Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. Š., A. Š., V. S. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės Administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl statybos leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai R. Š., A. Š. ir V. S. kreipėsi į teismą su skundu (reg. Nr. DOK-31192), prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės Administracijos 2022 m. rugsėjo 6 d. leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statybos leidimas), išduotą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“).

Pareiškėjai skunde ir jų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjai yra Kauno miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai. Iš viešo skelbimo pareiškėjai sužinojo, kad šalia jų gyvenamosios vietos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), numatyta suprojektuoti ir pastatyti du daugiabučius 7 aukštų gyvenamuosius namus. Planuojamas apytikslis abiejų pastatų aukštis nuo žemės paviršiaus prie pastatų iki pagrindinio tūrio karnizo – 23,82 metrai. Kiekviename gyvenamajame pastate numatoma po 19 butų (iš viso 38 butai), kurių plotai yra apytiksliai nuo 37 m² iki 107 m².

Paaiškino, jog suinteresuota visuomenė surašė ir projektuotojui bei Kauno miesto savivaldybei pateikė 2021 m. kovo 1 d. pretenziją, išreikšdama nesutikimą su planuojamomis statybomis, be kita ko, motyvuodama tuo, kad planuojama daugiaaukštė statyba ženkliai pablogins gyventojų gyvenimo sąlygas, sumažins čia esančio nekilnojamojo turto vertę, pažeis asmenų teises bei pagrįstus lūkesčius gyventi ramiame, mažaaukščiame kvartale. Pabrėžė, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės Administracija (toliau – ir atsakovė) projektiniams pasiūlymams taip pat nepritarė, tačiau 2021 m. birželio 30 d. projektiniams pasiūlymams ji 2021 m. liepos 20 d. vis tik pritarė, patenkindama statytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 13 d. prašymą Nr. PSP-100-210713-02527. Atsižvelgdami į tai, pareiškėjai 2021 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su skundu-prieštaravimu „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų projektavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ ir jiems buvo pateiktas 2021 m. spalio 15 d. atsakymas. Dėl šio atsakymo pareiškėjai 2021 m. gruodžio 2 d. pateikė papildomą skundą „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų projektavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašė:

1) atlikti administracinį patikrinimą pagal skunde išdėstytas aplinkybes ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytą administracinį sprendimą;

2) pagal nurodytas faktines aplinkybes bei teisinį statybos priežiūros reglamentavimą imtis priemonių teisės pažeidimams užkardyti;

3) siekiant apginti viešąjį interesą, o Kauno miesto savivaldybės Administracijai nesilaikant privalomų teritorijų planavimo reikalavimų bei teisinio reglamentavimo, imtis priemonių panaikinti Kauno miesto savivaldybės Administracijos 2021 m. liepos 20 d. pritarimą „Dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projektui“, kuriuo yra patenkintas statytojo 2021 m. liepos 13 d. prašymas Nr. PSP-100-210713-02527;

4) informuoti pareiškėją apie atliekamo (-ų) tyrimo (-ų) eigą, jo išvadas ir priimtus sprendimus.

Mano, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, išnagrinėjusi 2021 m. gruodžio 2 d. papildomą skundą, 2022 m. sausio 27 d. raštu pateikė iš esmės tą pačią informaciją, kaip ir 2021 m. spalio 15 d. atsakyme, faktiškai atsisakydama skundą išnagrinėti pagal prašymą ir vykdyti papildomame skunde nurodytas įstatymines įstaigos funkcijas. Todėl pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti atsakymą nemotyvuotu ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos atlikti administracinį patikrinimą pagal skunde išdėstytas aplinkybes ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytą administracinį sprendimą. Teigė, jog, bylą nagrinėjant teisme, atsakovė 2022 m. rugsėjo 6 d. išdavė statybos leidimą pagal 2020 m. projektuotojos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“) parengtą statinio projektą Nr. GA-2020-01-15-XX-TDP „Dviejų gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų daugiabučio) pastatų (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ (toliau – Projektas).

