- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- 2S-1143-796/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. A.
- Skolininkas
- M. A., J. A.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. A. ir skolininko M. A. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas M. A., J. A., antstolė R. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pareiškimą dėl turto dalies nustatymo vykdymo procese, juo prašė nustatyti, kad skolininko M. A. ir J. A. piniginės lėšos yra bendroji jungtinė nuosavybė ir skolininkui M. A. nuosavybės teise priklauso 50 procentų šių pajamų, t. y. iš šios pajamų dalies galimas priteistos skolos išieškojimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkui M. A. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. A. priklauso 1/2 dalis J. A. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos ar joms prilyginamų pajamų.
Šalies argumentai
3. Teismas nustatė, kad pareiškėja teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio nustatyta tvarka, prašydama nustatyti skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su jo sutuoktine, dalį. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog M. A. ir J. A. santuoka nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis, taip pat nenustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir į sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), teismas pareiškėjos prašymą tenkino.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. A. (apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį ir neleisti antstolei nuskaityti lėšų iš jos darbinių pajamų, kurias teismas skundžiamu procesiniu sprendimu padalijo per pusę. Pagrindiniai apeliantės atskirojo skundo argumentai:
4.1. Teismas, priimdamas nutartį, nenurodė finansinių bylos aplinkybių, t. y. kokia yra išieškotina suma iš skolininko M. A., kiek jau išieškota piniginių lėšų pagal vykdomąjį raštą, kokios išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinės pajamos, pelnas ir pan.
4.2. Nagrinėjant bylą apeliantė neiškviesta į teismo posėdį, kuriame būtų galėjusi pateikti faktus, kur dirba, kiek uždirba, kiek lėšų iš jos darbo pajamų tenka išlaikyti kitus šeimos narius – dvyliktoje klasėje besimokančią dukrą. Apeliantės įsitikinimu, tai neabejotinai būtų galėję turėti įtakos teismui priimant procesinį sprendimą, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o ne aklu įstatymo taikymu.
4.3. Išieškotojos, kaip didelės įmonės, atstovai siekia pakenkti jos sutuoktiniui per šeimos narius (apeliantę ir dukrą) už tai, kad bandė įrodyti padarytą neturtinę žalą neteisėto atleidimo metu. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad apeliantė ir skolininkas turi pareigą išlaikyti kartu gyvenančią dukrą, todėl teismo sprendimas nustatyti 50 proc. apeliantės pajamų kaip sutuoktinio turtą, apeliantės nuomone, neteisėtas ir neteisingas. Apeliantės nuomone, įstatymas, kurio normomis teismas rėmėsi priimdamas sprendimą dėl pusės jos gaunamų pajamų pripažinimo sutuoktinio turtu, pažeidžia Konstitucijos normas, garantuojančias, kad valstybė saugos ir globos šeimą, nes toks procesinis sprendimas skurdina apeliantės šeimą. Išieškotojos atstovų bandymai, pasinaudojant antstoliu, skubiai ir bet kokiomis priemonėmis išieškoti nereikšmingą sumą, lyginant su įmonės pajamomis yra daromas psichologinis spaudimas.
4.4. Apeliantės vertinimu, remiantis bendrosiomis CPK 666 straipsnio nuostatomis išieškoti skolininko skolą iš bendros nuosavybės galima, jei bendras turtas buvo sukurtas nusikalstamu būdu ir tik tada, jei teismas nusprendė, kad turtas buvo sukurtas nusikalstamomis veikomis, o apeliantės darbinės pajamos yra įgyjamos teisėtu būdu.
5. Atskiruoju skundu skolininkas M. A. (apeliantas) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį ir neleisti antstolei išieškoti jo skolos iš sutuoktinės pajamų. Pagrindiniai apelianto atskirojo skundo argumentai:
5.1. Skundžiama nutartimi griaunama apelianto šeima, gadinami santykiai su sutuoktine, tai nesiderina su teisingumu ir protingumu ar sąžiningumu. Apelianto žmonos gaunamas atlyginimas tėra keletu eurų didesnis už minimumą, o teismas, leisdamas pusę jo atimti antstoliui, nesivadavo teisingumo ir protingumo principais. Teismo sprendimo vykdymas neturi būti išimtinai tik išieškotojo teisių gynimas nepaisant ir apelianto, kaip skolininko, teisių ar esamos situacijos.
