Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovų S. D., M. P., A. J., R. K. (buvusi pavardė – S) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), dėl pagal preliminarias sutartis sumokėto avanso, nuostolių priteisimo dokumentinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. kovo 30 d. gautas ieškovų S. D., M. P., A. J., R. K. (buvusi pavardė – S) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), dėl pagal preliminarias sutartis sumokėto avanso, nuostolių priteisimo dokumentinio proceso tvarka.

2. Ieškovai pateikė keturias preliminariąsias būsimo turto - pardavimo sutartis: 1) 2021 m. kovo 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės S. D. ir atsakovės, sutarties 10.7. punkte šalys susitarė, kad bet kokie Šalių tarpusavio ginčai ar nesutarimai dėl šios Sutarties ar atskirų jos nuostatų taikymo bei aiškinimo sprendžiami tarpusavio derybomis. Nepavykus ginčo išspręsti derybomis, ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus miesto teisme; 2) 2021 m. gegužės 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės M. P. ir atsakovės, sutarties 10.7. punkte šalys susitarė, kad bet kokie Šalių tarpusavio ginčai ar nesutarimai dėl šios Sutarties ar atskirų jos nuostatų taikymo bei aiškinimo sprendžiami tarpusavio derybomis. Nepavykus ginčo išspręsti derybomis, ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus miesto teisme; 3) 2021 m. spalio 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovo A. J. ir atsakovės, sutarties 10.8. punkte šalys susitarė, kad bet kokie Šalių tarpusavio ginčai ar nesutarimai dėl šios Sutarties ar atskirų jos nuostatų taikymo bei aiškinimo sprendžiami tarpusavio derybomis. Nepavykus ginčo išspręsti derybomis, ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus miesto teisme; 4) 2021 m. kovo 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės R. S. ir atsakovės, sutarties 10.7. punkte šalys susitarė, kad bet kokie Šalių tarpusavio ginčai ar nesutarimai dėl šios Sutarties ar atskirų jos nuostatų taikymo bei aiškinimo sprendžiami tarpusavio derybomis. Nepavykus ginčo išspręsti derybomis, ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus miesto teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 29 straipsnyje numatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį teismingumą.

4. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (CPK 32 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis). Taigi viena iš teritorinio teismingumo rūšių – sutartinis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę šalims susitarti dėl šalių ginčo nagrinėjimo teismingumo.

5. Iš ieškovų pateiktų preliminariųjų būsimo turto - pardavimo sutarčių, matyti, kad šalys ginčus sutarė nagrinėti taikant sutartinį bylos teismingumą, t.y. ginčus nagrinėti Vilniaus miesto teisme. Kitaip tariant, šalys sutartimis atsisakė ginčus nagrinėti pagal teritorinio ginčo nagrinėjimo taisykles.

6. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, kai reikia pripažinti arba sutartinio, arba bendrojo teismingumo prioritetą, pirmenybė turėtų būti skiriama sutartiniam teismingumui, nes teisės doktrinoje pripažinta, kad esant specialiosios ir bendrosios normų konkurencijai taikoma specialioji norma. Be to, būtent išimtį iš bendrųjų proceso taisyklių nustatančios normos padeda dalyvaujantiems byloje asmenims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu įgyvendinti CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-967-186/2016).

7. Remiantis išdėstytu, ieškinį atsisakytina priimti, kaip neteismingą Klaipėdos apygardos teismui. Ieškovams išaiškintina, kad ieškinys yra teismingas Vilniaus apygardos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8. Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu išnyko arba yra pašalintos aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovų S. D., M. P., A. J., R. K. (buvusi pavardė – S) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), dėl pagal preliminarias sutartis sumokėto avanso, nuostolių priteisimo dokumentinio proceso tvarka, nagrinėti Klaipėdos apygardos teisme.

Išaiškinti ieškovams, kad ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismui.