Nežino, kur jis panaudodavo tuos pinigus. Avansinių apyskaitų ji netvarkė, todėl negali pasakyti, kur jis išleisdavo pinigus, kai už juos atsiskaitydavo. Jos darbas įmonėje buvo pinigų parvežimas iš bankų, pavedimų darymas. Pavedimus darydavo pagal sąrašą. Jos darbo laikotarpiu visi atsiskaitymai buvo vykdomi įprastai, o apie jokius apribojimus nebuvo pranešta. Kad įmonėje yra sunki finansinė padėtis, sužinojo, kai pradėjo nebemokėti darbuotojams atlyginimų. Perskaičius parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja patvirtino, kad jos parodymai teisingi, dabar ji ne viską prisimena, ir patvirtino, jog nebegalėjo daryti pavedimų per banką, bet galvojo, kad yra laikinai uždėtas areštas įmonės turtui. Neprisimena, kuriuo laikotarpiu bankas neleido daryti pavedimų. 2009–2010 metais vykdydavo generalinio direktoriaus ir vykdančiojo direktoriaus nurodymus. 2009–2010 metais kartais generalinį direktorių pavaduodavo vykdantysis direktorius. Vėliau buvo panaikintas areštas ir atsiskaitymai vyko kaip įprasta.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją J. D. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2009-01-05 iki 2012-03-02 buhaltere kasininke. 2009-05-12 Klaipėdos apygardos teismo pranešimo apie bankroto bylos iškėlimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ji nėra mačiusi. Tarp darbuotojų buvo kalbama, kad įmonės lėšoms taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, tačiau įmonės vadovybė jų apie tai neinformavo. Apie tai, kad įmonės lėšos areštuotos, ji sužinojo banke, kai norėjo atlikti mokėjimą, tačiau jai nebuvo leista. Mokėjimai paprastai buvo atliekami tik gavus įmonės vadovų leidimus. Dėl jos Avanso apyskaitos 2009-05-11–2010-06-01 nurodė, nuo 2009-05-11 iki 2010-06-01 jai kaip atskaitingam asmeniui buvo išduodami pinigai iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos tam, kad apmokėtų pagal įmonės generalinio arba vykdančiojo direktoriaus leidimu prašymuose skirti grynųjų pinigų sumokėti tiekėjams nurodytoms įmonėms. Tai yra šiuos prašymus dažniausiai surašydavo finansų direktorė K. K.. Prašyme nurodydavo, kokiai įmonei kokią sumą reikia sumokėti ir šios įmonės atsiskaitomosios sąskaitos numerį. Prašymą pateikdavo arba UAB (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui P. J., arba vykdančiajam direktoriui D. J., kurie šį prašymą pasirašydavo ir taip būdavo leidžiama atlikti mokėjimus prašyme nurodytoms įmonėms. Tada šį prašymą pateikdavo jai kaip kasininkei ir ji iš kasos pagal kasos išlaidų orderį paimdavo pinigų sumą, kuri reikalinga atlikti mokėjimams, nurodytiems prašyme, ir tuos pinigus nešdavosi į banką ir banke vykdydavo mokėjimų pavedimus prašyme nurodytoms įmonėms. Jei likdavo pinigų, tai juos grįžusi įnešdavo atgal į kasą. Tokia pati tvarka buvo ir dėl pinigų iš kasos išdavimo įmonės darbuotojams, tai yra jie taip pat rašydavo prašymą skirti grynųjų pinigų arba dėl pinigų pervedimo ir tuomet D. arba P. leidimu jiems būdavo išmokami pinigai (t. 7, b. l. 8–9, 10–12 ).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas R. V., kurio parodymai buvo perskaityti teismo posėdyje, parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius bei kad 2009-05-09 UAB (duomenys neskelbtini) pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolino UAB (duomenys neskelbtini) dėl 2007-10-29–2008-08-19 sudarytų sutarčių, kurių pagrindu UAB (duomenys neskelbtini), atlikusi batimetrinius matavimus ir kitus sutartus darbus, išrašė UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras. 2009-01-27 UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkė pasirašė aktą, kuriuo pripažino ir patvirtino 6712574,80 Lt skolą. 2009-02-25 UAB (duomenys neskelbtini) pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 1 200 601,89 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) 2009-03-17 raštu pranešė UAB (duomenys neskelbtini), kad pagal pasirašytas sutartis darbai yra baigti ir perduoti VĮ (duomenys neskelbtini), tačiau UAB (duomenys neskelbtini) pinigų nepervedė. Tada buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismui buvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra skolinga UAB (duomenys neskelbtini) 5674945,06 Lt. 2009-05-11 Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas, sąskaitas bankuose, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. 2010-02-26 teismas atsisakė iškelti bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini), o areštą panaikino. 2010-05-13 Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs jų (UAB (duomenys neskelbtini)) skundą dėl priimtos nutarties, skundą atmetė.
