Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., Rusijoje, Čeliabinske, Rusijos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, Vilniaus miesto sav., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, išsituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, teista:

1) 2020 m. balandžio 6 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį – 6 mėnesiais viešųjų darbų, bausmę įpareigojant nurodytu laikotarpiu kas mėnesį visuomenės labui išdirbti po 15 valandų viešųjų darbų;

2) 2023 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 309 straipsnio 1 dalį (31 veika), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 7 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) pradėti dirbti ir tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 1 (vienerius) metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikusi,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiais veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Iš 2022 m. balandžio 22 d. specialisto išvados matyti, kad peržiūrėjus esamus, ištrintus ir atstatytus failus iš kompiuterio DELL, paimto kratos metu, rasta informacija galimai susijusi su mokestiniais pavedimais, su finansine veikla, taip pat galimai susijusi su įstatymų draudžiama veikla, informacija pateikta kataloge Export/Report.html, dokumento prieduose (3 t., b. l. 56–57).

Iš 2022 m. balandžio 29 d. kitų objektų (DVD disko) apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta kompaktiniame diske esanti informacija, perkelta iš mobilaus ryšio telefonų. Nustatyta, kad užfiksuota daug įvairaus pobūdžio nuotraukų, taip pat galimai ir pornografinio turinio (3 t., b. l. 58–130).

Iš 2022 m. gegužės 3 d. kitų objektų (DVD disko) apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta informacija iš T. K. kompiuterio, kurioje 194 fotonuotraukas, iš kurių beveik visos yra pornografinio turinio, vienos ir tos pačios moters. Tarp minėtų fotonuotraukų yra dviejų Rusijos federacijos, pilietybės pasų fotonuotraukas. Minėti pasai priklauso pil. „T. J. K. (vardas bei pavardė sulietuvinta)“ gim. (duomenys neskelbtini). Tarp nuotraukų matyti tos pačios moters „Leidimas gyventi“ dokumentą dok. Nr: (duomenys neskelbtini) Matyti, kad minėtuose dokumentuose bei kituose fotonuotraukose užfiksuota ta pati moteris. Tarp minėtu fotonuotraukų dar matyti VMI pateiktas dokumentas, rusiško banko „Sberbank“ sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščio bei atliktų darbų žiniaraščio fotonuotraukas. Taip pat užfiksuotas ir „Šiaulių bankas“ banko sąskaitų apžvalgos langas, kuriame matosi banko sąskaitos numeris bei pinigų likutis. Taip pat užfiksuotas dokumentas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame matyti rusiško banko (VTB) išklotinė nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. birželio 7 d. Atidarius dokumentą „(duomenys neskelbtini)“ matyti dar viena rusiško banko (VTB) išklotinė. Likusiuose dokumentuose matosi rusų kalba parašyta sutartis bei pinigų/siuntų perlaidos (3 t., b. l. 143–153).

Iš 2022 m. gegužės 3 d. apžiūrėto VTB banko pažymos - dokumento „(duomenys neskelbtini)“ matyti rusiško banko (VTB) išklotinė nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. birželio 7 d.: VTB Bankas (viešoji akcinė bendrovė) praneša, kad klientės K. T. J. (pasas (duomenys neskelbtini), išduotas Čeliabinsko srities Federalinės migracijos tarnybos valdybos Čeliabinsko miesto Leninsko rajono skyriaus 2015 m. balandžio 2 d.) piniginių lėšų apyvartą pagal sąskaitas už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d. sudaro: Sąskaitos numeris Valiuta Įskaitymas Nurašymas Likutis pagal 2021 m. birželio 2 d. būklę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 0.52 RUR

VTB Bankas (viešoji akcinė bendrovė), (duomenys neskelbtini), namas Nr. (duomenys neskelbtini), raidė A, Sankt Peterburgas, (duomenys neskelbtini) elektroninis paštas: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 57–60).

Iš 2022 m. gegužės 6 d. antstolės V. M. pažymos matyti, kad T. K. išlaikymo įsiskolinimas vaikui už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. yra 7814, 20 eurai (3 t., b. l. 2).

Iš „SBERBANK“ pažymos matyti, kad Rusijos Federacijos pilietė T. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), BUTAS (duomenys neskelbtini) Poskyrio kodas (duomenys neskelbtini), ČELIABINSKAS, ČELIABINSKO SRITIS, RUSIJA, (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 22 d. atidarė sąskaitą EURAIS USD Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje likutis 2021 m. gegužės 11 d. yra 9 850,30.“ (1 t., b. l. 58).

