- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-30
- Bylos Nr.
- 2-874-604/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01597-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- ERGO Insurance SE
- Advokatai
- Rostislavas Polubiankas, Bogdanas Jermakas
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
trečiojo asmens ERGO Insurance SE atstovui nedalyvaujant, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimu pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. J. pateikė teisme patikslintą ieškinį prašydama priteisti iš atsakovo A. S. ieškovės naudai 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 900 Eur bylinėjimosi išlaidų: 300 Eur atstovavimo išlaidų administracinio nusižengimo byloje ir kreipiantis į ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 100 Eur išlaidų už pretenzijos parengimą ir 500 Eur atstovavimo išlaidų šioje civilinėje byloje.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. pateiktu atsiliepimu su ieškovės reikalavimais nesutiko visiškai, prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE pateiktu atsiliepimu su ieškovės reikalavimais nesutiko visiškai, prašo patikslintą ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovė M. J. patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2019-11-29 apie 18.47 val. Vilniaus g. 15, Šalčininkų m. atsakovas A. S., kurio civilinė atsakomybė buvo apdrausta ERGO draudimu, vairuodamas transporto priemonę buvo neatidus, todėl nesustojo ir partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią ieškovę M. J.. Eismo įvykiu ieškovei buvo sukeltas sveikatos sutrikdymas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2021-06-25 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-1173-2021 atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, nes 2019-11-29 apie 18.47 val. Vilniaus g. 15, Šalčininkų m., Šalčininkų r. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 31 ir 127 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį esant blogam matomumui, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kuri paženklinta ženklais „Pėsčiųjų perėja“ KET I priedo ženklais 533 ir 534, kai ten ėjo pirmumo teisę turinti ieškovė ir ją partrenkė. Šiais savo veiksmais atsakovas padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 ir 7 dalyse. Eismo įvykio metu ieškovė patyrė įvairius kūno sužalojimus, taip pat turtinę ir neturtinę žalą. Iškart po įvykio buvo hospitalizuota, vėliau ne kartą lankėsi pas gydytojus, buvo reabilitacijoje. 2019 m. gruodžio mėnesį buvo hospitalizuota pakartotinai, po to gydėsi Šalčininkų ir Vilniaus gydymo įstaigose. Dėl patirtų sužalojimų iki šiol negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, jai reikalinga nuolatinė giminaičių pagalba. Visiškai pasveikti jai nepavyks. Po įvykio ji ilgą laiko tarpą buvo nedarbinga. Įvykis jai sukėlė ne tik sveikatos sutrikdymus ir nepatogumus dėl jų, bet ir ypatingai stiprius dvasinius išgyvenimus, nes patyrė daug fizinio skausmo, emocinį sukrėtimą, šiuo metu jos psichoemocinė būklė yra labai pažeista, ji jaučia baimę, stresą, nerimą, kankina nemiga, dėl to teko vartoti raminamuosius. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kuris atlygino 555 Eur neturtinės ir 2 353,96 Eur turtinės žalos. 300 Eur už advokato paslaugas, atstovaujant ieškovę administracinio nusižengimo byloje ir teikiant ieškovei paslaugas ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, draudimo bendrovė neatlygino. Kadangi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2021-06-25 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 97- ANR_N-1173-2021 atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kreipėsi į atsakovą su pretenzija atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovas žalos neatlygino. Už pretenzijos parengimą sumokėjo advokatui 100 Eur. Atsakovas už sukeltą eismo įvykį jos neatsiprašė, po eismo įvykio nepasidomėjo ieškovės sveikata, neparodė jokios iniciatyvos atlyginti padarytą žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2019-11-29 apie 18.47 val. Vilniaus g. 15, Šalčininkuose, vairuodamas transporto priemonę, esant blogam matomumui, nesiėmė papildomu atsargumo priemonių, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kuri paženklinta ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ten susidūrė su pėsčiąja M. J.. 2021-06-25 už padarytus administracinius nusižengimus pagal ANK 417 straipsnio 4 ir 7 dalis atsakovui buvo skirta 60 Eur piniginė bauda. 2021-02-07 ir 2022-02-02 atsakovo civilinės atsakomybės draudikas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė ieškovei raštus, kuriuose nurodė, kad apsvarsčius ieškovės pateiktus medicininės dokumentus bei įvertinus eismo įvykio metu padarytus sužalojimus, nuspręsta išmokėti ieškovei 555 Eur neturtinės žalos ir 2 353,96 Eur turtinės žalos. Kadangi eismo įvykio metu atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pareiga atlyginti padarytą žalą atitenka atsakovo draudikui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, kuris jau išmokėjo ieškovei draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu patirtos turtinės ir neturinės žalos atlyginimo.