Nors UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2009-05-11 Klaipėdos apygardos teismo priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki 2010-05-13 negalėjo su areštuotomis pinigų sumomis ir turtu atlikti jokių veiksmų, tačiau galbūt vykdė neteisėtus mokėjimus. Per minėtą laikotarpį skolos kreditoriams UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sumažėjo, taip pat kreditorių sąrašuose nebuvo bankų, ir dėl to sukėlė įtarimą, kad UAB (duomenys neskelbtini) šiems skolas sumokėjo. Įtarimą dar labiau sustiprino tai, kad 2009 m., tikslios datos neatsimena, neprisistatęs asmuo informavo, kad 2009-06-17 iš UAB (duomenys neskelbtini kasos buvo paimta 20000 Lt, o 2009-07-21 – 50000 Lt grynųjų pinigų, ir panašiu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus UAB (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 111–114).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją D. B., kurios parodymai buvo perskaityti teismo posėdyje, parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) Bendrojo skyriaus specialiste ir administratore iki 2009 metų lapkričio mėnesio. Patvirtino, kad pateiktame jai UAB (duomenys neskelbtini) siuntų teikimo žiniaraštyje Nr. 242, kuriame nurodoma, kad iš antstolio J. pateikiama siunta UAB (duomenys neskelbtini), ir ji pasirašė kaip siuntą priėmęs asmuo. Paaiškino, kad įmonėje buvo bendra dokumentų priėmimo tvarka, kad gavus dokumentus ji juos užregistruodavo registracijos žurnale ir pateikdavo įmonės vadovui. Jai dirbant šioje įmonėje dažniausiai visus dokumentus pateikdavo įmonėje vykdančiuoju direktoriumi dirbančiam D. J.. Direktorius tada vizuodavo, kam dokumentus iš darbuotojų perduoti, ir darbuotojas pasiimdamas dokumentus pasirašydavo įmonės dokumentų registracijos žurnale. Šiuo konkrečiu atveju ta pačia tvarka perdavė dokumentus pasirašyti įmonės vadovui (t. 6, b. l. 142–143).
Liudytoja L. R. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) Finansų skyriaus viršininke. Kadangi įmonė buvo didžiulė, todėl viskas buvo suskirstyta skyriais, tai yra buvo Mechanizacijos skyrius, Finansų skyrius, Projektų skyrius ir kiti skyriai. Visi skyriai turėjo direktorius, o jie buvo tų skyrių darbuotojai, tai yra statistai. Ji darydavo ataskaitas, ruošdavo balansus, dalyvaudavo patikrinimuose. Pirminius apskaitos dokumentus pirmiausiai gaudavo finansų direktorė, o generalinis direktorius juos vizuodavo. Finansų direktorė iš pradžių buvo R. Š., o vėliau 2008 metais išėjo iš darbo ir tas pareigas nuo lapkričio mėnesio pradėjo eiti K. K., kuri išėjo iš darbo maždaug 2009 metų pabaigoje. Tuomet šių pareigų niekas nebedirbo, nes įmonė buvo labai silpna finansiškai. Vėliau, po kurio laiko iki įmonės uždarymo, ji pati kiek galėdama rinko informaciją ir dirbo.
Būdama Finansų skyriaus viršininke ji negaudavo jokių teismo dokumentų apie tai, kad buvo pradėta bankroto byla ir buvo leidžiama atsiskaityti tik su tam tikromis įmonėmis, nes jai tokių dokumentų nereikėjo. Ji dirbo su apskaitos suvestiniais duomenimis ir su kitomis įmonėmis neatsiskaitinėjo. Kadangi įmonėje dirbo labai daug darbuotojų, jie pradėjo klausti banko, kokia galimybė išmokėti atlyginimus ir tada sužinojo, kad visas turtas yra areštuotas. Kad yra iškelta bankroto byla, sužinojo tada, kai liko viena ir jai reikėjo organizuoti atsiskaitymus su darbuotojais. Ji su direktoriais nebendravo, nes tuo metu tokio reikalo nebuvo. Kai liko viena, bankroto byla jau buvo iškelta. Tada ji jau žiūrėdavo viską, nes dar buvo darbų ir buhalterinių dokumentų, reikėdavo atsisakyti su darbuotojais. Su darbuotojais teismas buvo leidęs atsisakyti, tai norint atsiskaityti, būdavo suderinta su antstoliais, nes buvo leidžiama sumokėti mokesčius. Kai buvo iškelta bankroto byla, buvo labai sudėtinga situacija, nes jie tikėjosi gauti pinigų ir iš (duomenys