Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-4120-146/2015

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-01-05
Bylos Nr.: A-4120-146/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00139-2015-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Atsakovas: Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų
Pareiškėjas: Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: G. L.

Kategorijos

16.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A-4120-146/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00139-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. L. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 1–4) panaikinti Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – ir LMDPSS, atsakovas) 2014 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 10/2014-12 (toliau – ir Raštas Nr. 10/2014-12) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui G. L.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškino, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus sudaryta komisija 2014 m. gruodžio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus G. L. veiksmų Nr. 7B-2642 (toliau – ir TP išvada) nustatė, kad šis pareigūnas 2014 m. sausio 3 d. pateikdamas prašymą dėl važiavimo išlaidų kompensavimo 2014 metams, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie faktinę gyvenamąją vietą, nenurodė trumpiausio atstumo į vieną pusę nurodytu vykimo maršrutu, pažeidė Muitinės įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 punktus, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1,5 punktus, Muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.1.3, 7.3.2 papunkčius, Muitinės postų pareigūnų, pagal tarnybos pobūdį važinėjančių tarnybiniais tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu išlaidų, išskyrus taksi, kompensavimo taisyklių 5 punktą ir 2.1 papunktį, Pareigybės aprašymo 7.17, 7.21 punktus, tokiu būdu per 2014 m. sausio – 2014 m. laikotarpį padarydamas muitinei 2 413, 33 Lt žalą. Už nustatytus tarnybinius nusižengimus buvo nuspręsta skirti pareigūnui G. L. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorius G. L. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narys, deleguotas ir išrinktas LMDPSS renkamojo valdymo organo – Tarptautinių ryšių komiteto nariu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja kreipėsi į LMDPSS sutikimo skirti muitinės inspektoriui tarnybinę nuobaudą (griežtą papeikimą). Atsakovas Raštu Nr. 10/2014-12 atsisakė duoti sutikimą, nenurodydamas nė vienos muitinės inspektoriaus diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės, neteisėtai vertino TP išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydamas savo kompetenciją. Pareiškėjas teigė, kad Raštas Nr. 10/2014-12 nepagrįstas ir apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į prašymą (b. l. 40–42) atsakovas paaiškino, kad profesinė sąjunga veikia įstatymų (Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnis) jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Muitinės pareigūnų tarnybą reglamentuojantys Valstybės tarnybos įstatymas ir Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas) nenumato garantijų muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, todėl taikytinos Profesinių sąjungų įstatymo nuostatos. LMDPSS Rašte Nr. 10/2014-12 pareiškęs savo nuomonę apie tarnybinės nuobaudos skyrimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) 33 punktu, suteikiančiu teisę pateikti pasiūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Raštas Nr. 10/2014-12 buvo priimtas susipažinus su TP išvada bei atsižvelgus į susidariusią situaciją muitinės inspektoriaus šeimoje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 7 d. sprendimu (b. l. 63–67) pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkino – panaikino Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 10/2014-12 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl MPSS atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą MDPS Tarptautinių ryšių komiteto nariui muitinės inspektoriui pagrįstumo ir teisėtumo.

Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorius G. L. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narys, deleguotas ir išrinktas atsakovo renkamojo valdymo organo – Tarptautinių ryšių komiteto nariu (b. l. 18). Pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas, PSĮ) 21 straipsnį, darbdavys negali skirti tarnybinės nuobaudos darbuotojui, išrinktam į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Pareiškėjas, vadovaudamasis šia įstatymo nuostata, 2014 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (5.46)3B-13558 (b. l. 22) kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą muitinės inspektoriui – atsakovo renkamojo organo nariui. Minėtame rašte pareiškėjas nurodė, kad muitinės inspektorius padarė tarnybinį nusižengimą (2014 m. sausio 3 d. prašyme dėl važiavimo išlaidų asmeniniu transportu kompensavimo 2014 m. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo faktinę gyvenamąją vietą, dėl ko muitinės inspektoriui buvo kompensuota suma, viršijanti jo patirtas išlaidas), todėl priimtas sprendimas muitinės inspektoriui skirti tarnybinę nuobaudą. Atsakovas 2014 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 10/2014-12 (b. l. 23) nurodė, jog komisija muitinės inspektoriaus tarnybinį patikrinimą atliko paviršutiniškai ir neišsamiai, o komisijos padarytos išvados yra neobjektyvios ir tendencingos. Atsakovas Raštu Nr. 10/2014-12 išreiškė nuomonę, kad muitinės inspektoriui skirti tarnybinę nuobaudą nėra pagrindo, nurodė, kad tokia išvada buvo padaryta, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo medžiagą ir į susidariusią situaciją muitinės inspektoriaus šeimoje, pabendravus su muitinės inspektoriaus artimaisiais.