5.2. Apelianto darbinė situacija yra labai prasta, tačiau jei antstolis pradės išskaityti iš jo sutuoktinės dalį atlyginimo, bus pažeisti ne tik jų, bet ir jų vaiko interesai. Nors dukra jau yra pilnametė ir ką tik baigė dvylika klasių, tačiau jai padėti įstoti į aukštąją mokyklą ir pradėti studijas bus beveik neįmanoma, jei viskas bus atiduodama išieškotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri apeliantą atleido iš darbo neteisėtai. Šio fakto neginčija ir pati įmonė, tačiau, naudodamasi teisėmis, siekia ir daro apeliantui teisinių problemų. Išieškotoja 2023 m. gavo 29 mln. pajamų ir virš 10 mln. eurų pelno, tačiau, apelianto vertinimu, vos ne piktnaudžiaudama savo teisėmis siekia atkeršyti apeliantui už teisme iškeltą bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo neteisėto atleidimo atveju.
5.3. Teismas neįtraukė ne tik įmonės ekonominių duomenų, bet ir neapklausė nei apelianto, nei jo sutuoktinės dėl gaunamų pajamų dydžio. Apelianto manymu, teismas, nustatydamas turto dalis, privalėjo atsižvelgti į tai, kad apelianto dukrai vis dar būtina finansinė parama ir visiškas išlaikymas.
5.4. CK numato asmeninę skolininko atsakomybę, t. y. paties apelianto, ir būtų ne tik nesąžininga, bet ir neteisėta reikalauti pinigų iš kito asmens, šiuo atveju apelianto sutuoktinės, dėl pasekmių veiksmų, dėl kurių sprendimą priėmė tik pats apeliantas, t. y. kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Konstitucija saugo ir gina šeimą.
5.5. Aplinkybės dėl apelianto darbinių pajamų pasikeitė, t. y. nuo gegužės 29 d. vėl įsidarbino ir apie pasikeitimus informavo antstolę, todėl iš turimų pajamų bus grąžinama skola.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į skolininko ir jo sutuoktinės atskiruosius skundus pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo skundus atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Esminiai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
6.1. Apeliantai skunduose pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie nesudaro atskirųjų skundų pagrindo. Pareiškėja teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, prašydama nustatyti skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su sutuoktine, dalį. Kitų motyvų, nei įgyvendinti įstatymo jai, kaip išieškotojai, suteiktas teises pareiškėja neturėjo, todėl skolininko ir jo sutuoktinės samprotavimai dėl išieškotojos siekio pakenkti ar atkeršyti skolininkui už iškeltą bylą, daromo psichologinio spaudimo yra subjektyvūs ir nepagrįsti. Civilinė byla, kurią mini apeliantai (t. y. darbo ginčas dėl neteisėto atleidimo) ir iš kurios kilo skolininko prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai, yra išnagrinėta, sprendimas įsiteisėjęs, o joje nagrinėtos aplinkybės neturi reikšmės sprendžiant procesinius klausimus sprendimo vykdymo etape.
6.2. Pareiškėjos pateikto prašymo tenkinimui teisinės reikšmės turėjo ne išieškotinos skolos ar jau išieškotų sumų dydis ir ne pareiškėjos veiklos rodikliai, o aplinkybė, kad skolininkas nedirba ir neturi išieškoti tinkamo turto, tai ir buvo nustatyta teisminio nagrinėjimo metu. Teismas tinkamai taikė įstatymo normas ir nustatė, kad yra visos prielaidos taikyti CPK 667 straipsnyje nustatytą procedūrą.