Pažymėjo, jog, remiantis Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu (toliau – ir Bendrasis planas), žemės sklypas patenka į didelio užstatymo intensyvumo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zoną. Didelio užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos, remiantis Bendrojo plano reglamentų lentele, – tai teritorijos, kuriose vyrauja daugiaaukštė ir daugiabutė gyvenamoji statyba kartu su reikalinga socialine, komercine, paslaugų ir pan. infrastruktūra. Užstatymo intensyvumas –1,2. Maksimalus teritorijos, kuriame yra žemės sklypas, aukštingumas Bendrajame plane nenustatytas. Bendrajame plane yra nuoroda į Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijos specialųjį planą (toliau – ir Specialusis planas), t. y. nustatyta, kad šiame plane yra nustatytas maksimalus teritorijos aukštingumas. Remiantis Specialiuoju planu, teritorija, kurioje yra žemės sklypas, priskiriama esamoms ir planuojamoms sodybinio ir mažaaukščio užstatymo teritorijoms (draudžiama aukštybinių pastatų statyba). Pabrėžė, kad tiek Bendrajame plane, tiek Specialiajame plane aiškiai nustatyta, jog toje teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, galima tik vieno ar trijų aukštų gyvenamųjų namų statyba. Bendrasis planas ir Specialusis planas nenumato, kad žemės sklype gali būti statomi 7 aukštų gyvenamieji pastatai, todėl, pareiškėjų įsitikinimu, atsakovė nepagrįstai išdavė statybos leidimą Projektui, kuriuo siekiama pastatyti du 7 aukštų gyvenamuosius daugiabučius namus vieno ar trijų aukštų gyvenamųjų namų teritorijoje. Nurodė, jog užstatymo aukštis yra privalomasis reikalavimas, tačiau, neatsižvelgiant į šį faktorių, yra išduotas statybos leidimas dviejų 7 aukštų gyvenamųjų daugiabučių namų statybai. Tad jis yra neteisėtas ir naikintinas. Taip pat, ir detalusis planas minėtai teritorijai yra neatliktas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tokia statyba šioje teritorijoje yra galima. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės Administracija atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko.

Nurodė, jog pareiškėjai deklaruoja savo poziciją išsamiai neišnagrinėję Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, pakoreguoto Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“ bei jame nurodyto Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijos specialiojo plano sprendinių. Mano, kad pareiškėjų pasirinkta pozicija iš esmės nepagrįsta nei teisės normomis, nei galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Pastebėjo, kad, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, žemės sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją zoną. Pagal pagrindinio brėžinio reglamentų lentelę, intensyvaus užstatymo gyvenamojoje funkcinėje zonoje galimas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdas, nustatytas leistinas užstatymo intensyvumas – iki 1,2 bei nurodyta, kad maksimalus leistinas aukštis nustatytas Specialiuoju planu. Akcentavo, jog Specialusis planas yra integruotas į Bendrąjį planą ir jo sprendiniai yra suderinti. Bendrojo plano aiškinamojo rašto 23 punkte numatyta, kad Aukštybinių pastatų specialiojo plano sprendiniai integruojami į miesto teritorijos bendrojo plano geoduomenų bazę. Specialiajame plane nurodyta, kad, aukštybiniai pastatai gali atsirasti tik jiems skirtoje teritorijoje. Ši teritorija turi dvi zonas: aukštybinių pastatų statybos iki 50 m ir aukštybinių pastatų statybos iki 100 m. Šios zonos yra perkeltos į bendrojo plano vektorinių duomenų bazę. Aukštybinių pastatų specialiojo plano tikslas – reglamentuoti ir išskirti teritorijas ir žemės sklypus, kuriuose gali būti išdėstyti aukštybiniai pastatai Kauno mieste, bei nustatyti ir išskirti teritorijas, kuriose draudžiama aukštybinių pastatų statyba. Pabrėžė, jog Aukštybinių pastatų specialiojo plano tikslas ir paskirtis nėra nustatyti ir reglamentuoti leistiną maksimalų pastatų aukštį kitose, ne aukštybiniams pastatams statyti skirtose, teritorijose – šis sprendinys tiek šiuo metu, tiek Aukštybinių pastatų specialiojo plano patvirtinimo metu reglamentuojamas Bendruoju planu, bet ne Aukštybinių pastatų specialiuoju planu. Aukštybinių pastatų specialiajame plane (specialiojo plano aiškinamojo rašto 7 p.) reglamentuota: „teritorijos, kurių detalizacijos brėžinys nenagrinėja. Ar galima aukštybinių pastatų statyba nustatoma remiantis Kauno miesto bendrojo plano sprendiniais: sodybinio užstatymo teritorija - aukštybinių pastatų statyba draudžiama. <...> [Mažaaukščių statinių teritorija - aukštybinių pastatų statyba draudžiama.“ Aukštybinis pastatas – tai statinys, kurio aukštis nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo konstrukcijos aukščiausio taško bendruoju atveju yra lygus ar viršija 30 m, išskyrus atvejus, kai savivaldybės taryba nustatė kitą aukštybinio pastato aukštį, tačiau visais atvejais pastatas, kurio aukštis 30 ir daugiau metrų, yra laikomas aukštybiniu (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. D1-246). Aukštybinių pastatų specialiojo plano brėžinio 3 pastaboje nurodyta, kad Aukštybinių pastatų specialiojo plano pakeitimas reglamentuoja pastatų, aukštesnių kaip 30 m, statybą. Tai reiškia, kad ne aukštybinių pastatų statybos ir jų aukščio šis specialusis planas nedetalizuoja ir nereglamentuoja. Įvertinus tai, jog ginčo pastatai yra 23,8 m aukščio, vadovaujantis aukščiau nurodytu aukštybinių pastatų apibrėžimu, Specialiojo plano sprendiniai šiuo konkrečiu atveju nėra taikomi.

