Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarties nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje civilinėje byloje pagal išieškotojo (pareiškėjo) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos prašymą, suinteresuotieji asmenys – skolininkė I. Š., V. B., antstolis Darius Jonaitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Priimdamas nutartį, teismas vadovavosi pareiškėjo pateikta medžiaga ir antstolio surinktais duomenimis. Tačiau suinteresuotas asmuo ir skolininkė nuo 2014 m. liepos 29 d. nebegyvena kartu ir neveda bendro ūkio, sutuoktinių santykiai yra įtempti, jie tarpusavyje nebendrauja. Skolininkė nuo suinteresuoto asmens slėpė informaciją apie jos turimas skolas ir vykdomus išieškojimus, todėl suinteresuotas asmuo apie skolininkės skolas nieko nežinojo, o apie jų išieškojimą sužinojo tik iš gautos teismo nutarties.

8. Apeliantas pažymi, kad nuo 2018-02-06 iki 2018-05-18 jis dirbo UAB „Sanara“, tačiau šiuo metu tik gauna valstybinę pareigūno pensiją, iš kurios dengia būsto kreditą. 2016-01-21 suintersuotas asmuo patyrė ūminį tansmuralinį priekinės miokarto sienelės infarktą. Skolininkei priklauso automobilis Mersedes-Benz A160. Šiuo metu yra ruošiami dokumentai dėl santuokos nutraukimo.

9. Apeliantas akcentuoja, kad pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį, nustatydamas skolininko dalį, teismas kartu nustato ir naudojimosi ja tvarką, tačiau esant šalių santuokoje įgyto nekilnojamojo ir nekilnojamojo turto, teismas nenustatė jokios turto naudojimosi tvarkos, bet leido nukreipti išieškojimą į suinteresuoto asmens gaunamas pajamas. Nagrinėjamu atveju teismas padalino ne konkretų areštuotą turtą, kaip to reikalauja CPK 667 straipsnis, o visas esančias ir ateityje įmanomas suinteresuoto asmens pajamas, šiuo atveju - pensiją, kuri yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Pagal CPK 3.89 str. 1 d. 1-7 punktus sutuoktinis gali turėti turto ir asmenine nuosavybe.

10. Apeliantas laiko, kad teismas pažeidė pareigą būti aktyviu šeimos bylose, nepagrįstai nesivadovavo suformuota teismų praktika, pareiškimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, remdamasis formaliais pareiškėjo nurodytais pagrindais priėmė nepagrįstą nutartį. Suinteresuotam asmeniui buvo užkirstas kelias apginti savo turtines teises, esant kitam turtui, iš kurio galimas išieškojimas, nepagrįstai leistas skolininkės skolų išieškojimas iš suinteresuoto asmens pajamų, kas neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų.

12. Atkreipia dėmesį į tai, kad pats suinteresuotas asmuo nurodo tą patį gyvenamosios vietos adresą kaip ir jo sutuoktinės. Transporto priemonė Mercedes-Benz yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi yra įgyta 2017-10-14, o santuoka sudaryta 2008-08-08, taigi antstolis laikosi išieškojimo eiliškumo, iš pradžių nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas. Teismas pagrįstai nustatė ½ dalį į suinteresuoto asmens pinigines lėšas, kadangi, skolininkui pakeitus darbovietę, išieškotojas vėl būtų priverstas kreiptis į teismą. Be to, V. B. gaunama pensija yra bendras sutuoktinių turtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, apelianto V. B. atskirojo skundo ir antstolio atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad suinteresuoto asmens V. B. atskirasis skundas iš esmės sudaro pakankamą pagrindą apskųstą teismo nutartį panaikinti.

15. Byloje nustatyta, jog antstolis Darius Jonaitis iš skolininkės I. Š. vykdo išieškojimą pagal 2017-12-20 Trakų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-289-239/2017 dėl automobilio konfiskavimo vykdomojoje byloje Nr. 0117/17/02328/1; pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-12-07 sprendimą Nr. (23.31-08)483-111175 dėl 450 EUR skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0117/17/02227/1 ir pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018-01-03 sprendimą Nr. (23.31-08)483-784 dėl 70 EUR skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0117/17/00054/1.

16. Nagrinėjamu atveju antstolis Darius Jonaitis 2018-07-16 priėmė patvarkymą Nr. S-18-117-13603 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Išieškotojas (pareiškėjas) Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, nepraleisdamas nustatyto termino, kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, kuris prašymą tenkino ir nustatė skolininkės I. Š. turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su V. B.. Suinteresuotas asmuo (skolininkės sutuoktinis) V. B. dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepranešė suinteresuotam asmeniui apie civilinės bylos nagrinėjimą ir taip užkirto kelią teikti paaiškinimus nagrinėjamu klausimu, nes apie sutuoktinės skolas jis sužinojo tik iš teismo nutarties, apie vykdymo procesą jam žinoma nebuvo. Be to, apeliantas laiko, teismas nepagrįstai nustatė ½ skolininkės dalį į visas suinteresuoto asmens pajamas, o antstolis nesiėmė visų įmanomų priemonių išieškoti iš skolininkės asmeninio turto, pavyzdžiui, transporto priemonės.