Profesinių sąjungų įstatymas yra specialusis teisės aktas, nustatantis inter alia profesinių sąjungų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, ginant savo narių interesus. Šio įstatymo 10 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė bei kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu ir teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. PSĮ 21 straipsnyje įtvirtintos darbuotojo – profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, kad tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Taip išsaugoma tam tikra pusiausvyra, kuri leidžia pareigūnams remtis teise į nevaržomą profesinės sąjungos veiklą, o valstybės institucijai, kaip darbdaviui, – išvengti teisminių ginčų vien remiantis nepagrįstais teiginiais. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. LVAT yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas muitinės įstaigų profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinėms sąjungoms suteikė stebėtojo teises, o naudojimasis stebėtojo teisėmis PSĮ 21 straipsnio taikymo prasme profesinei sąjungai turi sudaryti sąlygas ir prielaidas sprendžiant dėl kreipimosi išankstinio sutikimo skirti profesinės sąjungos renkamojo organo pareigūnui tarnybinę nuobaudą, priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą neperžengiantį stebėtojo teisių ribų (LVAT 2015 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1892-552/2015). Be to, šioje LVAT nutartyje taip pat konstatuota, kad pagal minėtą įstatymais nustatytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, profesinė sąjunga, spręsdama darbdavio prašymą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose ar veiklos veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamuosiuose ir (ar) valdymo organuose. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės prieš įstatymus, teismą, kitas valstybės institucijas principas. Visi valstybės tarnybos pareigūnai (nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste – tiek muitinės tarnybos pareigūnai – profesinių sąjungų renkamojo organo nariai, tiek šių įstaigų pareigūnai, nepriklausantys profesinėms sąjungoms), padarę tarnybinius nusižengimus, turi būti vertinami laikantis minėto konstitucinio principo. Pareigūno narystė profesinėje sąjungoje nesukuria ir negali sukurti jam jokių privilegijų, o Profesinių sąjungų įstatymo nuostatos dėl profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo skiriant tarnybinę nuobaudą yra tik papildoma garantija siekiant apsaugoti pareigūnus – profesinių sąjungų renkamojo organo narius nuo galimo neteisėto administracijos poveikio dėl pareigūnų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo muitinės tarnybos profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, kad atsakovui įstatymais nėra suteikta teisė neduoti sutikimo skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą, įvertinus siūlomos taikyti tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą kitais aspektais, o ne pareigūno narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje aspektu.

Pareiškėjo pateiktoje 2014 m. gruodžio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2642 (b. l. 6–16) nurodytos teisės aktų nuostatos, kurias, pareiškėjo teigimu, pažeidė muitinės inspektorius, kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo neteisėti veiksmai bei dėl kokių priežasčių pareiškėjas yra kaltas dėl padarytų nusižengimų ir atsiradusių pasekmių. Iš minėtos TP išvados teismas nustatė, kad tarnybinis patikrinimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas kilus įtarimams, kad muitinės inspektorius prašyme dėl važiavimo išlaidų kompensavimo nurodo neteisingą savo gyvenamosios vietos adresą. Muitinės inspektorius buvo nurodęs, kad gyvena Švenčionių rajone, nors turi savo vardu registruotą butą Vilniuje, automobilis registruotas Vilniuje, vaiką taip pat leidžia į darželį Vilniuje. Komisija, siekdama nustatyti muitinės inspektoriaus faktinę gyvenamąją vietą, atliko tarnybiniam patikrinimui reikšmingų aplinkybių nustatymą vietoje ir padarė išvadą, kad vieta Švenčionių rajone, kurioje muitinės inspektorius periodiškai lankydavosi, negali būti laikoma jo faktine gyvenamąja vieta. Atsižvelgiant į tai, kad kompensuotinos tik tos išlaidos, kurios patiriamos vykstant į tarnybos vietą iš savo faktinės gyvenamosios vietos, muitinės inspektoriui pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją, jam be pagrindo buvo išmokėta 2 412,33 Lt. Komisija TP išvadoje pasiūlė Muitinės departamento generaliniam direktoriui už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti muitinės inspektoriui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Įvertinęs TP išvados turinį, teismas konstatavo, kad pareiškėjas byloje įrodė, kad šiuo atveju tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su muitinės inspektoriaus naryste bei veikla profesinėje sąjungoje ir Tarptautinių ryšių komitete. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas byloje nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad muitinės inspektoriui siekiama skirti tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės ir veiklos profesinėje sąjungoje bei Tarptautinių ryšių komitete, todėl teismas nenustatė pagrindo išvadoms, kad Raštas Nr. 10/2014-12 yra pagrįstas ir motyvuotas.