Atsakovės atstovės nuomone, atsižvelgiant į tai, jog, pagal projekte nurodytus duomenis, planuojamų statyti pastatų aukštis numatomas 23,8 m (du septynių aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai), tokio aukščio pastatai nėra priskiriami aukštybiniams pastatams, todėl Aukštybinių pastatų specialusis planas jiems nėra taikomas. O pagal Bendrąjį planą, žemės sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją zoną, kurioje vyrauja daugiaaukščiai daugiabučiai gyvenamieji pastatai. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjai skunde nurodė tik savo nuogąstavimus ir deklaratyvius teiginius, nepagrįstus jokiais įrodymais, teisės aktais ar teismų praktika, o neįrodyti teiginiai dėl intensyvesnio nei tikėtasi kaimyninių sklypų užstatymo savaime nėra pagrindas kvestionuoti išduotą statybos leidimą. Mano, jog nėra teisinio ar faktinio pagrindo jį panaikinti, kadangi pareiškėjai niekaip nepagrindė savo subjektinių teisių pažeidimo, neįrodė savo teisės kreiptis dėl statybos leidimo panaikinimo. Prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ su skundu nesutiko.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai deklaruoja savo poziciją išsamiai neišnagrinėję Bendrojo plano bei jame nurodyto Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijos specialiojo plano sprendinių. Mano, kad pareiškėjų pasirinkta pozicija iš esmės nepagrįsta nei teisės normomis, nei galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Pastebėjo, kad, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais, žemės sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją zoną. Teigė, kad, įvertinus tai, jog ginčo pastatai yra 23,8 m aukščio, vadovaujantis aukštybinių pastatų apibrėžimu, Specialiojo plano sprendiniai šiuo konkrečiu atveju nėra taikomi. Mano, kad gyvenant mieste tenka visuomenei susitaikyti su iškylančiais nepatogumais: triukšmu, izoliacija, šviesos trūkumu ir kt. Prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės Administracijos 2022 m. rugsėjo 6 d. leidimo statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto UAB „(duomenys neskelbtini)“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kreiptis į teismą dėl skundžiamo administracinio akto ginčijimo buvo atnaujintas 2022 m. lapkričio 17 d. teismo nutartimi. Dėl nutartyje nurodytų aplinkybių papildomų duomenų nepateikta, todėl kvestionuoti nutarties motyvų, kuriais terminas buvo atnaujintas, nėra pagrindo. Atsakovės argumentai dėl nepagrįsto termino atnaujinimo atmestini.

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio plotas – 0.2000 ha, nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Žemės sklypas yra suformuotas Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A-1937 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, nustatyta žemės sklypo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos.

Žemės sklypui nebuvo parengtas detalusis planas, todėl siekiant atlikti statybos darbus ir remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas; akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d.) 20 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nuostatomis, jam taikomi savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumento Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ (pakoreguotas Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-l96 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“), sprendiniai.