17. Bylos duomenys tvirtina, kad išieškotojo prašymas dėl turto dalies nustatymo konkrečiu atveju buvo išnagrinėtas pagal CPK 593 straipsnio 3 dalį rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims. Taigi CPK 593 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareiškimai klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.

18. Nepaisant to, kad pagal CPK 593 straipsnio 3 dalį klausimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, šis reglamentavimas neatleidžia teismo nuo pareigos tinkamai informuoti apie posėdį, vykstantį rašytinio proceso tvarka, t. y. pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka.

19. Šiuo atveju klausimas dėl skolininkės I. Š. turto dalies bendrojoje nuosavybėje su suinteresuotu asmeniu nustatymo buvo nagrinėjamas iš esmės, tačiau pranešimas apie teismo posėdžio datą ir laiką specialiame interneto tinklalapyje skelbtas nebuvo, šalims pranešimas dėl teismo posėdžio taip pat nebuvo išsiųstas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), todėl pagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo netinkamai pranešęs apie jos nagrinėjimą.

20. Aplinkybė, kad, kaip teigia antstolis, suinteresuotas asmuo žinojo apie vykdymo procesą, nes dalis antstolio patvarkymų jam buvo įteikti, šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi apie teismo posėdį rašytinio proceso tvarka nebuvo paskelbta įstatymo nustatyta tvarka, kas, tikėtina užkirto kelią suinteresuotam asmeniui teikti atsikirtimus į prašymą, teikti savo argumentus ir samprotavimus bei juos pagrindžiančius įrodymus. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad byla buvo išnagrinėta iš esmės tinkamai (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

21. Pažymėtina ir tai, kad iš vykdomosios bylos Nr. 0117/17/02227/1 medžiagos matyti, jog dalis patvarkymų buvo siųsta suintersuoto asmens V. B. darbovietės UAB „Sanara“ adresu, kurie nebuvo įteikti (apeliantas tvirtina šioje įmonėje nedirbantis). Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad patvarkymai apskritai būtų buvę siųsti suinteresuotam asmeniui (tik skolininkei), taip pat nėra duomenų, kad suinteresuotam asmeniui būtų buvę siųsti patvarkymai adresu (duomenys neskelbtini), nors iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis turėjo duomenis, jog skolininkei ir suinteresuotam asmeniui priklauso nekilnojamasis turtas minėtu adresu. Taigi, nors antstolis nurodo, kad patvarkymai 2018-05-08 (reg. Nr. RN490426532LT) bei 2018-06-09 (reg. Nr. RN408136827LT) buvo įteikti suinteresuotam asmeniui asmeniškai, tačiau post.lt duomenimis nustatyta, kad šios registruotos pašto siuntos buvo siųstos adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad siunta būtų įteikta asmeniškai V. B., nėra. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė ir suinteresuotas asmuo turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi (apeliantas tvirtina, kad jie kartu nebegyvena, siekia nutraukti santuoką), nėra pakankamo pagrindo teigti, kad antstolio patvarkymai apskritai suinteresuotam asmeniui V. B. buvo įteikti ir jis žinojo apie užvestą vykdomąją bylą.

22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad antstolis 2018-06-04 surašė patvarkymą Nr. S-18-117-10806 dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu sudarymo, tačiau teismui pateiktoje vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad šis patvarkymas būtų išsiųstas skolininkei ir suinteresuotam asmeniui. Taigi nėra pagrindo teigti, kad CPK 667 straipsnio nuostatos taip pat buvo taikytos tinkamai.

23. Be to, nagrinėjamu atveju buvo aprašytas ir areštuotas konkretus suinteresuoto asmens turtas – ½ dalis darbo užmokesčio, esantis UAB „Sanara“ (vertė – 166 EUR) ir pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą nustatyti I. Š. nuosavybės teisę į ½ dalį sutuoktinio V. B. gaunamų darbinių pajamų, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į turto arešto aktą bei pareiškėjo prašymą ir nustatė, kad I. Š. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio V. B. pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.

24. Apeliantas V. B. iš esmės neginčija aplinkybės, jog santuokoje įgytos lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau nurodo, kad šiuo metu jis turi sveikatos problemų, nedirba, vienas moka būsto, kurį pirko kartu su sutuoktine, kreditą. Taigi teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, kas šiuo atveju netgi nebuvo aiškinamasi, nes apeliantui nebuvo žinoma apie klausimo nagrinėjimą ir nurodytos atskirajame skunde aplinkybės pirmosios instancijos teismui netgi nebuvo žinomos.

25. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, besąlygiškai tenkindamas pareiškėjo prašymą, nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, netinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.