Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-257-520/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-01-12
Bylos Nr.: 2A-257-520/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Algirdas Auruškevičius, Dalia Kačinskienė
Ieškovas: S. Z.
Atsakovas: K. Z., K.
Išvadą teikia: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius
Kreditorius: AB „SEB bankas“, UADB „ERGO LIETUVA“
Advokatai: Renata Narbutienė

Kategorijos

78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-257-520/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 99; 121. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. sausio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius,sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei,dalyvaujant ieškovei S. Z.,ieškovės atstovei advokatei Renatai Narbutienei,atsakovui K. Z.,

uždarame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės pagal ieškovės S. Z. ieškinį atsakovui K. Z. ir pagal atsakovo K. Z. priešieškinį (byloje dalyvauja institucija, duodanti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, trečiaisiais asmenimis dalyvauja AB „SEB bankas“, UADB „ERGO LIETUVA“, Antstolės J. B. kontora),

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. Z. 2009-01-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė santuoką, įregistruotą tarp jos ir atsakovo K. Z. 1998-07-25 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl atsakovo K. Z. kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „Z.“, padalyti santuokoje įgytą turtą, t. y. jai natūra priteisti 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui – 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), metalinį garažą, esantį 47-ojoje laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje (duomenys neskelbtini), priteisti jai iš atsakovo 9067 Lt kompensaciją už dėl atsakovo veiksmų sumažėjusį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovui ir jai lygiomis dalimis pereina visos teisės ir pareigos, kylančios iš 2008-04-17 vartojimo kredito sutarties dalies dėl po ½ dalies kreditorinio reikalavimo ir yra panaikinama solidarioji sutuoktinių atsakomybė kreditoriui AB „SEB bankas“, nustatyti, jog po santuokos nutraukimo atsakovas ir ji lygiomis dalimis privalo vykdyti prievolę kreditoriui UADB „ERGO LIETUVA“ pagal 2008-11-11 Ukmergės rajono išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr.2-1065-759/2009, t. y. kiekvienas dėl 1497,01 Lt ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo, ir yra panaikinama solidarioji sutuoktinių atsakomybė kreditoriui, nustatyti, jog po santuokos nutraukimo atsakovas ir ji lygiomis dalimis (po ½ dalį) privalo padengti vykdymo išlaidas antstolės J. B. vykdomojoje byloje Nr.0086/08/01524; nustatyti nepilnamečių vaikų A. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja (motina), priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 11423 Lt už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn.; nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką pagal jos pateiktą grafiką. Nurodė, kad santuoką su atsakovu įregistravo 1998-07-25, santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė A., o (duomenys neskelbtini) - sūnus A.. Atsakovas 2007 m. rugpjūčio mėn. šeimai atostogaujant Palangoje pranešė, jog internetu susipažino ir kuris laikas artimai bendrauja su kita moterimi, tą patį mėnesį išsikraustė iš namų. Kadangi atsakovas pažeidė CK 3.26, 3.27 str. įtvirtintas sutuoktinio pareigas, preziumuotina, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės 2007 m. rugpjūčio mėn. Santuokoje jie įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), metalinį garažą, esantį 47-ojoje laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje (duomenys neskelbtini), automobilį RENAULT ESPACE, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabą MAZ8114, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovas be jos žinios perleido tretiesiems asmenims, sumažindamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą turtą 13600 Lt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, turtas turi būti padalytas nukrypstant nuo lygių dalių principo, priteisiant jai 2/3 dalis turto, atsakovui – 1/3 dalį turto, taip pat jai priteistina kompensacija už bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto sumažėjimą. Santuokoje su atsakovu jie įgijo 3 kreditorius: AB „SEB bankas“, UADB „ERGO LIETUVA“ ir antstolę J. B., todėl prašė padalyti šias prievoles jai ir atsakovui lygiomis dalimis, tuo atveju, jei bankas nesutiktų, jog būtų panaikinta solidarioji prievolė, prašė nustatyti, jog jai ir atsakovui tenkančios prievolės AB „SEB bankas“ dalys yra lygios. Taip pat prašė nustatyti, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra su ja, patvirtinti jos pateiktą atsakovo bendravimo su vaikais grafiką, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad dukra A., kuriai yra 8 metai, lanko mokyklą, sūnus A., kuriam yra 5 metai, - darželį, vaikams didžioji dalis išlaikymo yra skiriama maistui, pietums mokykloje, mokymosi reikmėms, ugdymo priemonėms, rūbams, avalynei, laisvalaikiui, auklėjimui, tobulėjimui, dukra lanko šokių būrelį, sūnus – karatė, be to, A. yra itin jautri. Kadangi atsakovas nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. neskiria lėšų vaikams išlaikyti, iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn., išlaikymo įsiskolinimo suma sumažintina 1154 Lt (išskaičiavus atsakovo sumokėtą laikiną išlaikymą, įmoką už internetą, kabelinę televiziją, už darželį).