Kauno miesto savivaldybės Administracijoje 2020 m. liepos 29 d. buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį dėl dviejų naujos statybos daugiabučių gyvenamųjų namų adresu (duomenys neskelbtini). Administracija 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 70-27-313 „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties nederinimo“ šių projektinių pasiūlymų nederino nurodydama šias priežastis: 1) patekimas į automobilių parkavimo vietas turi būti projektuojamas iš statytojui priklausančio sklypo; 2) neišlaikytas atstumas nuo automobilių parkavimo vietų iki gyvenamųjų patalpų langų.

Kauno miesto savivaldybės Administracijoje 2021 m. sausio 22 d. buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinis prašymas suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį dėl dviejų naujos statybos daugiabučių gyvenamųjų namų adresu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės Administracija 2021 m. sausio 29 d. raštu „Dėl prašymo pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai“ pateiktai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai nepritarė, nurodydama, jog Administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrius turės galimybę pritarti šio objekto projektiniams pasiūlymams tik tuomet, jei statinio projektinių pasiūlymų sprendiniai užtikrins privalomųjų teisės aktų, statybos techninių reglamentų, higienos normų, reglamentuojančių tokio pobūdžio statybos darbus, reikalavimų vykdymą.

Iš Projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, kuriai Kauno miesto savivaldybės Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas 2021 m. sausio 29 d. pritarė pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir Reglamentas) 14 punktą, matyti, kad teritorijoje projektuojami du 7 aukštų (pirmi aukštai iš dalies pakelti ant kolonų) daugiabučiai gyvenamieji pastatai. Planuojamas pastatų aukštis – 23,82 m. Kiekviename name numatoma po 19 butų (iš viso 38 vnt.), kurių plotai yra apytiksliai nuo 37 m² iki 107 m² bendrojo ploto. Pastatų konstrukcija – mūrinių sienų ir gelžbetoninių kolonų karkasas, surenkamos arba monolitinės gelžbetoninės perdangos, silikatinių blokelių (arba plytų) mūro lauko atitvaros. Nuo 6 aukšto pasvirusios lauko atitvaros yra karkasinės. Pastatų išorės apdailos – ventiliuojamų fasadinių medžiagų, su struktūrinio tinko fragmentais. Stogas – plokščias, sutapdintas. Statinius numatoma šildyti naudojant centralizuotą šilumos tiekimą, butuose numatoma įrengti individualius rekuperacinius vėdinimo įrenginius. Pirmuose aukštuose numatoma įrengti technines ir buitines patalpas, po ant kolonų pakeltomis pastatų dalimis – atviras dviračių saugyklas, senjorų poilsio zonas ir po 5 automobilių parkavimo vietas. 2–7 aukštuose numatoma įrengti butus. Iš viso sklype numatomos 39 automobilių parkavimo vietos. Taip pat sklype numatoma vaikų žaidimo aikštelė, aktyvios fizinės veiklos zona, buitinių atliekų laikino sandėliavimo zona. Sklypo dangoms numatomos betoninės trinkelės, plastikinis vejos korys ir veja. Planuojamas neaukštos segmentinės tvoros įrengimas.

Kauno miesto savivaldybės Administracija 2022 m. rugsėjo 6 d. išdavė leidimą statyti naujus statinius Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Projektą, kuriuo leista statyti du gyvenamuosius daugiabučius namus ir inžinerinius tinklus.

Statybos leidimas suteikia teisę statytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ statyti ypatingosios kategorijos gyvenamosios (3 ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastatus – du daugiabučius gyvenamuosius namus, nesudėtingosios kategorijos vandentiekio tinklus – lauko vandentiekio tinklus, nesudėtingosios kategorijos nuotekų surinkimo tinklus – lietaus nuotekų tinklus, nesudėtingosios kategorijos nuotekų surinkimo tinklus – lauko buitinių nuotekų tinklus, nesudėtingosios kategorijos nuotekų surinkimo tinklus – lietaus nuotekų tinklus žemės sklype pagal 2020 m. projektuotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą statinio projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dviejų gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų daugiabučio) pastatų (duomenys neskelbtini) statybos projektas“.