neskelbtini) direkcijos, bet jų negavo. Tiksliai neprisimena, iš kur dar turėjo gauti pinigų, bet kai tik būdavo galimybė, kiek galima, sumokėdavo darbo užmokesčius. Kai ji dirbo, su kitomis įmonėmis atsiskaityti nebuvo galima, nebent patys Jurgučiai sumokėdavo ir atnešdavo dokumentus. Ant buhalterinių dokumentų daugiau pasirašinėdavo generalinis direktorius, tai yra P. J.. Ar daug dokumentų pasirašinėjo D. J., ji neprisimena. Kai buvo nutraukta bankroto byla, buvo uždėti kiti areštai, nes kitos įmonės, negavusios pinigų, imasi tokių priemonių atgauti pinigus. Nutarčių buvo daug, nes visos įmonės norėjo atgauti savo lėšas. Įsitikinusi, kad įmonėje susidarė tokia prasta padėtis todėl, kad buvo iškelta pirmoji bankroto byla, dėl ko buvo areštuotas visas turtas ir tuomet sustojo visas darbas. Jie negalėjo laisvai disponuoti lėšomis ir vykdyti gamybos. Mano, kad jei nebūtų iškelta bankroto byla, įmonė būtų išvengusi bankroto ir būtų atsiskaičiusi su kreditoriais, nes turėjo labai daug turto, labai daug gerų specialistų ir įmonė buvo labai tvarkinga. Nežino, kaip J. atsiskaitydavo su kitomis įmonėmis, jie paprasčiausiai atnešdavo sumokėjimo kvitus. Pinigų ji nevaldė, nes jų paprasčiausiai nebuvo. Kai pradėjo dirbti, situacija buvo labai sudėtinga. Ji matydamas visus balansus nagrinėdavo skolas ir kai atsirado didelė suma ūkio išlaidoms, už kurią reikėjo atsiskaityti, tai yra pagrįsti buhalteriniais dokumentais, ji dėl šios sumos klausė. Kadangi buvo paimta tokia didelė paskola, jai kaip apskaitininkui reikėjo tą sumą kažkaip įvardyti, todėl jie skaičiuodavo palūkanas, jeigu negrąžindavo per mėnesį. P. J., kaip atskaitingas asmuo, pasiėmė tuos pinigėlius, jie tai užregistravo kaip paskolą ir skaičiavo palūkanas. Jei nebūtų buvusių apribojimų, nežino, ar būtų buvę teisėta, jei jis tuo metu būtų paėmęs šią paskolą. Matė tik faktą, kad pinigai yra išmokėti. Negali pasakyti, kodėl ant dokumentų dažniau pradėjo pasirašinėti D. J.. Nežino statistikos, kiek pinigų buvo išmokėta P. J. ūkio išlaidoms skirtų lėšų. Ji pati kasos dokumentų netvarkydavo, tik matydavo balanso išklotinę ir ten matydavo tas sumas. Nežino, ar D. J. turėjo P. J. įgaliojimus vykdyti generalinio direktoriaus funkcijas.
Kai iš darbo išėjo K. K., jau nebuvo apmokėjimų, nes viskas buvo areštuota ir kiekvienas mokėjimas buvo derinamas su antstoliais ir juristais. Prieš tai ji net nežinojo, kas gali pasirašyti ant sąskaitų, tai jos nelietė. Jeigu direktorius atnešdavo sąskaitą, kad yra sumokėjęs už elektrą ar yra atsiskaitęs su kokia nors įmone, tai suprato, kad atsiskaitoma grynaisiais pinigais, kad įmonė galėtų išgyventi.
Nežino, ar P. J. dažnai būdavo darbe, nes būdavo savo kabinete. Jei reikėdavo, tai įmonėje bendraudavo su D. J., nes jis būdavo kiekvieną dieną. Kai reikėdavo bendrauti dėl įmonės reikalų, tai daugiausiai bendravo su D. J.. Ji Finansų skyriaus direktore niekada nebuvo, buvo tik Finansų skyriaus viršininke. K. K. išėjo iš darbo, jos pareigas perėmė ji, nors ši jai nieko neperdavė, todėl, kiek galėjo, tiek pati rinko informaciją. 2009 metų pabaigoje mokėjimus ji derino su antstoliais, su banku, su Mokesčių inspekcija. Taip pat derino ir su viršininkais, tai yra su D., o kartais ir su P. J.. Su kuriuo kokius klausimus derino, tikrai neprisimena, nes jau praėjo 7 metai. K. išėjo maždaug 2009 metų lapkričio mėnesį, o iki to laiko ji prie pinigų neprieidavo ir neturėjo įgaliojimų derinti, kam kiek reikia išmokėti. Dokumentuose matė, kad P. buvo išmokėti pinigai, nes dar buvo kažkokių einamųjų darbų. Ji pasiteiravo, už ką buvo išmokėti tokie pinigai, tai jai vėliau atnešė paskolos sutartį. Kiek žino, P. J. už tą paskolą atnešė žemės pirkimo sutartis, kurios buvo notariškai patvirtintos, buvo visi dokumentų originalai ir jie padengė paskolą. Su ja niekas nederino klausimo, ar įmonei buvo reikalinga ta žemė.