Žemesnės instancijos teismas

Siekdamas nustatyti, ar ginčijamas Raštas Nr. 10/2014-12 iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, teismas atsižvelgė į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos minėtoje 2012 m. birželio 25 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, kad valstybės institucijos interesų esminis pažeidimas yra vertinamoji sąvoka, kuri kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos medžiagą bei faktinę situaciją. Vertinant valstybės institucijos, kaip darbdavio, interesų pažeidimo reikšmingumą, gali būti atsižvelgta į institucijos vykdomų funkcijų pobūdį, jų pareigūnų statuso ypatumus, darbdavio interesų pobūdį ir kt. Valstybės institucija, taikanti drausminę procedūrą, turi pagrįsti ne bet kokį, o esminį teisėtų interesų pažeidimą, t. y. aiškų ir rimtą atitinkamos valdžios institucijos įstatymais jai priskirtų uždavinių vykdymo sutrikdymą.

Teismas pažymėjo, kad statutiniams tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Priimant į muitinės tarnybą, keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, taip pat su tuo susiję priėmimo į vidaus tarnybą apribojimai, muitinės pareigūnas prisiekia Lietuvos Respublikai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad statutinių valstybės institucijų pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla inter alia šie jai būdingi bruožai: griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas, specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas). Statuto 35 straipsnio nuostatos įpareigoja muitinės pareigūno tiesioginį vadovą arba pareigūną į pareigas priėmusį asmenį, gavus informaciją apie pareigūno įtariamą padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t. y. imtis įstatyme numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną tarnybos pareigūnų tarnybinį nusižengimą.

Teismas konstatavo, kad atsakovo nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą taikyti pareigūnui drausminę nuobaudą, Muitinės departamento vadovui kliudo vykdyti savo funkcijas personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje, pažeidžia teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą pagal įstatymų leidėjo pavestus uždavinius (viešąjį interesą). Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad Raštas Nr. 10/2014-12 pažeidžia pareiškėjo interesus, nes kliudo Muitinės departamento vadovui užtikrinti nepriekaištingą įstaigos veiklą ir daro esminę žalą muitinės tarnybai, tuo pačiu pažeidžia viešąjį interesą – valstybės teisėtų interesų apsaugą.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas LMDPSS Raštą Nr. 10/2014-12 panaikino.

III.

Atsakovas Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 73–75) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