Iš VTB banko išrašo matyti: „K. T. J., Sąskaitos išrašas (duomenys neskelbtini), Kortelių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 7 d. Balansas laikotarpio pradžiai 13,72RUR. Gauta: 266 776,62 RUR; nurašyta: -258 677,52 RUR. Balansas laikotarpio pabaigai 8 112,82 RUR. Užfiksuotos įvairios operacijos, pervedimai iš vienos kortelės į kitą kortelę, taip pat fiksuota 2020-09-03 Vienkartinė išmoka asmenims, auginantiems vaikus nuo 3 m. iki 16 m. pagal 2020-09-03 rejestrą Nr. 084-003,82565 10 000,00 RUR, 2020-09-03 Papildoma vienkartinė išmoka asmenims, auginantiems vaikus nuo 0 m. iki 16 m. pagal 2020-09-03 rejestrą Nr. 084-003,82565 10 000,00 RUR; 2020-07-02 mokėjimas pagal 2020-07-02 paskolos sutartį N1901153654 už K. T. suma 6 313,52 rub., PVM neapmokestinama -6 313,52 RUR (7 t., b. l. 88–92).

Iš VTB banko pažymos matyti: „K. T. J., Sąskaitos išrašas (duomenys neskelbtini), Kortelės (duomenys neskelbtini), Už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 10 d. Balansas laikotarpio pradžiai 0,31 EUR, Gavimai: 1 736,82 EUR, Nurašymai: -1737,13 EUR, Balansas laikotarpio pabaigai 0,00 EUR. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad į šią sąskaitą buvo pervedami pinigai iš kitos sąskaitos nedidelėmis sumomis, išleidžiama dažniausiai maisto prekių ir rūbų parduotuvėse smulkiomis sumomis (7 t., b. l. 93–100).

Iš 2020 m gegužės 10 d. teismo posėdžio, kuris vyko byloje Nr. 2A-212-324/2020, garso įrašo, kuris buvo perklausytas teismo posėdžio metu, matyti, kad civilinėje byloje T. K. teigė, kad užsiima individualia veikla- tvarko butus, uždirba po 1 000 -1500 eur per mėnesį (7 6 t., b. l. 178–180).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Vengimas išlaikyti vaiką yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas T. K. tyčia vengus išlaikyti vaiką, pasitvirtino.

Kaltinamosios kaltė ir faktinės veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos pačios kaltinamosios parodymais, D. Z. parodymais, liudytojų parodymais, banko sąskaitų išrašais, kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl pagrįstai laikyti kaltinamosios kaltės įrodymais.

Kaltinamosios T. K., D. Z. parodymais, vykdomosios bylos duomenimis, antstolės V. M. parodymais nustatyta ir įrodyta, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-555-752/2018 T. K. buvo priteista teikti išlaikymą savo vaikui, sūnui D. Z., gim. (duomenys neskelbtini) d., mokant po 86,95 Eur periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2015 m. sausio 5 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. iki 2017 m. balandžio 3 d., o nuo 2017 m. balandžio 4 d. mokėti po 170 Eur dydžio periodines išmokas iki vaiko pilnametystės. Be to, 2021 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-830-454/2021, kuris pakeitė 2018 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-830-454/2021, sūnaus D. Z. išlaikymui buvo priteista mokėti po 265 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. liepos 10 d.) iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio, o nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. po 315 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą, kasmet indeksuojant LR vyriausybės nustatyta tvarka. Kaltinamoji neneigė šių aplinkybių, teigė žinojusi apie priimtus teismų sprendimus dėl alimentų dydžio ir žinojo, kad jie turi būti vykdomai.