6.3. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame dalyvauja. Apeliantai teismo iš anksto buvo informuoti tiek apie nagrinėjimo tvarką, tiek apie galimybę iki numatyto posėdžio raštu pateikti teismui nuomonę ir papildomus įrodymus dėl pareiškėjos prašymo, tačiau teismo nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, tinkamai laikėsi proceso normų.
6.4. Pareiškėja pažymi tai, kad išieškojimo veiksmus atlieka antstolis, ir, remdamasi CPK 662 straipsnio 3 dalimi, nurodo, jog ta aplinkybė, kad skolininkas nuo 2025 m. gegužės 29 d. įsidarbino šiuo atveju reikšminga tik antstoliui, kuris tęs vykdymo veiksmus, o ne skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimo nagrinėjimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Byloje nustatyta, kad antstolė R. A. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0037/24/02213 pagal Šiaulių apylinkes teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-6076-1185/2024 dėl 4 200 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. A. išieškotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Remiantis minėto 2024 m. lapkričio 25 d. teismo vykdomojo rašto duomenimis, teismas nusprendė priteisti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo M. A. 3 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti; teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 12 d.
10. Antstolė, vykdydama išieškojimą minėtoje vykdomojoje byloje, nustatė, jog skolininkas M. A. yra sudaręs santuoką su J. A.. Antstolės 2025 m. kovo 25 d. turto arešto aktu Nr. S-25-37-18638 taikytas piniginių lėšų areštas ir, vadovaujantis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, 667 straipsniu bei CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, areštuotos skolininko sutuoktinės esamos ir būsimos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos; skolininko sutuoktinė informuota, kad negali disponuoti nurodytomis esamomis ir būsimomis pajamomis, kurių dydis atitinka 1/2 dalį 10 procentų dalies, apskaičiuojamos nuo darbo užmokesčio sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo, pajamomis, kurių dydis atitinka 1/2 dalį 30 procentų dalies, apskaičiuojamos nuo darbo užmokesčio sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalųjį mėnesinį atlyginimą, bet neviršijančios dviejų minimalių mėnesinių atlyginimų, ir pajamomis, kurių dydis atitinka 1/2 dalį 50 procentų dalies, apskaičiuojamos nuo darbo užmokesčio sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą dviejų minimalių mėnesinių atlyginimų sumą; turto arešto mastas – 3 900 Eur 52 ct.
11. Antstolė 2025 m. kovo 25 d. patvarkymu Nr. S-25-37-18636 „Dėl siūlymo pateikti skolininkui sutikimą dėl turto dalies nustatymo“ informavo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog skolininkas skolą būtų padengęs; siekiant išieškoti skolą buvo nustatyta, kad skolininkas registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi (skolininko turto vertė yra neproporcingai didelė skolos dydžiui), pajamų negauna (arba šios pajamos yra neproporcingai mažos skolos dydžiui), todėl iš jo asmeninio turto skolų išieškoti nėra galimybės; patikrinus skolininko ir jo sutuoktinės turtinę padėtį, buvo nustatyta, kad skolininkas ir jo sutuoktinė turi bendro turto, į kurį galima nukreipti skolos išieškojimą. Minėtu patvarkymu antstolė informavo skolininką ir jo sutuoktinę apie tai, kad jų bendrasis turtas yra areštuojamas ir siūloma per 20 dienų nuo arešto akto surašymo dienos pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
12. Antstolė 2025 m. balandžio 25 d. patvarkymu Nr. S-25-37-24645 „Dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo“ informavo išieškotoją apie tai, kad bendrasis skolininko turtas yra areštuotas, skolininkas per nurodytą terminą nepateikė CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatytos formos sutikimo dėl turto padalijimo, todėl, remiantis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, siūloma kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Išieškotoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdomojoje byloje gavusi antstolės 2025 m. balandžio 25 d. patvarkymą, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
13. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad CK numato asmeninę skolininko atsakomybę, todėl būtų nesąžininga ir neteisėta reikalauti pinigų iš kito asmens, t. y. apelianto sutuoktinės, dėl apelianto priimto sprendimo kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pasekmių. Apelianto argumentai dėl jo asmeninės prievolės išieškojimo nukreipimo į jo sutuoktinę atmestini kaip nepagrįsti toliau nurodytų motyvų pagrindu.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis); prievolei esant asmeninei – iš sutuoktinių asmeninio turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis). CPK 666 straipsnyje reglamentuojamas išieškojimas iš fizinių asmenų turto. CPK 666 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Taigi tuo atveju, kai skolininkas yra fizinis asmuo, vykdant išieškojimą yra išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, o nesant pakankamai skolininko asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).