Atsiliepimas

Apeliaciniame skunde atsakovas pakartoja byloje taikytinas tesiės normas, kurias buvo nurodęs atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Atkreipia dėmesį į tai, kad PSĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas garantijų sąrašas nėra baigtinis, nes minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į renkamuosius profesinės sąjungos organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse. Vadovaujantis Statuto (16 str. 3 d.) suteikta teise sudaryti kolektyvinę sutartį ir PSĮ 21 straipsnio 5 punktu bei tam tikra diskrecijos teise susitarti dėl sutarties sąlygų, 2005 m. birželio 30 d. buvo pasirašyta Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos ir Vilniaus teritorinės muitinės kolektyvinės sutartis (toliau – ir Kolektyvinė sutartis), kurioje numatytos papildomos garantijos profesinės sąjungos renkamųjų valdymo organų nariams. Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojus Statuto pakeitimams, kurie numatė personalo funkcijų centralizavimą ir perėmimą iš muitinės įstaigų, Muitinės departamento ir muitinės įstaigų pareigūnus priima į pareigas, perkelia į kitas pareigas ir iš pareigų atleidžia, skiria tarnybines nuobaudas Muitinės departamento generalinis direktorius, todėl Kolektyvinės sutarties nuostatų privalu laikytis ir Muitinės departamentui (7 punktas). Muitinės departamentas, laikydamasis susitarimo dėl kolektyvinių sutarčių, sudarytų muitinės įstaigose, vykdymo po personalo funkcijų centralizavimo bei 2014 m. spalio 20 d. Nr. 11 B-1000 Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties 27.11. punkto nuostatos apie darbdavio pareigą informuoti profesinę sąjungą apie pradėtą tarnybinį patikrinimą jos nario atžvilgiu, 2014 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. (5.46)3B-12022 informavo LMDPSS apie jos nario G. L. atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą. Gavęs šią informaciją, informavo Muitinės departamentą (2014 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. 1P-598) apie dalyvavimą atliekamo tarnybinio patikrinimo procedūroje ir apie G. L. priklausymą renkamajam valdymo organui – Tarptautinių ryšių komitetui (2014 m. lapkričio 12 d. raštas Nr. 11/2015-8). Viena iš svarbiausių tarnybinės atsakomybės procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įpareigotos komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. LMDPSS įstatymo nėra įgaliotas spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, todėl veikė įgyvendindamas įstatymų jam suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius, teikti pasiūlymus institucijoms. Apeliantas paaiškina, kad pareikšdamas savo nuomonę apie tarnybinės nuobaudos skyrimą, LMDPSS vadovavosi ne tik Kolektyvine sutartimi, bet ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 33 punktu, suteikiančiu teisę pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, atsižvelgęs į tai, kad šiose Taisyklėse (26 punktas) numatyta, jog komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas, todėl, apelianto nuomone, dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sprendžia įstaigos vadovas vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga ir kita turima informacija. Susipažinus su TP išvada bei atsižvelgus į patikrinimo medžiagą ir susidariusią situaciją Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus G. L. šeimoje, pabendravus su šio pareigūno artimaisiais, LMDPSS 2014 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 1P-10/2014-12 Muitinės departamentui išsakė nuomonę dėl pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, bet nemotyvavo tuo savo atsisakymo. Muitinės departamentas, ginčydamas Raštą Nr. 10/2014-12 ir prašydamas jį panaikinti, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad šis raštas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Pareiškėjas aplinkybę, jog ginčijamas Raštas Nr. 10/2014-12 pažeidžia jo interesus, turi įrodyti individualiai, ši aplinkybė negali būti grindžiama vien įstatymo suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Apelianto nuomone, Muitinės departamentas savo prašyme teismui nepateikė įrodymų, jog Raštas Nr. 10/2014-12 pažeidė jo interesus ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu. Tokių įrodymų Muitinės departamentas nepateikė ir teismo posėdyje, taip pat jų nepareikalavo ir teismas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 79–81) atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką . 2014 m. spalio 20 d. sudarytos Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 27.3 punkte nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Atsakovas, neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą G. L., nenurodė nė vienos G. L. diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir, prieštaraudamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei sudarytai Kolektyvinei sutarčiai, vertino nuobaudos skyrimo procedūros ir pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydamas savo kompetenciją. Teismas skundžiamame sprendimas patvirtino, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą G. L. ketinama skirti dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Muitinės departamento nuomone, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja jo, darbdavio, teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės statutiniam pareigūnui, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, pagrįstumo bei teisėtumo.

Muitinės pareigūnai Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio prasme yra statutiniai valstybės tarnautojai. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje (toliau – muitinė) ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus.

Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis Įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Minėtos įstatymo normos 2 dalyje nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo straipsniai, kurie kaip išlyga taikomi statutiniams valstybės tarnautojams. Valstybės tarnybose įstatyme įtvirtinta valstybės tarnautojų teisė būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais (VTĮ 16 str. 1 d. 7 p.), tačiau šiuo įstatymu nėra nustatyta kokios garantijos valstybės tarnautojui – profesinės sąjungos nariui turi būti užtikrintos kai vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, sprendžia dėl tokio valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas.