Taip pat D. Z. parodymais, vykdomosios bylos duomenimis, antstolės V. M. parodymais nustatyta ir įrodyta, kad T. K. šios pareigos laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 202 m. balandžio 1 d. nevykdė, t. y. nustatyto dydžio periodinių išmokų nemokėjo, ir dėl to iki 2022 m. balandžio 1 d. susidarė 7814,20 Eur įsiskolinimas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-489/2020).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais – išrašais iš T. K. banko sąskaitų, pačios T. K. parodymais nustatyta ir įrodyta, kad T. K. turtinė padėtis laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2022 m. balandžio 1 d. leido jai vykdyti teismo sprendimą dėl išlaikymo teikimo savo nepilnamečiam vaikui. T. K. pripažino, jog Rusijoje turi butą, kurio dalis priklauso jai ir nepilnamečiam vaikui, be to, iš byloje esančių banko sąskaitų išrašų matyti, kad laikotarpiu 2020-2021 m. Banko VTB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) įplaukų buvo už 258 664.32 RUR, išlaidų už 258 670.52 RUR, o sąskaitoje Nr. 4(duomenys neskelbtini) įplaukų buvo už 1 736.82 EUR, išlaidų už 1 736.86 EUR. Užfiksuota, kad sąskaitose nuolat vyko įvairios finansinės operacijos, pervedimai iš vienos kortelės į kitą kortelę, taip pat fiksuota, jog kaltinamoji 2020 m. rugsėjo 3 d. gavo dvi 10 000,00 RUR dydžio vienkartines išmokas kaip asmuo, auginantis vaiką nuo 3 m. iki 16 m., užfiksuoti paskolos mokėjimai. Be to, iš „SBERBANK“ pažymos matyti, kad likutis sąskaitoje 2021 m. gegužės 11 d. buvo daugiau nei 9 000 eur.

Byloje nenustatyta, kad T. K. būtų neįgali ir negalėtų dirbti, be to, pati kaltinamoji nurodė, kad ji darbo Darbo biržoje neieškojo. Liudytojas A. G. patvirtino, jog gyvendama su juo kaltinamoji nedirbo. Nors jis mokėjo komunalinius mokesčius ir už maistą, tačiau rūbus ir kitus daiktus kaltinamoji pirko iš savo lėšų. Liudytojo manymu, pinigų jai atsiųsdavo tėvai, tačiau jis to pavirtinti negali. Liudytoja O. Y. taip pat negalėjo patvirtinti, kad kaltinamoji būtų turėjusi pastovų darbą. Kaltinamosios argumentus, jog ji nežinojo apie galimybę ieškoti darbo Darbo biržoje, kad nesisekė susirasti darbo dėl to, kad nemokėjo kalbos, vertina kritiškai, kaip siekį išvengti atsakomybės, nes kaltinamoji Lietuvoje gyveno nuo 2014 m., daugiausiai gyveno Vilniuje, kur daug rusakalbių asmenų, todėl nemokėjimas lietuvių kalbos tikrai negalėjo būti kliūtimi susirasti darbą. Dar 2015 m. buvo pradėtas civilinis procesas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, kur taip pat buvo aktualūs ir pajamų klausimai sprendžiant dėl vaiko išlaikymo. Be to, kaltinamoji jau kartą buvo nuteista už vengimą išlaikyti vaiką, kur buvo aptartos ir kaltinamosios pastangos bei galimybės įsidarbinti ir gauti stabilias pajamas, pasisakyta, kas laikoma vengimu išlaikyti vaiką. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamajai buvo žinoma kokie veiksmai ar neveikimas laikoma vengimu išlaikyti vaiką ir kokius veiksmus reiktų atlikti, siekiant tinkami vykdyti pareigą išlaikyti vaiką. Nors bylos duomenys (pašto perlaidos kvitai ) patvirtina, kad savo pareigą tam tikrais laikotarpiais kaltinamoji vykdė, tačiau tai nepaneigia fakto, jog kaltinamoji vengė pareigos išlaikyti vaiko, nes alimentai buvo mokami nestabiliai, tik retkarčiais, sumokėtų alimentų suma palyginti su įsiskolinimu yra labai nedidelė, be to, kaltinamoji inkriminuojamu laikotarpiu, būdama sveika, darbinga, oficialiai darbo neieškojo, stabilių pajamų negavo ir nedėjo pastangų jas gauti, kitokiu būdu nei priteistos periodinės išmokos, išlaikymo vaiku neteikė. Be to, kaip matyti iš antstolės parodymų, kaltinamoji net tris kartus nubausta piniginėmis baudomis už tai, kad nevykdė antstolės reikalavimų pateikti informaciją apie turimą turtą, gaunamas pajamas, kurių nematė antstolis.