Pareiškėjai prašo (iš pareiškėjų skunde suformuluotų reikalavimų (skundo dalykas) ir išdėstytų aplinkybių (skundo pagrindas) panaikinti statybos leidimą, nes, jų įsitikinimu, tiek Bendrajame plane, tiek Specialiajame plane aiškiai nustatyta, kad teritorijoje, kurioje yra žemės sklypas, galima tik vieno ar trijų aukštų gyvenamųjų namų statyba. Bendrasis planas ir Specialusis planas nenumato, kad žemės sklype gali būti statomi 7 aukštų gyvenamieji pastatai, todėl atsakovė nepagrįstai išdavė statybos leidimą Projektui, kuriuo siekiama pastatyti du 7 aukštų gyvenamuosius daugiabučius namus vieno ar trijų aukštų gyvenamųjų namų teritorijoje. Suinteresuota visuomenė (ir pareiškėjai) išreiškė savo nesutikimą su planuojamomis statybomis, motyvuodama tuo, kad planuojama daugiaaukštė statyba ženkliai pablogins gyventojų gyvenimo sąlygas (padidės oro tarša ir triukšmas dėl didesnio automobilių skaičiaus; pareiškėjų gyvenamųjų namų, žemės sklypų natūralus apšviestumas sumažės), sumažins čia esančio nekilnojamojo turto vertę, pažeis asmenų teises bei pagrįstus lūkesčius gyventi ramiame, mažaaukščiame kvartale.

Atsakovė prašo pareiškėjų skundo nepatenkinti, nes pareiškėjai nurodė tik savo nuogąstavimus ir deklaratyvius teiginius, nepagrįstus jokiais įrodymais, teisės aktais ar teismų praktika, o neįrodyti teiginiai dėl intensyvesnio nei tikėtasi kaimyninių sklypų užstatymo savaime nėra pagrindas kvestionuoti išduotą statybos leidimą. Nėra teisinio ar faktinio pagrindo jį panaikinti, nes pareiškėjai nepagrindė savo subjektinių teisių pažeidimo, taigi ir neįrodė savo teisės kreiptis dėl statybos leidimo panaikinimo.

Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d.) 20 straipsnio 1 dalis numato, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas. Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kuriai nėra parengto galiojančio detaliojo plano, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai:

1) numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti;

2) numatoma keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus, keičiant juose nustatytą teritorijos naudojimo reglamentą;

3) juos privaloma rengti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniuose nurodytoms gyvenamųjų vietovių plėtrai ir (ar) gamtinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimui reikšmingoms teritorijoms šiuose sprendiniuose nustatytomis sąlygomis.

Tokiu atveju (t. y. kai statytojas įgyvendina teisę statyti žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai) savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šiomis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis įstatymų leidėjas, viena vertus, nustatė galimybę statyboms, kai nėra parengtų detaliųjų planų (t. y. supaprastintą galimybę statyti objektus be papildomo teritorijų planavimo proceso), tačiau, kita vertus, tam, kad būtų užtikrintas visuomenės dalyvavimas, be kita ko, ir jos gyvenimo sąlygas lemiančiuose statybos procesuose, nustatė ir tokio supaprastinto veikimo privalomas sąlygas, t. y. viešinimo apie planuojamus statybos procesus privalomumą. Taigi bendroji taisyklė yra ta, kad, nesant parengtų detaliųjų planų, statyba gali būti vykdoma (taigi – ir leidimas jai išduodamas) tik atlikus išankstinę viešinimo procedūrą ir supažindinus visuomenę su detalizuotais statybos sprendiniais. Reglamento 13 priedo 12–14 punktai numato, jog savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertina projektinių pasiūlymų sudėtį ir ar statinio ar jo dalies statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju yra galima. Atsižvelgdamas į konkretų atvejį (situaciją), statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje gali nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita), projektinių pasiūlymų sudėtį. Jeigu statyba galima, vadovaudamasis Statybos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, jei reikia, nustato statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita), projektinių pasiūlymų sudėtį ir per 5 darbo dienas jai pritaria arba per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad statybą leidžiantys dokumentas yra leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalis numato, jog kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba teismą. Jeigu nustatomi pažeidimai tik Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos, kitų institucijų kompetencijos srityje, į teismą savo iniciatyva ar kitų asmenų kreipimosi pagrindu kreipiasi ši institucija. Jeigu nustatoma pažeidimų, susijusių su kelių institucijų kompetencija, į teismą kreipiasi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje užstatymo aukštis apibrėžiamas kaip savivaldybės lygmens bendrojo plano (rengiamo miesto teritorijai) ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomasis reikalavimas, kuriuo nustatomas planuojamos teritorijos (jos dalies) vyraujantis pastatų aukštis.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-246 patvirtintų Aukštybinių pastatų išdėstymo specialiųjų planų rengimo taisyklių (toliau –ir Taisyklės), galiojusių iki 2014 m. sausio 1 d. ir Specialiojo plano patvirtinimo metu, 6.2 papunktis nustatė, kad aukštybinis pastatas – statinys, kurio aukštis nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo konstrukcijos aukščiausio taško bendruoju atveju yra lygus ar viršija 30 m, išskyrus atvejus, kai savivaldybės taryba pagal šių taisyklių 3.2 punkto reikalavimus nustatė kitą aukštybinio pastato aukštį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai – pastatų aukštis ir užstatymo intensyvumas, kaip darantys tiesioginę įtaką asmenų teisėms ir pareigoms, turi būti itin tikslūs ir nepalikti vietos dviprasmiam interpretavimui (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-130-492/2022).