16. Pažymėtina tai, kad, vadovaujantis CPK 666 straipsnio 1 dalies nuostata, išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CPK 667 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą.
17. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, koks turtas ir pajamos pripažįstami bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Svarbu tai, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, CK 3.100 straipsnis).
18. Remiantis bylos duomenimis, apeliantų santuoka nėra nutraukta ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė nėra pasibaigusi (CK 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs duomenų apie apeliantų santuokos nutraukimą, vedybų ar povedybinės sutarties sudarymą, nesant įregistruotų turto padalijimo faktų, pagrįstai taikė CK normas, reglamentuojančias įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą ir įvertino, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų (apeliantės) darbinės veiklos, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalies ir CPK 667 straipsnio nuostatas, į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali būti nukreipiamas išieškojimas. Taigi asmeninės prievolės vykdomos ir iš tuo tikslu nustatytos sutuoktinio (skolininko) dalies bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus.
19. Apeliantė atskirajame skunde akcentuoja tai, kad jos darbinės pajamos įgyjamos teisėtu būdu. Apeliantė nurodo argumentus, jog, jos vertinimu, remiantis bendrosiomis CPK 666 straipsnio nuostatomis, išieškoti skolininko skolą iš bendros nuosavybės galima, jei bendras turtas buvo sukurtas nusikalstamu būdu ir tik tada, jei teismas nusprendė, kad turtas buvo sukurtas nusikalstamomis veikomis.
20. Apeliacinės instancijos teismas dėl nurodytų apeliantės atskirojo skundo argumentų pažymi tai, kad, pagal CPK 666 straipsnio 1 dalies nuostatas, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 666 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas. Taigi CPK 666 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atskirą atvejį, kai išieškoma nusikaltimu padaryta žala ir be CPK 666 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto išieškojimas gali būti nukreiptas taip pat ir į konkretų bendrąja jungtinę nuosavybės teise esantį turtą, jeigu teismo nuosprendyje būtų nustatyta, jog toks turtas yra įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo ir šioje byloje CPK 666 straipsnio 2 dalies nuostata nėra aktuali.
21. Atskiruosiuose skunduose tiek apeliantė, tiek apeliantas nurodo argumentus, siejamus su tuo, kad nagrinėjant bylą jiems nebuvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismui pateikti paaiškinimus žodžiu teismo posėdyje. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliantė neiškviesta į teismo posėdį, kuriame būtų galėjusi pateikti faktus, kur dirba, kiek uždirba, kiek lėšų iš jos darbo pajamų tenka išlaikyti kitus šeimos narius. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė nei apelianto, nei jo sutuoktinės dėl gaunamų pajamų dydžio.
22. CPK numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu (CPK 593 straipsnio 1 dalis). Bylos dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo priskiriamos byloms, nagrinėjamoms ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 14 punktas, CPK 593 straipsnis). Pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip; bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus CPK V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja; apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 593 straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.
23. Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi, priėmus pareiškėjos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka; nutarta apie posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešti viešo paskelbimo būdu, nurodyto turinio pranešimą paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, skiltyje „Teismo pranešimai“ (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis), taip pat nutarta prašymo kopijas išsiųsti suinteresuotiems asmenims ir išaiškinti suinteresuotiems asmenims, kad iki teismo posėdžio jie gali pateikti teismui nuomonę ir papildomus įrodymus dėl pareiškėjos prašymo.
