Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei – šios institucijos Personalo administravimo skyriaus vyriausiajai inspektorei-juriskonsultei Agnei Viršilaitei, atsakovo Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo atstovei – Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkei Leokadijai Daujotaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimui (trečiasis suinteresuotas asmuo G. L.) dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė prašymo argumentus, prašė panaikinti ginčijamą sprendimą.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą (prašymą) atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo – muitinės inspektorius – atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – atsakovo Tarptautinių ryšių komiteto nariui muitinės inspektoriui pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad muitinės inspektorius yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narys deleguotas ir išrinktas atsakovo renkamojo valdymo organo – Tarptautinių ryšių komiteto nariu (b. l. 18). Ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – Profesinių sąjungų įstatymas) 21 straipsnį, darbdavys negali skirti tarnybinės nuobaudos darbuotojui, išrinktam į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Pareiškėjas, vadovaudamasis būtent šia įstatymo nuostata, 2014 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (5.46)3B-13558 (b. l. 22) kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą muitinės inspektoriui – atsakovo renkamojo organo nariui. Minėtame rašte pareiškėjas nurodė, kad muitinės inspektorius padarė tarnybinį nusižengimą (2014 m. sausio 3 d. prašyme dėl važiavimo išlaidų asmeniniu transportu kompensavimo 2014 m. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo faktinę gyvenamąją vietą, dėl ko muitinės inspektoriui buvo kompensuota suma, viršijanti jo patirtas išlaidas), todėl priimtas sprendimas muitinės inspektoriui skirti tarnybinę nuobaudą. Atsakovas ginčijamu sprendimu (b. l. 23) nurodė, kad komisija muitinės inspektoriaus tarnybinį patikrinimą atliko paviršutiniškai ir neišsamiai, o komisijos padarytos išvados yra neobjektyvios ir tendencingos. Ginčijamu sprendimu atsakovas išreiškė nuomonę, kad muitinės inspektoriui skirti tarnybinę nuobaudą nėra pagrindo. Nurodė, kad tokia išvada buvo padaryta, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo medžiagą ir į susidariusią situaciją muitinės inspektoriaus šeimoje, pabendravus su muitinės inspektoriaus artimaisiais. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti tokį atsakovo atsisakymą.

Profesinių sąjungų įstatymas yra specialusis teisės aktas, nustatantis inter alia profesinių sąjungų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, ginant savo narių interesus. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnyje inter alia nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos darbuotojo – profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Taip išsaugoma tam tikra pusiausvyra, kuri leidžia pareigūnams remtis teise į nevaržomą profesinės sąjungos veiklą, o valstybės institucijai, kaip darbdaviui, – išvengti teisminių ginčų vien remiantis nepagrįstais teiginiais. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. LVAT yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas muitinės įstaigų profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinėms sąjungoms suteikė stebėtojo teises, o naudojimasis stebėtojo teisėmis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio taikymo prasme profesinei sąjungai turi sudaryti sąlygas ir prielaidas sprendžiant dėl kreipimosi išankstinio sutikimo skirti profesinės sąjungos renkamojo organo pareigūnui tarnybinę nuobaudą, priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą neperžengiantį stebėtojo teisių ribų (LVAT 2015 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1892-552/2015). Be to, šioje LVAT nutartyje taip pat konstatuota, kad pagal minėtą įstatymais nustatytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką profesinė sąjunga, spręsdama darbdavio prašymą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose ar veiklos veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamuosiuose ir (ar) valdymo organuose. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymus, teismą, kitas valstybės institucijas principas. Visi valstybės tarnybos pareigūnai (nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste – tiek muitinės tarnybos pareigūnai – profesinių sąjungų renkamojo organo nariai, tiek šių įstaigų pareigūnai, nepriklausantys profesinėms sąjungoms), padarę tarnybinius nusižengimus, turi būti vertinami laikantis minėto konstitucinio principo. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų, o Profesinių sąjungų įstatymo nuostatos dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą, yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų renkamojo organo narius – nuo galimo neteisėto administracijos poveikio dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo muitinės tarnybos profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Apibendrinus pirmiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovui įstatymais nėra suteikta teisė neduoti sutikimo skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą, įvertinus siūlomos taikyti tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą kitais aspektais, o ne pareigūno narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje aspektu.