Teismas taip pat įvertina tai, kad, nors kaltinamoji teigia, kad ji pastovių pajamų negavo, tačiau kaltinamoji inkriminuojamu laikotarpiu lankėsi užsienyje, t. y. turėjo lėšų kelionėms. Iš jos mobilaus ryšio telefono informacijos matyti, kad kaltinamosios telefonas inkriminuojamu laikotarpiu daugelį kartų jungėsi skirtingose Lietuvos vietovėse, kas taip pat suteikia pagrindą daryti išvadą, kad lėšų kelionėms kaltinamoji turėjo. Be to, civilinėje byloje 2020 m spalio 15 d. posėdžio metu, kurio garso įrašo ištrauka buvo išklausyta teisme, kaltinamoji teigė, kad jos mėnesinės pajamos yra 1000-1500 eurų. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamoji, kreipiantis į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, turėdavo pateikti duomenis, kad turi tam tikrą sumą pinigų, reikalingą pragyvenimui, ir ji tai pateikdavo.

Šių įrodymų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamoji suvokė savo pareigą išlaikyti vaiką, galėjo tą pareigą vykdyti – būdama darbinga ir turėdama galimybes įsidarbinti, kad galėtų teikti vaikui išlaikymą, nedėjo pastangų susirasti darbą, darbo neieškojo, nedirbo, gyveno išlaikoma kitų asmenų ir tokio dydžio išlaikymo, kuris priteistas teismo sprendimu, vaikui neteikė, nors tuo pačiu laikotarpiu turėjo lėšų kelionėms po Lietuvą ir užsienio valstybes. Tai patvirtina, kad kaltinamoji pareigos išlaikyti vaiką nevykdė sąmoningai, o tai, kad šios pareigos nevykdymas tęsėsi ir po to, kai kartą jau buvo už tai nuteista, truko beveik 4 metus, rodo, kad ji suprato savo tokio elgesio pavojingumą ir norėjo taip veikti.

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamosios veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vengimo išlaikyti vaiką požymiai, todėl jos veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo už tokį patį nusikaltimą, t. y. būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 164 straipsnio sankcija numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į tai, kad T. K. veikdama tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į vaiko teises ir teisėtus interesus gauti tinkamą išlaikymą, kuri užtikrintų būtiniausius vaiko poreikius. Nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamosios asmenybę, atsižvelgiama į tai, kad ji anksčiau du kartus teista, bausta ir administracine tvarka (3 t., b. l. 166–167). VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, nesilankė (3 t., b. l. 173), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruota (3 t., b. l. 171), todėl abejoti kaltinamosios pakaltinamumu teismas neturi pagrindo. Kaltinamoji nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota.

Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau skirta švelniausia viešųjų darbų bausmė savo tikslo nepasiekė, įtakos nusikalstamam elgesiui neturėjo, nes kaltinamoji vėl vykdė analogišką nusikalstamą veiką, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslams pasiekti šiuo atveju turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laivės atėmimas. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos trukmę ir tai, kad ankstesnės poveikio priemonės įtakos kaltinamosios elgesiui neturėjo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad bendras alimentų įsiskolinimas už inkriminuojamą laikotarpį nėra labai didelis – už keturis metus nesiekia 8000 eurų, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui – 1 metams.

Vienas iš pagrindinių bausmės tikslų yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kuris taip pat reiškia ir tai, kad turi būti užtikrinami nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiojo asmens interesai. Taip pat bausme siekiama, kad asmuo nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, būtų sulaikytas nuo naujų veikų darymo. Tačiau šiems tikslams pasiekti nebūtina paskirti realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nusikalstama veika pažeisti vaiko interesai gauti tinkamą išlaikymą, tinkamiausia bausmė, užtikrinant teisingumo principą, būtų tokia kuri kiek įmanoma labiau pasitarnautų atstatant pažeistas vaiko teises ir užtikrintų išlaikymo vaikui teikimą. Todėl vadovaudamasis šiais interesais, įvertinęs tai, kad nusikaltimas, kurį padarė T. K. priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, paskirta bausmė neviršija 4 metų, sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti užtikrinti ne atliekant bausmę realiai, tačiau atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metų laikotarpiui ir įpareigojant kaltinamąją viso bausmės vykdymo aidėjimo laikotarpiu: dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu tuo atveju, jeigu bausmė būtų vykdoma realiai, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis D. Z. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš T. K. priteisti: D. Z. turtinę žalą - 2342 Eur bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo; iš T. K. priteisti D. Z. neturtinę žalą – 10 000 Eur, o D. Z. (gim. (duomenys neskelbtini) d.) 8 000 Eur neturtinę žalą bei 5% procesines palūkanas nuo šios bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo dienos; priėmus apkaltinamąjį nuosprendį įpareigoti civilinę atsakovę išlaikymo įsiskolinimą – 13203 Eur ir nesumokėtų teismo išlaidų sumą 492 Eur sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; iš Atsakovės T. K. priteisti Ieškovui D. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas; civilinio ieškinio užtikrinimui taikyti laikinas apsaugos priemones - nuosavybės teisių apribojimą (2 t., b. l. 68, 6 t., b. l. 1–5).

