- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-1650-513/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01526-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- L. Z.
- Atsakovas
- S. Z.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. Z. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2117-1024/2017 pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovei S. Z., išvadą teikiančiai institucijai Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2016-03-15 sprendimu nustatytą sūnaus gyvenamąją vietą su motina S. Z. ir nustatyti sūnaus D. Z. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu L. Z.; priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 190 Eur bei 1 140 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Plungės rajono apylinkės teismas 2017-08-11 nutartimi nustatė ieškovui L. Z. 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Nurodė, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.Konstatavo, kad ieškovas sumokėjo ne visą jam priklausantį mokėti žyminį mokestį. Už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra mokamas 75 Eur žyminis mokestis. Ieškovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 30,70 Eur žyminį mokestį, todėl ieškovas turi primokėti 44,30 Eur žyminio mokesčio.Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su ieškovu, todėl ieškovas įpareigotinas ieškinyje nurodyti bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką.Ieškovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui prašo priteisti po 190 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, tačiau nepateikė jokių įrodymų ar apskaičiavimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas L. Z. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017-08-11 nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Plungės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.Dėl įpareigojimo primokėti žyminį mokestį nurodo, kad 100 Eur žyminio mokesčio suma CPK nenurodyta, todėl nesuprantama, kodėl prašoma primokėti nepagrįstai didelį žyminį mokestį ne pagal CPK reikalavimus. Mano, kad teismas rėmėsi senos redakcijos CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Nurodo, kad galiojančios redakcijos CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas aiškiai nustato, jog už neturtinio pobūdžio reikalavimą mokėtina 41 Eur suma, tačiau pateikiant ieškinį ir priedus teismui elektroninių ryšių priemonėmis mokama 75 proc. mokėtinos žyminio mokesčio sumos, ir tai sudaro 30,75 Eur (75 proc. nuo 41 Eur) mokėtiną žyminio mokesčio sumą, kuri ir buvo sumokėta teikiant ieškinį.Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovo nurodyti bendravimo tvarką su atskirai gyvenančia motina, nes toks klausimas gali būti iš esmės išnagrinėtas teismo posėdžio metu, kuriame yra galimybė susitarti taikiai, ir tokiu atveju teismas sprendime turėtų nurodyti, jog vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina bendraus bendru šalių sutarimu.Dėl įpareigojimo pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo sumą nurodo, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis yra lygus pusei dabartinio MMA, kuris, ieškovo manymu, šiuo metu yra adekvatus patiriamoms išlaidoms ir protingas. Mano, jog mažiau priteisti yra negalima ir nėra jokio teisinio pagrindo įrodinėti patirtas išlaidas ar pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo sumos dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (įpareigojo sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, nurodyti siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaikui tvarką ir įpareigojo pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo sumą), teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad nors civilinio proceso įstatymo nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintos ieškinio turinio dalys, ieškovo reikalavimas ir jo pagrindimas, vadinamos ieškinio elementais. Tačiau bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą.Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, nagrinėjamu atveju – ieškiniui priimti – vertintina, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).
Dėl įpareigojimo pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo sumą
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar apskaičiavimų dėl prašomo priteisti 190 Eur dydžio išlaikymo dydžio.Pirmosios instancijos teismas nustatydamas ieškinio trūkumą dėl prašomos priteisti išlaikymo sumos pagrindimo vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 nustatančia, jog „tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai“. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini nagrinėjant bylą iš esmės ir nustatant išlaikymo dydį, tačiau nesutinka, kad aplinkybė, jog ieškovas nepagrindė prašomos priteisti išlaikymo sumos paduodamas ieškinį, gali būti laikytina esminiu ieškinio trūkumu, trukdančiu priimti nagrinėti ieškinį teisme. Nustatyta, kad bylos šalims CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Vadovaujantis CPK 226 straipsniu, būtent pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu ieškovas turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jis negali pateikti teismui, kartu nurodydamas aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus. Vadovaujantis CPK 227 straipsnio 4 dalimi, būtent pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu teisėjas atlieka procesinius veiksmus, būtinus tinkamai parengti bylą nagrinėti teisme, t. y. išreikalauja įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti, renka įrodymus savo iniciatyva, kai tokia teisė numatyta CPK. Būtent parengiamojo teismo posėdžio metu teismas iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimų turinį, įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai (CPK 230 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas ieškinio trūkumas nėra toks, kuris trukdytų ieškinį priimti ir kuris negalėtų būti pašalintas vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis), be to, atsakovė prašomo priteisti išlaikymo dydžio gali net neginčyti. Teismas, manydamas, jog vaiko poreikių suvestinė yra reikalinga tinkamam bylos išnagrinėjimui, turi galimybę jau po ieškinio priėmimo tokių duomenų iš ieškovo pareikalauti.Formalizuojant ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.
