Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. N. patikslintą ieškinį atsakovui R. N. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos išmokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslintą ieškinį. Papildomai paaiškino, kad visas santuokinis gyvenimas buvo blogas. Sutuoktinis lėbaudavo, smurtavo. Išsituokusi su R. N., ji gyveno sūnaus bute (duomenys neskelbtini). 2001–2006 m. ji ir R. N. būdami išsituokę, išvyko į Ameriką dirbti. Apie 1980–1981 m. jai tėvas davė pinigų ir ji įsigijo sklypą (duomenys neskelbtini) namo statybai. Namą pasistatė 1981–1982 m. ir persikraustė. 1991-03-13 nutraukiant santuoką, turto dalybų nebuvo, nes neturėjo jokių pretenzijų. 2001 m., prieš išvykstant į Ameriką, reikėjo atlikti geodezinius matavimus ir buvo įrašyta, kad sodyba, adresu (duomenys neskelbtini) – jos nuosavybė. 2007-06-15 antrą kartą sudarė santuoką su atsakovu, manydama, kad jis pasikeis. Atsakovas smurtavo, bet policijai nepranešė, girtavo, bet nesigydė, materialiai šeima nesirūpino. Atsakovo atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje nukentėjo anūkė.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad šalys antrą kartą susituokė 2007-06-15 Jonavos rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 67 (e. b. l. 6). Nė viena iš šalių neturi transporto priemonių (e. b. l. 8–9). J. N. vardu 2001-02-15 registruotas gyvenamasis namas, garažas, šiltnamis ir kiti kiemo statiniai, adresu (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 13–14). Bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise šalims nuo 2013-07-25 priklauso 0,1501 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11–12). Atsakovas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl teisinės pagalbos, jam 2018-04-06 išsiųstos reikiamos formos, tačiau jis jų užpildytų nėra pateikęs tarnybai (e. b. l. 80–81).

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės (reikalavimą patikslino teismo posėdžio metu).

Atsakovas R. N. su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką nesutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad šeimoje išryškėjo nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į šeimą, santykiai tapo varginančiais, konfliktiškais, atsakovas pradėjo dažnai vartoti alkoholį, tapo agresyvus. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl santuokos iširimo kalta yra ir ji, nes per tiek metų buvo visko, dėl to prašo nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės. Tuo tarpu atsakovas teismui priešieškinio neteikė, neįrodinėjo ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo, atsiliepime tik nurodė, kad apskritai nesutinka su santuokos nutraukimu, nes ieškovę myli.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad sutuoktinių santuoka iširusi. Sutuoktiniai kartu negyvena, atsakovas suimtas baudžiamojoje byloje, nuo civilinės bylos iškėlimo momento sutuoktiniai nesusitaikė. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad nors atsakovas ir deklaruoja savo atsiliepime, kad myli ieškovę ir skirtis nenori, tačiau jis nededa pastangų išsaugoti šeimą bei atnaujinti šeimyninius ryšius su ieškove, pati ieškovė taikytis ir gyventi bendrai su atsakovu nesutinka. Atsakovas taip pat neįrodė, kad santuoka neiširusi, nors nesutikimą su ieškiniu turi įrodyti atsakovas (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad abu sutuoktiniai nuoširdžiai stengėsi išsaugoti šeimą, sprendė šeimos problemas. Nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dėl tarpusavio santykių atšalimo yra kalti jie abu. Šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir tai nulėmė santuokos iširimą. Todėl šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Ieškovė prašo teismo po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę N. pavardę. Vadovaujantis CK 3.69 straipsnio 1 dalimi, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ir tik jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimu po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – N, o atsakovui - N.

CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalys turi 0,1501 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė, nurodyta VĮ Registrų centre, 3 012 Eur. Atsakovas atsiliepime teigia, kad jam priklauso ir dalis gyvenamojo namo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini)., nes už namą jis mokėjo investiciniais čekiais, o 2018-05-07 teisme gautame pareiškime jau nurodė, kad visas namas yra jo nuosavybė, nes pradinį įnašą sumokėjo jo mama, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, atsakovas teismui nepateikė, priešieškinio su reikalavimu pripažinti šį turtą bendrąją jungtine nuosavybe taip pat neteikė. Atsakovui buvo pasiūlyta naudotis profesionalaus teisininko pagalba, dėl šios priežasties buvo paskirtas dar vienas parengiamasis posėdis. Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus rašto, R. N. kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, tačiau gautų formų neužpildė ir neperdavė tarnybai. Taigi, atsakovas teise proceso metu būti atstovaujamam profesionalaus teisininko, nepasinaudojo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą su garažu, šiltnamiu ir kiemo statiniais nuo 2001-02-15, t. y. dar iki šalių santuokos sudarymo 2007-06-15, įregistruota J. N. vardu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog minėtas turtas yra įgytas šios (antrosios) santuokos metu, taip pat, kad jis jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas šios santuokos nutraukimo metu.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.). Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus ir tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Nustačius, kad sutuoktinių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo nesiskiria arba kai vienam iš sutuoktinių pareiškus savo pageidavimą dėl turto padalijimo būdo antrasis sutuoktinis jo neginčija arba nepareiškia kitokio pageidavimo, teismas padalija turtą tuo būdu, dėl kurio tarp šalių nėra ginčo (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016). Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad šios santuokos metu šalys įgijo 0,1501 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė, nurodyta VĮ Registrų centre, 3 012 Eur. Ieškovė prašo priteisti šį sklypą jai, o atsakovui išmokėti pusės sklypo vertės kompensaciją, nes santykiai su sutuoktiniu komplikuoti, o sklype stovi jai priklausantis gyvenamasis namas. Atsakovas atsiliepime nuomonės dėl turo padalinimo būdo išmokant jam kompensaciją nepasisakė, teismo posėdžio metu taip pat prieštaravimų neišreiškė, priešingai, paprašė kompensaciją jam išmokėti į izoliatoriaus sąskaitą, kas teismui leidžia spręsti, kad atsakovas iš esmės neprieštarauja ieškovės pasiūlytam turto padalijimo būdui. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą bei į tai, kad dalijamame ginčo sklype pastatytas namas (su kitais statiniais), registruotas ieškovės vardu, į šalių tarpusavio santykius, į tai, kad ieškovė sutinka išmokėti atsakovui kompensaciją, teismas sprendžia, kad ieškovės pasiūlytas žemės sklypo padalinimo būdas geriausiai atitinka šalių interesus, todėl ieškovei priteistinas žemės sklypas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (įgijimo pagrindas: 2013-07-23 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. VP-3486). Ieškovė prašo priteisti iš jos atsakovui R. N. už jai atitenkančią didesnę turto dalį 1506 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovas neginčijo sklypo vertės, nepateikė įrodymų, kad ieškovės nurodyta vertė neatitintų rinkos kainų, teismas taip pat neturi pagrindo šia verte abejoti, nes ji pagrįsta VĮ Registrų centro duomenimis. Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių turto dalys lygios (duomenų, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo byloje nėra), iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1506 Eur piniginė kompensacija (3012 Eur : 2=1506 Eur).

Šalys viena iš kitos materialinio išlaikymo nereikalauja, duomenų apie kreditorius byloje nėra.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkintini visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas jos sumokėtas 109 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pašto išlaidas byloje sudaro 6,46 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai tenkintini visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 6,46 Eur dydžio pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą 2007-06-15 Jonavos rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. 67, tarp R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę „N“, o atsakovui – „N“.

Priteisti ieškovei J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (įgijimo pagrindas: 2013-07-23 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. VP-3486), o atsakovui R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1 506 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų) kompensaciją už ieškovei tekusią didesnę turto dalį.

Priteisti iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 109 Eur (vieno šimto devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,46 Eur (šešių eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.