Ieškinyje nurodo, kad remiantis antstolės V. M. pateikta pažyma, išlaikymo įsiskolinimas 2022 m. rugpjūčio 8 d. sudaro 13203,43 Eur, o pridėjus 5% metines palūkanas, laikotarpyje iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. – 15 442,2 Eur. Taip pat atsakovė turi ir kitą įsiskolinimą - 492,63 Eur bylinėjimosi (Sprendimas 2018 m. rugsėjo 19 d.) išlaidų atlyginimą Ieškovui, o pridėjus palūkanas - iš viso 596,42 Eur. Ieškovas nurodo, kad nors bendra įsiskolinimo suma (vaiko išlaikymo įsiskolinimas – 15 442,02 Eur ir bylinėjimosi išlaidų su palūkanomis įsiskolinimas - 596,42 Eur) yra 16 038,62 Eur, jis šiuo ieškiniu prašo, kaip turtinę žalą priteisti tik 5 procentus metinių palūkanų nuo nesumokėtos išlaikymo ir bylinėjimosi išlaidų sumos - 2342,56 Eur (2238,77 Eur ir 103,79 Eur) ,nes priverstinio išieškojimo procedūra (dėl išlaikymo įsiskolinimo) jau vykdoma. Nors dėl civ. atsakovės aktyvių veikimo veiksmų, išieškojimas be rezultatų. Teismo nuosprendžiu prašoma įpareigoti civilinę atsakovę išlaikymo įsiskolinimą sumokėti per 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl neturtinės žalos nurodo, kad, jis vienas turi išlaikyti ir rūpintis vaiku, o tai abiem sukėlė didelius nepatogumus, išgyvenimus, stresą, rūpestį. Jis vienas turi rūpintis sūnaus gerove, sveikata, ugdymu, leisti su juo laisvalaikį. T. K. nesirūpina savo sūnumi, nesidomi jo gyvenimu, sveikata, niekaip neprisideda prie vaiko auklėjimo. Anksčiau, kai T. K. lankėsi Lietuvoje, su sūnumi bendravo neatsakingai, netinkamai vykdė nustatytą bendravimo tvarką. Dėl to Ieškovas ir sūnus patyrė nemažai streso, sugaišo daug laiko dėl atsakovės veiksmų ir neveikimo. Sunki materialinė Ieškovo padėtis lėmė tai, kad sūnaus D. Z. sveikatos gerinimo galimybės, mokslo bei laisvalaikio lūkesčiai nėra išpildyti, sūnaus gabumai nelavinti. Taip pat akcentuojama, kad buto savininkas, kuriame tariamai gyvena T. K., yra patvirtinęs, kad ji adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, negyvena, nors institucijoms ji yra nurodžiusi būtent šį adresą. Kadangi visi dokumentai su juose esančia privačia informacija jai buvo siunčiami šiuo adresu, taip susidarė galimybė, kad svetimi žmonės galėjo susipažinti su privačia informacija, taip pažeidžiant Ieškovo ir jo sūnaus teisę į privatumą. Dėl tokių neteisėtų, melagingų, neatsakingų veiksmų, taip pat dėl neišieškomų išlaikymo įsiskolinimo sumų, ieškovui ir jo sūnui yra trukdoma gyventi normalų, pilnavertį gyvenimą. Ieškovas yra nuolatinėje nervinėje įtampoje bei nerime dėl sūnaus ateities. Ieškovo teigimu, atsakovės nemoralių veiksmų pasekmės jaučiasi ir sūnaus elgsenoje ir savijautoje. D. Z. yra diagnozuota reta genetinė liga, tačiau pajamų trūkumas neleidžia pasinaudoti mokamomis sveikatos gerinimo procedūromis, kurios jam yra itin reikalingos ir svarbios. Atsakovė net 3 kartus bandė pagrobti sūnų iš mokyklos, dėl ko Ieškovas buvo priverstas nuolat saugoti sūnų, jį prižiūrėti jo mokymosi metu, dėl ko Ieškovas patyrė nuostolių, kadangi tą laiką galėjo skirti papildomų pajamų gavimui, siekiant pagerinti ir taip sunkų gyvenimą abiems. Ieškovas nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, buvo kėsintasi ne tik į jo, bet svarbiausia į nepilnamečio vaiko, kuris vis dar yra itin pažeidžiamas, interesus, gerovę, ateitį. Buvo sužlugdyta vaiko itin gera mokslo perspektyva.