Atsakovas A. S. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad savo kaltės dėl eismo įvykio neginčija. Eismo įvykis kilo dėl blogų matomumo sąlygų. Bendravo su nukentėjusiąja įvykio vietoje, ši buvo sąmoninga. Jo žmona iškvietė greitąją pagalbą. Atsiprašė nukentėjusiosios, iki kol atvyko greitoji ir policija, buvo šalia jos. Kitą dieną lankė nukentėjusiąją ligoninėje, jos atsiprašė. Nukentėjusioji su juo nenorėjo bendrauti, pyko dėl sukelto įvykio. Taip pat norėjo aplankyti ieškovę ir kitą dieną, nuvyko į ligoninę su vaišėmis, bet ji iš ligoninės buvo išrašyta. Gydytojas kelis kartus jį informavo, kad jokių sužalojimų nukentėjusioji nepatyrė. Taip pat telefonu bendravo su ieškovės sūnumi, kuris iškėlė sąlygas apmokėti ieškovei dvi savaites sanatorijoje ir kišenpinigius, o sūnui sumokėti 500 Eur sumą už motinos priežiūrą. Su šiomis sąlygomis nesutiko, nes jos jam atrodė neprotingos. Vėliau sužinojo, kad žalą ieškovei atlygino draudimo bendrovė.
Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2019-11-29 eismo įvykio metu buvo apdraudęs transporto priemonės „Skoda Octavia“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę pagal įprastinę transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-5379673, todėl jo atsakomybė gali atsirasti tik sudarytos sutarties pagrindu. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisykles nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygina tik įrodymais pagrįstą žalą ir susijusią su neteisėtų veiksmų rezultatu. Mano, kad ieškovės reikalavimas priteisti papildomą neturtinės žalos atlyginimą nėra įrodytas, taip pat neatitinka teismų praktikos bei sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų. 2022-02-07 ieškovei išmokėjo 555 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K–367, 4.1. punktą, kuriame nustatyta, jog esant fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui, mokama iki 1 minimalios mėnesinės algos išmoka (įvykio dienai - 555 Eur). Iš medicininių dokumentų nustatė, kad po eismo įvykio dėl galvos ir dubens skausmų ieškovė buvo nuvežta į Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninę. Atlikus galvos, dubens rentgenogramas, aiškių trauminių pakitimų ieškovei nekonstatuota. Išliekant galvos skausmams, ieškovė buvo siunčiama į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę neurochirurgo konsultacijai. Medicininiuose dokumentuose pažymėta, kad neurologinės simptomatikos požymių nenustatyta, nors koordinacija sutrikusi. Atlikto galvos KT tyrimo išvada - be ūmių traumai būdingų pakitimų. Ieškovė buvo grąžinta į Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninę, kur gydytojas pažymėjo, jog skausmai ir pykinimas sumažėjo ir 2019-11-30 apie 19.00 val., nesant naujų nusiskundimų, ieškovė buvo išrašyta iš ligoninės. Nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus sk. specialisto išvada nustatyta, kad ieškovės ilgai trunkantis gydymas yra susijęs su lėtinių ligų gydymu ir nėra sietinas su 2019-11-29 traumos gydymu, objektyvių kūno sužalojimo požymių, kuriuos galima būtų susieti su 2019-11-29 eismo įvykiu, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nefiksuota. Todėl įvertinęs medicininius dokumentus, teisingai ir pagrįstai nustatė ieškovei neturtinės žalos dydį. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti patirtas advokato atstovavimo išlaidas pažymėjo, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti pripažįstamos žala, todėl nėra draudiko pareigos tokio pobūdžio išlaidas atlyginti. Advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, kurios atlyginamos proceso įstatymų nustatyta tvarka. Dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima, šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Todėl ieškovės reikalavimas dėl kitoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti reiškiamas.