Statutas nustato, kad Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas (Statuto 1 straipsnio 2 dalis), darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas (Statuto 1 straipsnio 3 dalis). Statuto 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Statute nėra normų, kurios reguliuotų muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijas dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Todėl remiantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi būti remiamasi ir Profesinių sąjungų įstatymu, kuriame nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindai, jų teises ir atsakomybė santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-364 redakcija) 21 straipsnio 2 dalis numatė, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, t. y. darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi bendrajame profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiame įstatyme įtvirtinta nuostata statutinėje valstybės tarnyboje įstatymu nustatyti profesinių sąjungų veiklos ypatumus.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute (bylai aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-455 redakcija) profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme įtvirtintos nuostatos, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Be to, Statuto 16 straipsnio 3 dalyje numatyta muitinės pareigūnų profesinių sąjungų teisė Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams (Statuto 16 straipsnio 3 dalis). Statuto 5 straipsnyje detaliai aptartos muitinėje veikiančių profesinių sąjungų teisės dalyvaujant Muitinės departamento statutinės komisijos, kuri vertina Muitinės departamento ir muitinės įstaigų pareigūnų tarnybinę veiklą ir teikia siūlymus dėl šių muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo, kvalifikacinių kategorijų suteikimo, pareiginės algos dydžio vienkartinių priedų jiems skyrimo, perkėlimo į aukštesnės arba žemesnės kategorijos pareigas ir atleidimo iš pareigų. Statuto 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Muitinės departamente ir (arba) muitinės įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas statutinės komisijos narys (iš numatytų penkių) turi būti profesinės sąjungos įgaliotas atstovas. Jeigu profesinė sąjunga (profesinės sąjungos) nepaskiria savo atstovo, profesinių sąjungų atstovas į statutinės komisijos narius neskiriamas. Be to, Statuto 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Muitinės departamento statutinės komisijos posėdžius gali stebėti muitinėje veikiančių profesinių sąjungų, jų susivienijimų įgalioti atstovai, kurie nėra Muitinės departamento statutinės komisijos nariai. Kitų profesinių sąjungų veiklos ypatumų, išskyrus nurodytus Statuto 5 straipsnyje ir 16 straipsnio 3 dalyje, Statutas nenumato.

Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas muitinės įstaigų profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinėms sąjungoms suteikė stebėtojo teises. Naudojimasis stebėtojo teisėmis Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies taikymo prasme muitinėje veikiančiai profesinei sąjungai turi sudaryti sąlygas ir prielaidas sprendžiant Muitinės departamento vadovo kreipimąsi išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skirti muitinės pareigūnui, išrinktam į veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, tarnybinę nuobaudą, priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą, neperžengiant stebėtojo teisių ribų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs (ABTĮ 13 str.1 d., 20 str.3 d.) ir toliau formuoja nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka/nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti Profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., LVAT 2004 m. balandžio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr.A3-170/2004, Administracinių teismų praktiką Nr.5, p.110-123; 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr.A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr.23, taip pat LVAT 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A520-2288/2012, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A552-535/2013, 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A143-153/2014, 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.)