Atsakovas K. Z. byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti jo ir ieškovės S. Z. santuoką, sudarytą 1998-07-25, dėl ieškovės kaltės; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo dukra A. Z. gyvens kartu su motina, kuri ją pilnai išlaikys iki pilnametystės, o sūnus A. Z. gyvens su kartu su juo ir jis teiks sūnui pilną materialinį išlaikymą iki sūnaus pilnametystės; nustatyti tokią bendravimo su vaikais tvarką: abu tėvai lygiomis teisėmis dalyvauja auklėjant, išlaikant, ugdant nepilnamečius vaikus, būdami su nepilnamečiais vaikais ir dalyvaudami jų auklėjime, mokyme, nepiktnaudžiauja savo teisėmis, naudojasi jomis sąžiningai, nenuteikinėja vaikų prieš kitą iš tėvų, nenaudoja tėvų valdžios priešingai vaikų interesams, tinkamai vykdo savo pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, sudaryti vaikams palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, nesudaryti kliūčių bendrauti su vaikais ir auklėti juos; bendrąja jungtine nuosavybės teise šalims priklausantį turtą padalyti taip: priteisti ieškovei nuosavybės teise natūra ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), metalinį garažą, esantį 47-ojoje laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje (duomenys neskelbtini), jam priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); kreditorinius įsipareigojimus padalyti taip: ieškovės reikalavimus dėl solidariosios atsakomybės kreditoriui UADB „ERGO LIETUVA“ dėl 2994,02 Lt skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, kreditorei antstolei J. B. dėl 332,70 Lt vykdymo išlaidų atmesti ir nustatyti, jog pagal šias prievoles yra atsakinga ieškovė, nustatyti, jog prievolę bankui jis ir ieškovė privalo vykdyti lygiomis dalimis. Nurodė, kad jis rūpinosi šeima, pagal galimybes ją išlaikė, stengėsi, jog būtų patenkinti visi šeimos poreikiai, tačiau santuoka su ieškove faktiškai iširo nuo 2006 m. pabaigos dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė pradėjo ignoruoti jo, kaip sutuoktinio, poreikius, negerbė, vengė bendrauti, neteikė moralinės pagalbos, įžeidinėjo. Dėl to 2007 m. rugpjūčio mėn. jis pasakė ieškovei, jog nori skirtis, ieškovė neprieštaravo, o spalio mėn. paėmė iš jo buto raktus ir nebeleido jam gyventi santuokoje įgytame bute. Aplinkybė, jog jis buvo priverstas išeiti iš bendro buto, laikinai nuomotis butą kitoje vietoje, bendrauti su kita moterimi, yra ne šeimos iširimo priežastis, bet pasekmė. Ieškovė persekioja jį, grasina, neleidžia bendrauti su vaikais. Santuokoje įgytas turtas turi būti padalytas lygiomis dalimis natūra, t. y. jam turi būti priteista ½ dalis buto, nes kito asmeninės nuosavybės teise įgyto turto jis neturi, metalinio garažo vertė yra 0 Lt, todėl šis garažas gali būti priteistas ieškovei. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti jai kompensaciją už sumažėjusį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, nes pardavus ieškovės nurodytus automobilius, lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Jis nesutinka, kad abiejų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, nes jis prašo padalyti turtą po lygiai, ieškovė nepateikė jokių argumentų, dėl kurių sūnaus gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su juo. Be to, ieškovė nesąžiningai teigia, jog kiekvienam vaikui išlaikyti kas mėnesį yra reikalinga 500 Lt suma. Kreditorius UADB „ERGO LIETUVA“ atsirado tik dėl ieškovės kaltės, nes jos brolis, padaręs avariją ieškovės automobiliu, pabėgo iš įvykio vietos, todėl negali būti taikoma solidarioji sutuoktinių atsakomybė prieš šį kreditorių. Sutinka, kad nutraukus santuoką prievolę bankui jis ir atsakovė įvykdytų lygiomis dalimis. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nes jis vienasmeniškai grąžino bankui 9869,89 Lt paskolos ir pareigą toliau vykdo vienas, 18 mėn. mokėjo už kabelinę televiziją, internetą, 2 kartus sumokėjo už darželį, nupirko rūbų vaikams už 970 Lt, dviratį, pervedė ieškovei 710 Lt, sumokėjo 154 Lt Sveikatos diagnostikos centrui už vaikams suteiktas sveikatingumo paslaugas, už 432 Lt nupirko maisto produktų, vitaminų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, t. y. nutraukė ieškovės S. Z. ir atsakovo K. Z. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė nepilnamečių vaikų A. Z. ir A. Z. gyvenamąją vietą kartu su motina S. Z., priteisė iš atsakovo K. Z. nepilnamečiams vaikams A. Z. ir A. Z. išlaikymą po 400 Lt, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2009-01-15 iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskyrė S. Z. vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis; priteisė nepilnamečiams vaikams A. Z. ir A. Z. po 6333,25 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2007-08-17 iki 2009-01-15; nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; padalijo santuokoje įgytą turtą: ieškovei S. Z. priteisė metalinį garažą, esantį 47-ojoje metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje (duomenys neskelbtini), ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2950 Lt kompensaciją dėl santuokoje įgyto turto vertės sumažėjimo, atsakovui K. Z. - ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); nustatė, jog prievolė kreditoriui AB „SEB bankas“, kylanti iš 2008-04-17 vartojimo kredito sutarties, yra solidarioji ieškovės ir atsakovo prievolė, sutarties sąlygos nekeičiamos, pripažino, jog prievolės kreditoriams UADB „ERGO LIETUVA“ ir antstolei J. B., kylančios iš Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008-10-09 sprendimo, yra asmeninės ieškovės S. Z. prievolės; po santuokos nutraukimo paliko ieškovei pavardę „Z.