Patikslintas ieškinys netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019-11-29 18.47 val. Šalčininkų m., Vilniaus g. 15 įvykusio eismo įvykio metu atsakovo A. S. vairuojama transporto priemone buvo sužalota per pėsčiųjų perėją ėjusi pėsčioji (ieškovė) M. J.. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2021-06-25 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-1173-2021 eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas A. S., eismo įvykio metu vairavęs automobilį „Skoda Octavia“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 9, 31, 127 punktus, tai yra esant blogam matomumui, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, dėl ko įvažiavęs į pėsčiųjų perėją, kuri paženklinta ženklais „Pėsčiųjų perėja“, Kelių eismo taisyklių 1 priedo ženklais 533 ir 534, susidūrė su pėsčiąja M. J..
Administracinio nusižengimo byloje esanti specialisto išvada Nr. G 3148/2020 (01) užfiksuota, kad dėl galvos ir dubens skausmų ieškovė 2019-11-29 iš eismo įvykio vietos buvo atvežta į Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninę, kurioje aiškių trauminių pakitimų ieškovei nekonstatuota. Dėl galvos skausmų ir pykinimo tą pačią sieną ieškovė buvo nukreipta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur konstatuotas pakaušio skausmingumas čiuopiant. 2019-11-30 ieškovė grąžinta į Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninę, iš kurios tą pačią dieną išrašyta į namus, nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Remiantis medicininių dokumentų duomenimis, padaryta išvada, kad objektyvių kūno sužalojimo požymių, kuriuos būtų galima susieti su 2019-11-29 eismo įvykiu, ieškovė nepatyrė.
Eismo įvykio metu atsakovo A. S. automobilio „Skoda Octavia“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) valdytojai buvo apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu 2019-03-28 įprastinės transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 02-5379673, sudarytos su ERGO Insurance SE Lietuvos filialu, pagrindu. Dėl eismo įvykio metu patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovė 2021-09-30 kreipėsi į ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kuris įvertinęs pateiktus medicininius ir eismo įvykio metu sugadinto turto vertę patvirtinančius dokumentus išmokėjo ieškovei 555 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai ir 2 353,96 Eur draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovas, draudimo bendrovės priimtų sprendimų dėl žalos dydžio ieškovė neginčijo.
Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė iš esmės įrodinėja, kad patyrė reikšmingesnę neturtinę žalą nei jai nustatė ir atlygino draudimo bendrovė, todėl papildomai prašo priteisti iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Didesnę neturtinę žalą ieškovė argumentuoja tuo, kad pasekmes dėl eismo įvykio ji jaučia iki šiol: dėl eismo įvykio metu patirto didelio fizinio skausmo, didelių dvasinių išgyvenimų ilgą laiką buvo nedarbinga ir jos fizinė sveikata neatsistatė iki šiol, dėl ko papildomai buvo gydoma ligoninėje, nuolat lankėsi pas gydytojus. Tačiau įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, su šiais ieškovės argumentais nėra pagrindo sutikti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad sveikatos sutrikdymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti.
Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2013). Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taikydamas neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo eismo įvykio metu nustatymo kriterijus, teismas atsižvelgia ir į tai, kokie yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).