Plėtodama suformuotą praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A662-368/2012 (Administracinė jurisprudencija, 2012, Nr.23), be kita ko, išaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje. Šioms aplinkybėms įvertinti reikia nustatyti: pirma, ar pareiškėjas įrodė, jog nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus ir, antra, ar atsakovas, priimdamas sprendimą nesutikti paskirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai ir savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nenaudojo aiškiai klaidingai.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ir nagrinėjamoje byloje nėra faktinio bei teisinio pagrindo kurti naują precedentą.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neperžengdamas ginčo ribų ir nerevizuodamas numatytos skirti muitinės pareigūnui tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimų, iš tarnybinio patikrinimo išvados, kurioje, be kita ko, nurodyta kokiu pagrindu buvo pradėtas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas, priėjo prie pagrįstų išvadų, kad byloje nėra duomenų, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas pareigūnui G. L. susijęs su jo naryste ar veikla profesinėje sąjungoje. Iš TP išvados matyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą tarnybiniu pranešimu inicijavo Muitinės departamento Personalo administravimo skyrius, kuriam Muitinės postų pareigūnų, pagal tarnybos pobūdį važinėjančių tarnybiniais tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu išlaidų, išskyrus taksi, kompensavimo taisyklių 3.2 punktu pavesta kontroliuoti kaip muitinės pareigūnai laikosi šių Taisyklių reikalavimų pateikdami duomenis dėl išlaidų kompensavimo. Personalo administravimo skyriaus pareigūnams atliekant minėtą kontrolę, įtarimų sukėlė neatitikimai duomenų tarp pareigūno teikiamose ataskaitose nurodomos gyvenamosios vietos, iš gyvenamosios vietos, nurodytos įregistruojant minėtą automobilį, kuriuo pareigūnas naudoja tarnyboje. Atsižvelgdamas į šiuos faktus, Personalo administravimo skyrius 2014 m. spalio 29 d. tarnybiniu pranešimu informavo Muitinės departamento vadovą. Šiuo pagrindu buvo pradėtas ir atliktas tarnybinis patikrinimas ir TP išvadoje konstatuoti minėtus įtarimus patvirtinę pažeidimai. Atsakovas, kaip matyti iš Rašto Nr. 10/2014-12, jame nepareiškė ir nepateikė duomenų, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas susijęs su pareigūno G. L. naryste ar veikla profesinėje sąjungoje.

Dėl apelianto minimos 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 pažymėtina, kad šios sutarties 27.3 punkte nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą darbuotojui – profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas. Spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Taigi Kolektyvinėje sutartyje yra aiškiai nurodyta pirmiau aptartas įstatymų normas ir teismų praktiką atitinkanti nuostata, kurios atsakovas šiuo atveju nesilaikė, nes Raštu Nr. 10/2014-12 pareiškė vertinimus esą TP išvada neobjektyvi, tendencinga, tyrimas atliktas paviršutiniškai, neišsamiai, atsižvelgiant į patikrinimo medžiagą ir pabendravus su pareigūno artimaisiais, pagrindo skirti nuobaudą nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios atsakovo atsisakyme išdėstytos aplinkybės dėl tarnybinio patikrinimo procedūrinių pažeidimų gali būti nurodomos pareigūnui nesutinkant su tarnybine nuobauda, jei ji paskiriama, ir skundžiant ją teismui. Iš Rašto Nr. 10/2014-12 turinio matyti, kad atsakovas savo diskreciją duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo šiuo atveju naudojo aiškiai klaidingai.

Nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, esą pareiškėjas byloje neįrodė, jog LMDPSS atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui G. L. tarnybinę nuobaudą, iš esmės pažeidžia darbdavio (Muitinės departamento interesus). Pareiškėjas, be kita ko atkreipdamas dėmesį ir į pirmiau minėtą Kolektyvinės sutarties 27.3 punktą, kurį pažeidė šią sutartį pasirašęs atsakovas, pirmosios instancijos teisme aiškiai išreiškė savo poziciją, kad nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą apriboja jo (darbdavio) teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus. Šių savo teiginių pagrindimui, priešingai nė teigia apeliantas, pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, t. y. TP išvadą, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka konstatuotas tarnybinis nusižengimas, suteikiantis pagrindą skiri tarnybinę nuobaudą, ir atsakovo Raštą Nr. 10/2014-12, kad atsakovas neteisėtai jam trukdo užbaigti įstatyme numatytą tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą.

Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Statuto 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo arba pareigūną į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą. Ši Statuto nuostata imperatyvi, įpareigojanti muitinės įstaigų kompetentingus vadovus gavus informaciją apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t.y. imtis įstatymu numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną muitinės pareigūno, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų, ar kitų aplinkybių, tarp jų narystės profesinėje sąjungoje, ar išrinkimo į muitinėje veikiančios profesinės sąjungos renkamuosius organus, galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Įstatymu numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė Muitinės departamento vadovui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti (Statuto 34 straipsnio 2 dalis), kad muitinės pareigūnai laikytųsi įstatymų reikalavimų ir statutinės tarnybos drausmės. Neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, trukdo Muitinės departamento vadovui užtikrinti jam įstatymų priskirtų personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkcijų vykdymą siekiant įstatyme nustatytų tikslų, pažeidžia šios institucijos teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą (viešąjį interesą).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė