Kauno apylinkės teismo nutarimas, II-170-1023/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2024-03-20
Bylos Nr.: II-170-1023/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00824-2023-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Vaida Baumilė
Pareiškėjas: M. P.
Advokatai: Raimonda Lazauskienė

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-170-1023/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00824-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 16.9.1.; 21.9.9; 21.10.4.

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTAR IMAS2024 m. kovo 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, Aistei Jakimavičiūtei,dalyvaujant pareiškėjui M. P., jo atstovei advokatei Raimondai Lazauskienei,institucijos atstovei Rūtai Butkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo: 1) 2022 m. kovo 25 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektorius V. L. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamą pareiškėją M. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną M. P. atžvilgiu nutraukti; 2) priteisti iš skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos pareiškėjo M. P. naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pateiktas skundas grindžiamas tuo, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama įmonės vadovo M. P., pateikė administracinėje byloje išsamius paaiškinimus bei įrodymus neginčytinai paneigiančius M. P. kaltę, įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, tačiau Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir - VDI arba Institucija) priimdama skundžiamą sprendimą šių įrodymų nevertino, netyrė, dėl jų nieko nepasisakė, kas pareiškėjo įsitikinimu ir sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą jo atžvilgiu. Institucija pareigą operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes pažeidė, nes išnagrinėjo tik pareiškėją kaltinančius duomenis, visiškai nevertindama byloje esančių pareiškėją teisinančių duomenų, kas ir lėmė neteisėto ir nepagristo sprendimo priėmimą. Be kita ko, Institucija nevykdė pareigų imtis visų Įmanomų priemonių, kad būtų atskleista administracinio teisės pažeidimo sudėtis, nes savo iniciatyva nerinko visų bylai reikšmingų duomenų, kas pareiškėjo įsitikinimu, vėlgi sąlygojo nepagristos išvados darymą, jog pareiškėjas įvykdė jam inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą. M. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn kaip asmuo atlikęs darbdavį MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančio asmens funkcijas, tačiau iš administracinės bylos medžiagos taip ir lieka neaišku, kaip konkrečiai bendrovė MB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijusi su P. Ž. ir G. S. atliktais statybos darbais Prancūzijos valstybėje esančiuose statybos objektuose. Pabrėžiame, jog byloje nėra gauta jokių duomenų, kad įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atlikus statybos rangos darbus statybos objektuose, adresu (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini), Prancūzija; (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini), Prancūzija; (duomenys neskelbtini), Prancūzija. Byloje nėra jokiu duomenų, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai būtų gavusi pajamas iš užsienio valstybių. Byloje taipogi nėra duomenų, kad G. S. ar P. Ž. būtų atlikę darbo funkcijas MB (duomenys neskelbtini) naudai Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtent bendrovė MB „(duomenys neskelbtini)“ būtų suteikusi tariamai bendrijos įdarbintiems asmenims bendrijai priklausančius darbo įrankius ar kad faktiškai jiems darbo užmokestis būtų mokamas iš bendrijos lėšų. Atitinkamai iš administracinėje byloje gautų duomenų apskritai nėra aišku, kuom bendrovė MB „(duomenys neskelbtini)“ yra siejama su G. S. ir P. Ž. atliktais statybos darbais statybos objektuose Prancūzijoje. Pabrėžiame, jog net byloje apklausti liudytojai nenurodė savo darbdaviu bendrovės MB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad M. P. ginčo laikotarpiu buvo įsteigęs Lietuvos Respublikoje bendrovę MB „(duomenys neskelbtini)“ niekaip neįrodo fakto, jog M. P. samdė P. Ž. ir G. S. dirbti bendrovės naudai. Pabrėžiame, jog M. P. pateikė Institucijai išsamius paaiškinimus bei įrodymus, jog faktiškai jis buvo P. Ž. ir G. S. bei kitų byloje apklaustu liudytojų bendradarbis, o ne darbdavys, tačiau Institucija šios pareiškėjo pozicijos nevertino, dėl jų nieko nepasisakė, nors pareiškėjas šią poziciją ir pagrindė objektyviais įrodymais. M. P. pateikė administracinėje byloje įrodymus, jog laikotarpiu, kuomet jis tariamai nelegaliai įdarbino P. Ž. ir G. S., jis pats asmeniškai, kaip fizinis asmuo, buvo įdarbintas bendrovėje (duomenys neskelbtini), kuri buvo pasiuntusi pareiškėją dirbti į statybos objektą (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini), Prancūzija, t. y., į tą patį statybos objektą, kur nurodė dirbę P. Ž. ir G. S.. Tikslu pagrįsti, jog pats M. P. nurodytame statybos objekte Prancūzijoje dirbo darbo teisinių santykių pagrindais bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai M. P. pateikė byloje jam ginčo laikotarpiu bendrovės (duomenys neskelbtini) išduotus algalapius. Papildomai M. P. pateikė Institucijai ir savo deklaraciją Didžiosios Britanijos mokesčių inspekcijai apie gautas pajamas už darbą bendrovėje (duomenys neskelbtini), tačiau Institucija šių duomenų nevertino, dėl jų nepasisakė, nors šie duomenys ir įrodo, jog byloje nurodytame statybos objekte Prancūzijoje M. P. veikė atstovaudamas ne savo įsteigtos bendrovės MB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, o bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai. Pareiškėjas pateikė išsamius paaiškinimus dėl to, kaip G. S. ir P. Ž. sužinojo apie galimybę jiems patiems įsidarbinti bendrovėje (duomenys neskelbtini). M. P. šioje bendrovėje pradėjo statybininku dirbti nuo 2019 m. pradžios, užsirekomendavo kaip itin darbštus darbuotojas, dėl ko bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas G. D. tikėdamasi, jog ir kiti lietuviai yra tokie darbštūs darbuotojai, 2019 m. lapkritį paprašė M. P. įdėti skelbimą lietuvių kalba lietuviškuose darbo paieškos portaluose, jog minėta bendrovė siūlo darbą asmenims norintiems dirbti statybininkais Prancūzijos regione. Į skelbimą atsiliepė P. Ž. ir G. S.. Bendrovė (duomenys neskelbtini) sutiko įdarbinti šiuo asmenis lygiai tokiomis pačiomis darbo sąlygomis kaip ir M. P., t.y. kaip statybininkus. Iš pradžių visi turėjo dirbti Prancūzijoje esančiuose objektuose, o vėliau komanda turėjo pradėti dirbti Didžiosios Britanijos teritorijoje. Kadangi samdė Didžiosios Britanijos bendrovė P. Ž. ir G. S. buvo reikalinga susitvarkyti dokumentus, kurie įteisintų darbą šios valstybės teritorijoje, t.y. atsidaryti banko sąskaitą, gauti gyvenamąją vietą ir kt. Kaip nurodė pareiškėjas Institucijai, jam yra tiksliai žinoma, kad P. Ž. pavyko susitvarkyti visus dokumentus ir pastarasis kaip ir M. P. buvo įdarbintas bendrovėje (duomenys neskelbtini). Būtent minėta bendrovė pasiuntė P. Ž. ir M. P. dirbti į statybos objektą: (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini), Prancūzija. Pareiškėjas patvirtina, jog jis pats asmeniškai administracinio nusižengimo protokole nurodytame statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini), Prancūzija, nedirbo. Taip pat priešingai nei nurodoma administracinio nusižengimo protokole, šie statybos objektai bendrovei MB „(duomenys neskelbtini)“ ar pačiam pareiškėjui niekada nepriklausė. Kaip nurodė pareiškėjas kartu su savo paaiškinimais, jo įsitikinimu, šie statybos objektai priklausė bendrovei (duomenys neskelbtini) arba E. T. T., kuris faktiškai vadovavo statybos darbams Prancūzijoje esančiam objekte: (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini). Prancūzija. Tikslu pagristi, jog faktiškai aptariame statybos objekte P. Ž. dirbo bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai, pareiškėjas Institucijai pateikėjo išsaugotus P. Ž. algalapius 2019 m. lapkričio - 2020 m. sausio mėn., kurie patvirtino, jog P. Z. Prancūzijoje esančiame objekte dirbo būtent bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai. Pabrėžiame, jog pareiškėjas reikalavo Instituciją kreiptis į Didžiosios Britanijos mokesčių inspekciją, taip pat kreiptis i bendrovę (duomenys neskelbtini) tikslu nustatyti tikslius duomenis, kokį konkretų laiko tarpą P. Z. buvo įdarbintas bendrovėje (duomenys neskelbtini), kokį darbo užmokestį gavo ir ar kokias konkrečias pareigas bendrovėje atliko, tačiau Institucija jokių aktyvių veiksmų nesiėmė. Vieninteliai veiksmai, kurių ėmėsi Institucija susipažinus su pareiškėjo pateiktais bendrovės (duomenys neskelbtini) P. Ž. išduotais algalapiais - Institucija pateiktų algalapių laikotarpiu sumažino P. Ž. nelegalaus įdarbinimo laikotarpį. Nelegalaus darbo tyrimo akte buvo nurodoma, jog P. Z. bendrovėje MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nelegaliai įdarbintas laikotarpiu nuo 2019-10-26 d. iki 2020-03-30 d., tačiau administracinio nusižengimo protokole jau nurodoma, kad vis tik nelegalaus darbo laikotarpis buvo tik 2 mėn., t.y. laikotarpiu nuo 2020-02-01 iki 2020-03-30. Taigi, remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, Institucija pripažino, jog laikotarpiu 2019 m. lapkričio - 2020 m. sausio mėn. P. Ž. Prancūzijoje esančiame statybos objekte dirbo būtent (duomenys neskelbtini) naudai, tačiau 2020 m. vasario - kovo mėn. P. Ž. pasak Institucijos jau darbui tame pačiame statybos objekte buvo nelegaliai įdarbintas dirbti bendrovėje MB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas patvirtina, kad 2020 m. kovo mėn. P. Ž. apskritai nebedirbo Prancūzijoje. Į Lietuvos Respubliką jis grįžo (duomenys neskelbtini) su Wizzair avialinijomis. Likę darbuotojai (įskaitant pareiškėją) liko Prancūzijoje, nes uždarius oro erdvę dėl COVID-19 pandemijos buvo priversti karantinuotis Prancūzijoje. Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą visiškai netyrė ir pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su G. S. įdarbinimu dirbti statybininku Prancūzijoje esančiuose objektuose. Institucija remiantis pareiškėjo paaiškinimais tik ištaisė aiškiai nepagristą Nelegalaus darbo tyrimo akte padarytą išvadą, jog G. S. bendrovės MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas nuo 2019-11-11, nes tuo metu bendrove MB „(duomenys neskelbtini)“ net neegzistavo. Kaip nurodė M. P. kartu su bendrovės MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais paaiškinimais, jam nėra žinoma, ar šis asmuo buvo įdarbintas bendrovėje (duomenys neskelbtini), ar rangos teisinių santykių pagrindais dirbo pas E. T.. Tikslu pagristi teiginius, jog G. S. niekada nedirbo bendrovės MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir kad pats G. S. bendrovės MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ar M. P. nelaikė savo darbdaviu, pareiškėjas pateikė institucijai G. S. M. P. siųstus elektroninius laiškus, kuriuose G. S. pats patvirtina, jog nuo 2019-11-11 jis pradėjo dirbti pas darbdavį E. T., kad būtent šį asmenį kaip darbdavį reikalavo sudalyti darbo sutartį pagal prancūzišką kontraktą, nes angliška Įmonė (duomenys neskelbtini), kuri pirminiame etape turėjo įdarbinti G. S., pastarajam pasirodė abejotinos reputacijos. Šis susirašinėjimas aiškiai patvirtina ir tai, jog M. P. atliko tik tarpininko vaidmenį vertėjaujant taip E. T., bendrovės (duomenys neskelbtini), nes kaip tvirtina pats G. S. elektroniniame laiške, jis nemokėjo angių kalbos. Papildomai pareiškėjas Institucijai pateikė ir G. S. M. P. siųstas trumpąsias žinutes, kurios taip pat patvirtina, jog G. S. vykdė ne M. P. nurodymus, o E. T. nurodymus. Tačiau vėlgi skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija šių pareiškėjų pateiktų įrodymų nevertino, dėl jų nieko nepasisakė, nors šie įrodymai neginčytinai paneigia, jog M. P. G. S. niekada nesamdė. M. P. pateikė išsamius paaiškinimus ir dėl to, kodėl byloje apklausti liudytojai būtent M. P. įvardino kaip asmenį organizavusį statybos darbus, mokėjusį už darbo priemones ir kt. Kaip nurodė pareiškėjas, jam kaip ilgiausiai dirbančiam darbuotojui, buvo patikėta banko kortelė (priklausiusi bendrovei (duomenys neskelbtini) arba E. T. - duomenys kam konkrečiai priklausė ši banko kortelė pareiškėjui nėra žinoma), iš kurios M. P. nupirkdavo reikalingas statybines priemones, trūkstamus darbo įrankius, apsaugines priemones. Rūbais visi darbuotojai turėjo pasirūpinti patys. Vienas iš M. P. darbų buvo pristatyti į objektą statybines medžiagas, dirbti staliaus darbus, dėti plyteles ir dirbti su akmenimis, kur M. P. turi itin didelę darbo patirtį. Papildomai M. P. dirbdavo įvairius santechnikos, elektros, sodo darbus. Darbo laikas būdavo po 10 val. per dieną su dviem apmokamomis 15 min. pertraukomis, apmokėjimas valandinis - kas norėjo, galėjo dirbti savaitgaliais ir ilgiau. Vėliau darbuotojai gaudavo 3 mėn. neapmokamų atostogų, per Šv. Velykas, rugpjūčio mėn. ir gruodžio mėn. M. P. kaip ir kitiems darbuotojams toks grafikas tiko, nes galėjo daug laiko praleisti su šeimomis, grįžus į Lietuvos Respubliką visi galėjo užsiimti savo asmenine veikla, dėl ko papildomai M. P. sprendė įsteigti bendrovę MB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. įmonę, kuri vykdytų veiklą Lietuvoje, kurioje įdarbino ir R. C. bei I. C., kurie laisvu laiku nuo darbo Prancūzijos statybos objektuose, turėjo padėti M. P. vystyti MB „(duomenys neskelbtini)“ verslą. M. P. nėra žinoma, kodėl visi įvardina jį kaip darbų vadovą, tačiau tokį įspūdi darbuotojai galėjo susidaryti dėl to, kad M. P. buvo vienas pirmųjų darbuotojų pradėjusių dirbti bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir E. T. priklausančiuose statybos projekte. M. P. pasitikėjo tiek E. T., tiek (duomenys neskelbtini) vadovas G. D.. Be kita ko, priešingai nei kiti darbuotojai, M. P. puikiai mokėjo anglų kalbą, dėl ko jam teko tarpininkauti verčiant darbdavio nurodymus kitiems darbuotojams, jis turėjo didesnę kvalifikaciją nei kiti darbuotojai, tad dažnai jam tekdavo paaiškinti kitiems darbuotojams kaip geriau atlikti statybos darbus. M. P. patvirtina, jog jis pats asmeniškai darbo užmokestį gaudavo į savo banko sąskaitą. Kas savaitę visi darbuotojai, įskaitant M. P., gaudavo po 100 Eur grynaisiais pinigais, kad turėtų iš ko pragyventi, o vėliau šios lėšos būdavo išskaičiuojamos iš darbuotojų darbo užmokesčio. Grynuosius pinigus kiekvienam po 100 Eur paduodavo E. T.. Kartais šiuos pinigus jis tiesiog palikdavo namuose, dėl ko vėliau M. P. šias lėšas išdalindavo darbuotojams. Vėlgi M. P. nėra žinoma, ar po 100 Eur grynaisiais pinigais jiems mokėdavo E. T. ar (duomenys neskelbtini), tačiau šios lėšos tikrai priklausė ne M. P.. M. P. patvirtina ir tai, jog jis apart darbo užmokesčio jokio papildomo atlygio iš E. T. ar (duomenys neskelbtini) nėra gavęs. Darbo nurodymus jis gaudavo iš (duomenys neskelbtini) vadovo G. D. arba T. E.. Statybos projektus (brėžinius, dizainus) jie aptardavo M. P. nedalyvaujant. Specialias medžiagas reikalingas darbams taip pat užsakydavo E. T. ar (duomenys neskelbtini). Automobilis taip pat buvo išduotas arba E. T. arba bendrovės (duomenys neskelbtini). Į šias aplinkybes kam konkrečiai priklausė M. P. duota banko kortelė, automobilis, statybinės medžiagos, įrankiai ir kt. M. P. nesigilino, nes jis buvo eilinis darbuotojas kaip ir P. Ž. ir G. S.. VDI pateiktuose darbo grafikuose M. P. taip pat buvo įrašytas kaip eilinis darbuotojas turintis darbo grafiką, kas vėlgi patvirtina, jog M. P. faktiniu P. Ž. ir G. S. darbdaviu niekada nebuvo. Pabrėžtina ir tai, kad M. P. atžvilgiu jokių skundų dėl tariamo nelegalaus darbo nėra padavę ir kiti darbuotojai apklausti VDI byloje kaip liudytojai, dėl ko pareiškėjas reikalavo Instituciją papildomai apklausti šiuos asmenis konkrečiai užklausiant, ar jie turėjo darbo kontraktus su (duomenys neskelbtini) ar E. T., ar yra gavę iš šių asmenų pavedimus į savo banko sąskaitas, ar M. P. jiems perduodavo pinigines lėšas iš savo asmeninių lėšų, ar (duomenys neskelbtini) ir E. T. nurodymu ir kt., tačiau toks pareiškėjo prašymas Institucijos nebuvo tenkintas ir liudytojai byloje papildomai nebuvo apklausti, nors pareiškėjas pateikė byloje įrodymus (bendrovės (duomenys neskelbtini) išduotus algalapius), kurie patvirtino, jog šioje bendrovėje buvo įdarbinti taip pat liudytojais apklausti D. J. ir U. J.. Institucija taip pat nesiėmė absoliučiai jokių priemonių, kad išsiaiškintų E. T. vaidmenį, nors tiek byloje apklausti liudytojai, tiek pats G. S. aiškiai Institucijai įvardino, jog tiesiogiai nurodymus gaudavo ne tik iš M. P., bet ir iš E. T.. Institucija taip pat nesiėmė išsiaiškinti, kokį vaidmenį vykdė bendrovė (duomenys neskelbtini), nors byloje ir yra pateikti duomenys, jog mažiausiai keturi darbuotojai - M. P., P. Ž., U. J., D. J., buvo pasamdyti būtent šios bendrovės, kad atliktų statybos darbus statybos objekte Prancūzijoje, adresu (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini), Prancūzija. Pažymime, jog Institucijai kategoriškai atsisakant tirti faktines pareiškėjui inkriminuojamo administracinio nusižengimo aplinkybes, pareiškėjas pats asmeniškai susirado E. T., kad pastarasis pateiktų byloje savo liudijimus bei konkrečiai nurodytų, kas samdė darbuotojus darbui statybos objektuose Prancūzijoje. Teikiami E. T. liudijimus, jog pareiškėjas statybos objektuose Prancūzijoje niekada nebuvo atsakingas už darbuotojų įdarbinimą ar atleidimą, su kitais statybos objektuose dirbusiais darbuotojais pareiškėjas bendravo E. T. pavedimu atlikdamas tik vertėjavimo paslaugas, pareiškėjas nebuvo atsakingas už darbuotojų samdymą, nes už žmogiškųjų išteklių suteikimą statybvietėje buvo atsakinga bendrovė (duomenys neskelbtini). Atitinkamai bendrovė atsakinga už P. Ž. ir G. S. įdarbinimą yra bendrovė (duomenys neskelbtini), o ne pareiškėjas ar jo bendrovė MB „(duomenys neskelbtini)“, nes būtent (duomenys neskelbtini) bendrovė gavo pajamas iš rangovo S. E. už žmogiškųjų išteklių tiekimą statybos objektuose Prancūzijoje. Kaip nurodė M. P. dar kartu su savo pirminiais paaiškinimais, jo įsitikinimu P. Ž. ir G. S. būdami nesąžiningi tyčia teikia Institucijai melagingus paaiškinimus, nes siekia asmeninės turtinės naudos. Pareiškėjas patvirtina, kad jo santykiai su P. Ž. ir G. S. tapo itin konfliktiškais po to, kai G. S. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Pareiškėjas pabrėžia, jog G. S. pastoviai į jį kreipdavosi kaip į paštininką, kad jis perduotų informaciją E. T., nes po nelaimingo atsitikimo darbe tikėjosi iš E. T. gauti dideles pinigines lėšas. Pareiškėjas patvirtina, kad pats E. T. buvo sutikęs padengti G. S. gydymosi išlaidas, tačiau G. S. taip ir nepateikė jokių įrodymų, kad jis tokias išlaidas būtų patyręs. Pabrėžiame ir tai, jog pareiškėjas ne kartą norėjo ir buvo atsisakęs teikti tarpininko (paštininko) vaidmenį tarp E. T., bendrovės (duomenys neskelbtini), P. Ž. ir G. S., nes M. P. tebuvo eilinis darbuotojas, tačiau M. P. iš P. Ž. buvo susilaukęs net grasinimų susidorojimu, jei jis jiems nepadėsiąs, dėl ko būdamas įbaugintu M. P. nematė kitos išeities kaip tik pastariesiems padėti ir tarpininkauti raginant darbdavį sumokėti jų reikalaujamas lėšas. Minėtina, jog P. Ž. pareiškėjui siųstas grasinančio pobūdžio žinutes pareiškėjas buvo pateikęs ir Institucijai, tačiau eilinį kartą šie įrodymai nebuvo įvertinti, nors vėlgi įrodo, kad P. Z. su G. S. veikia išvien tikslu nepagrįstai apkaltinti pareiškėją nelegaliu įdarbinimu, nors jiems yra puikiai žinoma, jog pareiškėjas niekada jų nesamdė ir jų darbdaviu nebuvo. Institucija skundžiamame nutarime nurodo, kad pareiškėjo kaltę padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodo liudininkų D. J., U. J., P. Ž. paaiškinimai, tačiau R. V. apskritai nedavė jokių pareiškėją kaltinančių paaiškinimų, o visi kiti liudytojai aktualiu ginčo laikotarpiu faktiškai dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Vėlgi atkreipiame teismo dėmesį, jog šiems liudytojams tiesiogiai taip ir nebuvo užduotas klausimas, kas buvo jų tiesioginiu darbdaviu, t.y. ar bendrovė MB „(duomenys neskelbtini)“, ar bendrovė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neabejoja ir tuo, jog paminėti liudytojai lygiai taip pat kaip ir pareiškėjas Didžiosios Britanijos mokesčių inspekcijoje deklaravo iš bendrovės (duomenys neskelbtini) gautas pajamas, tačiau Institucija prieš priimdama skundžiamą sprendimą šių duomenų iš Didžiosios Britanijos mokesčių inspekcijos neišsireikalavo. Institucija taip pat neužklausė bendrovės (duomenys neskelbtini), kokius konkrečius darbuotojus ir kokiose pareigose ji buvo įdarbinus ginčo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju nutarimą priėmusi institucija ne tik visiškai netyrė veikos aplinkybių, bet dar ir neįvertino pareiškėjo eilės į bylą pateiktų įrodymų, kurie paneigia jo kaltę. Be kita ko, Institucija visiškai nevertino ir teismingumo (jurisdikcijos) klausimo. Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nereikia pranešti VSDFV, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutarti, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio, draudimo srityje. Byloje nebuvo gauta jokių duomenų, kurie patvirtintų faktinį darbo teisinių santykių egzistavimą taip bendrovės MB „(duomenys neskelbtini)“ ir P. Ž. bei G. S., duomenų, jog bendrovė MB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai būtų vykdžiusi veiklą Prancūzijos teritorijoje. P. Ž. ir G. S. teigimu, jų darbo vieta buvo Prancūzijoje. Darbo užmokestis bei nurodymus jie taip pat gaudavo Prancūzijoje. Tad net darant aiškiai nepagristą išvadą, jog pareiškėjas šiuos asmenis įdarbino, M. P. neturėjo pareigos pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki numatytos šių asmenų darbo pradžios, nes jų darbo vieta nebuvo Lietuvos Respublikoje. Pagal ANK 4 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, padaręs administracini nusižengimą Lietuvos valstybės teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais. ANK 4 straipsnio 3 dalis numato, kad administracinio nusižengimo padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė, arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta kurioje atsirado numatyti padariniai. Nagrinėjamu atveju remiantis pačių P. Ž. ir G. S. paaiškinimais matyti, jog jų darbo santykiai su Lietuvos Respublika nesusiję, kad sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jį atstovaujanti advokatė palaikė skundą jame nurodytais argumentais, prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

4. Nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad priimant nutarimą, VDI Kauno teritorinis skyrius įvertino visus administracinėje byloje pateiktus įrodymus: dokumentus, nuotraukas, avia-bilieto Vilnius-Nica nuotrauką, 2020-07-13 Kanų greitosios pagalbos pažymą, 2020-07-13 G. S. nedarbingumo pažymą, SMS žinutes, e-susirašinėjimų žinutes, darbuotojų darbo užmokesčio lapelius bei žodinius ir rašytinius asmenų parodymus. G. S. ir P. Ž. nelegalų darbą MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, įrodo: liudininkų MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ir kitų dirbusių statybvietėse darbuotojų paaiškinimai VDI Kauno teritoriniam skyriui, 2019 m. gruodžio mėn. – 2020 m. liepos mėn. darbo grafikai, (duomenys neskelbtini) avia-bilieto Vilnius – Nica, keleivis - G. S. (nuotrauka). Kad MB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus, minėtuose statybos objektuose pilnai įrodo, MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, dirbusių minėtuose statybos objektuose, I. C., R. C. paaiškinimas (b.l. 10, 60-61), taip pat kiti liudininkai ( kurie kartu dirbo tose pačiose statybvietėse) G. S., P. Ž. ( D.), R. V., D. J., U. J. nurodo, kad statybos darbams, minėtuose statybos objektuose, vadovavo, darbo priemonėmis aprūpindavo, darbo užmokestį mokėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. P.. ( b.l. 11, 37-39, 48-51, 52-55, 56-59, 60-61, 62-63, 67, 70-72). Siekdamas išvengti administracinės atsakomybės M. P., 2022-04-14 skunde, nurodo, kad jis buvo tik liudininkų I. C., R. C., G. S., P. Ž. ( D.), R. V., D. J., U. J. bendradarbis, tuo tarpu, kai visi liudininkai be išimties savo paaiškinimuose VDI Kauno teritoriniam skyriui nurodė, kad M. P. vadovavo statybos darbams, aprūpindavo darbo priemonėmis, nurodydavo ir paskirstydavo darbus, mokėjo darbo užmokestį, apgyvendino atvykusius iš Lietuvos darbuotojus. M. P. argumentas, kad kuomet G. S. ir P. Ž. atliko darbo funkcijas MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, M. P. dirbo bendrovėje (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius Didžiosios Britanijos mokesčių inspekcijai, nepaneigia fakto, kad M. P. tuo pačiu laikotarpiu dirbo ir MB „(duomenys neskelbtini)“, buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, be to (duomenys neskelbtini) miestelyje, Prancūzijoje, darbus atliko MB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinti ir neįdarbinti lietuviai-darbuotojai. Taip pat svarbu išskirti, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia darbuotojui dirbant vienoje įmonėje, dirbti ir kitoje įmonėje, būti kitos įmonės direktoriumi. Jog M. P. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 26 d. buvo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įrodo LR juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas ir integracijos su VSDFV informacine sistema - užklausos rezultatai. Pažymėtina, jog VDI Kauno teritorinis skyrius įvertino, MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. P. pateiktus įrodymus-dokumentus, tarp kurių nebuvo nei vieno dokumento įrodančio, kad laikotarpiu nuo 2019-11-26 iki 2020-07-13 G. S. būtų buvęs įdarbintas, kokioje nors Didžiosios Britanijos, Prancūzijos arba kokios nors kitos šalies įmonėje, todėl M. P. argumentas, kad VDI Kauno teritorinis skyrius nevertino, jo pateiktų dokumentų yra atmestinas. P. Ž. (D.) savo 2022-01-24 paaiškinime VDI Kauno teritoriniam skyriui nurodė, kad „jį dirbti priėmė M. P.“, „nuo 2019-10-26 tris mėnesius dirbo su kontraktu, nepamena kokioje angliškoje įmonėje, vėliau tris mėnesius dirbo be kontrakto“, taip pat VDI Kauno teritorinis skyrius įvertino administracinėje byloje pateiktus 2019-11-29, 2019-12-30, 2020-01-31 darbo užmokesčio lapelius, tačiau tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų įrodymų-dokumentų, nebuvo nei vieno įrodymo įrodančio, jog laikotarpiu nuo 2020-02-01 iki 2020-03-30 P. Ž. (D.) būtų buvęs įdarbintas, kokioje nors įmonėje. O šio MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo P. Ž. darbą patvirtina administracinėje byloje apklausti liudininkai bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Svarbu išskirti, jog siekdamas išvengti administracinės atsakomybės MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. P., nesąžiningai ir nepagrįstai (dėl dviejų lietuvių darbuotojų G. S. ir P. Ž. ( D.) siekia atsakomybę perkelti savo partneriui E. T., kuris akivaizdu, kad nespausdino skelbimų Lietuvos Respublikos tinklalapiuose dėl darbuotojų paieškos, kuris nežadėjo Lietuvos Respublikos piliečių, įdarbinti Prancūzijoje, kuris nekvietė Lietuvos Respublikos piliečių, atvykti į Prancūziją, kuris nevadovavo darbams ir nenurodydavo atliekamų darbo funkcijų, kuris neaprūpindavo darbuotojų darbo priemonėmis, kuris Lietuvos Respublikos piliečiams nemokėjo darbo užmokesčio už atliktą darbą, kuris nekalba lietuvių kalba. Taip pat svarbu pažymėti, jog remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos įstatymais, bet kurios Lietuvos Respublikos įmonės darbuotojams nėra uždrausta dirbti kitose ES valstybėse narėse ir tuo tikslu (norint dirbti kitoje ES valstybėje narėje) visai nebūtina ES valstybėje narėje steigti atskirą juridinį asmenį. Taigi, sudarius darbo sutartį Lietuvos Respublikoje galima dirbti bet kurioje ES valstybėje narėje. Pažymėtina, kad LR Darbo kodeksas nedraudžia tam pačiam darbuotojui sudaryti kelias darbo sutartis. LR Darbo kodeksas nedraudžia LR piliečiui-darbuotojui sudaryti darbo sutartis su Lietuvos Respublikos darbdaviu ir tuo pačiu metu su ES valstybės narės darbdaviu, todėl M. P. argumentai, jog jeigu jis buvo sudaręs darbo sutartį su įmone (duomenys neskelbtini), negalėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju-direktoriumi ir samdyti darbuotojų dirbančių MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, yra griežtai atmestini. Taip pat svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio darbdavio pavedimu dirbti užsienyje išsiųsto darbuotojo darbo santykiams Lietuvos Respublikos darbo teisės normos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja tos užsienio valstybės, į kurią siunčiama laikinai dirbti, imperatyvios nuostatos, todėl akivaizdu, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. P. kvietimu iš Lietuvos Respublikos išvykę darbuotojai yra priskirtini Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Be kita ko, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad M. P. 2022-04-14 skunde prisipažįsta, jog jis nurodydavo darbuotojams, kaip atlikti darbus, taip pat aprūpindavo darbuotojus darbo įrankiais, priemonėmis, taip pat prisipažįsta jog darbuotojams sumokėdavo darbo užmokestį - pinigus už atliktą darbą ( M. P. 2022-04-14 skundo 21, 23, 24 p.).

5. Teismo posėdyje Institucijos atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, nurodė teisinius argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Liudytojas I. C. teismo posėdžio metu parodė, kad jis prieš du metus dirbo (duomenys neskelbtini) mieste, Prancūzijoje, ten dirbo ir M. P.. Klijavo plyteles. M. P. irgi buvo darbininkas, klijavo plyteles. Darbo sutartį pasirašė su savininku „T.“ vardas. Iš pradžių buvo angliška bendrovė, o 2020 m. sausio viduryje įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sąlygas aptarė su M. P., bet dirbo T.. Gavo atlyginimą pavedimu, kurį visu laikotarpiu mokėjo T.. T. rūpinosi darbo priemonėmis, apgyvendinimu. Darbo įrankius nupirkdavo T., viskas buvo supirkta garaže, o jie patys iš garažo paimdavo priemones. M. P. tik parodydavo kur įrankiai. Dienpinigių negaudavo tik atlyginimą. Objekte dirbo apie 9 mėnesius nuo 2019 metų rudenio. Švenčių laikotarpiu grįžo į Lietuvą teisių laikytis, jam reikėjo įsidarbinti lietuviškoje įmonėje, tai paprašė M., kuris turėjo įmonę – „(duomenys neskelbtini)“ ir įformino jį lietuviškoje įmonėje, nuo sausio vidurio. Pažįsta G. S., P. Ž., kurie dirbo statybvietėje Prancūzijoje, ten pat gyveno kur ir jis. Jie dirbo tiem patiem darbdaviam, jie buvo pagalbiniai darbuotojai: grėbė žolę, nešiodavo plyteles. G. D. nėra matęs, jis jam nėra siūlęs darbintis. Darbą Prancūzijoje susirado iš „(duomenys neskelbtini)“ darbo skelbimo, kuriame buvo nurodyta, kad ieško darbuotojų, plytelių klojėjų ir pagalbinių, susitarė dėl darbo Prancūzijoje, kalbėjo su M. P.. Skelbime buvo nurodyta, kad darbas angliškoje įmonėje. Paskambinus pagal skelbimą jam M. P. nurodė, kad darbdavys bus anglas. Nuvykus į Prancūziją dirbo, darbdavys buvo T., M. P. tik vertėjavo. 2020 nuo sausio mėnesio buvo lietuviška įmonė, tai išeina, kad M. P. turėtų būti darbdaviu. Atskridus į Prancūziją darbdaviu buvo T., bet jam reikėjo lietuviškų teisių tai paprašė, kad įdarbintų į lietuvišką įmonę, tai M. P. jį įdarbino pas save, bet algą mokėjo T.. Visą laiką darbdaviu buvo T.. S. ir Ž. darbdaviu buvo T. visą laiką. T. paskirdavo darbus, o M. P. tik tai išversdavo. S. ir Ž. apgyvendino T. savo nuosavybėje. S. ir Ž. T. turėjo mokėti algą. Nežino ar S. ir Ž. dirbo pas P.. Darbo inspekcijoje jį išsikvietė, nes S. susižeidė, turėjo ateiti ir taip pasakyti ant M. P. tam, kad S. sumokėtų 1000 eurų už biuletenį, bet gavosi toks burbulas kur liko kalti liudininkai ir M. P., bet ne savininkas, kuris yra T.. G. S. prašė duoti parodymus jo naudai darbo inspekcijoje. Jam pasakė surašyti, kad M. P. apgyvendino ir panašiai. Jam uždavinėjo klausimus ir pagal juos surašė. Taip gavosi, kad ne taip suprato ko prašo ir gavosi, kad surašė ant M. P.. VDI nerodė angliškos darbo sutarties, jie jos net neprašė. S. ir Ž. pas P. nedirbo niekados. P. Ž. iš Prancūzijos išvyko galimai vasario pradžioje. T. didžiaja dalimi gyveno kartu.

