Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. Ž. atstovės advokatės R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto R. Ž. atstovės advokatės R. J. skundas atmestas ir paliktas galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimas Nr. SAVAD_13-ANR_N-14772-2025 (administracinio nusižengimo Nr. ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – Institucijos) 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. SAVAD_13-ANR_N-14772-2025 R. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 440 Eur dydžio bauda dėl to, kad jis, būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą nenurodė duomenų (vardo, pavardės, gimimo metų arba asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso, telefono numerio, el. pašto adreso) asmens, kuris 2024 m. gruodžio 22 d., 16.52 val., Vilniuje, Užupio g. 16, vairavo įmonei priklausančią transporto priemonę „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu yra ginčijama R. Ž. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, tvirtinant, kad Institucija tinkamai neinformavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apie reikalavimą pateikti atitinkamus duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį ir prašo skirti nuobaudą ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose. Pirmiausia pastebėtina, kad šio apeliacinio skundo turinys yra iš esmės analogiškas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktam 2025 m. rugsėjo 29 d. skundui. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais, jų detaliai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

6. Pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 440 Eur iki 600 Eur.

7. Nagrinėjamoje byloje R. Ž. administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį taikyta dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą nenurodė duomenų asmens, kuris 2024 m. gruodžio 22 d., 16.52 val., Vilniuje, Užupio g. 16, vairavo įmonei priklausančią transporto priemonę „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde įrodinėjama, kad R. Ž. nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, dėl ko jis neįvykdė įmonės vadovo pareigos Institucijai pateikti anksčiau nurodytus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutikti su tokiais atstovės argumentais nėra pagrindo.

8. ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Registruotoji pašto siunta siunčiama į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija procesinius dokumentus dėl duomenų pateikimo R. Ž. siuntė el. paštu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat ir registruota siunta adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-21, 22-24, 26, 29-31). Iš Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) išrašo matyti, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė (adresas) yra (duomenys neskelbtini), kontaktinis el. paštas: (duomenys neskelbtini). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmuo, kuriam priklausė minėtas el. paštas įmonėje nebedirba jau kelerius metus, taip pat, jog įmonės buveinės adresas yra pasikeitęs, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokie duomenys nepaneigia R. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog galiojantis teisinis reguliavimas nustato pareigą juridiniam asmeniui atskleisti įstatymu nustatytą esminę informaciją JAR. Duomenų apie buveinės adresą neatnaujinimas JAR reiškia tai, kad juridinis asmuo elgiasi nerūpestingai ir sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teisinį procesą. Visa atsakomybė už esminės informacijos visuomenei neatskleidimą ir neigiamus tokio neatskleidimo padarinius atitenka būtent juridiniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Tai, jog R. Ž. nevykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigos atnaujinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis valstybės registruose, buvo aplaidus ir neįsitikino, kad JAR nurodyti įmonės kontaktiniai duomenys ir buveinė yra teisingi, neatleidžia nuo administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad pasikeitusį įmonės buveinės adresą galima matyti tinklapyje (duomenys neskelbtini) bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, kuriame pažymėta, jog turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nebepriklauso minėtai įmonei, tačiau nei teisės aktuose, nei suformuotoje teismų praktikoje nėra nustatyta pareiga Institucijoms tikrinti bei lyginti skirtinguose registruose esančius duomenis, tuomet, kai šie nesutampa. Juo labiau, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 2.62 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 1 dalį JAR yra pagrindinis juridinių asmenų valstybės registras. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenamosios vietos adresu arba į jo asmeninę el. pašto dėžutę, tačiau nei teismas, nei institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas iš ANK 573 straipsnio 1 dalies pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas, kas šiuo atveju ir yra nustatyta. Taigi aplinkybė, kad įmonės elektroninio pašto adresas ir buveinės adresas buvo nurodyti Juridinių asmenų registre, leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju Institucija turėjo pagrindą procesinius dokumentus R. Ž. siųsti valstybės registre nurodytu įmonės elektroninio pašto adresu ir buveinės adresu, todėl ANK 573 straipsnio nuostatos aptariamoje situacijoje pažeistos nebuvo.

10. Atkreiptinas dėmesys, kad el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) nėra nurodytas JAR, tačiau užfiksuotas Administracinių nusižengimų registre (toliau ir – ANR) kaip asmeninis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens el. pašto adresas (b. l. 83-84), todėl Institucija procesinius dokumentus papildomai siuntė ir šiuo el. paštu. Tokie veiksmai taip pat nepažeidžia ANK 573 straipsnio nuostatų, kadangi, kaip jau minėta, Institucija turi teisę siųsti procesinius dokumentus el. pašto adresu, kuris yra nurodytas valstybės registruose, taip pat ir ANR. Reikšminga laikytina tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog el. pašto dėžutė (duomenys neskelbtini) yra aktyvi ir ja naudojasi pats R. Ž.. Pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu apelianto atstovė teigė, kad paklausimai dėl duomenų pateikimo buvo siunčiami ir jos atstovaujamam R. Ž., tačiau, anot jos, šis tokių pranešimų negavo arba juos gavo, tačiau į juos neatkreipė dėmesio, arba pranešimai pateko į elektroninio pašto dėžutės „šlamštas“ skiltį, dėl ko pastarasis jų nepastebėjo. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad asmens atsainumas, jam siunčiamų procesinių dokumentų ignoravimas bei abejingumas galinčioms kilti teisinėms pasekmėms nesudaro pagrindo nutraukti administracinę teiseną. Pastebėtina ir tai, kad tuo pačiu el. pašto adresu ((duomenys neskelbtini)) Institucija 2025 m. rugsėjo 9 d. R. Ž. išsiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. SAVAD_13-ANR_N-14772-2025 (administracinio nusižengimo Nr. ROIK (duomenys neskelbtini)), kuriuo R. Ž. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį (b. l. 12-14). 2025 m. rugsėjo 29 d., nepraleisdamas 20 dienų apskundimo termino, R. Ž. šį nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui (b. l. 2-3). Tokie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad el. pašto dėžutė (duomenys neskelbtini) yra aktyvi ir naudojama, R. Ž. faktiškai gauna jam siunčiamus procesinius dokumentus, todėl teiginys, kad jis esą negavo reikalavimų suteikti informaciją apie įmonės automobilį, kuriuo buvo padarytas KET pažeidimas, vairavusį asmenį laikytinas niekuo nepagrįsta gynybine pozicija, kuria siekiama išvengti kylančios teisinės atsakomybės.

11. Apeliaciniu skundu, be kita ko, prašoma R. Ž. skirti nuobaudą ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose, nenurodant iš esmės jokių tokį prašymą pagrindžiančių argumentų. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Asmeniui skiriama bauda pagal tą specialųjį straipsnį, kurio pagrindu jis traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju R. Ž. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, padarymą, už šį nusižengimą jam buvo paskirta šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Pagrindo spręsti, kad tokia nuobauda yra netinkama, nenustatyta, tuo tarpu administracinės nuobaudos skyrimo klausimas už kitą, nei šioje byloje nagrinėjamą nusižengimą (dėl R. Ž. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį), nenagrinėtinas.

12. Papildomai pažymėtina, kad asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai jis neatlieka transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, nepašalina administracinės atsakomybės už tą teisės pažeidimą, dėl kurio išaiškinimo buvo kreiptasi į transporto priemonės savininką, siekiant nustatyti pažeidėjo asmens duomenis. Iš Administracinių nusižengimo išraše užfiksuotų duomenų matyti, kad R. Ž. protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2024 m. gruodžio 22 d., 16.52 val., Vilniuje, Užupio g. 16, vairuodamas automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ zonoje, surašytas 2025 m. spalio 10 d. Šiuo protokolu pasiūlytą baudą R. Ž. sumokėjo dar 2025 m. spalio 16 d. Kaip matyti, pastarasis pripažino savo kaltę dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo ir įvykdė jam paskirtą nuobaudą, dėl ko konstatuotina, kad atsakomybės klausimas dėl šio nusižengimo padarymo jau yra išspręstas. Visgi ši aplinkybė neturi reikšmės vertinant R. Ž. atsakomybę pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, kadangi tai yra du atskiri administraciniai nusižengimai, kurių kaltės klausimas dėl kiekvieno iš jų yra sprendžiamas atskirai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. Ž. atstovės advokatės R. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.