“; priteisė valstybei iš ieškovės S. Z. 3843,16 Lt, iš atsakovo – 4917,13 Lt žyminio mokesčio; priteisė ieškovei iš atsakovo 219 Lt bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas, 2428,36 Lt advokatės teisinės pagalbos išlaidų, valstybei iš ieškovės priteisė 59,38 Lt, iš atsakovo – 65,90 Lt; sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, faktines aplinkybes, dėl kurių faktiškai nutrūko šalių šeiminiai santykiai, padarė išvadą, jog nėra įrodymų, kad santuoka iki 2007 m. rugpjūčio mėn., t. y. iki kada atsakovas išėjo iš namų, nutrūko dėl vieno iš sutuoktinių kaltės – dėl atsakovo ar dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi byloje buvo pateikti duomenys, jog vaikai visuomet gyveno su motina (ieškove), nėra duomenų, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikais, įvertinęs tai, jog atsakovas sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, jei atsakovui būtų priteista dalis buto, vaikų nuomonę, teismas nustatė abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas išlaidas vaikų poreikiams tenkinti, tai, jog atsakovas sutiko teikti vaikams po 350 Lt kas mėnesį, tai, kad dukrai nustatytas emocinis sutrikimas nereikalauja brangaus gydymo, atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, padarė išvadą, jog ieškovo ir atsakovo galimybės skirti vaikams išlaikymą yra vidutinės ir iš esmės nesiskiria. Dėl to, vadovaudamasis CK 6.461 str. 2 d., Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikyti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebevedė nuo 2007-08-17 iki ieškinio padavimo dienos 2009-01-15, todėl išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams priteistinas už 17 mėn. Teismas nepripažino, kad atsakovo grąžinta 9869,89 Lt paskola bankui turi būti išskaičiuota iš išlaikymo įsiskolinimo sumos, nes mokėti paskolą yra solidarioji ieškovės ir atsakovo prievolė, nesusijusi su vaikų išlaikymu. Kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sumokėjo už dviratį, vaikams suteiktas sveikatingumo paslaugas, teismas nepripažino pagrįstais atsakovo argumentų, jog šios lėšos turi būti išskaičiuotos iš išlaikymo įsiskolinimo. Teismas nurodė, jog nėra galimybės nustatyti, ar rūbus, maistą atsakovas pirko savo vaikams, todėl atmetė atsakovo teiginius, kad atsakovas skyrė lėšas vaikų maistui ir rūbams. Įvertinęs aplinkybes dėl 710 Lt pervedimo, kurį atsakovas atliko ieškovei 2007-12-22 ir 2008-04-17, teismas sprendė, jog labiau tikėtina yra tai, kad 500 Lt atsakovas grąžino ieškovei iš 1000 Lt bendrų sutuoktinių pinigų, kuriuos ieškovė pervedė atsakovui prieš atostogas, o 210 Lt atsakovo buvo pervesti ieškovei kaip vaikų išlaikymas. Taip pat teismas nustatė, kad už dukters pratybų sąsiuvinius atsakovas sumokėjo 100 Lt, už darželį – 316,50 Lt, už kabelinę – 272 Lt, už internetą – 35 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog išlaikymo įsiskolinimas yra 12666,50 Lt (13600-272-35-316,50-210-100). Teismas nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nes tarp šalių buvo konfliktas dėl bendravimo su vaikais, atsakovas neginčijo ieškovės prašomos nustatyti tvarkos, savo bendravimo tvarkos nesiūlė. Kadangi šalių santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas neprašė jam priteisti metalinio garažo, byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo nukrypti nuo lygių abiejų sutuoktinių turto dalių principo. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 2950 Lt kompensaciją už atsakovo parduotus automobilius kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai turėjo šiuos kreditorius: AB „SEB bankas“, UADB „ERGO LIETUVA“ ir antstolę J. B.. Atsižvelgdamas į tai, kad prievolė UADB „ERGO LIETUVA“ ir antstolei J. B. yra asmeninė ieškovės prievolė, teismas netenkino ieškovės prašymo padalyti šias prievoles abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis. Teismas konstatavo, jog prievolė kreditoriui AB „SEB bankas“, kylanti iš 2008-04-17 vartojimo kredito sutarties, yra solidarioji ieškovės ir atsakovo prievolė. Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio, 4529,49 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ieškovė turėjo 4661,80 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio, 4230,80 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, atsakovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgdamas į tai, jog buvo patenkinta 55,19 proc. ieškovės reikalavimų, iš ieškovės valstybei teismas priteisė 1477,76 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 2365,40 Lt žyminio mokesčio proporcingai priešieškinio patenkintų reikalavimų daliai; iš atsakovo ieškovei - 219 Lt bylos nagrinėjimo metu patirtų išlaidų ir 2428,36 Lt už advokatės teisines paslaugas. Teismas iš atsakovo valstybei priteisė 1865,40 Lt žyminio mokesčio proporcingai patenkintų ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai ir 3051,73 Lt žyminio mokesčio proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Šalies argumentai