Gauti duomenys iš paimtų atsakovės elektroninių priemonių rodo, kad ji ilgą laiką ir plačiai internete užsiiminėjo pornografine veikla ir ją platino, daug metų tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje, ir Rusijoje užsiiminėjo prostitucija. Visa tai yra viešai prieinama internete, rodo absoliučiai kenkėjinį vaikui užsiėmimą, kadangi vaikui ateityje gyvenime tai neabejotinai sukels ne tik didelių nepatogumų ir gėdą (nes tai jo motina), bet ir sutrukdys užimti vietą tiek versle, tiek visuomeniniame/politiniame gyvenime. Įvertinus tai, kad emociniai išgyvenimai, sunki finansinė padėtis, nepatogumai dėl pinigų stygiaus, baimė, nepilnavertiškas gyvenimas tęsiasi jau ilgą laiką, iš Atsakovės T. K. ieškovo D. Z. naudai prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą, o sūnui D. Z. – 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas išnagrinėjęs bylą ir civilinį ieškinį, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Kaltinamajai nevykdant pareigos išlaikyti vaiką, natūraliai D. Z. kilo daugiau rūpesčių siekiant pačiam užtikrinti visus vaiko materialius poreikius, todėl jis dėl to jautė papildomą stresą ir įtampą. Dėl to, kad kaltinamoji neteikė vaikui išlaikymo, taip pat buvo apribotos vaiko ugdymosi ir lavinimosi galimybės, nebuvo pilnai užtikrinami vaiko interesai. Tokiu būdu kaltinamoji savo nusikalstamais veiksmais pažeidė sūnaus ir D. Z. interesus, todėl neturtinė žala turi būti atlyginta. Tačiau vertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikams nevykdymo laikotarpį – 4 metai, tačiau taip pat atsižvelgia ir įvertina tai, kad neturtinės žalos dydį D. Z. grindžia ne vien tuo, jog kaltinamoji neteikė materialinio išlaikymo, tačiau ir kitomis aplinkybėmis: tuo, kad neturtinė žala padaryta ir ateityje bus padaryta dėl amoralaus kaltinamosios elgesio, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir niekaip tiesiogiai nesusijęs su jai inkriminuotu vengimu išlaikyti vaiką, taip pat neturtinė žala grindžiama neigiamomis pasekmėmis dėl to, kad kaltinamoji nebendrauja su vaiku, nesidomi juo, jo sveikata ir visa našta tenka D. Z., tačiau atsakomybėn kaltinamoji patraukta už savo turtinių pareigų nevykdymą vaiko atžvilgiu, o ne dėl to, kad nebendrauja su vaiku ir jam neskiria dėmesio, be to, neturtinė žala grindžiama ir to, kad neva nukentėjusysis turi saugoti vaiką nuo gresiančio pagrobimo, tačiau tai taip pat nesusiję su inkriminuojama nusikalstama veika. Be to, nustatydamas vaiko patirtą neturtinę žalą teismas atsižvelgia į tai, kad D. Z. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad vaikui buvo reikalingos papildomos medicininės procedūros, kurios buvo mokamos ir jis negalėjo jų apmokti, dėl to nukentėjo vaiko sveikatos būklė, be to, nepridėti jokie dokumentai, kurie pagrįstų, kad buvo neužtikrintos geresnės ugdymo ir lavinimo galimybės.