Įmonėje buvo daug atskaitingų žmonių. D. J. buvo kaip atskaitingas asmuo, nes jeigu jis atneša kažkokius mokėjimo dokumentus, tai jis ir tampa atskaitingu asmeniu. Su ja nebuvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Nežino, ar įmonėje būdavo pasirašomos tokios sutartys, nes kadrų duomenų netvarkė. Ji tik sudarydavo statistines ataskaitas ir balansus. Žemės sklypų įgijimo dokumentais buvo padengta P. J. paimta paskola.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaip liudytoją L. R. parodė, kad ji nuo 2004-09-01 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), dirbo Finansų skyriaus viršininke, po to direktore finansams. Ji parodė, kad 2009-05-12 Klaipėdos apygardos teismo pranešimo apie bankroto bylos iškėlimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nematė, jiems būdavo pateikiami buhalteriniai įmonės apskaitos dokumentai, o visus reikalus dėl įmonei iškeltų bylų tvarkė patys vadovai, t. y. generalinis direktorius P. J. ir vykdantysis direktorius D. J.. Jie gaudavo visus įmonei skirtus dokumentus ir nuspręsdavo, kam kokie dokumentai perduodami vykdyti. Tuo metu direktorė finansams buvo K. K., tai ji galbūt žinojo apie šią nutartį. Į jos, L. R., pareigas įėjo įmonės dokumentų buhalterinės apskaitos tvarkymas. Ji gaudavo pirminius apskaitos dokumentus, kuriuos suvesdavo į apskaitą. Apie įmonės veiklą, įmonės finansinę būklę ar su kokiomis problemomis įmonė susiduria, darbuotojų vadovai neinformuodavo, tai yra kiekvienas darbuotojas turėjo dirbti savo darbą pagal kompetenciją, o vadovybė patys spręsdavo visus įmonės valdymo ir pinigų panaudojimo klausimus. Kokius apmokėjimus atlikti iš įmonės turimų piniginių lėšų, visada spręsdavo įmonės generalinis direktorius P. J. arba vykdantysis direktorius D. J., kuriam P. J. buvo suteikęs įgaliojimus vykdyti jo kaip generalinio direktoriaus funkcijas. Tai yra visą laiką įmonėje buvo tokia bendra apmokėjimų, avansų išdavimų ar prekių įsigijimo tvarka, kad kaskart rašomas prašymas įmonės generaliniam direktoriui P. J., o jei jo nebūdavo, vykdančiajam direktoriui D. J. ir tuomet tas asmuo vizuodavo, kad leidžiama atlikti apmokėjimą, išduoti avansą ar įsigyti prekes ar paslaugas ir tik tuomet buvo vykdomas pinigų išdavimas ar pavedimų darymas. Jai pačiai nėra tekę susidurti su tuo, kad negalima atlikti kažkokių mokėjimų įmonės lėšomis, nes visus mokėjimus kontroliavo įmonės generalinis direktorius P. J., o jei jo nebūdavo, tai darydavo vykdantysis direktorius D. J.. Apie tai, kad yra problemų dėl atsiskaitymų, ji sužinojo, kai iš darbo išėjo K. K.. Tuomet pradėjus bendrauti su bankų atstovais dėl apmokėjimų, ją bankų atstovai informavo, kad dėl visų apmokėjimų reikia derinti klausimus su antstoliu. Gavus leidimą atlikti apmokėjimą, jis buvo vykdomas iš įmonės sąskaitos, iš įmonės kasos apmokėjimai nebuvo vykdomi.
Taip pat ji parodė, kad P. J. per ilgą laiko tarpą buvo išduotos didelės pinigų sumos kaip atskaitingam asmeniui, nurodant paskirtį „ūkio išlaidoms“. Tačiau nebuvo pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, todėl susidarė virš vieno milijono litų suma. Jai pradėjus reikalauti, kad būtų pateikti dokumentai, kur panaudoti pinigai, P. J. pateikė 2009-11-11 paskolos sutartį, kurios pagrindu visa suma, kurią kaip atskaitingas asmuo P. J. buvo skolingas, buvo įforminta kaip paskola. Dėl 2010-10-29 UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudarytų 4 žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių ji parodė, kad šias sutartis pateikė P. J. ir nurodė, kad už žemės sklypus jis sumokėjo iš jam įmonės suteiktos paskolos pinigų. Todėl ji sutartyse nurodytas sumas įvedė į UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, žemės sklypų įsigijimas buvo įtrauktas į ilgalaikio turto apskaitą, o sumokėta suma už sklypus grynaisiais buvo užskaityta kaip P. J. paskolos padengimas (t. 7, b. l. 13–15, 16–21).
Liudytoja S. V. parodė, kad tuo metu, kai buvo tiriama byla, dirbo Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje. Šioje byloje apklausė R. V. ir D. B.. Praėjo daug laiko, todėl sunku prisiminti, ką tiksliai jie pasakojo, bet prisimena, kad tiek V., tiek B. kvietėsi bendra tvarka, jie atvyko, ji uždavė jiems klausimus, kurie tuo metu buvo būtini. Jokių problemų dėl jų parodymų nebuvo, ji užrašė tai, ką jie pasakojo, ir kaip visada, po to davė perskaityti, kad nebūtų kažkokių netikslumų. Ji jų parodymus užrašė taip, kaip jie pasakojo.
Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimo biuro specialistės V. L. 2011-11-29 specialisto išvados Nr. 01 (0120) (t. 3, b. l. 126–180) nustatyta, kad atlikusi UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos patikrinimą ji nustatė, jog 2009-05-11 Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį areštuoti UAB (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, sąskaitas bankuose, leidžiant atlikti atsiskaitymus su UAB (duomenys neskelbtini) mokėti darbo užmokestį ir privalomus mokesčius valstybei, UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2009-05-11 iki 2010-05-13 vykdė mokėjimus grynaisiais ir pavedimu: mokėjo atlyginimus darbuotojams, iš dalies mokėjo mokesčius valstybei, iš dalies mokėjo UAB (duomenys neskelbtini) ir mokėjo įvairiems tiekėjams už prekes ir paslaugas bei pinigus naudojo ūkio išlaidoms (t. 3, b. l. 135–138).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų nustatyta, kad yra pateikti parašyti prašymai „Skirti grynų sumokėti tiekėjams“ UAB (duomenys neskelbtini) vykdančiajam direktoriui D. J., prašymai pasirašyti direktorės finansams K. K. vardu ir patvirtinti vykdančiojo direktoriaus D. J. vardu. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų tyrimo metu nustatyta, kad pagal pateiktas avanso apyskaitas buhalterė-kasininkė J. D. prašymų „Skirti grynų sumokėti tiekėjams“ pagrindu įvairiems mokėjimams už prekes ir paslaugas 2009 m. birželio mėn. panaudojo 623126,47 Lt; 2009 m. liepos mėn. panaudojo 574948,20 Lt, 2009 m. rugpjūčio mėn. panaudojo 110213,00 Lt, 2009 m. rugsėjo mėn. panaudojo 328468,05 Lt. T. y. pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas avanso apyskaitas nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buhalterė-kasininkė materialiai atskaitingas asmuo J. D. mokėjo įvairiems tiekėjams, VMI ir VSDFV priklausančius mokėti mokesčius. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei-kasininkei materialiai atskaitingam asmeniui J. D. ūkio išlaidoms buvo išmokėta 1636379,20 Lt, iš kurių 32834,76 Lt sumokėjo į (valstybės biudžetą), sumokėjo alimentus 600 Lt, 1603324,44 Lt pagal „Avanso apyskaitas“ sumokėjo įvairiems tiekėjams už prekes ir paslaugas.
