Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), praeityje teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. gruodžio 14 d., apie 15.57 val., gatvėje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę – keturratį motociklą (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 2,59 promilių neblaivumas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2025 m. gruodžio 14 d. vakare, apie 17 val., nuvažiavo pasiimti alaus iš mamos, kuri buvo jo nupirkusi. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) k. Nuvažiavęs pasiėmė alų ir važiavo atgal į namus. Buvo neblaivus. Pas mamą nuvažiavęs gėrė vienas 2 litrus alaus. Pas mamą nuvažiavo blaivus keturračiu. Žino, kad negalima vairuoti transporto priemonių išgėrus. Bet rizikavo. Važiuojant namo sustabdė pareigūnai, patikrino girtumą. Teisės vairuoti neturi. Keturratis yra jo, turi pirkimo dokumentus. Regitroje jis neužregistruotas. Jį įsigijo maždaug prieš 3 savaites. Negerai vertina savo elgesį, gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. B. visiško kaltės pripažinimo teisme, jo kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis S. B. parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta visiškai ir gailisi. 2025-12-14, apie kelintą valandą neprisimena, bet buvo pas savo mamą R. K. (duomenys neskelbtini) kaime, tikslaus adreso neprisimena ir ten vienas vartojo alkoholinius gėrimus. Jeigu tiksliau, vartojo alų „Heco“. Išgėrė 2 butelius alaus, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nusprendė vairuoti keturratį motociklą. Keturratis motociklas (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jis jį nusipirko (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, nežino pavadinimo ir adreso neprisimena, jį nusipirko prieš 3 savaites. Keturratį nusipirko už 1100 eurų. Yra jo savininkas. Tačiau keturračio neužregistravo, jis neturi dokumentų, yra be valstybinių numerių. Pats neturi jokio vairuotojo pažymėjimo. Suvokė, kad negali vairuoti transporto priemonės, nes neturi vairuotojo pažymėjimo ir yra neblaivus, tačiau nežino, kas jam užėjo. Prisimena, kad išvažiavo iš mamos ir būdamas (duomenys neskelbtini) kaime pamatė, kad jį su švyturėliais stabdo policijos pareigūnų automobilis. Jis iš karto sustojo ir paaiškino viską policijos pareigūnams bei pripažino, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Pareigūnai pabendravo su juo užsipildė jiems reikiamus dokumentus ir jį išvežė į (duomenys neskelbtini) areštinę. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir dėl to gailisi. Nepateisina savo veiksmų. Sutiktų ikiteisminį tyrimą baigti pagreitinto proceso tvarka. Viskas ką gali paaiškinti iš tos dienos. (b. l. 71-74)

Iš tarnybinio pranešimo dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo matyti, kad šių metų gruodžio 14 d. ekipaže „(duomenys neskelbtini)“, kartu su Šiaulių AVPK, Radviliškio RPK reagavimo skyriaus tyrėju A. S. patruliuojant (duomenys neskelbtini) gatvėje apie 15:55 val. buvo pastebėtas važiuojantis keturratis motociklas. Keturračio motociklo vairuotojo važiavimo stilius sukėlė įtarimą, kadangi šis blaškėsi po kelią, vairuotojas nedėvėjo šalmo, nesimatė valstybinių transporto priemonės numerių, todėl su kolega nusprendė minėtą transporto priemonę sustabdyti patikrinimui. Panaudojus specialiosios transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, minėta transporto priemonė buvo sustabdyta apie 15:57 val., adresu (duomenys neskelbtini). Sustojus keturračiui motociklui, priėjus prie šio vairuotojo ir prisistačius, pastebėta, kad vairuotojas yra neblaivus, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo. Vairuotojas prisistatė kaip S. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, šis teigė, kad tokio neturi. Pasiteiravus asmens ar šis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, S. B. teigė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 2 valandas. S. B. alkotesteriu ((duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2026-01-21) 15:57 val. pirmuoju putimu nustatytas 2,59 prom. neblaivumas, vėliau, 16:15 val. - 2,65 prom. neblaivumas. S. B. atliktas neblaivumo testas, rodomaisiais pirštais paliesti nosies galą. S. B. šiuos veiksmus atlikti galėjo; ėjimas tiesia linija koja už kojos, šių veiksmų S. B. atlikti nesugebėjo. Paklausus, kur S. B. vartojo alkoholinius gėrimus, šis nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo pas savo mamą ir po išgertuvių važiavo keturračiu motociklu į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo užpildyti procesiniai dokumentai, bei pradėtas ikiteisminis tyrimas. Keturratis motociklas užplombuotas plombomis (duomenys neskelbtini), paimtas keturratis motociklas (duomenys neskelbtini) ir nuvežtas į policijos saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje fotografuota. Filmuota tarnybinio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis, filmuota body. (b. l. 10-11)