7. Liudytojas R. C. teismo posėdžio metu parodė, kad M. P. buvo viršininku. Įmonės neprisimena. Prieš 2 metus dirbo Prancūzijoje. Dirbo įvairiausius darbus, tai pabetonuoti, tai patinkuoti, teritorija aptvarkyti, iš esmės pagalbiniu darbininku. Nuvykus Prancūzijoje pasirašė darbo sutartį, neprisimena kokia tai bendrovė. Per brolį rado darbą, brolis jam pasiūlė, nurodė kokio tipo darbas. Atlyginimą gaudavo į kortelę, atlyginimą pervesdavo savininkas, savininkas buvo anglas. Tas anglas savininkas buvo jų darbdavys. M. nebuvo nei darbdavys nei savininkas, jis buvo darbininkas kaip ir jie, be to papildomai išversdavo ką savininkas sakydavo. M. nurodydavo kokius darbus reikia atlikti, kuriuos paskirdavo savininkas. M. atlikdavo tuos pačius darbus, kuriuos nurodydavo savininkas. M. nurodydavo nuo kada iki kada reikėjo dirbti. M. aprūpindavo drabužiais ir įrankiais. Nakvynė nekainuodavo, o maistą patys pirkdavo. Savininko namuose gyvendavo. Visą laikotarpį dirbo vienoje įmonėje. Su juo kartu dirbo G., Ž., viso septyni. Anglų ir prancūzų nemoka. Brolis I. moka anglų kalbą. Nežino kokioje įmonėje dirbo S. ir Ž., nėra girdėjęs, kad S. ar Ž. būtų dirbę pas M. P.. Darbo inspekcijai nerašė pasiaiškinimų. Jo neprašė liudytų kitų asmenų naudai. Jis nesidomi ar S. ir Ž. nėra išmokėti atlyginimai. Jam visada išmokėdavo atlyginimą laiku.

8. Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad pateiktas birželio 16 d. raštas dėl nelegalaus darbo. Jis parašė Prancūzijos darbo inspekcijai, kad tuo adresu yra nelegalus darbas ir jie atrašė, kad pradėjo tyrimą. Nurodo, kad P. Ž. kalba angliškai. C. kalba rusų ir lietuvių. Darbo vietoje buvo vienas anglas. Viename iš laiškų nurodyta, kad adresuota darbdaviui T. ir darbų vadovui M. P.. Tai jų bendras verslas, jie dirbo kaip verslo partneriai. Su E. T. iš asmenų dirbusių kartu bendravo Ž.. Į Prancūziją išvažiavo dirbti 2019 m. lapkričio 10 d. Dėl darbo sąlygų tarėsi su M. P. Lietuvoje. Paskambino pagal skelbimą ir susitarė dėl darbo užmokesčio. Prieš išvažiuojant į Prancūziją nebuvo susitikęs su M. P.. Prieš išvykstant į Prancūziją nebuvo pasirašyta sutartis. Jį pakvietė M. P., apie konkrečią įmonę jie nekalbėjo. Pats M. P. nebesiūlė pasirašyti darbo sutarties. MB „(duomenys neskelbtini)“ jam nemokėjo algos. Yra gavęs iš kitos įmonės apmokėjimą, kurį mokėjo jo prašymu ir į dukros sąskaitą. M. P. ir E. T. kaip partneriai dirbdavo. Jie turėjo prancūzų įmonę „(duomenys neskelbtini)“ kur jį galėjo įdarbinti, bet paaiškėjo kad ta įmonė likviduojama ir negalėjo turėti sutarčių ir negalėjo turėti veiklos. Galvojo, kad jį planavo įdarbinti į tą įmonę iš kurios moka atlyginimą. Dirbo 55 valandas per savaitę. Darbdaviai buvo keli. Dėl vieno iš jų parašė Prancūzijos darbo inspekcijai, dėl „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos darbo inspekcijai. Kadangi buvo keli darbdaviai, todėl laiške nurodė darbdavį E. T.. Dirbo iškart dviem darbdaviam. M. P. sprendė piniginius klausimus. Apie nelaimingą atsitikimą pranešė M. P.. Jam nebuvo atrašyta ir nurodyta kur kreiptis.

9. Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog pažįsta G. S., P. Ž., M. P.. Jis M. P. nurodė, kad jam reikia įmonės, kad būtų Prancūziškas adresas. Kai važiavo dirbti suprato, kad bus įdarbintas Prancūzijos įmonėje. Nesidomėjo ar kiti žmonės dirbo Lietuvos įmonėje ar Prancūzijos įmonėje. Su S. ir Ž. darbo vietoje susipažino. Nežino kokioje bendrovėje dirbo S. ir Ž.. E. T. jam nežinomas. G. D. nėra girdėjęs. M. nurodydavo kokius darbus reikėjo atlikti. M. viską atnešdavo, viskas buvo paruošta vietoje. Darbą kontroliuodavo M. ir užsienietis, kurio vardo nežino. Darbo užmokestį sumokėjo M.. Darbo santykiai nutrūko, nes nebuvo darbo sutarties.

10. Liudytojas U. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog Prancūzijoje bendroje darbo vietoje susipažino su G. S., P. Ž., M. P.. Kontrakte buvo nurodyta „(duomenys neskelbtini)“ įmonė, pati darbovietė buvo miestelyje Prancūzijoje. Dirbo toje pačioje aplinkoje su G. S. ir P. Ž., tačiau nežino ar jie dirbo toje pačioje įmonėje kaip ir jis. Darbą rado iš skelbimo internete. M. P. buvo tiesioginis darbų vadovas, nurodė darbo užduotis, darbo laiką, davė darbo įrankius, kuriuos pasiimdavo patys iš sandėliuko. Visi darbuotojai dirbo su savais rūbais. E. T. matė toje pačioje teritorijoje kur dirbo. Apgyvendinimu pasirūpino M.. Maistpinigius gaudavo grynais iš M. P., visi kita buvo pervedama į anglišką kortelę, bet ne iš lietuviškos įmonės, darbo užmokestis mokamas buvo pervedimu svarais. Jis berods vasario mėnesį išvyko. Su juo buvo atsiskaityta baigus darbus, tuo pačiu būdu į sąskaitą. Kiek žino S. angliškai nekalba.

11. Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad rado skelbimą, pasikalbėjo su M. dėl darbo Prancūzijoje. Su S. ir Ž. dirbo tame pačiame objekte. Nekalba prancūziškai, anglų kalba šiek tiek. M. P. buvo kaip brigadininkas/vadas, kuris duodavo pavedimus atlikti darbus, nustatydavo darbo laiką, aprūpindavo darbo įrankiais, duodavo avanso kiekvieną penktadienį, o kas darė pavedimus į anglišką kortelę nepažiūrėjo, bet mano, kad gali būti iš Anglijos pervedama, nes pervedama svarais. G. D. negirdėjęs. Darbų užsakovas buvo senukas, kurį vadino „T.“. T. buvo savininkas. Investuotojas buvo T. ir įrankiai buvo jo, o M. vykdytojas. Mano, kad M. P. dirbo T.. Darbų vykdytojas buvo M. P., kuris kartais ir dirbdavo, bet daugiau prižiūrėdavo. T. ateidavo, o M. priduodavo. T. nurodydavo norus, o M. buvo vykdytojas. Mano, kad ten viskas buvo T.. Mano, kad visi ten buvę darbuotojai dirbo T., o M. buvo darbų vykdytojas. Algą gaudavo pagal tą ką buvo susitarę su M., tik mokėjo mažiau nei kiek buvo sutarę. Neatsimena kiek sutartyje buvo sudaryta. M. kaip tarpininkas darbų vykdytojas jam mokėjo. Draudimą turėjo su įmone „(duomenys neskelbtini)“. Nėra matęs lietuviškos darbo sutarties. G. S. laukė įsidarbinti į anglišką įmonę, bet girdėjo kalbas, kad kažkas dirbo ant lietuviškos įmonės. Ž. turėjo anglišką insurance. Statybvietėje dirbo iki 2020 m. kovo 11 d. Panašu, kad dirbo nelegaliai nuo sausio, nes 2020 m. sausio mėnesio nebuvo pratęsta darbo sutartis. M. P. gyveno tame pačiame name kartu su darbuotojais. Ž. galimai išvažiavo vasarį, t. y. anksčiau už jį. Už vasario mėnesį gavo pavedimą ir dalį kaip avanso. Darbo laiko apskaita buvo vedama garaže. M. P. duodavo 100 Eur grynų kas savaitę, juos išminusuodavo iš algos, pervedamos į sąskaitą. Nežino ar tai buvo avansas ar maistpinigiai. Nežino ar M. P. gaudavo tą patį avansą. M. pavardė ir valandos buvo užrašytos ant tabelio, todėl ir M. P. turėjo gauti tą patį 100 Eur avansą, bet to savo akimis nėra matęs.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

12. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Žemesnės instancijos teismas

13. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

14. Pažymėtina, kad teismo ar institucijos procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje laikomi teisėtais ir pagrįstais tik tokiu atveju, kai juose išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalį įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

15. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir patikrinęs skundžiamą nutarimą, konstatuoja, kad Institucija, priimdama 2022 m. kovo 25 d. nutarimą M. P. pripažįstant kaltu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nesilaikė ANK 567 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nesiėmė visų priemonių tam, kad būtų nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir administracinėn atsakomybėn nebūtų patrauktas netinkamas subjektas, nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, jog R.S. ir P. Ž. su MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiję darbiniais santykiais, todėl institucijos nutarimas negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas dėl toliau detalizuojamų motyvų.

16. Visų pirma, atkreiptinas Institucijos atstovo dėmesys, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar teismui (žr., pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-321-468/2023). Nustatyti tikslias galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, apibrėžti, kokios teisės nuostatos asmens veiksmais buvo pažeistos, privalo administracinį nusižengimą tirianti institucija, o to nepadariusi prisiima riziką, kad byla gali būti nutraukiama nesant pakankamai įrodymų, pagrindžiančių asmens kaltumą, kadangi neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui. Nagrinėjamu atveju M. P. pareikštas kaltinimas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismo vertinimu, nepasitvirtino, jis Institucijos iš esmės grindžiamas ne įrodymų visuma, o selektyviai atsakomybėn patrauktą asmenį kaltinančiais duomenimis, darant prielaidas dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nelegaliai dirbusių asmenų.

17. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir - VDI arba Institucija) 2022 m. kovo 25 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. P. pripažino kaltu padarius administracini nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, skirdama 1000 Eur baudą, nurodant, jog jis atlikdamas darbdaviui atstovaujančio asmens įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus funkcijas, neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido G. S. ir P. Ž. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatyto darbo pradžios momento neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus (toliau - VSDFV), t. y. leido nelegaliai jiems dirbti. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog tokiais savo veiksmais (neveikimu) M. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau — UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas, prašydamas jį panaikinti.

18. Skundžiamame nutarime nurodoma, jog: 1) pilietis G. S. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki 2020 m. liepos 13 d. atliko statybos darbus objektuose: (duomenys neskelbtini), adresas -(duomenys neskelbtini), Prancūzija; (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini), Prancūzija; (duomenys neskelbtini), Prancūzija. G. S. į darbą priėmė MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. P., kuris G. S. pažadėjo mokėti 9 eur/val. darbo užmokestį, dirbant pirmadienį - penktadienį nuo 7 val. 30 min. iki 18 vai. 30 min., šeštadieniais nuo 7 val. 30 min. iki 13 val. 00 min. G. S. nelegalaus darbo faktą MB „(duomenys neskelbtini)“ įrodo liudininkų R. V., D. J., U. J., I. C., P. Ž. paaiškinimai VDI Kauno skyriui, bei kiti įrodymai (darbo grafikai, nuotraukos, lėktuvo bilieto nuotrauka); 2) pilietis P. Ž. laikotarpiu nuo 2020-02-01 iki 2020-03-30 atliko statybos darbus statybos objekte: (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini), Prancūzija; (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini), Prancūzija. P. Ž. į darbą priėmė MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. P., kuris - P. Ž. pažadėjo mokėti 9 eur/val. darbo užmokestį, dirbant pirmadienį - penktadienį nuo 7 val. 30 min. iki 18 val. 30 min., šeštadieniais nuo 7 val. 30 min. iki 13 val. 00 min. P. Ž. nelegalaus darbo bendrovėje MB „(duomenys neskelbtini)“ faktą įrodo G. S., D. J., U. J. paaiškinimai VDI Kauno teritoriniam skyriui, bei darbo grafikai. Nutarime konstatuota, kad statybų darbų vykdymą aukščiau nurodytose vietose organizavo MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. P., juos, neturėdami darbo sutarčių su šia įmone ir apie jų įdarbinimą nepranešus nustatyta tvarka VSDFV, atliko G. S. ir P. Ž. (administracinio nusižengimo bylos lapas – toliau AN b. l. 1-3).

19. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų, t. y. įstatymų leidėjas šioje teisės normoje nepateikia nelegalaus darbo sąvokos apibrėžimo. Nelegalaus darbo teisinė sąvoka apibrėžta Užimtumo įstatyme, kurio 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, be kita ko, nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Imperatyvus reikalavimas pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą įtvirtintas ir DK 42 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad pagal DK 42 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios numatytos šio kodekso 34 straipsnyje, t. y. kiekvienoje sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Vadinasi, tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

20. Nagrinėjamu atveju pirmiausias aktualus klausimas, į kurį reikia atsakyti sprendžiant dėl M. P. atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį yra tas, ar jis yra tinkamas atsakomybės subjektas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kiekvienu atveju turi būti tiksliai nustatoma, kuris asmuo patenka į „darbdavio“ ar „darbdavio įgalioto asmens“ (pagal šiuo metu galiojančių įstatymų nuostatas „atsakingo asmens“) kategoriją.

21. Nors institucija pažymėjo, kad liudytojai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtino G. S. ir P. Ž. nelegalaus darbo faktą, kad darbdavys MB „(duomenys neskelbtini)“, teismo nuomone, institucija neįvertino įrodymų visumos. Ginčo byloje nekilo, kad G. S. ir P. Ž. Lietuvoje MB (duomenys neskelbtini) nedirbo, jie dirbo Prancūzijoje. Kaip matyti iš liudytojų parodymų visi jie vienareikšmiškai parodė tiek institucijai apklausiami, tiek teisme, jog jie dirbo Prancūzijoje, kur kartu dirbo ir G. S. bei P. Ž., tačiau nei iš liudytojų parodymų, nei iš rašytinės bylos medžiagos negalima vienareikšmiška išvada, kad G. S. ir P. Ž. Prancūzijoje dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, būdami MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, gaudami darbo užmokestį iš MB „(duomenys neskelbtini)“.

22. Sutiktina su pareiškėjo skunde nurodomu argumentu, jog vien ta aplinkybė, kad M. P. ginčo laikotarpiu buvo įsteigęs Lietuvos Respublikoje bendrovę MB „(duomenys neskelbtini)“ niekaip neįrodo fakto, jog M. P. samdė P. Ž. ir G. S. dirbti bendrovės MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

23. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo institucija savo poziciją, jog G. S. ir P. Ž. į darbą priėmė MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. P., iš esmės grindžia tuo, kad būtent M. P. įdėjęs skelbimą pažadėjo minėtiems asmenims atitinkamą darbo užmokestį, nurodė darbo valandas. Kaip matyti iš byloje esančio skelbimo turinio, jo įdėjimo laiko, bei iš pačių liudytojų parodymų, minėtas skelbimas įdėtas buvo prieš pradedant G. S. ir P. Ž. dirbti Prancūzijoje, pagal šį skelbimą G. S. ir P. Ž. vyko į Prancūziją dirbti (1 t., b. l. 133-134). Skelbimo įdėjimo laikas ir MB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo laikas rodo, jog P. Ž. ir G. S. negali būti laikomi susitarę dėl darbo su MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įsteigta daug vėliau nei minėti asmenys pradėjo faktiškai dirbti Prancūzijoje. Be to, nors, G. S. ir P. Ž. išvažiavo dirbti į Prancūziją pagal skelbimą, įdėtą M. P., vien tai nerodo, jog darbdavys buvo asmuo įdėjęs skelbimą, nurodęs darbo užmokestį, darbo laiką Prancūzijoje, kadangi byloje esančių duomenų visuma paneigia G. S. ir P. Ž. darbo santykius MB „(duomenys neskelbtini)“ bei patvirtina jų darbo santykius bendrovėje (duomenys neskelbtini). Svarbu ir tai, kad M. P. nurodytą aplinkybę, jog skelbimas įdėtas paprašius jo darbdavio (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje pats darbdavys (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 131-132).

24. Be to, atsižvelgiant į tai, kad P. Ž. pradėjo dirbti Prancūzijoje 2019 m. spalio mėnesį, o G. S. 2019 m. lapkričio 11 d., bei įvertinant faktą, kad MB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama M. P., įkurta jau po minėtų asmenų pradėjimo dirbti Prancūzijoje (2019-11-26), laikytina niekuo nepagrįsta ir nelogiška išvada, kad M. P., neegzistuojant (nesant įkurtos) MB „(duomenys neskelbtini)“, nebūdamas minėtos neegzistuojančios bendrovės vadovu, pats dirbdamas (duomenys neskelbtini), įdėdamas skelbimą pagal darbdavio (duomenys neskelbtini) prašymą, vien dėl įdėto skelbimo, pagal kurį G. S. ir P. Ž. pradėjo dirbti Prancūzijoje, ten kur dirbo ir pats M. P., galėtų būti laikomas G. S. ir P. Ž. darbdaviu – MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujančiu asmeniu.

25. Institucija neįrodė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo G. S. ir P. Ž. darbdaviu, nepaneigė M. P. nurodytų aplinkybių, kad jis nesamdė minėtų asmenų, kad jis buvo eilinis darbuotojas, kaip kad ir G. S. ir P. Ž.. Priešingai, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, šias pareiškėjo M. P. nurodytas aplinkybes patvirtina: liudytojų parodymai (I. C. nurodė, jog darbdavys E. T., o M. P. vertėjas; R. C., kad M. P. darbininkas kaip ir jie, jis perduodavo nurodytus savininko darbus; D. J., kad M. P. darbų vykdytojas, brigadininkas, o E. T. darbų užsakovas, savininkas; U. J., kad jo darbdavys (duomenys neskelbtini), o M. P. darbų vadovas) ir rašytiniai įrodymai: darbo sutartis, įrodo, jog M. P. dirbo (duomenys neskelbtini) plataus profilio darbininko pareigose (1 t., 76-99); (duomenys neskelbtini) išduoti algalapiai, iš kurių nustatyta, kad šioje bendrovėje dirbo ne tik M. P., bet ir P. Ž. bei kiti liudytojai (AN b. l. 118-134, 139-142); taip pat Mokesčių deklaracija, iš kurios matyti, kad M. P. deklaravo pajamas už darbą bendrovėje (duomenys neskelbtini) (AN b.l. 92-95), E. T. raštas, kad už darbuotojų įdarbinimą atsakinga bendrovė (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo M. P. kaip ir visi kiti, M. P. nebuvo atsakingas už asmenų įdarbinimą atleidimą (AN b. l. 155-156); (duomenys neskelbtini) raštai, kad ji pagal sutartį su Prancūzijos bendrove „S. E.“ buvo atsakinga už darbuotojų tiekimą Jungtinėje karalystėje ir Prancūzijoje, kad M. P. buvo vienas iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų, pasamdytų mūrininko darbams Prancūzijoje nuo 2019-06 iki 2020-06, kad M. P. nebuvo bendrovių S. E. ir (duomenys neskelbtini) verlo partneriu, jam nepriklausė jokia dalis vykdomo projekto, nes jis buvo eilinis darbuotojas (1 t., 72-75; 84-85); (duomenys neskelbtini) 2022-05-19 raštas patvirtina, kad būtent ši bendrovė samdė G. S. statybos darbų atlikimui Prancūzijoje; kad būtent ši bendrovė paskelbė skelbimą Lietuvoje dėl ieškomų statybininkų darbui Prancūzijoje, į skelbimą atsiliepė G. S., kurį ir pasamdė (duomenys neskelbtini) dirbti statybininku S. E. priklausančiuose statybos objektuose; kad ši bendrovė davė G. S. ir darbo sutartį, o kadangi G. S. nepateikė banko ir socialinio draudimo duomenų jam darbo užmokestis negalėjo būti mokamas į sąskaitą, todėl buvo mokamas grynaisiais pinigais; kad M. P. dirbo plataus profilio darbininku ir kaip kalbantis angliškai, lenkiškai ir lietuviškai buvo prašomas vertėjauti (duomenys neskelbtini) samdomiems darbuotojams (1 t., b. l. 129-132); S. E. bendrovės T.E. raštai, kad VDI tyrimo akte nurodyti statybos objektai priklausė bendrovei S. E., šiems statybos objektams bendrovė (duomenys neskelbtini) suteikė darbo jėgą statybų darbų atlikimui, darbams vadovavo asmeniškai T.E., o M. P. niekada nebuvo atsakingas už darbuotojų samdymą ar atleidimą, nes jis kaip ir visi kiti darbuotojai dirbo (duomenys neskelbtini), bei vertėjavo; M. P. niekada nebuvo S. E. vadovo T.P.E. finansiniu partneriu ir vadovu; G. S. sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), su juo buvo visiškai atsiskaityta, sumokant 2700 Eur avansą, 3784 Eur pervesti, kiti mokėti grynaisiais pagal G. S. prašymą dėl jo turimų antstolių, viso sumokėta 9523 Eur (1 t., b. l. 114-115, 116-119; 2 t., b. l. 72-78); sąskaitos faktūros, patvirtina, kad statybos medžiagos pirktos S. E. bendrovės (1 t. , b. l. 120-125); fotonuotraukos, patvirtina, kad M. P. atlieka įvairius darbininko darbus statybos srityje (1 t., b. l. 135-140).

26. Minėti įrodymai patvirtina, kad M. P., nors ir įdėjo skelbimą, tačiau tai nereiškia, kad G. S. ir P. Ž. buvo sutarę su M. P. dėl darbo MB „(duomenys neskelbtini)“ , kuri, kaip minėta tuo metu kai jie pagal skelbimą savarankiškai apsimokėję kelionės išlaidas išvažiavo į Prancūziją ir faktiškai pradėjo dirbti Prancūzijoje, net neegzistavo. Be to, institucija neįrodė, jog M. P. būtų buvęs atsakingas už darbuotojų įdarbinimą Prancūzijoje, priešingai, kaip minėta, bendrovė, kurioje M. P. dirbo (duomenys neskelbtini) ir E. T. patvirtino, kad M. P. buvo eilinis darbininkas, neturėjęs įgalinimų priimti į bendrovę darbuotojus. Dar daugiau, bendrovė (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad G. S. buvo priimtas dirbti būtent bendrovėje (duomenys neskelbtini), o byloje pačio pareiškėjo pateikti turėti algalapiai patvirtina, kad P. Ž. nuo atvykimo į Prancūziją taip pat faktiškai dirbo (duomenys neskelbtini), kas suponuoja išvadą, kad ir inkriminuoto nusižengimo laikotarpiu ir vietoje minėtas asmuo galimai toliau buvo saistomas darbinių santykių būtent su ankstesniu darbdaviu (duomenys neskelbtini). Institucija, gavusi M. P. turėtus algalapius, pati savo iniciatyva neįvykdė pareigos surinkti visus duomenis reikšmingus bylai, tame tarpe neišreikalavo likusių algalapių, kitų duomenų apie minėtų asmenų darbinius santykius iš (duomenys neskelbtini), iš E. T., iš užsienio kompetentingų institucijų, atsakingų už mokesčių mokėjimą ar/ir darbo teisinių santykių kontrolę, nors jau administracinio nusižengimo tyrimo metu to institucijos prašė atsakomybėn patrauktas asmuo M. P.. Be to, Institucija neįrodė, jog G. S. ir P. Ž. už darbą Prancūzijoje darbo užmokestį mokėjo būtent MB „(duomenys neskelbtini)“. Priešingai, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ nedarė atsiskaitymų nei grynaisiais nei pavedimu už paslaugas ar prekes Prancūzijoje, G. S. nesikreipė į MB (duomenys neskelbtini) dėl įdarbinimo ar kitų nusiskundimų (2 t., b. l. 95), šiems asmenims darbo užmokestis buvo mokamas užsienio bendrovių (duomenys neskelbtini), S. E. (2 t. b. l. 77-78; AN b. l. 118-134, 139-142), o liudytojų įvardinti 100 Eur maistpinigiai buvo mokami kaip avansas, išskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, kuris kaip minėta neįrodyta, jog buvo mokamas MB (duomenys neskelbtini).

