Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., sekretoriaujant L. S., dalyvaujant ieškovei Z. G., atsakovui J. G., trečiajam asmeniui A. S. teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės Z. G. ieškinį atsakovui J. G., trečiajam asmeniui A. S. dėl santuokos nutraukimo, kitų pasekmių ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys susituokė 1982-12-31(b.l.23). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė Z. G. atsisakė reikalavimo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir nurodė, kad neprieštarauja, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas J. G. sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nuo 1996 metų negyvena kartu, ieškovė nuo 2003 metų gyvena Kaune, ką patvirtina ieškovės pateikta pažyma apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l.27), o atsakovas gyvena Marijampolėje. Sutuoktiniai patvirtino, kad jokių ryšių nuo 1996 metų praktiškai nepalaiko, bendro ūkio neveda, taikytis nepageidavo. Remiantis išdėstytu traktuotina, kad abi šalys tolo viena nuo kitos, nevykdė sutuoktinių pareigų, nesidomėjo vienas kito interesais. Remiantis išdėstytu teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nevertina, kuris iš sutuoktinių kaltas labiau, o kuris mažiau (CK 3.61 str.2d.). Dėl šios priežasties ieškinys tenkintinas dalinai.

Nutraukus santuoką ieškovei paliktina santuokinė pavardė –G ( CK 3.69 str.1d).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pasisakė, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija netaikoma vieno iš sutuoktinių vardu sudarytai paskolos sutarčiai. Kasacinis teismas pažymėjo, kad kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją įtvirtinanti CK 3.92 straipsnio 3 dalis yra įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiame CK trečiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje. Sistemiškai CK 3.92 straipsnio 3 dalis susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas – apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Dėl to ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Vadinasi, CK 3.92 straipsnio 3 dalies nuostatos paskolos sutarties sudarymo atvejais netaikomos, todėl, siekiant, kad iš vieno sutuoktinio vardu sudarytos paskolos sutarties kilusios turtinės prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis, turi būti nustatyti šeimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494).

Solidarioji skolininkų (sutuoktinių) prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, jai esant, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai (abu sutuoktiniai) bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Bendrosios laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios bendrąja jungtine nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3. 109 straipsnio 1 – 3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto ir yra išvardytos CK 3. 109 straipsnio 1 dalyje. Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų skolininkų) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arda dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendrosios prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1 – punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl prievolės, kylančios iš vieno sutuoktinio sudarytų paskolos sutarčių pripažinimo solidariąja abiejų sutuoktinių prievole.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186).

2015-03-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo J. G. A. S. naudai yra priteista 5821,36 eurų skola. Sprendimu nustatyta, kad 2014-08-18 A. S. paskolino J. G. 2432,81 eurus, ir 492,35 eurus, 2014-09-05 per du kartus paskolino 1448,10 eurų ir 2896,20 eurų, tam buvo pasirašyti vekseliai. (b.l.41-43). Atsakovas J. G. ir A. S. pripažino, kad skola nėra grąžinta. Ieškovė Z. G. paaiškino, kad ji apie paskolą nieko nežinojo, nuo 2002 metų gyvena ir dirba Kaune, su J. G. nuo 1996 metų jokio bendro ūkio neveda. Šias aplinkybes patvirtino ir J. G., kuris nurodė, kad sutuoktinė apie paskolą nieko nežinojo. J. G. aiškino, kad paskolą iš A. S. ėmė broilerių fermos įrengimui, kad pats A. S. pripažino, jog J. G. minėjo, kad už pinigus žadėjo pirkti kažkokį tai agregatą, o kitus pinigus A. S. aiškinimu skolino dukrai. J. G. aiškino, kad su A. S. kalbėjo ne apie savo dukrą, o apie krikšto dukrą. Iš bylos medžiagos seka, kad J. G. ir Z. G. dukra A. G. gimusi 1989-02-10, tai yra paskolos ėmimo metu buvo pilnametė, todėl jeigu tėvas ir skolino pinigus padėti pilnametei dukrai, tai juolab neturi kokio nors ryšio su ieškove Z. G., o juolab ji neneša atsakomybės už tėvo veiksmus pilnametės dukros atžvilgiu. Nors A. S. ir teigia, kad šalys buvo šeima, pinigai buvo imti šeimos interesų tenkinimui, tačiau tam įrodymų neteikia. Priešingai byloje nustatyta, kad šalys nuo 1996 metų kartu negyvena, bendro ūkio neveda, ieškovė nuo 2003 metų gyvena Kaune, kur ir dirba, šalių vaikai gyvena užsienyje. Atsakovas J. G., ką pripažino ir A. S., gyvena Kuktų kaime su I. M., kur kuria bendrą ūkį. A. S. pripažino, kad skolinant ir perduodant pinigus niekada nedalyvavo ieškovė Z. G., kad jis niekada nėra sutikęs Z. G. su J. G.. Iš teismui pateiktų Z. G. banko sąskaitų išrašų matyti, kad ji jokių pajamų iš J. G. negavo ir jam jokių pinigų nesiuntė. Kitų įrodymų, paneigiančių ieškovės ir atsakovo nurodytas ir teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, A. S. nepateikė. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1183-329/2015 neginčijai nustatyta, kad J. G. 2014 metais per kelis kartus pasirašė vekselius 5821,63 eurų sumai ir pinigus J. G. gavo, tačiau ieškovei Z. G. nebuvo žinoma apie šią paskolą, taip pat nebuvo žinoma kokį verslą norėjo vykdyti J. G., nebuvo žinoma ir nėra žinoma, kur pinigus jis norėjo padėti ir kur pinigus padėjo. Šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad J. G. vardu prievolė, kylanti iš 2014 metais sudarytų paskolos sutarčių-vekselių su A. S., nebuvo prisiimta šeimos interesais. A. S. nurodė, kad J. G. jį apgaudinėjo, kad abu su ieškove apgaule išgavo pinigus, nes jie linkę sukčiauti, tačiau tam pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas tai traktuoja, kaip A. S. nusivylimą dėl J. G. nesilaikymo pažado grąžinti paskolą. Tokiu būdu, spręstina, kad A. S. prašymas dėl prievolės solidarumo nėra pagrįstas ir įrodytas , todėl netenkintinas(CPK 178 str.).

Ieškinį tenkinus dalinai iš atsakovo priteistina 3,24 eurai pašto išlaidų valstybės naudai ( LR CPK 88 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Santuoką tarp J. G. gim.1963-07-12 ir Z. G. gim.1961-09-24 įregistruotą 1982m. gruodžio 31d .Marijampolės miesto CMS akto įrašas 400 nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę- G .

A. S. prašymo dėl prievolės, atsiradusios 2015-03-19 sprendimo pagrindu, solidarumo netenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kuktų kaime Marijampolės sav. 3,24 eurus pašto išlaidų valstybės naudai.(sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą , įmokos kodas 5660).

Sprendimo nuorašą, po įsiteisėjimo, siųsti Marijampolės savivaldybės administracijos CMS.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.