Atsakovas K. Z. apeliaciniu skundu prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria iš jo priteistas išlaikymas dukrai A. Z. ir sūnui A. Z. kiekvienam po 400 Lt per mėnesį, mokamas periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, ir priteisti iš jo nepilnamečiams vaikams A. Z. ir A. Z. kiekvienam po 300 Lt per mėnesį iki jų pilnametystės; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš jo yra priteistas išlaikymo įsiskolinimas po 6333,25 Lt nepilnamečiams vaikams A. Z. ir A. Z. už laikotarpį nuo 2007-08-17 iki 2009-01-15, ir šią ieškinio dalį atmesti; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo, sumažinant priteistinas išlaidas, remiantis byloje esančiais duomenimis. Nurodo, kad jis sutinka su sprendimo dalimi dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl kompensacijų už turto sumažinimą, kreditorinių reikalavimų bei įsipareigojimų kreditoriams, nesutinka tik su sprendimo dalimi dėl materialinio išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo padarytos išvados dėl skundžiamų sprendimo dalių prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, rašytiniams įrodymams, neatitinka CPK 270 str. 4 d., todėl sprendimas iš dalies yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, sudarančias priešieškinio pagrindą, tendencingai vertino įrodymus, pažeidė CPK 185 str. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kiekvieną mėnesį vaikams išlaikyti yra būtina skirti po 400 Lt, iš šios sumos ieškovė taip pat nori patenkinti ir savo interesus, tačiau teismas šių aplinkybių pilnai nevertino. Teismas neatsižvelgė į tai, jog pagal CK 3.192 str. yra būtina nustatyti du teisiškai reikšmingus faktus: konkrečius vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs tik rekomendacinio pobūdžio 800 Lt išlaikymo dydžio kriterijų, kuris nėra privalomas. Esant šalyje tokiai ekonominei situacijai teismas nepagrįstai vadovavosi Vyriausybės 2008-12-17 nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, nes pajamos yra ženkliai sumažėjusios, o tai turi tiesioginę įtaką teikti didesnį išlaikymą vaikams, nei leidžia faktinės aplinkybės. Nors teismas nurodė, kad jis turi sveikatos problemų, tačiau šios aplinkybės nevertino. Jis yra bedarbis, gyvena iš minimalių santaupų, todėl kas mėnesį gali teikti ne didesnį nei 300 Lt išlaikymą per mėnesį, o 600 Lt išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra pakankama. Ieškovė prašydama priteisti 22846 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepateikė jokių įrodymų, tik teigė, jog nuo 2007 m. jis vaikams išlaikyti neskyrė lėšų, o teismas tendencingai vertino byloje esančius įrodymus, padarė prieštaraujančią įrodymams išvadą, t. y. teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus, jog iš ieškovės nurodyto įsiskolinimo turi būti išskaičiuota jo bankui sugrąžinta 9869,89 Lt paskola, 154 Lt Sveikatos diagnostikos centrui sumokėta suma už vaikams suteiktas sveikatingumo paslaugas ir 217 Lt už dviratį, nes ieškovė šių aplinkybių neginčijo, jis su ieškove buvo susitaręs, kad jis mokės paskolą, o ji proporcingai teiks išlaikymą vaikams. Kita vertus, teismas pripažino pagrįstomis jo išlaidas už kabelinę televiziją ir 272 Lt suma sumažino įsiskolinimą. Pareikšdamas priešieškinį jis sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio, 4230,80 Lt žyminio mokesčio buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog buvo patenkintas jo atskirasis skundas dėl 1881 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Jis pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir šio klausimo neišsprendė.