24. Atsižvelgiant į anksčiau aptartą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę nuspręsti civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka dalyvaujantiems byloje asmenims 2025 m. gegužės 8 d. pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Iki teismo posėdžio suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą, nuomonės, papildomų įrodymų ir (ar) motyvuotų prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepateikė. Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepagrįstai apribotos apeliantų teisės pateikti teismui paaiškinimus dėl byloje nagrinėjamo klausimo. Pažymėtina ir tai, kad apeliantai, nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pasinaudojo procesine teise dėl šios teismo nutarties pateikti atskiruosius skundus, taigi turėjo galimybę pateikti savo paaiškinimus dėl bylos aplinkybių ir skolininko sutuoktinės (apeliantės) gaunamų pajamų bei juos išdėstė atskiruosiuose skunduose.
25. Apeliantai atskiruosiuose skunduose laikosi pozicijos, kad teismo procesinis sprendimas nustatyti 50 proc. apeliantės pajamų kaip sutuoktinio turtą yra neteisėtas ir neteisingas, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliantai šią savo poziciją atskiruosiuose skunduose grindžia esminiais argumentais, kad apeliantės gaunamos pajamos nėra didelės, abu apeliantai turi išlaikyti mokyklą pabaigusią pilnametystės sulaukusią dukrą, kuriai, apeliantų teigimu, vis dar reikalinga, finansinė parama, o tokiu teismo procesiniu sprendimu šeima skurdinama ir griaunami jų tarpusavio santykiai.
26. Nagrinėjamu atveju vykdymo veiksmai atliekami vykdomojo dokumento – vykdomojo rašto, išduoto pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, pagrindu (CPK 586 straipsnio dalis, 587 straipsnio 1 punktas). Išieškotoja vykdymo proceso metu į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 667 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. Sprendžiant išieškotojo prašymą pagal CPK 667 straipsnį, individualizuojama būtent skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino duomenų apie išieškotojos finansinę padėtį, atmestini kaip neturintys esminės teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.
27. Šioje vykdomojoje byloje nenustačius galimybės skolų išieškoti iš skolininko asmeninio turto, išieškojimą siekiama nukreipti į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ši dalis yra individualizuojama CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Byloje nustatyta, kad skolininkas (apeliantas) per antstolės nustatytą terminą nepateikė CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Kadangi byloje nepaneigta CK 3.117 straipsnyje numatyta lygių sutuoktinių turto dalių prezumpcija, kuri leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino pareiškėjos prašymą ir skundžiama teismo nutartimi nustatė, kad skolininkui M. A. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. A. priklauso 1/2 dalis J. A. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos ar joms prilyginamų pajamų.
28. Išieškojimas į skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, individualizuotą dalį nukreipiamas teisės aktuose nustatyta tvarka. CPK 736 straipsnyje reglamentuojamas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš antstolės 2025 m. kovo 25 d. turto arešto akto duomenų matyti, jog antstolei nustačius, kad skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir, remiantis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, CPK 667 straipsniu bei CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, areštuojant turtą (pinigines lėšas), atsižvelgta į CPK 736 straipsnyje reglamentuojamus išskaitų dydžius. Taip pat CPK 736 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant skolininko rašytiniam prašymui, gali būti sprendžiamas klausimas dėl iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų išskaitomos dalies mažinimo antstolio patvarkymu.
29. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis nuo 2025 m. gegužės 29 d. įsidarbino. Viena vertus, apeliantas kartu su atskiruoju skundu nepateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 4 dalis, 338 straipsnis). Kita vertus, apelianto nurodomos aplinkybės yra susidariusios po skundžiamos nutarties priėmimo, dėl to nelaikytinos turinčiomis įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Be to, antstolė vykdymo proceso metu, vadovaudamasi atitinkamomis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, turi nustatyti į kurį turtą ar pajamas turi būti nukreiptas išieškojimas (CPK 634 straipsnio 2 dalis, 662 straipsnio 3 dalis).
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirųjų skundų argumentus ir bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė proceso ir materialinės teisės normų, padarė teisingas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliantų atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, dėl to skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirieji skundai atmetami (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.