UAB (duomenys neskelbtini) buhalterei L. A. pagal prašymų „Skirti grynų sumokėti tiekėjams“ 2009 m. rugpjūčio mėn. ūkio išlaidoms išmokėjo 654370,75 Lt, kuriuos ji pagal „Avanso apyskaitas“ panaudojo: sumokėjo prekių ir paslaugų tiekėjams 652595,05 Lt, VMI – 1175,70 Lt, išmokėjo alimentus 600 Lt (t. 3, b. l. 145–153).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingo asmens generalinio direktoriaus P. J. vardu sudarytas avanso apyskaitas bei Nr. 2009-07-31, 2009-08-26, 2009-10-06, 2009-11-06, kasos apyskaitas nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-05-11 iki 2009-09-28 UAB (duomenys neskelbtini) vykdančiajam direktoriui D. J. patvirtinus P. J. „prašymus ūkio išlaidoms“, šių prašymų pagrindu P. J. pagal kasos išlaidų orderius buvo išmokėta 1031500 Lt avansas ūkio išlaidoms (t. 3, b. l. 137, 138).
Pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2008-12-31 balanse užregistruotus duomenis (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai 30849093 LT viršijo pusę į balansą įrašyto turto (53278209 Lt :2) 26639104 Lt vertės, nepaisydamas sunkios ekonominės padėties UAB (duomenys neskelbtini) materialiai atskaitingas asmuo generalinis direktorius P. J., 2009-11-11 „Avanso apyskaita“ be Nr. užregistruotų pinigų 1289732,44 Lt negrąžino į įmonės kasą, bet 2009-11-11 sudarė „Paskolos sutartį“ Nr.1.6-201-183/2009, pagal kurią jam suteikta 1289732,44 Lt paskola iki 2010 m. lapkričio 11 d. (t. 3, b. l. 139 ).
Žemesnės instancijos teismas
2013-04-02 specialistė V. L. ištyrusi UAB (duomenys neskelbtini) materialiai atskaitingo asmens generalinio direktoriaus P. J. avanso apyskaitas specialisto paaiškinime nurodė, kad pagal 2009-11-19 „Avanso apyskaitą“ be Nr. nustatyta, kad P. J. sumokėjo už prekes 3825,50 Lt; pagal 2009-11-30 „Avanso apyskaitą“ be Nr. sumokėjo įmonėms 5653,65 Lt, pagal 2009-12-08 „Avanso apyskaitą“ be Nr., sumokėjo įmonėms 11676,59 Lt, pagal 2009-12-15 „Avanso apyskaitą“ be Nr. sumokėjo įmonėms 41779,22 Lt, pagal 2009-12-31 „Avanso apyskaitą“ be Nr. sumokėjo įmonėms 8281,07 Lt, pagal 2010-01-15 „Avanso apyskaitą“ be Nr. sumokėjo įmonėms 8252,91 Lt, pagal 2010-02-26 „Avanso apyskaitą“ be Nr. sumokėjo įmonėms 4006,77 Lt, pagal 2010-03-31 „Avanso apyskaitą“ be Nr. sumokėjo įmonėms 35477,87 Lt, pagal 2010-04-12 „Avanso apyskaitą“ be Nr. sumokėjo įmonėms 4746,26 Lt, pagal 2010-04-30 „Avanso apyskaitą“ be Nr. sumokėjo įmonėms 26866,06 Lt.
Taigi laikotarpiu nuo 2009-11-19 iki 2010-05-13, P. J., kaip atskaitingas asmuo, vykdė mokėjimus įmonėms už įsigytas prekes ir suteiktas paslaugas, įvykdant teismo apribotus atsiskaitymus iš viso už 150565,91 Lt (t. 6, b. l. 181–182).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolo 2008-11-14 nustatyta, kad nuo 2008-11-14 UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi skiriamas P. J. (t. 6, b. l. 177).
Iš darbo sutarties 2008-11-25 Nr. 2663 nustatyta, kad D. J. priimtas į UAB (duomenys neskelbtini) vykdančiuoju direktoriumi (t. 6, b. l. 174–176).