Atsiliepimas

Ieškovė S. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, iš naujo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priteistas išlaikymo dydis atitinka CK 3.192 str., Vyriausybės 2008-12-17 nutarimą Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, teismų praktiką, ji procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sūnui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga 979 Lt, dukrai – 977 Lt. Teismas konstatavo, kad vaikams išlaikyti yra reikalinga per mėnesį 800 Lt suma, atsižvelgė į tai, jog jos ir atsakovo turtinė padėtis yra lygiavertė. Tai, jog atsakovas laiko save privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo. Prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą vaikams ji nurodė, kad atsakovas tinkamai neprisideda prie vaikų išlaikymo, teikti išlaikymą vaikams turi abu tėvai. Prievolė dengti paskolą yra solidarioji jos ir atsakovo prievolė, nesusijusi su vaikų išlaikymu, todėl negali būti išskaičiuojama iš įsiskolinimo vaikams išlaikyti skirtos sumos. Kiti atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindė, jog mokėjimai buvo atlikti tenkinant vaikų poreikius, todėl teismas pagrįstai tokiais įrodymais nesivadovavo. Ji iš dalies sutinka su atsakovo pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo, nes teismas padarė aritmetinę klaidą: teismas patenkino 70,55 proc. jos patikslinto ieškinio reikalavimų, o ne 55,19 proc., kaip nurodė teismas, todėl valstybei iš jos priteistina 29,45 proc. žyminio mokesčio dalis (640,54 Lt nuo 2175 Lt žyminio mokesčio dalies), taip pat iš atsakovo analogiškai priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš esmės netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovo K. Z. nepilnamečiams vaikams A. Z. ir A. Z. išlaikymą po 400 Lt, mokamą kas mėnesį nuo 2009-01-15 iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisė nepilnamečiams vaikams A. Z. ir A. Z. po 6333,25 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2007-08-17 iki 2009-01-15.

Byloje nustatyta, kad ieškovė S. Z. ir atsakovas K. Z. 1998-07-25 įregistravo santuoką, santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra A., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A.. Apeliaciniu skundu apskųstu pirmosios instancijos teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina (ieškove). Apeliaciniu skundu ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis neginčijama. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį, kuria iš jo nepilnamečiams vaikams A. Z. ir A. Z. priteistas išlaikymas po 400 Lt, mokamas kas mėnesį nuo 2009-01-15 iki vaikų pilnametystės, indeksuojant priteistą išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistas nepilnamečiams vaikams A. Z. ir A. Z. po 6333,25 Lt išlaikymo įsiskolinimas nuo 2007-08-17 iki 2009-01-15. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog kiekvieną mėnesį vaikams išlaikyti būtina skirti po 400 Lt, ieškovė nori patenkinti ne tik vaikų interesus, bet ir savo asmeninius, kad šiuo metu esant tokiai ekonominei situacijai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Vyriausybės 2008-12-17 nutarimu Nr. 1368 nuo 2008-01-01 patvirtinta minimaliąja mėnesine alga – 800 Lt, kad atsakovas turi sveikatos problemų, o tai daro įtaką įsidarbinimui ir mažėja įsidarbinimo galimybės, kad jis yra bedarbis ir gyvena iš minimalių santaupų, todėl materialinis išlaikymas vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis neturėtų viršyti po 300 Lt. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad iš išlaikymo įsiskolinimo turėjo būti išskaičiuota jo bankui grąžinta 9869,89 Lt paskola, Sveikatos diagnostikos centrui sumokėta 154 Lt suma už vaikams suteiktas sveikatingumo paslaugas, 217 Lt suma už vaikams nupirktą dviratį. Šie apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad vaikams atsakovas turi teikti išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kad į išlaikymo įsiskolinimą nėra faktinio ir teisinio pagrindo įskaičiuoti atsakovo nurodytas pinigų sumas.

CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3. 192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tai reiškia, kad minimalus išlaikymo dydis vienam vaikui per mėnesį yra siejamas su minimalia mėnesio alga. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad protingos ir būtinos išlaidos nepilnamečiams vaikams per mėnesį yra 1600 Lt (kiekvienam vaikui po 800 Lt), t. y. tam, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai ir užtikrintos vaikų vystymuisi būtinos sąlygos, kiekvienam vaikui per mėnesį yra reikalingas 800 Lt išlaikymas, kurį turi teikti abu tėvai lygiomis dalimis. Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti būtų pakankama mažesnė išlaikymo suma, nei kad nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsakovas net apeliaciniame skunde nenurodo, kokie konkretūs vaikų poreikiai yra maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, t. y. kokios reikalingos pinigų sumos, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai, nes, kaip jau buvo minėta, nagrinėjant klausimą dėl priteistino išlaikymo iš vieno iš tėvų, pirmiausia turi būti nustatyti vaikų poreikiai ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, o tik po to sprendžiama, kokią dalį šio išlaikymo turi teikti kiekvienas iš tėvų. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta vaikams reikalinga išlaikymo suma, apsiribojo tik nurodymu, kad neturi būti taikomas minimalios mėnesinės algos kriterijus, tačiau šis argumentas nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad atsakovo vaikams reikalingas yra mažesnis išlaikymas nei minimali mėnesinė alga, atsižvelgiant į vaikų sveikatos būklę, amžių, jų būtinus poreikius. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių dukra lanko šokių būrelį, sūnus – sporto būrelį. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.).

Atsakovas iš esmės neginčija savo pareigos teikti išlaikymą vaikams, tačiau nurodo, kad jis turėtų teikti tik po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina, nes patenkinus atsakovo reikalavimą sumažinti priteistą išlaikymą iki 300 Lt kiekvienam vaikui, ieškovei tektų teikti žymiai didesnę išlaikymo dalį, o pagal bylos duomenis apie turtinę ieškovės padėtį nėra pagrindo nustatyti, kad ji gali teikti didesnį išlaikymą vaikams nei atsakovas. Pagal bylos duomenis nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimu rūpinasi vien ieškovė, t. y. ieškovė užtikrina, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat ji užtikrina, kad vaikai būtų aprūpinti švariu ir vaikams gyventi pritaikytu būstu, o tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Kaip nustatyta aukščiau, pirmosios instancijos teismui nutraukus šalių santuoką buvo padalytas santuokoje įgytas turtas, turtas padalytas nenukrypstant nuo lygių sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto dalių, t. y. ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteista po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei asmeninės nuosavybės teise taip pat buvo priteistas metalinis garažas, kurio atsakovas neprašė priteisti jam, nes, anot atsakovo, garažo vertė yra 0 Lt, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria padalytas turtas, nėra apskųsta apeliaciniu skundu. Iš BĮ „Biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ pažymų apie ieškovės S. Z. gautas pajamas matyti, jog ieškovei, kuri dirba Vilniaus lopšelyje – darželyje „Spygliukas“ auklėtoja, nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. sausio mėn. buvo išmokėtas 16409,68 Lt darbo užmokestis, nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn. – 17134,40 Lt darbo užmokestis (T. 1, b. l. 39, 40, 49). Atsakovas K. Z. 2007 m. dirbo R. K. individualioje įmonėje „Skarduva“, UAB „Amalva“, gavo 19240,27 Lt pajamų, 2008 m. dirbo R. K. individualioje įmonėje „Skarduva“, gavo 10532,91 Lt pajamų, nuo 2009-01-01 iki 2009-01-09 gavo 682,29 Lt pajamų. Nuo 2009-01-29 iki 2009-02-28 atsakovui buvo išmokėta 1824,69 Lt nedarbo draudimo išmoka (T. 1, b. l. 143). Iš R. K. individualios įmonės „Skarduva“ 2009-04-14 pažymos apie atsakovui K. Z. išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad atsakovui nuo 2007 m. balandžio mėn. iki 2009 m. sausio mėn. buvo išmokėtas 16362,70 Lt darbo užmokestis (T. 2, b. l. 117). 2009-04-16 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad yra registruotas darbo biržoje, gauna 1041 Lt nedarbo draudimo išmoką, vėliau gaus 800 Lt (T. 2, b. l. 100). Šią aplinkybę patvirtina byloje esanti Vilniaus darbo biržos pažyma apie atsakovo K. Z. nedarbo išmokos gavimą už laikotarpius nuo 2009-01-29 iki 2009-01-31 ir nuo 2009-02-01 iki 2009-02-28 (T. 2, b. l. 105). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui buvo išduotas verslo liudijimas (galiojo nuo 2009-10-27 iki 2009-12-31) (T. 3, b. l. 184). Vien ta aplinkybė, jog atsakovas, būdamas darbingo amžiaus, nedirba, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Kaip nustatyta aukščiau, atsakovas pateikė įrodymus, kad buvo įregistruotas darbo biržoje, tačiau ši aplinkybė netrukdė atsakovui savo iniciatyva ieškoti darbo. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovas byloje neteikė įrodymų, kad nebuvo priimtas dirbti dėl sveikatos problemų, t. y. dėl to, kad jis negali dirbti sunkaus fizinio darbo, aukštyje, vairuotoju C, D, E kategorijų ir kompiuteriu.