Aptariamu atveju nustatyta, kad eismo įvykis kilo dėl atsakovo neatsargių neteisėtų veiksmų. Atsakovo paaiškinimas liudija, kad atsakovas nebuvo abejingas kilusio eismo įvykio pasekmėms, jautė savo kaltę, po įvykio domėjosi ieškovės sveikatos būkle, rodė iniciatyvą atsiprašyti. Iš asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės įrašų matyti, kad eismo įvykio metu ieškovė patyrė galvos ir kairio sėdmens sumušimus, po eismo įvykio buvo sąmoninga, nuo 2019-11-29 iki 2019-11-30 buvo gydoma ligoninėje, kur jai konstatuotas galvos ir kairio sėdmens sumušimas. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo abejoti tuo, kad dėl atsakovo sukelto eismo įvykio ieškovė patyrė fizinį skausmą, jos įprastinė, kasdienė psichologinė-emocinė pusiausvyra dėl eismo įvykio buvo sutrikdyta, kas suteikia pagrindą ieškovei aptariamo eismo įvykio kontekste reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau įvertinus ieškovės ieškinio argumentus ir įrodymus, susijusius su papildomos neturtinės žalos reikalavimu, nėra pagrindo išvadai, kad dėl atsakovo sukelto eismo įvykio ieškovė būtų patyrusi reikšmingas neturtines pasekmes, kurias ji jaustų iki šiol ir kurios suteiktų pagrindą kitokiam neturtinės žalos dydžiui nei nustatė ir atlygino draudimo bendrovė.
Kaip nustatyta byloje, dėl eismo įvykio ieškovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Duomenų, jog dėl eismo įvykio ieškovė patyrė kūno sužalojimų, byloje nėra. Duomenų apie tai, kad dėl eismo įvykio išgyventos emocijos sukėlė nukentėjusiajai reikšmingą liekamąjį tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos pakenkimą, reikšmingą kasdienės veiklos pakeitimą, nenustatyta. Iš teismo medicinos specialisto išvados seka, kad iš ligoninės ieškovė buvo išrašyta kitą dieną po įvykio, išrašymo metu jos būklė buvo patenkinama (skausmai ir pykinimas sumažėjo), naujų nusiskundimų ieškovė nereiškė. Padarius galvos, dubens rentgenogaramas, aiškių trauminių pakitimų, kaulų lūžių nekonstatuota, o atlikus galvos KT tyrimą, ūmių traumai būdingų pakitimų taip pat nekonstatuota. Duomenų apie ieškovės turėtą laikiną nedarbingumą arba netektą darbingumą į bylą nepateikta, taip pat nepateikta medicininių duomenų, jog ieškovei dėl eismo įvykio kilo psichikos sutrikimai. Nors ieškovė tvirtino, kad eismo įvykio sukeltos pasekmės yra didesnės, nes dėl šių pasekmių ji buvo pakartotinai hospitalizuota Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, taip pat papildomai lankėsi Šalčininkų ir Antakalnio poliklinikose, Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikose, tačiau įvertinus ieškovės pateiktus medicininius dokumentus, nėra pagrindo išvadai, jog vėlesni ieškovės nusiskundimai dėl sveikatos būklės buvo sąlygoti būtent atsakovo sukelto eismo įvykio. Ieškovės pateiktame 2019-12-26 medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad 2019-12-26 ieškovė dėl eismo įvykio skundėsi silpnumu, galvos svaigimu, pykinimu, nualpimu, nemiga, tačiau jai tuo metu buvo diagnozuota pagrindinė liga – (duomenys neskelbtini), bendra būklė patenkinama, tyrimai be patologijų, atlikus galvos KT tyrimą, ūmių pakitimų nepastebėta. Ieškovės pateiktame 2020-01-16 medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad 2020-01-16 ieškovė kreipėsi dėl klausos aparato gavimo. Ieškovės pateiktame 2020-01-27 medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad ieškovė kreipėsi dėl būklės po galvos smegenų traumos ir jai buvo rekomenduotas medikamentinis gydymas, tačiau pastebėtina, kad jokie tyrimai ieškovei tuo metu nebuvo atlikti. Juolab teismas pažymi, kad medicininių dokumentų tyrimas teismo medicinos specialisto buvo atliktas 2020-10-30, todėl ieškovės į bylą pateikti medicininiai dokumentai, kuriais ji grindžia didesnę neturtinę žalą, buvo įvertinti tiek teismo medicinos specialisto, tiek ir draudimo bendrovės, išmokėjusios ieškovei draudimo išmokas, ir konstatuota, kad objektyvių kūno sužalojimo požymių, kuriuos būtų galima susieti su 2019-11-29 eismo įvykiu, ieškovė nepatyrė, o ilgalaikis ieškovės gydymas iš esmės sietinas su ieškovės lėtinėmis ligomis. Pastebėtina, kad paskutinis ieškovės kreipimasis į gydytoją, kuriame yra minimas pats eismo įvykis, datuojamas 2020-01-27, kas rodo, kad ieškovės juntamos pasekmės, susijusios su eismo įvykiu, nebuvo ilgalaikės.