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos; teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: elektros tinklų apsaugos zonos ir vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro (toliau – ir TPDR) duomenis nustatyta, kad žemės sklypui detalieji planai neparengti.

TPDR duomenimis, žemės sklypui galioja Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, pakoreguoto Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“, sprendiniai (TPDR Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pagal Bendrojo plano pagrindinio brėžinio sprendinius žemės sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją funkcinę zoną, kurioje vyrauja daugiaaukščiai daugiabučiai gyvenamieji pastatai su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais. Šioje funkcinėje zonoje galimos žemės paskirtys ir naudojimo būdai: kitos paskirties – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos; visuomeninės paskirties teritorijos; komercinės paskirties objektų teritorijos ir kt. bei konservacinės paskirties – kultūros paveldo objektų žemės sklypai. Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės duomenimis, šioje funkcinėje zonoje leistinas užstatymo intensyvumas – iki 1,2; maksimalus leistinas aukštis nustatytas Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiuoju planu; gali būti įsiterpusių esamų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų sklypų.

Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2013 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiojo plano (TPDR Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendiniai reglamentuoja pastatų, aukštesnių kaip 30 m, statybą. Specialiuoju planu neplanuojamos funkcinės zonos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog iš Specialiojo plano pagrindinio brėžinio ir Specialiojo plano ištraukos su ginčo teritorijos sutartiniais ženklais duomenų nustatyta, kad ginčo žemės sklypas pagal Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2013 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Specialiojo plano sprendinius pateko į esamas ir planuojamas sodybinio ir mažaaukščio užstatymo teritorijas, kuriose aukštybinių pastatų statyba draudžiama (pagal Bendrojo plano II pakeitimą (TPD 2010 m. liepos 30 d. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), galiojusį Specialiojo plano rengimo metu), tačiau Statybos projekto rengimo metu galiojo Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, pakoreguoto Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“, sprendiniai (TPDR Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurio sprendinius žemės sklypas patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją funkcinę zoną, kurioje vyrauja daugiaaukščiai daugiabučiai. Bendrojo Plano Reglamentų lentelės pastabose nurodyta, jog teritorijoje gali būti įsiterpusių esamų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų sklypų.

Specialiojo plano pagrindiniame brėžinyje yra nurodyta, kad aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas galioja, jei jis atitinka Kauno miesto savivaldybės bendrąjį planą ir kitus normatyvinius dokumentus.

Vadovaujantis galiojančio Bendrojo plano aiškinamojo rašto 3.2. „Specialiųjų planų sprendinių sąsaja su miesto bendruoju planu“ skyriaus 23 punktu, aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje Specialiojo plano sprendiniai, reglamentuojantys pastatų, aukštesnių nei 30 m, statybą, integruojami į miesto teritorijos bendrojo plano geoduomenų bazę. Kaip nurodoma minėtame Specialiajame plane, aukštybiniai pastatai gali atsirasti tik jiems skirtoje teritorijoje. Ši teritorija turi dvi zonas: aukštybinių pastatų statybos iki 50 m ir aukštybinių pastatų statybos iki 100 m. Šios zonos yra perkeltos į bendrojo plano vektorinių duomenų bazę. Kadangi Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiojo plano sprendiniai atlikti masteliu 1:25000, o bendrojo plano sprendiniai yra parengti masteliu 1:10000, aukštybinių pastatų statybos zonų riboms buvo atliktos neesminės korektūros, kurios atsirado perkeliant duomenis į kitą mastelį. To paties skyriaus 24 punkte nurodyta, kad aukštybinių pastatų statyba, remiantis minėtu Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiuoju planu, yra negalima: miesto želdynuose, bendro naudojimo teritorijose, šlaituose, kultūros paveldo vertybių teritorijose ir apsaugos zonose, kapinėse, sodybinio ir mažaaukščio užstatymo teritorijose.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, pagal Bendrojo plano ir Specialiojo plano sprendinius žemės sklype galima daugiaaukščių statinių statyba iki 30 m, nes aukštybiniais pastatais yra laikomi pastatai nuo 30 m aukščio. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), planuojamų pastatų aukštis –23,82 m (du 7 aukštų daugiabučiai gyvenamieji namai), taigi tokio aukščio pastatai nepriskiriami aukštybiniams, jų statyba Žemės sklype yra galima (Taisyklių 6.2 papunktis).