Dėl įpareigojimo nurodyti siūlomą bendravimo tvarką
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. <...> Tam, kad visos vaiko teisės tėvams nutraukiant santuoką būtų užtikrintos, tėvai, teikdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, be klausimų, susijusių su vaiko išlaikymu ir gyvenamosios vietos nustatymu, turėtų nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvens. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pažymėtina, kad nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat nurodyta, jog teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Jei vaiko tėvai susitaria tarpusavyje dėl tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvens, bendravimo formos, laiko, būdo, jie tai paprastai turėtų nurodyti teismui ieškinyje ar teismo posėdžio metu. Tokiu atveju teismas apie vaiko teisės bendrauti su vienu iš tėvų, su kuriuo negyvens, užtikrinimą pažymi sprendime, kuriuo nutraukiama santuoka, nurodydamas, kad vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina bendraus bendru šalių sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 20 punktas).Esant nurodytai teismų praktikai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė įpareigoti ieškovą ištaisyti ieškinio trūkumą – nurodyti bendravimo tvarką su atskirai gyvenančia motina, nes toks klausimas gali būti iš esmės išnagrinėtas teismo posėdžio metu, kuriame yra galimybė susitarti taikiai ir tokiu atveju teismas sprendime turėtų nurodyti, jog vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina bendraus bendru šalių sutarimu. Nurodytas trūkumas dėl siūlomos bendravimo tvarkos nepateikimo ieškinyje nėra esminis ieškinio trūkumas, todėl dėl bendravimo tvarkos nustatymo ieškovas gali pasisakyti jau priėmus ieškinį pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu.
Dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį
CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo. Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 190 Eur bei 1 140 Eur išlaikymo įsiskolinimą, todėl vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra mokamas 75 Eur žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose kituose ginčuose mokamas 100 Eur žyminis mokestis. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis), taigi šiuo atveju – 75 Eur (100 Eur x 75 proc.). Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad galiojančios redakcijos CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra aiškiai nustatyta, jog už neturtinio pobūdžio reikalavimą mokėtina 41 Eur suma, nes ši redakcija galiojo nuo 2015-01-01 iki 2017-06-30 ir nuo 2017-07-01 buvo pakeista nustatant 100 Eur dydžio žyminį mokestį. Apeliantas kreipėsi į teismą su ieškiniu 2017-08-10, t. y. jau galiojant naujajai CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcijai. Nustatyta, kad ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 30,70 Eur žyminį mokestį, todėl šiuo atveju ieškovas turi primokėti 44,30 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (75 Eur – 30,70 Eur). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė procesinės teisės normas, nepagrįstai įpareigojo ieškovą nurodyti jo siūlomą bendravimo tvarką ir įpareigojo pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo sumą, todėl teismo nutarties dalis, kuria teismas įpareigojo ieškovą nurodyti jo siūlomą bendravimo tvarką ir įpareigojo pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo sumą naikintina, kitą teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą. Teismo nutarties rezoliucinė dalis išdėstytina nurodant, kad ieškovui L. Z. nustatomas 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 44,30 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo ieškovą L. Z. nurodyti jo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir įpareigojo pagrįsti prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumą, panaikinti.
Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą ir teismo nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškovui L. Z. nustatyti 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 44,30 Eur.
Nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.
Nutartis neskundžiama.