Pagal CK 3.192 str. tėvai išlaikymą teikia nepilnamečiams vaikams, o ne tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio neskyrė lėšų vaikams išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2007-08-17 atsakovas pranešė, jog nebegyvens kartu su šeima ir paliko ieškovę, kad atsakovas neteikė išlaikymo vaikams ir todėl priteisė išlaikymo įsiskolinimą vaikams po 6333,25 Lt už laikotarpį nuo 2007-08-17 iki 2009-01-15. Atsakovo nurodoma sumokėta bankui 9869,89 Lt suma nėra teiktas išlaikymas vaikams, nes atsakovas, mokėdamas bankui paskolą, vykdė savo solidariąją prievolę, prisiimtą paskolos sutarties, sudarytos su banku, pagrindu. Atsakovas, būdamas solidarus skolininkas, privalėjo mokėti bankui paskolą, atsakovas mokėjo paskolą, kuri buvo paimta ne tam, kad vaikai nuosavybės teise įgytų turtą. Ieškovu pagal pagrindinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo yra sutuoktinis, o ieškovu dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui yra nepilnametis vaikas, o jo procesines teises įgyvendinantis vienas iš tėvų veikia kaip įstatyminis atstovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Atsakovas nurodo, kad jis vaikams nupirko dviratį už 217 Lt, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad dviratis konkrečiai buvo nupirktas šalių vaikams A. ir A., kad vaikai gali šiuo dviračiu nuolat naudotis. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vaikai sakė, jog važinėjo dviračiu vieną kartą ir tas dviratis priklauso R. S. (moters, su kuria gyvena atsakovas) vaikui, o jiems buvo tik leista pasinaudoti (T. 2, b. l. 165). Pats atsakovas nurodė, kad dviratis yra pas jį, t. y. dviratis nebuvo perduotas vaikams ar ieškovei, su kuria gyvena vaikai. Atsakovas procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, kad jis apmokėjo Sveikatos diagnostikos centrui už vaikams suteiktas sveikatingumo paslaugas 154 Lt (byloje pateiktas įrodymas, kad iš atsakovo kortelės sąskaitos buvo sumokėta Diagnostikos centrui 154,30 Lt) ir tai yra teiktas išlaikymas, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, už kokias konkrečias vaikams suteiktas sveikatos paslaugas buvo apmokėta ši pinigų suma, dėl kokių priežasčių buvo būtina teikti paslaugas, kurios buvo mokamos (byloje yra įrodymai, kad A. nuo gimimo dienos gydėsi Karoliniškių poliklinikoje (T. 1, b. l. 45)), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo ieškovo nurodytos sumokėtos sumos įskaityti į išlaikymo įsiskolinimą. Be to, atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, kad dukrai A. iškilo problemų su sveikata 2007 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, t. y. iki 2007-08-17, kai dar atsakovas gyveno kartu su ieškove.

Atsakovas apeliaciniu skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jo priteista valstybei 4917,13 Lt žyminio mokesčio. Apeliaciniame skunde tiksliai nėra nurodoma, kokia suma turėjo būti iš jo priteista valstybei, akcentuojama tik tai, kad pirmosios instancijos teismo 2009-10-05 nutartimi atsakovui buvo atidėtas 1881 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, tačiau išlaidos jam iš ieškovės nebuvo priteistos.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 55,19 proc. ieškovės pareikštų reikalavimų, atsakovo priešieškinis buvo patenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 50 proc. atsakovo pareikštų reikalavimų, ir atsižvelgdamas į tai bei į tai, kad šalims buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas, priteisė iš ieškovės valstybei 3843,16 Lt žyminio mokesčio bei iš atsakovo – 4917,13 Lt. Įvertinus šalių pareikštus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, patenkintus reikalavimus, bylos specifiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo valstybei priteisė 4917,13 Lt žyminio mokesčio.

