Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovėms D. D. ir R. D. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2021 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 8442 pagrindu, po savo brolio D. D. mirties paveldėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis šis butas priklauso asmeninės nuosavybės teise ieškovui J. D. Nustatyta, jog po D. D. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi atsakovės R. D. ir D. D. Ieškovas 2021 m. rugsėjo 15 d. raštu pareikalavo, kad atsakovės išsikraustytų iš jam priklausančio buto nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. spalio 5 d., tačiau atsakovės neišsikraustė ir jame gyvena iki šiol. Atsakovė D. D. 2021 m. spalio 22 pranešime/atsakyme prašė išmokėti jai kompensaciją arba jos vardu įregistruoti 1/3 dalį buto, kadangi ji turi teisė paveldėti dalį ginčo buto.

4. CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Vienas iš įstatyme numatytų savininko pažeistų teisių gynimo būdų yra be teisinio pagrindo gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų iškeldinimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008).

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Reikšdamas tokį reikalavimą ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Atsakovės, nesant tam teisinio pagrindo, nėra išsikėlusios iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto. Tokie atsakovių veiksmai pažeidžia ieškovo, kaip aukščiau nurodyto turto savininko, teises ir teisėtus interesus savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad tarp ieškovo ir atsakovių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai (sudaryta nuomos ar panaudos sutartis), kurių pagrindu atsakovės turėtų teisinį pagrindą naudotis ginčo turtu (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovės nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių atsakovių teisę toliau gyventi ieškovui priklausančiame nekilnojamajame turte. Vien atsakovių deklaratyvūs teiginiai apie jų teisę naudotis ginčo turtu nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovės teisėtai naudojasi ginčo turtu. Duomenų, kad atsakovės būtų atlaisvinusios ginčo butą, byloje nėra, todėl konstatuotina, kad ieškovo teisė naudotis jam nuosavybės teisė priklausančiu butu atsakovių veiksmais yra apribota ir ieškovas turi teisę reikalauti pašalinti šį trukdymą, t. y. reikalauti iškeldinti atsakoves iš užimamo buto (CK 4.98 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakoves iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), yra pagrįstas, todėl tenkintinas. (CPK 178, 185 straipsniai).

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

8. Sprendžiant dėl teismo procesinio sprendimo atidėjimo ir įvykdymo išdėstymo, aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo procesinis sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas butą įgijo 2021 m. rugpjūčio 3 d. 2021 m. rugsėjo 15 d. raštu pareikalavo, kad atsakovės išsikraustytų iš jam priklausančio buto iki 2021 m. spalio 5 d., t.y. atsakovės apie pareigą išsikeldinti iš ginčo buto žinojo prieš 8 mėnesius. Teismo vertinimu, toks laiko tarpas buvo pakankamas atsakovėms pasirūpinti kitu būstu. Todėl atsakovių prašymas atidėti sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui būtų neproporcingai ilgas ir pažeistų teisėtus išieškotojo interesus ir lūkesčius dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo. Įvertinus atsakovių argumentus (apie gaunamas pajamas, kito turto neturėjimą), teismo vertinimu, vieno mėnesio nuo teismo įsiteisėjimo dienos išsikraustymo terminas yra pagrįstas ir pakankamas išsikraustymo veiksmams iš ginčo buto atlikti. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovėms 2022 m. gegužės 16 d. teismo sprendimo įvykdymas atidėtinas vienam mėnesiui nuo teismo įsiteisėjimo dienos.

10. Remiantis LR CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovo naudai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 2420,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2495,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

11. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 22,40 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovių priteistina 22,40 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakoves D. D.. a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. D., gim. (duomenys neskelbtini), su visu joms priklausančiu turtu, iš ieškovui J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atidėti atsakovėms D. D.. a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. D., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2-3384-566/2022 vykdymą vienam mėnesiui nuo teismo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovui J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovių D. D.. a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. D., gim. (duomenys neskelbtini)., 2495,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovių D. D.. a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. D., gim. (duomenys neskelbtini)., 22,40 Eur (dvidešimt du eurus 40 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.