Iš įgaliojimų 2008-11-26, 2009-11-29 nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius P. J. įgaliojo vykdantįjį direktorių D. J. priimti, pateikti ir gauti dokumentus, bendrovės vardu pasirašyti visus reikalingus dokumentus, bendrovės interesais atlikti bet kokius kitus, įgaliojime nurodytus, veiksmus (t. 6, b. l. 178, 179).
Iš 2012-01-20 dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta vykdomoji byla Nr. 0091/09/00673 bei nustatyta, kad segtuve yra šie dokumentai:
pirmame segtuve pirmas segtuvo lapas yra 2009-05-11 UAB (duomenys neskelbtini) prašymas, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. V. kreipiasi į antstolio G. J. kontorą prašydamas priimti vykdomąjį dokumentą Nr. B2-1464-159/2009;
šeštas segtuvo lapas – 2009-05-14 antstolio G. J. „patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“, kuris adresuojamas UAB (duomenys neskelbtini);
septintas segtuvo lapas – 2009-05-21 UAB (duomenys neskelbtini) siuntų teikimo žiniaraštis Nr. 242, kuriame užfiksuota, kad užsakovas – antstolio G. J. kontora, siunčia gavėjui UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus. Taip pat yra rankraštinis įrašas grafoje „įteikimo data“, kad 2009-05-22 siunta įteikta administratorei D. B. (t. 6, b. l.125);
34–35 segtuvo lapai – 2009-05-15 8.45 val. surašytas Turto aprašas, kuriame nurodomi pagal 2009-05-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartį Nr. B2-1464-159/2009 aprašomas UAB (duomenys neskelbtini) turtas. Šį aktą pasirašo antstolis;
38 segtuvo lapas – 2009-05-15 antstolio G. J. „Pranešimas dėl turto arešto“ Nr. 0091/09/00673, kuris adresuojamas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini);
46 segtuvo lapas – 2009-05-15 antstolio G. J. lydraštis, adresuotas AB DnB NORD bankui, kuriuo siunčiamas vykdymui 2009-05-15 turto aprašas, dėl visų piniginių lėšų, priklausančių UAB (duomenys neskelbtini), arešto;
82 segtuvo lapas – 2009-05-22 AB DnB NORD banko pranešimas antstoliui G. J., kad bankas vykdydamas turto aprašą areštavo UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas;
83 segtuvo lapas – AB DnB NORD banko pranešimas apie UAB (duomenys neskelbtini) turimas sąskaitas, jų likučius ir statusą;
89 segtuvo lapas – 2009-10-06 DnB NORD banko pranešimas apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančios lėšos yra įkeisto bankui ir bus naudojamos UAB (duomenys neskelbtini) sutartyse numatytų prievolių įvykdymui;
92 segtuvo lapas – 2010-03-20 antstolio G. J. „Patvarkymas įpareigoti raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą“, adresuotas UAB (duomenys neskelbtini);
93 segtuvo lapas – UAB (duomenys neskelbtini) siuntų teikimo žiniaraštis Nr. 242-33, kuriame užfiksuota, kad užsakovas antstolio G. J. kontora siunčia gavėjui UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus. Taip pat yra rankraštinis įrašas grafoje „įteikimo data“, kad 2010-03-24 siunta įteikta R. A. (t. 6, b. l.135);
94–95 segtuvo lapai – 2010-03-20 15.00 val. surašytas Turto aprašas, kuriame aprašomos UAB (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos, esančios VĮ (duomenys neskelbtini) žinioje. Aktą pasirašo antstolis (t. 6, b. l. 121–138).
Iš 2012-06-06 dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, kad gautos 2012-03-02 UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų – gaunamų dokumentų registracijos žurnalo kopijos (laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2009-06-01), iš kurių nustatyta, kad žurnale užregistruotas šių dokumentų gavimas: 2009-05-07 gautas UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys Klaipėdos apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, vykdytojas nurodytas D. J., įvykdymo data 2009-05-07; 2009-05-14 gautas pranešimas iš Klaipėdos apygardos teismo apie bankroto bylos iškėlimą, vykdytojai – D. J., A. R., K. K.; įvykdymo data 2009-05-14; 2009-05-15 gautas iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus pažymėjimas apie turto arešto akto įregistravimą Turto arešto aktų registre; vykdytojas nurodytas D. J., A. R., K. K., įvykdymo data 2009-05-15; 2009-05-22 gautas iš antstolio G. J. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (UAB (duomenys neskelbtini) naudai); vykdytojas D. J., K. K., įvykdymo data 2009-05-22 (t. 6, b. l. 148, 150, 151,152; 153–154).
Iš 2013-01-17 UAB (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 1.13-201-10 pateiktų dokumentų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) patvirtino spaudu „GAUTA“ 2009-05-14, reg. Nr. 1.14-201-136, kad gavo Klaipėdos apygardos teismo atsiųstą 2009-05-11 nutarties nuorašą; patvirtino spaudu „GAUTA“ 2009-05-14, reg. Nr. 1.14-201-136, kad gavo 2009-05-12 Klaipėdos apygardos teismo pranešimą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo ir reikalavimą pateikti teismui duomenis; patvirtino spaudu „GAUTA“, kad gavo 2009-05-15 reg. Nr. 1.14-201-137 2009-05-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus pažymėjimą Nr. 042615/09 apie turto arešto akto įregistravimą Turto arešto aktų registre; patvirtino spaudu „GAUTA“ 2009-05-22, reg. Nr. 1.14-201-1462009-05-14, kad gavo antstolio G. J. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (t. 6, b. l. 155–171).