CPK 93 str. 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 str. 2 d.). CPK 96 str. reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Nagrinėjamoje byloje šalys nebuvo atleistos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau šalims buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki bus išnagrinėta byla ir priimtas teismo sprendimas, t. y. šalys nėra sumokėjusios žyminio mokesčio dalies. Nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti ir visus kitus su santuoka susijusius klausimus, kaip antai: nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, sutuoktinio išlaikymo, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas pasidalytas notarine tvarka (CK 3.62 str. 3 d.). Taigi santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Atsiradus juridiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu (CK 3.70 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje šalių reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės nebuvo patenkinti, nustatyta, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo, įsiskolinimo priteisimo nebuvo savarankiški reikalavimai ir nebuvo apmokestinti žyminiu mokesčiu. Proporciniu žyminiu mokesčiu buvo apmokestinti tik šalių reikalavimai dėl bendro turto padalijimo. Sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei, atsižvelgiama į tai, kad šalys turėjo dalintis visą santuokoje įgytą turtą, šis reikalavimas taip pat yra išvestinis iš reikalavimo nutraukti santuoką. Ieškovė byloje pareiškė ieškinį dėl turto padalijimo, ieškiniu prašė jai priteisti 2/3 dalis turto už 171016 Lt ir 9067 Lt kompensaciją, t. y. iš viso prašė priteisti turto už 180083 Lt. Žyminis mokestis už šį ieškinio reikalavimą buvo nustatytas 5402,49 Lt. Už šį reikalavimą ieškovė buvo sumokėjusi 873 Lt, o kitos dalies (4529,49 Lt) mokėjimas pirmosios instancijos teismo 2009-01-14 nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (T. 1, b. l. 61-62). Ieškovė po to byloje pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai turto už 102400 Lt (T. 3, b. l. 2-11). Šio patikslinto ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu klausimas nebuvo išspręstas, nors esant tokiam ieškinio reikalavimui buvo pagrindas spręsti, kad valstybei mokėtinas yra mažesnis žyminis mokestis, nei kad buvo nustatytas. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti jam turto už 75000 Lt, už šį reikalavimą buvo nustatytas 2250 Lt žyminis mokestis, atsakovas už šį reikalavimą sumokėjo 369 Lt žyminio mokesčio, 1881 Lt žyminio mokesčio mokėjimas pirmosios instancijos teismo 2009-10-29 nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos (T. 3, b. l. 177-178). Atsižvelgiant į tai, kad teismas, nutraukdamas santuoką, privalo padalyti turtą, nustatyti dalytino turto vertę, turtas dalijamas nepriklausomai nuo to, ar atsakovas byloje reiškė priešieškinį dėl turto padalijimo, į tai, kad šalys šioje byloje nėra sumokėjusios žyminio mokesčio už turto padalijimą, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nustatė dalytino turto vertę, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl darytina išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas iš kiekvienos šalies valstybei priteisti žyminį mokestį, atsižvelgiant į priteistą turtą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys santuokoje įgijo butą, kurio vertė 150000 Lt, metalinį garažą, kurio vertė 0 Lt. Taip pat buvo nustatyta, kad šalys buvo įgiję automobilį, kurio vertė 5300 Lt, kurį pardavė atsakovas be ieškovės sutikimo ir todėl ieškovei priklauso 2650 Lt kompensacija, t. y. buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovei buvo priteista turto už 75000 Lt, atsakovui turto už 75000 Lt, todėl iš atsakovo valstybei turėjo būti priteista jo nesumokėta 1881 Lt žyminio mokesčio suma, o iš ieškovės jos nesumokėta dalis – 1377 Lt. Taip pat atsakovas turi sumokėti valstybei žyminį mokestį už patenkintą ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo (79,50 Lt), todėl iš viso iš atsakovo valstybei turėjo būti priteista 1960,50 Lt žyminio mokesčio. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo valstybei priteista 4917,13 Lt žyminio mokesčio pakeistina, nurodant, kad iš atsakovo priteista 1960,50 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nustatytas nagrinėjant apeliacinį skundą, pakeistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista iš ieškovės valstybei 3843,16 Lt žyminio mokesčio, nurodant, kad iš ieškovės valstybei priteista 1377 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, yra nepagrįstos, nes byloje nėra įrodymų apie jo patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo nei kokias išlaidas patyrė, nei kokio dydžio. Byloje yra tik duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį, kurio priteisimo klausimas yra išspręstas.

Kadangi apeliacinio skundo materialinio pobūdžio reikalavimai netenkinti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atstovavimą advokatei sumokėjo 600 Lt. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovės atstovės advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, pobūdį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais ieškovei iš atsakovo priteistina 600 Lt advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 str.). Priteistina iš atsakovo ieškovei advokato atstovavimo išlaidų suma nemažintina dėl to, kad tenkintas apeliacinis skundas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, kadangi apeliacinės instancijos teisme priimtas procesinis sprendimas vertintinas kaip sprendimas atsakovo nenaudai, nes apeliacinis skundas dėl ginčo esmės yra atmestas, o šalies naudai ar nenaudai priimamu apeliacinės instancijos procesiniu sprendimu nelaikoma teismo sprendimo dalis dėl teismo išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 19,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą iš ieškovės S. Z. valstybei 3843,16 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 1377 Lt. Priteistą iš atsakovo K. Z. valstybei 4917,13 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 1960,50 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš atsakovo K. Z. 19,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Dalia KačinskienėAlgirdas Auruškevičius