Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1996-09-28 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 str. 2d., 272 str. 2 d., 271 str. 2 d. (BK galiojusiu iki 2003-05-01) terminuotu laisvės atėmimu 5 metams;

2) 2013-06-25 Varėnos r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. (2 epiz.) viešųjų darbų 8 mėnesius, įpareigojant neatlygintinai dirbti 18 val. per mėnesį visuomenės labui, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis 2022 m. balandžio 24 d. apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovė pro nerakintas duris į patalpą – ūkinį pastatą, priklausantį S. V. ir pagrobė svetimą turtą, S. V. skalbimo priemones - 1 pakuotę skalbimo kapsulių ,,LENOR ALL in 1 Gold Orchid', kurios vertė 22 eurai, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. V. iš viso 22 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

BK 178 straipsnio 2 dalyje numato atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą.

Kaltinamojo A. N. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (svetimo turto vagystė, įsibraunant į patalpą). Kaltinamasis neturėjo teisės elgtis su nukentėjusiojo turtu taip, kaip būtų šio turto savininkas, neturėjo leidimo patekti į nukentėjusiajam priklausančias patalpas ir savintis svetimą turtą. Šiuo atveju pagrobto turto vertė veikos kvalifikacijai neturi, nes kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą.

Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, ir kaltinamasis šią nusikalstmą veiką padarė tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltinamasis suvokė, jog veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Vagystė padaryta neapibrėžta tyčia, t.y. iš anksto nebuvo numatęs kokio dydžio pagrobs svetimą turtą ir pagrobė prekių tiek, kiek norėjo kaltinamasis.

Kaltinamajam A. N. mažintina pareikšto kaltinimo apimtis, kadangi byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra įrodyta, jog kaltinamasis pagrobė tik vieną pakuotę skalbimo kapsulių ,,LENOR ALL in 1 Gold Orchid', kurios vertė 22 eurai. Nepasitvirtino kaltinimas dėl pagrobimo dar 3 pakuočių skalbimo kapsulių ,,LENOR ALL in 1 Gold Orchid', vienos pakuotės vertė 22 eurai, iš viso 66 eurų vertės ir 1 pakuotės skalbimo kapsulių ,,ARIEL", 22 eurų vertės.

Kaltinamasis kategoriškai neigia pagrobęs daugiau, kaip vieną pakuotę skalbimo kapsulių. Tik viena pakuotė skalbimo kapsulių ,,LENOR ALL in 1 Gold Orchid' ir buvo surasta. 2022-04-26 Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo metu A. N. pateikė pakuotę su 63 vnt. skalbimo kapsulių. Tokias aplinkybes patvirtina ir filmuota medžiaga. Pateiktame nukentėjusiojo S. V. videoįraše matyti, kaip kaltinamasis A. N. įeina į namo kiemą, prieina prie pastato ir dingsta iš filmavimo zonos. Po kurio laiko išeina, kairėje rankoje nešasi tamsų krepšį, asmuo nueina link išėjimo iš sodybos vartų ir jo daugiau nesimato. Sprendžiant pagal krepšio talpą, jame realiai galėjo būti viena pakuotė skalbimo kapsulių (įvertinus matmenis 30 cm x 40 cm), o ne keturios, kaip yra nurodęs nukentėjusysis. Vizualiai stebint kaltinamąjį ir jo aprangą, ji nė kiek nepasikeitusi – tiek jam įeinant, tiek išėjus iš pastato, o tai reiškia, kad nebuvo paslėpęs pakuočių skalbimo kapsulių po drabužiais.

BPK 255 straipsnio 1 dalis numato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl nukentėjusiojo parodymai, kad „Kaltinamasis ėjo sistemingai“, nėra sprendžiami ir nagrinėjami šioje byloje, o nagrinėjama byla tik dėl 2022 m. balandžio 24 d. apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovimo į nukentėjusiajam priklausančią patalpą ir svetimo turto pagrobimo.

Asmuo baudžiamajame procese neturi įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, priimant apkaltinamąjį nuosprendį byloje esantys įrodymai turi neginčijamai patvirtinti asmens kaltę.

Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018).

Vadovaujantis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo A. N. naudai.

SKIRTINA BAUMĖ, KARDOMOJI PRIEMONĖ, CIVILINIS IEŠKINYS IR KITI KLAUSIMAI

Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Savo kaltę jis pripažįsta, kai jo kaltė neginčijamai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, t.y. videoįrašu ir iš jo paimtais daiktais (pakuote skalbimo kapsulių).