Iš 2010-06-02 raštu Nr. B2-500-159/2010 Klaipėdos apygardos teismo pateiktų nutarčių kopijų (t. 6, b. l. 184) nustatyta, kad 2009-05-11 Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria nutarė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonė kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ieškiniui dėl bankroto bylos iškėlimo užtikrinti areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), priklausančias pinigines lėšas, sąskaitas bankuose, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, taip pat sustabdyti išieškojimo veiksmus iš šio turto. Su areštuotomis pinigų sumomis atsakovei leidžiama atlikti tik atsiskaitymus su ieškove, mokėti darbo užmokestį ir privalomus mokėjimus valstybei. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos visų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) kreditorių reikalavimų įvykdymui užtikrinti ir galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Nutartį pavesti skubiai vykdyti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pasirinktiems antstoliams CPK nustatyta tvarka. Išaiškinti UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, kad jis atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento (t. 6, b. l. 185–186).
2010-02-26 Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria nutaria atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini), o įsiteisėjus nutarčiai panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009-05-11 nutartimi uždėtą areštą atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioms piniginėms lėšoms, sąskaitoms bankuose, nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei turtinėms teisėms, uždraudimą bet kokio areštuoto turto perleidimo, įkeitimo kitiems asmenims ar kitokio nuosavybės teisių pakeitimo ar apribojimo bei turto vertės sumažinimo, taip pat sustabdymo išieškojimo veiksmų iš šio turto, ieškovių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ieškiniams dėl bankroto bylos iškėlimo užtikrinti (t. 6, b. l. 187–191).
2010-05-13 Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria nutaria Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 6, b. l. 192–195).
Iš paskolos sutarties Nr. 1.6-201-183/2009 nustatyta, kad 2009-11-11 UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama vykdančiojo direktoriaus D. J., suteikė P. J. 1289732,44 Lt paskolą iki 2010-11-11, mokant 2 procentų metų palūkanas ir pridedant 6 mėn. litų VILIBOR, numatant, kad paskolos davėjas moka visas pagal sutartį paskolos davėjui mokėtinas sumas į paskolos davėjo banko sąskaitą (t. 4, b. l. 192–194).
Motyvuojamoji dalis
Byloje neabejotinai nustatyta, kad D. J. padarė veiksmus, kurie nurodyti kaltinamajame akte. To neneigia ir pats kaltinamasis, tai patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Tačiau BK 246 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą (antroje dalyje – didelės vertės turtą) arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą perleido kitam asmeniui. Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir (ar) Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka ir kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusą, tai yra tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju. Jam turi būti išaiškinta atsakomybė pagal BK 246 straipsnį už šio turto sunaikinimą, sugadinimą, paslėpimą ar perleidimą.
BK 246 straipsnio dispozicijoje išskiriami trys objektai: 1) aprašytas turtas; 2) areštuotas turtas; 3) turtas, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BK 246 straipsnio dispozicijoje yra detaliau aprašoma nusikalstama veika, tai yra: „Tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą arba didelės vertės turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui“. Nagrinėjamu atveju D. J. kaltinamas, kad jis „neteisėtai perleido areštuotą didelės vertės turtą“. Tokiu būdu valstybės kaltintojas išskiria vieną iš saugomų objektų – areštuotą turtą. Tačiau įstatymų leidėjas nustatydamas jau minėtą dispoziciją dėl areštuoto turto nustatė ir privalomą sąlygą „areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą“. Šiuo atveju, aiškinant teisės normą, atkreiptinas dėmesys, kad tai nėra alternatyvioji sąlyga ar kitoks lingvistinis darinys. Logine prasme, jungtukas „ir“ reiškia konjunkciją, kuri teisinga tik tuo atveju, kai teisingi visi jos nariai. Kitaip tariant, teisės taikymo ir kvalifikavimo prasme privalomi du vienos veikos sudėtiniai objektyvieji požymiai: 1) kad turtas būtų areštuotas; 2) kad turtas būtų patikėtas. Kaip matyti iš pateikto kaltinimo D. J., valstybės kaltintojas nenurodo vieno objektyviojo požymio sąlygos – „areštuoto turto patikėjimo“. Nesant šio būtinojo elemento kaltinime, negali būti taikoma BK 246 straipsnio dispozicija, juo labiau, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog D. J. UAB (duomenys neskelbtini) areštuotas turtas būtų buvęs patikėtas.
Komentuojamo nusikaltimo subjektas gali būti asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, tačiau pažymėtina ir tai, kad nepakanka to, jog asmeniui būtų žinoma apie turto areštą. Tuo atveju, jeigu asmuo nebuvo paskirtas areštuoto turto saugotoju bei pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už šio turto neišsaugojimą, negali būti pripažinta, kad BK 246 straipsnio prasme turtas jam buvo patikėtas.
Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis turto arešto akto nesurašo, tačiau sudaro areštuojamo turto aprašą (CPK 675 straipsnio 3 dalis, 677 straipsnis). Turto aprašo forma, kuria antstolis privalo vadovautis aprašydamas areštuotą turtą, nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 10 priede, kur nurodyta, kad skolininkui, turto saugotojui (administratoriui) išaiškinama, kad perduoto saugoti (administruoti) turto išeikvojimas, perleidimas ar paslėpimas, taip pat nusikalstamas šio turto sunaikinimas ar sužalojimas, jeigu tai padaro saugotojas (administratorius), baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka; už perduoto saugoti (administruoti) turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą žalą atlygina saugotojas įstatymų nustatyta tvarka.