Teismas pažymi, kad Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 (toliau – Rekomendacijos), 4.1. punkte numatyta, kad orientacinis neturtinės žalos dydis, esant fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui, yra iki 1 minimalios mėnesinės algos dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovei konstatuotas galvos ir sėdmens sumušimas, tai yra iš esmės artimas fizinio skausmo sąvokai, eismo įvykio metu minimalią mėnesinę algą sudarė 555 Eur, ir būtent tokio dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti ieškovei ir buvo išmokėta. Pagal teismų praktiką priteistinas neturtinės žalos dydis už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu vidutiniškai svyruoja nuo 800 Eur iki 11 584 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2022-10-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-510-873/2022.). Šiuo gi atveju ieškovei sveikatos sutrikdymai nebuvo konstatuoti, byloje pakanka duomenų teigti tik apie ieškovei konstatuotais sumušimais sukeltą fizinį skausmą. Todėl tokiu atveju ieškovės reikalaujama atlyginti 1 500 Eur neturtinė žala ženkliai nukrypsta tiek nuo Rekomendacijų nustatyto orientacinio neturtinės žalos dydžio, tiek ir nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, o bylos duomenys šiuo atveju nesudaro pagrindo nustatyti kitokį neturtinės žalos dydį nei ieškovei jau nustatė ir atlygino draudimo bendrovė.
Taigi, įvertinęs ieškovės argumentus dėl papildomos neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovo sukelto eismo įvykio, atlyginimo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju draudimo bendrovės ieškovei išmokėta draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, o aplinkybių, kurios sąlygotų didesnės neturtinės žalos priteisimą, ieškovė neįrodė, todėl pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl papildomos 1 500 Eur neturtinės žalos priteisimo teismas neįžvelgia.
Netenkinus ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, yra pagrindas atmesti ir ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Aptariamu atveju teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Patikslintą ieškinį atmetus visiškai, pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra. Be to, teismas pažymi, kad dalis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų ieškovės buvo patirtos administracinio nusižengimo byloje, todėl klausimas dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiamas ne atskiroje civilinėje byloje, o nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir taikant baudžiamojo proceso teisės normas (ANK 666 straipsnis).
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Atsakovas teismui pateikė prašymą priteisti jam iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 900 Eur išlaidos advokato pagalbai, sumokėtos jį atstovavusiam advokatui už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose.
Įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, taip pat į tai, kad ieškovės reikalavimai buvo atmesti visiškai, teismas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina visiškai ir priteisia atsakovui iš ieškovės 900 Eur išlaidų advokato pagalbai. Teismo vertinimu, priteisiama atstovavimo išlaidų suma yra adekvati nagrinėjamai bylai, Rekomendacijų maksimalių dydžių neviršija, yra ženkliai mažesnė negu nustatytos maksimalios tokių išlaidų ribos.
Teismo patirtos pašto išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos, kadangi ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra atleista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,
Nusprendžia:
Ieškovės M. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės M. J. atsakovo A. S. naudai 900 (devyni šimtai) Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.