Pareiškėjo pateiktoje 2014 m. gruodžio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2642 (b. l. 6–16) yra nurodytos teisės aktų nuostatos, kurias, pareiškėjo teigimu, pažeidė muitinės inspektorius ir kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo neteisėti veiksmai bei dėl kokių priežasčių pareiškėjas yra kaltas dėl padarytų nusižengimų ir atsiradusių pasekmių. Iš minėtos išvados matyti, kad tarnybinis patikrinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas kilus įtarimams, kad muitinės inspektorius prašymuose dėl važiavimo išlaidų kompensavimo nurodo neteisingą savo gyvenamosios vietos adresą. Muitinės inspektorius buvo nurodęs, kad gyvena Švenčionių rajone, nors turi savo vardu registruotą butą Vilniuje, automobilis registruotas Vilniuje, vaiką taip pat leidžia į darželį, esantį Vilniuje. Komisija, siekdama nustatyti muitinės inspektoriaus faktinę gyvenamąją vietą, atliko tarnybiniam patikrinimui reikšmingų aplinkybių nustatymą vietoje ir padarė išvadą, kad vieta Švenčionių rajone, kurioje muitinės inspektorius periodiškai lankydavosi, negali būti laikoma jo faktine gyvenamąja vieta. Atsižvelgiant į tai, kad kompensuotinos tik tos išlaidos, kurios patiriamos vykstant į tarnybos vietą iš savo faktinės gyvenamosios vietos, muitinės inspektoriui pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją, jam be pagrindo buvo išmokėta 2 412,33 Lt. Minėta išvada komisija Departamento generaliniam direktoriui siūlė už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti muitinės inspektoriui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Įvertinus išvados turinį, darytina išvada, jog pareiškėjas įrodė, kad šiuo atveju tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su muitinės inspektoriaus naryste bei veikla profesinėje sąjungoje ir Tarptautinių ryšių komitete. Atsakovas byloje taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad muitinės inspektoriui siekiama skirti tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės ir veiklos profesinėje sąjungoje bei Tarptautinių ryšių komitete, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovo ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas.

Kaip minėta, teismas privalo taip pat nustatyti, ar ginčijamas sprendimas iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2012 m. birželio 25 d. nutartyje nurodė, jog valstybės institucijos interesų esminis pažeidimas yra vertinamoji sąvoka, kuri kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos medžiagą bei faktinę situaciją. Vertinant valstybės institucijos, kaip darbdavio, interesų pažeidimo reikšmingumą gali būti atsižvelgta į institucijos vykdomų funkcijų pobūdį, jų pareigūnų statuso ypatumus, darbdavio interesų pobūdį ir kt. Valstybės institucija, taikanti drausminę procedūrą, turi pagrįsti ne bet kokį, o esminį teisėtų interesų pažeidimą, t. y. aiškų ir rimtą atitinkamos valdžios institucijos įstatymais jai priskirtų uždavinių vykdymo sutrikdymą.

Statutiniams tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Priimant į muitinės tarnybą, keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, taip pat su tuo susiję priėmimo į vidaus tarnybą apribojimai, muitinės pareigūnas prisiekia Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, jog statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla inter alia šie jai būdingi bruožai: griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas, specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas). Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 35 straipsnio nuostatos įpareigoja muitinės pareigūno tiesioginį vadovą arba pareigūną į pareigas priėmusį asmenį gavus informaciją apie pareigūno įtariamą padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t. y. imtis įstatyme numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną tarnybos pareigūnų tarnybinį nusižengimą. Atsakovo nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą taikyti drausminę nuobaudą, Departamento vadovui kliudo vykdyti savo funkcijas personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje, pažeidžia teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą pagal įstatymų leidėjo pavestus uždavinius (viešąjį interesą). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šiuo atveju ginčijamas sprendimas pažeidžia pareiškėjo interesus, nes kliudo Departamento vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir daro esminę žalą muitinės tarnybai, tuo pačiu pažeidžia viešąjį interesą – valstybės teisėtų interesų apsaugą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo ginčijamas sprendimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 10/2014-12 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.