Iš tarnybinio pranešimo dėl keturračio dokumentų matyti, kad dirbant įvykyje PRĮR ROIK: (duomenys neskelbtini) ir bendraujant su neblaiviu (nustatytas 2.59 prom. girtumas) S. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), šis nurodė, kad benzininis keturratis (duomenys neskelbtini) priklauso jam, kurį nusipirko Kėdainiuose parduotuvėje (tikslaus pavadinimo ir adreso nepamena). Minėtos transporto priemonės S. B. neįregistravo įstatymų nustatyta tvarka, nes jis neturi jokių dokumentų ir yra be valstybinio numerio ženklo. Apžiūrint keturratį, ant jo kėbulo (priekyje) buvo pastebėta lentelė, ant kurios buvo nurodyta keturračio specifikacija - 6kW galingumo, bei kėbulo numeris - (duomenys neskelbtini). Naudojantis policijos informacinėmis sistemomis ir patikrinus ant keturračio rastą kėbulo numerį, sistemoje nieko rasta nebuvo. Toliau bendraujant su S. B. ir pasiteiravus ar jis turi pirkimo sąskaitos faktūrą, ar kokius nors kitus dokumentus, šis nurodė, kad jie bus tuoj atvežti. Neilgai trukus, benzininio keturračio dokumentai buvo atvežti, kuriuos S. B. pateikė ir jie buvo nufotografuoti. Peržiūrint dokumentus, ant PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) buvo matyti užrašytas Benzininio keturračio (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris - (duomenys neskelbtini). Ant kito dokumento (specifikacijos) yra nurodyta, kad keturračio variklio tipas: 4-takis, vieno cilindro, cilindro kubatūra 123cm3, maksimalus greitis - 55 km/val. Kiti dokumentai buvo keturračio naudojimosi instrukcija, kuri nufotografuota nebuvo (b. l. 32-33).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas pastatas stovi keturračio dešinėje pusėje. Pati transporto priemonė stovi priekiu į (duomenys neskelbtini), galu į (duomenys neskelbtini). Keturratis yra žalios spalvos, benzininis, (duomenys neskelbtini) gamybos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus minėtą transporto priemonę, jokių apgadinimų nėra. Keturratis užplombuotas plomba - (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta fotografuota. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas keturratis, bei 1 užvedimo raktelis, kurie saugomi automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 12-14)

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad S. B. alkoholio kiekio matuokliu (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 15:57 val. buvo nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, o antru 16:15 val. tikrinimu nustatytas 2,65 promilių neblaivumas. (b. l. 24)

Iš Emprekis pažymos matyti, kad keturračio (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina (duomenys neskelbtini) su PVM yra 855,00 eur. (b. l. 31).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2025 m. gruodžio 14 d., apie 15.57 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – keturratį motociklą (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,59 promilių neblaivumas. Šį faktą patvirtina paties kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuotas 2.59 prom. neblaivumas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, kuriuose užfiksuotos nusikalstamos veikos aplinkybės, bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis S. B. praeityje teistas, teistumas išnykęs. Padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokį nusikaltimą padarė pirmą kartą. Administracine tvarka nebaustas ( b. l. 42). Dirbantis.

Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti, paskiriant už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 60 MGL (3000 Eur) baudą.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis S. B. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir skirtina bausmė – 40 MGL (2000 Eur) bauda.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi, atsižvelgdamas į S. B. turtinę padėtį, kad jis dirbantis, paskirtos baudos dydį, šioje byloje kaltinamajam skirtinas baudžiamojo poveikio priemones, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis, 6 (šešių) mėnesių, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam S. B. į bausmę įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. gruodžio 14 d. 15.57 val. (b. l. 46-48) iki 2025 m. gruodžio 15 d. 14.57 val. (b. l. 51-52) (1 para), ir laikytina, kad S. B. yra atlikęs dalį baudos bausmės – sumokėjęs 6 MGL (300,00 Eur).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad S. B. nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas neteistas (teistumas išnykęs), pirmą kartą teisiamas už tokią nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai gailisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog tik uždraudus įgyti ir naudotis specialia teise įstatymo numatytam ilgesniam terminui, bent iš dalies bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Todėl S. B. uždraustina įgyti ir naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trijų metų laikotarpiui. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl turto konfiskavimo

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

Kaltinamojo S. B. vairuotas keturratis motociklas (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), priklauso jam ir buvo tiesiogiai panaudotas tyčinės nusikalstamos veikos padarymui. Prašymas konfiskuoti ne automobilį, o atitinkamą pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis) nepareikštas. Todėl kaltinamajam S. B. priklausantis keturratis motociklas konfiskuojamas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gruodžio 18 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo S. B..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. B. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, paskirtas, nes jis būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) keturratis motociklas (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis, saugomi automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuotini; 2) DVD diskas su kūno kamerų įrašais (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–307, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. I. nustatyti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į S. B. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. gruodžio 14 d. 15.57 val. iki 2025 m. gruodžio 15 d. 14.57 val. (1 parą), ir laikyti, kad S. B. yra atlikęs dalį baudos bausmės – sumokėjęs 6 MGL (300,00 Eur).

S. B. likusią 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700 Eur (tūkstančio septynių šimtų eurų)) baudą įpareigoti sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti S. B., kad teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudą privaloma sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, vieną iš administruojamų valstybės biudžeto surenkamųjų sąskaitų: AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas (duomenys neskelbtini), „Luminor Bank“ AB (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ bankas (duomenys neskelbtini), AB „Artea“ (duomenys neskelbtini), UAB „Urbo“ bankas (duomenys neskelbtini); įmokos kodas 6801. Mokėjimo paskirtis: „bauda už ...“. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju nuteistasis privalės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti S. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam įgyti ir naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti kaltinamajam S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti keturratį motociklą (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), su variklio užvedimo rakteliu, esantį automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini).

S. B. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išlaidų už Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) keturratį motociklą (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį, saugomus automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus – konfiskuoti; 2) DVD diską su kūno kamerų įrašais (1 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.