Atsižvelgiant į visus šiuos duomenis, teismas mažina prašomą priteisti neturtinę žalą tiek pačiam D. Z., tiek ir sūnui D. Z. ir sprendžia, jog neigiamiems išgyvenimams, kurie atsirado dėl to, kad kaltinamoji vengė išlaikyti vaiką laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. balandžio 1 d., kompensuoti iš kaltinamosios D. Z. priteistina – 2000 eurų ir 5 proc. procesinių palūkanų, o D. Z. – 1000 eurų ir 5 procentai procesinių palūkanų.

Remiantis kasacinio teismo praktika, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pvz., kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 75 straipsnio 3 dalis) ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo šio teismo nustatyto termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į šią teismų praktiką procesinės palūkanos priteistinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis D. Z. prašo priteisti kaip turtinę žalą 5 procentus metinių palūkanų nuo nesumokėtos išlaikymo ir bylinėjimosi išlaidų sumos – 2 342,56 Eur (2238,77 Eur ir 103,79 Eur), t. y. prašo ne procesinių, bet CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytų palūkanų, nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje nesprendžiamas išlaikymo, kaip turtinės žalos priteisimo klausimas, išlaikymo suma yra priteista civilinio proceso tvarka ir tai nėra žala, patirta dėl išlaikymo nemokėjimo. Tai yra netesybos, todėl ieškinys dalyje dėl palūkanų priteisimo turėtų būti reiškiamas civilinio proceso tvarka, kaip savarankiškas reikalavimas. Dėl šių aplinkybių civilinis ieškinys dalyje dėl palūkanų priteisimo paliktinas nenagrinėtu.

D. Z. prašymas priėmus apkaltinamąjį nuosprendį įpareigoti civilinę atsakovę išlaikymo įsiskolinimą – 13203 Eur ir nesumokėtų teismo išlaidų sumą 492 Eur sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos netenkinamas, nes tai nėra žala atsiradusi dėl vengimo išlaikyti vaiką. Tai yra priteistas išlaikymas vaikui, be to, šis įsiskolinimas jau yra išieškomas priverstine tvarka, todėl papildomai priimti sprendimą nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

Byloje nukentėjusysis D. Z. prašo priteisti išlaidas už jam suteiktą atstovės advokato padėjėjos teisinę pagalbą. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (7 t., b. l. 74–79) matyti, kad D. Z. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba ir jos išlaidos sudaro 623, 40 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ar jo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato galimybės išieškoti iš kaltinamojo valstybės patirtas išlaidas teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajam, dėl paties nukentėjusiojo patirtų procesinių išlaidų dokumentai nepridėti, teismas prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo netenkina.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Pinigų perlaidos A4 formato lapuose su prisegtais kvitais, saugomos byloje (4 t., b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos T. K., paliekant byloje kopijas.

2) Užsienio Rusijos Federacijos pasas 65 Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vidinis Rusijos Federacijos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi byloje (1 t., prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini T. K.;

3) 6 kompaktiniai diskai su bylos medžiaga, saugomi byloje (4 t., b. l. 180; 6 t., b., l. 180), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji yra Rusijos federacijos pilietė, nėra duomenų, kad bylos nagrinėjimo metu būtų dengusi turtinį įsiskolinimą dėl vaiko išlaikymo, yra pagrindas spręsti, kad netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo, išieškojimas dėl priteisto civilinio ieškinio gali tapti neįmanomu arba būti ryškiai apsunkintas, todėl siekiant užtikrinti civilinio ieškinio įvykdymą, taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšoms, esančioms banke Revolut Payments esančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas nustatytinas iki visiško priteisto civilinio ieškinio padengimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 7 puntu, 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. rugpjūčio 24 d.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. K. D. Z. priteisti 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, nepilnamečiam D. Z. – 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, dalyje dėl 2 342,56 eurų palūkanų priteisimo palikti nenagrinėtu.

Proceso išlaidų už nukentėjusiajam valstybės suteiktą teisinę pagalbą nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pinigų perlaidas A4 formato lapuose su prisegtais kvitais, saugomus byloje (4 t., b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. K., paliekant byloje kopijas; Užsienio Rusijos Federacijos pasą 65 Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vidinį Rusijos Federacijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus byloje (1 t., prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini T. K.; 6 kompaktiniai diskai su bylos medžiaga, saugomus byloje (4 t., b. l. 180; 6 t., b., l. 180), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšoms, esančioms banke Revolut Payments esančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą nustatyti iki visiško priteisto civilinio ieškinio padengimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.