Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „R.“ statybininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. 2022 m. vasario 26 d., apie 20.40 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuodamas motorinę transporto priemonę Mercedes Benz Sprinter 315 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusius automobilius AUDI Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio vietoje vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir 2022 m. vasario 26 d., 21.34 val. jam nustatytas 1,51 promilių ir daugiau, mažiausiai 2,38 promilių neblaivumas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tai įvyko maždaug prieš mėnesį, tiksliai nepamena. Tą dieną dirbo pas V. L. (duomenys neskelbtini). Po darbo su kaimynu vartojo alkoholį, dviese išgėrė 0,7 l degtinės, dar gėrė alų. Apie 19-20 val. baigė vartoti alkoholį ir sugalvojo važiuoti namo. Važiavo vienas automobiliu Mercedes Benz Sprinter, kurį yra nusipirkęs lizingo būdu. Sustojo (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės, sutiko ten pažįstamą, siūlė šiam važiuoti su juo vartoti alkoholio, bet pažįstamas atsisakė. Tuomet jis automobiliu apsisukinėjo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini)autobusų stoties ir atsitrenkė į du stovinčius automobilius: Audi ir T. C.. Audi mašinoje buvo žmonių, jie išlipo iš mašinos, o kitame automobilyje žmonių nebuvo. Iš Audi išlipęs žmogus iškvietė policijos pareigūnus. Laukiant policijos iš širdgėlos dar išgėrė 100 g degtinės iš buteliuko, kuris buvo mašinoje. Sutiko su alkotesterio duomenimis, nustatyta lygtai 2,35 promilių. Iki šio įvykio turėjo teisę vairuoti. Automobilį įsigijo prieš metus, važinėjo juo dirbti į Švediją, Norvegiją, Angliją, Škotiją. Automobilio savininkas yra UAB „R.“, jis moka lizingo įmokas po 245 Eur kas mėnesį, sutartis sudaryta 3 metams. Perkant automobilis buvo įvertintas 4900 Eur, dar jis daug pinigų sumokėjo už remontus. Dabartinės automobilio vertės nežino, jis yra apgadintas po avarijos, gal sutvarkius gautų 4000 Eur. Lizingo sutartis nėra nutraukta, bet įmonė nepranešė, ką darys su automobiliu, sakė spręs po teismo. Dirba komandiruotėse Švedijoje, išvykęs išbūna 1-2 mėnesius, tada grįžęs Lietuvoje būna 2-3 savaites. Per mėnesį uždirba apie 3000-3500 Eur, šiuo metu yra nedarbingume. Turi 6 nepilnamečius vaikus, išlaiko juos. Yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neblaivus nėra vairavęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas M. B. parodė, kad 2022 m. vasario 26 d., apie 20.30 val., automobiliu Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią(duomenys neskelbtini). Sėdėdamas automobilyje pastebėjo, kaip baltos spalvos automobilis Mercedes Benz pradėjo važiuoti link jo pusės ir apsisukinėdamas atsitrenkė į jo automobilio dešinės pusės priekį bei apgadino automobilį. Išlipęs iš automobilio suprato, kad Mercedes vairuotojas galimai neblaivus, nes kalbėjo nerišliai, svirduliavo, keikėsi, todėl jis paskambino pagalbos numeriu ir pranešė apie eismo įvykį. Iki atvykstant policijos pareigūnams, Mercedes vairuotojas dar gėrė degtinės (b. l. 32-34).

Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos M. V. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2022 m. vasario 26 d., 20.47 val., iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gautas nurodymas vykti adresu(duomenys neskelbtini), kur susidūrė automobilis Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes vairuotojas galimai neblaivus. Nuvykus nurodytu adresu, automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis Mercedes Benz stovėjo dešinės pusės sparnu atsitrenkęs į automobilį Audi Q7, šalia stovėjo apgadintas automobilis T. C.. Automobilio Mercedes Benz vairuotojas M. P. paaiškino, kad jis vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Nuo M. P. sklido aitrus alkoholio kvapas, sakė, kad prieš maždaug 4 val. gėrė alkoholinių gėrimų. Vairuotojui buvo atliktas neblaivumo testas ir alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARHJ-0205, metrologinės patikros Nr. 1540451, 21.15 val. nustatytas 2,62 promilių girtumas, 21.34 val. 2,38 promilių girtumas. Automobilis Mercedes Benz nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 5-6).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje bei priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad 2022 m. vasario 26 d. 22.07-22.25 val. įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam apgadinta priekinė dalis. Automobilis dešinės pusės sparnu atsirėmęs į automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Salono viduje tuščias alkoholio butelis. Automobilis UAB „Tomadas“ nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę Telšiuose, Šiaurinės g. 6B (b. l. 11-26).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2022 m. vasario 26 d. 21.10 val. M. P. nustatyti neblaivumo požymiai, alkoholio matuokliu "Alcotest" 7510, Nr. ARHM-0205, patikros sertifikatas Nr. 1540451, pirmu tikrinimu 21.15 val. nustatyta 2,62 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 21.34 val. 2.38 promilių neblaivumas (b. l. 35).

VĮ Regitra duomenų bazės informacijoje ir EMPREKIS pažymoje nurodyta, kad automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „R.“, valdytojas - M. P., vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM 4890 Eur (b. l. 28-29).

Kaltinamojo M. P. nusikalstama veika visiškai įrodyta. Jis, vairuodamas motorinę transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių, t. y. mažiausiai 2,38 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais M. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje gautas V. L. prašymas perduoti kaltinamąjį M. P. jo atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. P. nurodė, kad su V. L. yra seniai pažįstami, nuolat bendrauja. V. L. yra ūkininkas, turi du ūkius, kartais pasiūlo jam darbo. Apie viską pasikalba su V. L., klauso jo patarimų, laiko jį viršininku. Apie įvykį V. L. sužinojo tą patį vakarą, reagavo neigiamai. V. L. yra pareigingas ir atsakingas žmogus, galintis daryti jam teigiamą įtaką. Išklausius pretenduojančio tapti laiduotoju V. L. paaiškinimus nustatyta, kad kaltinamąjį pažįsta apie 20 metų, kartu mokėsi, juos sieja nuolatinis bendravimas. Gera valia nusprendė padėti M. P., laiduoti už jį. M. P. padeda jam darbuotis ūkiuose. Jis (duomenys neskelbtini)rajone turi gyvulininkystės ūkį, o (duomenys neskelbtini) vištų ūkį. Apie įvykį tą patį vakarą sužinojo iš draugo, paskui ir pats M. P. pranešė. Kalbėjo su M. P. apie įvykį, kalbino mažinti alkoholio vartojimą. Tą dieną kaltinamasis dirbo pas jį, bet buvo blaivus. Gauna pajamas iš ūkių, tačiau viskas brangsta, turi mokėti paskolas, todėl užstato sumokėti negalėtų. V. L. neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, tačiau nuobauda nebegalioja. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės rodo, kad V. L. yra vertas pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam M. P..

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-435/2011).

Kaltinamasis M. P. neteistas (b. l. 38-40), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žala padaryta nebuvo. Taigi, egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ,3 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga - pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Kaltinamasis M. P. neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra dirbantis, tačiau turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 41-48). Duomenų apie kaltinamojo anksčiau padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su vairavimu, esant neblaiviam, byloje nėra. Iš byloje nustatytų aplinkybių negalima spręsti, kad kaltinamasis yra linkęs nepaisyti įstatymų reikalavimų. Be to, teigiamą įtaką kaltinamajam sugebės daryti už jį laiduojantis V. L.. Visuma nustatytų aplinkybių, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras, kuris betarpiškai dalyvavo bylos nagrinėjime, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu. Prokuroras nurodė teismui, kad M. P. galima skirti laidavimą ir išreiškė nuomonę, kad V. L. yra tinkamas būti laiduotoju. Esant BK 40 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, M. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1-4 dalys).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis). Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo M. P. asmenybę, nustatytinas 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis).

BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Dėl užstato taikymo ar jo netaikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui. Teisės teorijoje teigiama, kad paprastai užstatas turėtų būti skiriamas atsižvelgus į laiduotoją ir nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančias savybes. Padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas skirtinas be užstato. Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas V. L. nurodė, kad yra pasiryžęs padėti kaltinamajam, stengsis daryti jam teigiamą įtaką. Teismas pasitiki laiduotoju, teigiamai vertina jo asmenines savybes, pasiryžimą užtikrinti, jog kaltinamasis daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Įvertinus kaltinamąjį bei laiduotoją charakterizuojančius duomenis, laiduotojo turtinę padėtį, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktai). Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. P. vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartoto alkoholį, jam nustatytas mažiausiai 2,38 promilių girtumas. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgtina ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes: tamsiu paros metu buvo vairuojamas automobilis gyvenvietėje, sukeltas eismo įvykis apgadint du kitus automobilius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam M. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams (BK 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 7 d., kuomet M. P. skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (sustabdyta teisė vairuoti kelių transporto priemones) (b. l. 63-65).

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 212K-79-511/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos duomenimis nustatyta, jog M. P. vairavo UAB „R.“ priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį, po eismo įvykio jam nustatytas 2,38 promilių neblaivumas. Taigi, automobilis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Šiuo atveju konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, šį turtą konfiskuoti netikslinga, todėl spręstina dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). Kaltinamasis nurodė, kad automobilį yra įsigijęs lizingo būdu, sutartis sudaryta 3 metams, kas mėnesį mokant 245 Eur įmokas. Prieš metus perkant automobilį šis buvo įkainotas 4900 Eur, šiuo metu jo vertė yra apie 4000 Eur. Sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, neturi reikšmės tai, kokia dalis transporto priemonės vertės išmokėta pagal finansinio lizingo sutartį ir kokia likutinė jos vertė. Vadovaujantis teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o, kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis Nr. 2K-100-648/2019). Taip pat teismų praktikoje konfiskuotino turto vertė nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal Emprekis duomenis automobilio vertė yra 4890 Eur su PVM. Byloje duomenų apie kitokią automobilio vertę nėra, todėl iš M. P. išieškotini 4890 Eur (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 5 dalis). Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją, baudžiamojo poveikio priemonė tarpusavyje suderinama ir su kitomis M. P. skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir ją skiriant nėra pažeidžiamas baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principas. Neskyrus baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.

Prokuroras prašė konfiskavus iš M. P. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, automobilį grąžinti kaltinamajam, arba, jeigu būtų UAB „R.“ prašymas, automobilį grąžinti savininkui. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Teisinio pagrindo grąžinti M. P. transporto priemonę, kai yra konfiskuojama automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, nėra. Net nesant automobilio savininko prašymo, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis Mercedes Benz Sprinter 315 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkui UAB „R.“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl proceso išlaidų išieškojimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą (patikslintą), kurioje nurodyta, kad už M. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 168,97 Eur. Kaltinamajam teisinė pagalba buvo teikiama ne pagal jo pageidavimą, o esant būtinumui, jo turtinė padėtis nėra gera, todėl iš M. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

M. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui laiduotojo V. L., gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini)., atsakomybėn.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 68 straipsnį, M. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 7 d.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnio 5 dalį, iš M. P. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 4890 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt Eur) į valstybės pajamas (sumokėti į bet kurią valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610).

Kol nuosprendis įsiteisės, M. P. palikti tą pačią kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį Mercedes Benz Sprinter 315 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti teisėtam savininkui UAB „R.“, kodas (duomenys neskelbtini).

Baudžiamąją bylą nutraukti.

M. P. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.