Kaltinamojo A. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamojo A. N. asmenybė vertinama neigimai, kadangi baustas administracine tvarka eilę kartų, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, niekur nedirba ir neturi legalaus pajamų šaltinio. Nėra duomenų, kad A. N. įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.). Už BK 178 straipsnio 2 dalies dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

Būtent BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Įvertinus aplinkybių visetą kaltinamajam A. N. parinktina ir skirtina bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei nustatytą sunkinančią aplinkybę, vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, A. N. už nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė, negu numatytos sankcijos vidurkis.

A. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - taikytina iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka sulaikytas nebuvo.

Civilinis ieškovas S. V. yra pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 88 Eur turtinės žalos ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Turtinę žalą motyvuoja tuo, kad buvo pagrobtas jam priklausantis turtas, o neturtinę žalą – atsižvelgiant į patirtus išgyvenimus, atsiradusius nepatogumus. Kaip nurodė civilinis ieškovas, naktimis sunkiau užmigdavo, bijodavo, kad kas nors gali apvogti, patyrė nerimą.

Turtinė žala, padaryta dėl vagystės, atlyginta, grąžinant civiliniam ieškovui iš jo pagrobtą turtą ir dėl grąžinto turto jis pretenzijų nepareiškė.

Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismas nustatė, kad iš civilinio ieškovo buvo pagrobta turto už 22 Eur ir pagrobtas turtas pilnai grąžintas, todėl neliko pagrindo reikalauti atlyginti didesnę sumą.

Nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė nepatogumus, todėl spręstina, jog nukentėjusysis turi teisę ir į patirtos neturtinės žalos atlyginimą

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė nepatogumų, neteko šeimos turto, patyrė dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgtina į tai, kad pagrobtas turtas nebuvo pirmo būtinumo, į pagrobto turto kiekį (1 pakuotė skalbimo kapsulių), nesudarė žymios turto netekties. Nusikalstama veika buvo įvykdyta slapta, nebuvo tiesioginio kontakto su nukentėjusiuoju ir buvo pagrobtos materialios vertybės, kurios šiuo metu grąžintos nukentėjusiajam.

Tai, kad nukentėjusysis siekdamas apsaugoti savo turtą įsirengė vaizdo kameras, nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su konkrečiu vagystės atveju. Kaltinamasis negali būti laikomas atsakingu asmuo, padaręs nusikalstamą veiką nuosavybei, kad vien dėl jo veiksmų reikėjo įrengti vaizdo kameras ir tam nukentėjusysis turėjo papildomų išlaidų, už kurias jis turi atlyginti. Be to tokios aplinkybės nesudaro neturtinės žalos apibrėžimo.

Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Kaltinamasis niekur nedirba ir neturi nuolatinių pajamų, todėl jo turtinė padėtis yra bloga. Žala padaryta kaltinamajam patekus į nerakinamą patalpą ir iš jos pagrobus svetimą turtą. Nukentėjusysis motyvuoja nerakinamą patalpą tuo, kad kiemas aptvertas. Tačiau įvertinus aplinkybes, kad nors kiemas ir aptvertas, tačiau įvažiavimo vartai neuždaryti ir neužrakinti, paliktas atviras priėjimas prie nukentėjusiojo ūkinio pastato.

Kaltinamasis A. N. veikė tiesiogine tyčia, o asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju.

Pagrobta svetimo turto vertė 22 Eur, t.y. nesiekia 1 MGL dydžio. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama.Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis). Tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų turi būti protinga pusiausvyra.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje.

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes mano, jog priteisti neturtinę žalą tikslinga, tačiau atsižvelgdamas į teismų praktiką, taip pat, jog tai padarytas turtinis nusikaltimas, o ne nusikaltimas žmogaus sveikatai, priteisia nukentėjusiojo naudai 100 Eur neturtinės žalos iš kaltinamojo A. N..

Kaltinamajam nebuvo laikinai apribotos nuosavybės teisės.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalies 4 punktu, 6 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems (1) metams keturiems (4) mėnesiams be intensyvios priežiūros, per visą paskirtos bausmės laiką vykdant įpareigojimą ir draudimą:

pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

neišeiti iš namų nuo 21 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui S. V., gim. (duomenys neskelbtini), vieną šimtą eurų (100 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).