Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Dovilės Jazdauskaitės ir Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „„(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 24S129343 teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad V. R. 2023 m. lapkričio 15 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ketindamas dirbti UAB „„(duomenys neskelbtini)“, ir 2023 m. lapkričio 27 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 760311440 pakeisti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams, galiojantį iki 2025 m. lapkričio 28 d.

Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, nustatęs, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nutraukta darbo sutartis su asmeniu, ginčijamu 2024 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 24S129343 panaikino V. R. 2023 m. lapkričio 27 d. leidimą laikinai gyventi Nr. 760311440. Atsakovas vertino, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gauna mažesnį darbo užmokestį, nei tarpininkavimo rašte UAB „„(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti (1428 Eur) (pareiškėjas 2023 m. gruodžio mėnesį gavo 790,95 Eur darbo užmokestį, kuris nesiekė MMA, 2024 m. sausio mėnesį darbo užmokestis išvis nemokėtas, o 2024 m. vasario mėnesį išmokėta 186,77 Eur išeitinė išmoka), todėl kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, atsakovas vertino, kad 2024 m. vasario 21 d. UAB „„(duomenys neskelbtini)“ su pareiškėju nutraukus darbo sutartį, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo pakeistas leidimas laikinai gyventi.

Ginčijamas atsakovo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. 24S129343, kuriuo pareiškėjui panaikintas 2023 m. lapkričio 27 d. leidimas laikinai gyventi Nr. 760311440, buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas). Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 6 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu. Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo 50 straipsnis nustato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Įstatymas nustato Migracijos departamentui imperatyvą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA (skundžiamo sprendimo priėmimo metu – 924 Eur, 2023 m. – 840 Eur).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis pareiškėjas nuo 2023 m. liepos 3 d. iki 2024 m. vasario 21 d. dirbo UAB „„(duomenys neskelbtini)“, ir šių duomenų pagrindu nustatyta, kad už 2023 m. gruodžio mėnesį pareiškėjas gavo 790,95 Eur darbo užmokestį, 2024 m. sausio mėnesį darbo užmokestis nebuvo mokamas, 2024 m. vasario mėnesį pareiškėjui išmokėta 186,77 Eur išeitinė išmoka. Darytina išvada, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu gavo ne tik mažesnį darbo užmokestį, nei nurodytas tarpininkavimo rašte, tačiau mažesnį ir už 1 MMA. Esant tokioms aplinkybėms Migracijos departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nors skunde pareiškėjas nurodo, jog nuo 2024 m. vasario 14 d. vykdo individualią veiklą ir iš šios veiklos gauna pajamų, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022, 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024). Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų formuojamoje praktikoje ne kartą paminėta, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes Įstatyme nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023).

Minėta, kad pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu inter alia (be kita ko) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu.

Pareiškėjas neginčija, jog 2024 m. vasario 21 d. jo darbo sutartis su UAB „„(duomenys neskelbtini)“ nutraukta. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju 2024 m. vasario 21 d. darbdaviui UAB „„(duomenys neskelbtini)“ nutraukus darbo sutartį su pareiškėju, atsirado teisėtas imperatyvaus pobūdžio įstatyminis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą dėl galimai neteisėto darbo sutarties nutraukimo, teismui nepateikta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, todėl egzistavo pagrindai panaikinti leidimą laikinai gyventi, numatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, ir Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 bei 6 punktais, turėjo pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nenustačius jokių ginčijamo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 24S129343 neteisėtumo pagrindų, prašymas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą leisti pakeisti darbdavį. Atkreiptinas dėmesys, kad iš naujo galėtų būti nagrinėjamas tik pareiškėjo ankstesnis prašymas, t. y. 2023 m. lapkričio 15 d. prašymas leisti pakeisti darbdavį į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas nesukeltų pareiškėjo siekiamų teisinių pasekmių.

Pažymėtina, jog pareiškėjas nurodo 2024 m. vasario 21 d. yra pateikęs naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu UAB „„(duomenys neskelbtini)“. Tačiau aplinkybė, kad minėtas prašymas šiai dienai dar nėra išspręstas ir pareiškėjas siekia likti Lietuvoje iki atsakovo sprendimo dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, nedaro Migracijos departamento 2024 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 24S129343 neteisėtu ar nepagrįstu. Byloje nėra duomenų, jog skundą padavusio asmens atžvilgiu viešojo administravimo subjektas atsisakė atlikti prašomus veiksmus, t. y. priėmė sprendimą neleisti pakeisti darbdavio į UAB „„(duomenys neskelbtini)“. Tačiau net ir tuo atveju, jei toks sprendimas būtų priimtas, pareiškėjas turėtų teisę jį skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.