Nusikalstamos veikos subjektu gali būti tik asmuo, kuriam perleistas turtas buvo patikėtas pasirašytinai. Valstybinio kaltintojo manymas, kad šios nusikalstamos veikos subjektu gali būti bet kuris asmuo, kuris dėl fizinio kontakto su aprašytu ar areštuotu turtu, dėl savo teisinio santykio su tokiu turtu, dėl savo einamų pareigų, atliekamo darbo ar kitais pagrindais turi tiek sąlygas, tiek galimybes priimti sprendimus ar atlikti veiksmus dėl to turto perleidimo kitam asmeniui, yra nepagrįstas. BK 246 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą (antroje dalyje – didelės vertės turtą) arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą perleido kitam asmeniui. Tokiems asmenims išaiškinama atsakomybė pagal nagrinėjamą straipsnį ir tam tikslui iš tokių asmenų paimamas rašytinis pasižadėjimas.
Iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad D. J. pagal 2008-11-26, 2009-11-29 įgaliojimus, kurie galiojo vienerius metus, turėjo teisę: „pateikti, priimti raštus, užklausimus, prašymus, pažymas bei kitus dokumentus ir gauti į juos atsakymus, bendrovės vardu pasirašyti visus reikalingus dokumentus, bendrovės interesais atlikti bet kokius kitus, šiame įgaliojime nurodytus veiksmus.“ Tačiau kaip matyti iš įgaliojimo turinio, UAB (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris buvo areštuotas, kaltininkui patikėtas saugoti nebuvo ir negalėjo būti. Nes netgi jeigu UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius savo įgaliojimu būtų įpareigojęs saugoti šį turtą kaltinamąjį, baudžiamoji atsakomybė dėl šio turto neteisėto perleidimo kaltinamajam nebūtų atsiradusi, nes teismo nutartimi šis turtas buvo patikėtas saugoti generaliniam direktoriui.
Pažymėtina ir tai, kad įrodinėjant asmens kaltę pagal BK 246 str. 1 d. svarbu nustatyti: 1) nenutrūkusią kaltinamo asmens teisinę pareigą saugoti areštuotą turtą pagal aprašo aktą, kuriame taip pat yra žyma apie jo supažindinimą su dėl turto neišsaugojimo gresiančiomis teisinėmis pasekmėmis ir 2) faktas, kad turto aprašo objektu nuo teisinės pareigos jį saugoti atsiradimo momento disponavo būtent kaltinamas asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų kasa nebuvo aprašyta ir areštuota. Antstolis G. J. tik 2010-03-20 patvarkymu (reikalavimu) įpareigojo raštu pateikti duomenis (dokumentus) apie įmonės turtinę padėtį bei nurodyti tikslią turto buvimo vietą, t. y. tik tada buvo pareikalauta suteikti duomenis apie įmonės grynųjų pinigų kasą. Kartu, kaip nurodė antstolis G. J., pastarasis nesiėmė aktyvių veiksmų, nes jau žinojo, kad laikinosios apsaugos priemonės turės būti panaikintos, nes buvo priimta 2010-02-26 Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą.
Kita aplinkybė, atskleidžianti subjektą, yra 2009-05-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartis, tai yra jos rezoliucijoje išdėstytas išaiškinimas: „Išaiškinti UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, kad jis atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.“ Kaip jau buvo nurodyta, D. J. nebuvo paskirtas vadovu, t. y. jis nebuvo materialiai atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) turtą, o juo labiau jis nebuvo paskirtas areštuoto turto saugoju.
D. J. negali atsakyti pagal BK 246 straipsnio 2 dalį, nes jis nėra šio nusikaltimo subjektas, kuriam areštuotas turtas buvo patikėtas pasirašytinai saugoti. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 246 straipsnio sudėtį, nurodė, jog nepakanka, kad asmeniui būtų žinoma apie turto areštą. Tuo atveju, jeigu asmuo nebuvo paskirtas areštuoto turto saugotoju bei įspėtas dėl atsakomybės už šio turto neišsaugojimą, negali būti pripažinta, kad BK 246 straipsnio prasme turtas jam buvo patikėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2013), todėl prokurorės argumentai dėl to, jog D. J. turėjo žinoti apie UAB (duomenys neskelbtini) viso turto areštą, teisinės reikšmės sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnį jam taikymo klausimą neturi.
Esant šioms aplinkybėms, kaltinamasis D. J. pagal BK 246 str. 2 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Baudžiamojoje byloje kaltinamam D. J. pareikštas UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys 1 031 500 Lt turtinei žalai atlyginti, priteisiant solidariai iš D. J. ir asmens, kuriam baudžiamoji byla išskirta.
Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
D. J. pagal BK 246 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kardomąsias priemones panaikinti.
UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl 1 031 500 Lt (27397,07 Eur) turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2014-11-25 Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalį dėl D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio 1984-11-20, nuosavybės teisės į jam priklausančio 1031500 Lt (27397,07 Eur) vertės turto apribojimą.
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.