Bylos duomenimis, pareiškėjai R. Š. ir A. Š. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o V. S. – (duomenys neskelbtini). Iš Statybos projekte esamos situacijos schemos ir iš viešų registro duomenų (kadastro žemėlapio fragmento) matyti, kad tiesiogiai pareiškėjų sklypai nesiriboja su ginčo teritorija. Iš abiejų pusių juos skiria kelias. Statybos projekte nurodyta, jog į šiaurės pusę nuo kaimyninio žemės sklypo yra numatytas 10 metrų atstumas. Pareiškėjai skunde ir bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai R. Š., A. Š. išreiškė savo nesutikimą su planuojamomis statybomis, motyvuodami tuo, kad planuojama daugiaaukštė statyba ženkliai pablogins jų gyvenimo sąlygas (padidės oro tarša, triukšmas, sumažės natūralus žemės sklypo, gyvenamojo namo apšvietimas), sumažins čia esančio nekilnojamojo turto vertę, pažeis asmenų teises bei pagrįstus lūkesčius gyventi ramiame, mažaaukščiame kvartale.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

Analogiškos pozicijos, formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjamose civilinėse bylose, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aiškinant Civilinio proceso teisės normas, teigiama, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, o šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, suinteresuotumą laikant savarankišku teisiniu interesu ir poreikiu jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Be kita ko, nurodyta, kad asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Akcentuota, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose.

Teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, gindamas savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas. Kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra įtakojami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Kaip jau minėta, remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu pažeistas viešasis interesas, šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą arba teismą.

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, nurodyta, kad privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, turėdami pareigą nurodyti ir įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtaką jų teisėms ir teisėtiems interesams, to nepadarė. Teismui pateiktame skunde pareiškėjai abstrakčiai nurodė, bylos nagrinėjimo metu abstrakčiai paaiškino, kad planuojama daugiaaukštė statyba ženkliai pablogins pareiškėjų gyvenimo sąlygas (padidės oro tarša, triukšmas, sumažės natūralus žemės sklypo, gyvenamojo namo apšvietimas), sumažins čia esančio nekilnojamojo turto vertę, pažeis asmenų teises bei pagrįstus lūkesčius gyventi ramiame, mažaaukščiame kvartale, o tai akivaizdžiai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog dėl ginčo statinių jų nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas nuvertės, suintensyvės judėjimas (duomenys neskelbtini) gatve, atsiras papildomų triukšmo šaltinių, sumažės privatumas, pablogės natūralus sklypų apšvietimas, dėl to pablogės pareiškėjų gyvenimo sąlygos, o taip pat, kad skunde teigiami teisės aktų pažeidimai turi įtakos jų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kurie būtų apginti reikalaujamu būdu. Kitaip tariant, byloje nenustatytas pareiškėjų materialinis teisinis suinteresuotumas pareikštu reikalavimu, dėl ko skundas negali būti tenkinamas. Gi viešąjį interesą ginti pareiškėjai įgalinimų neturi.

Pareiškėjų atstovas advokatas bylos nagrinėjimo (posėdžio) metu nurodė, kad pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeidžiamų jų teisių ir teisėtų interesų ir pagal Orhuso konvenciją.

Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „be to, ir nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimų peržiūros procedūrų, kiekviena Šalis užtikrina, kad visuomenės nariai, atitinkantys nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus, jeigu tokie yra, galėtų pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis privačių asmenų ir valstybės institucijų, pažeidžiančių su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas, veiksmams arba neveikimui užginčyti“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą nurodęs, kad ši Orhuso konvencijos nuostata neturi tiesioginio poveikio. Kitaip tariant, ji pati savaime ir tiesiogiai nesuteikia asmenims, taip pat ir pareiškėjui, teisės kreiptis į teismą. Šis klausimas ir toliau turi būti sprendžiamas pagal nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus, kaip tai ir numatyta Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje (žr., pvz. 2010 m. gruodžio 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/2010, 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2683/2011, 2013 m. rugsėjo 23 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-211/2013). Taigi, pripažinus, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai neturi teisės kreiptis į teismą pagal nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus (ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 55 straipsnio 1 dalis), pripažintina ir tai, kad pareiškėjai neturi teisės kreiptis į teismą ir pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį.

Apibendrindama šiame sprendime nurodytas bylos faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį vertinimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nenustatyti pareiškėjų teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimai, Skunde tik abstrakčiai nurodoma, jog jie yra (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai ir, statant du 7 aukštų daugiabučius ginčo teritorijoje (sklype (duomenys neskelbtini) jų teisės bus pažeidžiamos, tačiau neišdėstomos konkrečios aplinkybės, sietinos su jų konkrečiais teisių pažeidimais (nenurodomos gretimybės, atstumui, numatomų statyti pastatų aukštingumo įtaka pareiškėjų sklypams ir pan.). Taigi pripažintina, kad pareiškėjai neįrodė, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, gindami savo pažeistas teises ir interesus, jie siekia; kokia apimtimi pareiškėjų teisės ir interesai yra įtakojami skundžiamo akto (statybos leidimas) ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju.

Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjų skundas dėl Kauno miesto savivaldybės Administracijos 2022 m. rugsėjo 6 d. leidimo statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto UAB „(duomenys neskelbtini)“, panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjų prašymas netenkintinas.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas D. P. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2023 m. birželio 12 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašoma trečiojo suinteresuoto asmens naudai priteisti 726,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šioje byloje buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teisės, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje administracinėje byloje atstovavo advokatas D. P. (2021 m. rugsėjo 9 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 2021/63). Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro susipažinimas su bylos medžiaga, pasirengimas ir atstovavimas 2023 m. birželio 13 d. teismo posėdyje.

Prašomos priteisti išlaidos grindžiamos 2023 m. gegužės 30 d. PVM sąskaita faktūra bei 2023 m. birželio 9 d. patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato galimybę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, todėl apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu.

Kaip minėta, trečiasis suinteresuotas asmuo prašymu prašo atlyginti patirtas 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už susipažinimą su bylos medžiaga (363,00 Eur), už pasiruošimą teismo posėdžiui, bei už atstovavimą teisme (363,00 Eur).

Bylos duomenys patvirtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens atstovas dalyvavo 2023 m. birželio 13 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 36 min. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punktą, kuriame nurodoma, kad minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma valanda, todėl nagrinėjamu atveju laikytina, jog atstovavimas teisme truko 2 val. Tai matyti ir iš trečiojo suinteresuoto asmens atstovo pateiktos 2023 m. birželio 12 d. ataskaitos, kurioje nurodoma, jog pasirengimas ir atstovavimas 2023 m. birželio 13 d. teismo posėdyje administracinėje byloje Nr. eI3-362-505/2023 užtruko 2 val., taip pat 2 val. truko susipažinimas su bylos medžiaga. Kaip minėta, teismo posėdis vyko 2023 m. birželio 13 d. (2023 m. antras ketvirtis), sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2022 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 900,30 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1. Atsižvelgiant į tai, kad užpraėjusio ketvirčio vidutinis darbo užmokestis buvo 1 900,30 Eur, todėl maksimalus galimas priteisti dydis būtų 760,12 Eur (0,1 x 1 900,30 x 4 = 760,12). Kadangi prašoma priteisti 726,00 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio, todėl ji trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, 8.2, 8.17, 8.19 papunkčiais ir 9 punktu bei vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, darytina išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 726,00 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą Regionų apygardos administraciniame teisme, kurios priteistinos iš pareiškėjų R. Š., A. Š. ir V. S. (po 242 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų R. Š., A. Š. ir V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjų R. Š., A. Š. ir V. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepatenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti.

Priteisti iš pareiškėjų R. Š., A. Š. ir V. S. trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.