27. Minėti aukščiau bylos duomenys paneigia G. S. poziciją, kad jo darbdaviai buvo tiek M. P., tiek E. T., kaip partneriai vykdę veiklą Prancūzijoje. Tiek bendrovė (duomenys neskelbtini), kuri patvirtino buvusi G. S. darbdaviu ir kuri kaip matyti iš bylos duomenų buvo ir P. Ž. darbdaviu, tiek bendrovė S. E. vienareikšmiškai nurodė, jog M. P. nebuvo jų vykdomų projektų partneris, jis buvo eilinis darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį bendrovėje (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina ir M. P. darbo sutartys su minėta bendrove, ir algalapiai. Be to, nelogiškas G. S. ir institucijos argumentas, kad jis dirbo iškart pas du darbdavius, kad M. P. tuo pat metu eidamas MB (duomenys neskelbtini) direktorius pareigas dirbo Prancūzijoje, nes nors ir nedraudžiama asmeniui dirbti keliose darbovietėse, tačiau tuo pat metu toje pačioje vietoje atlikti tas pačias darbo funkcijas dirbant tą patį darbą skirtingiems darbdaviams, sukuriant skirtingiems darbdaviams tą pačią naudą tuo pačiu metu atliekamu darbu, neįmanoma.

28. Pažymėtina, kad liudytojo G. S. parodymai nebuvo nuoseklūs ir vienareikšmiški, jie esmingai pasikeitė, kuomet G. S. kreipėsi į Darbo inspekciją, pradėjus administracinio nusižengimo teiseną. Pažymėtina, kad kaip matyti iš elektroninių laiškų, skirtų M. P., pats G. S. savo darbdaviu juose įvardina E. T., nurodo, jog jam pateikta darbo sutartis su anglų įmone, kad ginčo nėra, jog darbo santykiai pas E. T. nuo 2019 m. lapkričio 11 d., kad jie tęsiasi ir po 2020 m. gegužės 11 d., nurodo M. P., kad darbdavys E. T. planuoja nutraukti darbo santykius su juo ir daugiau neduoti darbo (AN b.l.105, 108). Medicininėje nelaimingo atsitikimo pažymoje G. S. taip pat savo darbdaviu įvardina E. T. (AN b.l. 42). Elektroniniame susirašinėjime dėl nelaimingo atsitikimo G. S. savo darbdaviu įvardina E. T., save kaip E. T. darbuotoją-statybininką, o M. P. kaip darbų vadovą; aiškiai nurodo, jog E. T. samdo darbuotojus, juos apgyvendina, prisiima komunalines išlaidas, moka maistpinigius, duoda transportą, taip buvo jam per jo beveik devynis darbo mėnesius, 2020-07-28 M. P. nurodo, kad jo darbo santykiai su E. T. dar yra galiojantys, jis vis dar gyvena E. T. darbuotojams skirtose patalpose (2 t., b. l. 37, 43, 45, 46, 53, 54, 56). Dėl nelaimingo atsitikimo gydymo išlaidų G. S. prašė taip pat iš E. T., o M. P. prašė pateikti E. T. elektroninio pašto adresą, kad su juo tiesiogiai galėtų kontaktuoti dėl gydymo išlaidų apmokėjimo (AN b. l. 46, 2 t., b. l. 40). Taigi, pradinėje pozicijoje G. S. savo darbdaviu aiškiai įvardino ne M. P., ne MB „(duomenys neskelbtini)“, netgi ne M. P. ir E. T. kaip partnerius, o būtent tik E. T.. Vėliau, kuomet buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, G. S. savo poziciją pakeitė, nurodydamas, kad darbdaviai buvo du, t. y. M. P. ir E. T., kurie abu rūpinosi darbo priemonėm, darbo užmokesčiu, apgyvendinimu (AN b. l. 37, 71-72, 44). Dar daugiau, G. S., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad M. P. ir E. T. turėjo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, joje jis turėjo būti įdarbintas, bet nebuvo, dirbo iškarto abiem darbdaviam M. P. ir E. T., darbo užmokestį gavo iš kitos įmonės, darbo užmokestį gavo jo prašymu į dukros sąskaitą, grynais maistpinigius, MB „(duomenys neskelbtini)“ jam nemokėjo darbo užmokesčio, todėl dėl MB (duomenys neskelbtini)“ skundą parašė Darbo inspekcijai Lietuvoje, o dėl E. T. skundą parašė Darbo inspekcijai Prancūzijoje.

29. Pažymėtina, kad iš minėtų G. S. elektroninių laiškų, skirtų M. P., pats G. S. savo darbdaviu juose įvardina E. T., nurodo, jog jam pateikta darbo sutartis su anglų įmone, kad ginčo nėra, jog darbo santykiai pas E. T. nuo 2019 m. lapkričio 11 d., kad jie tęsiasi ir po 2020 m. gegužės 11 d. Šias aplinkybes, kad G. S. darbdaviu buvo ne MB „(duomenys neskelbtini)“, o anglų įmonė, su kuria kaip pats G. S. patvirtina buvo sudaryta darbo sutartis, patvirtina byloje rašytiniai duomenys: bendrovė (duomenys neskelbtini) raštai, kad ji pasamdė G. S. ir davė G. S. darbo sutartį; S. E. bendrovės raštai, kad G. S. sudarė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini), su juo buvo visiškai atsiskaityta, sumokant 2700 Eur avansą, 3784 Eur pervesti, kiti mokėti grynaisiais pagal G. S. prašymą dėl jo turimų antstolių, viso sumokėta 9523 Eur.

30. Įvertintina, kad ne tik G. S. parodymai, bet ir kitų liudytojų parodymai nebuvo nuoseklūs ir vienareikšmiški, todėl teismas juos vertina kitų įrodymų kontekste:

Žemesnės instancijos teismas

- Liudytojas I. C. atliekant administracinio nusižengimo tyrimą parodė, kad dirbo Prancūzijoje, kartu dirbo G. S., įdarbino M. P., kuris davė darbo priemones, skirstė darbus, vadovavo, mokėjo algą, tuo tarpu teismo posėdžio metu šis liudytojas parodė, kad jis darbo sutartį pasirašė su T., kuris buvo ir G. S. bei P. Ž. darbdavys, jis dirbo iš pradžių angliškoje darbovietėje, vėliau nuo 2020 m. sausio MB (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad I. C. teisme duotus parodymus patvirtina kita bylos medžiaga (pvz., (duomenys neskelbtini) ir S. E. bendrovių raštai dėl G. S. darbo santykių su (duomenys neskelbtini) bendrove; algalapiai, patvirtinantys P. Ž. darbą (duomenys neskelbtini); taip pat VSDFV integracinės sistemos MB (duomenys neskelbtini) duomenys, kad I. C. buvo MB (duomenys neskelbtini) darbuotojas), teismas jais vadovaujasi.

- Dėl liudytojo R. C. parodymų teismas pažymi, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu minėtas asmuo nebuvo apklaustas ir nors institucija nurodė, jog šis asmuo sutiko, jog parodymus duotų už jį I. C., tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, todėl teismas vadovaujasi vieninteliais šio asmens duotais parodymais teisme, kuomet jis parodė, kad darbo sutartį pasirašė Prancūzijoje, darbo užmokestį gavo į kortelę, darbo užmokestį mokėjo darbdavys anglas, kuris buvo ir savininkas, o M. P. buvo darbininkas kaip ir jis, M. P. pasakydavo kokius darbus atlikt pagal tai ką nurodydavo jam savininkas; kur dirbo G. S. ir P. Ž. nežino. Šie liudytojo parodymai atitinka kitą bylos medžiagą (pvz., (duomenys neskelbtini) raštus, kad M. P. buvo darbininkas, o ne vadovas ar verslo partneris, S. E. raštus, kad M. P. dirbo darbininku (duomenys neskelbtini) ir pagal prašymą vertėjavo, kas rodo, jog darbus jis neskirstė, o tik išversdavo darbdavio nurodymus, algalapiai, pagal kuriuos darbo užmokestis mokėtas bendrovės (duomenys neskelbtini));

- Liudytojas R. V. institucijai nurodė, jog žino, kad G. S. dirbo Prancūzijoje, tačiau nežino jo darbdavio, nežino kas jį priėmė į darbą, nežino kas vadovavo, nežino kas davė darbo priemones, nežino kas mokėjo darbo užmokestį. Teismo posėdžio metu minėtas liudytojas parodė tapačias aplinkybes, kad nežino bendrovės, kur dirbo G. S. ir P. Ž., kai jis važiavo dirbti, tai suprato, kad bus įdarbintas Prancūzijos įmonėje, jo darbą kontroliavo M. P. ir užsienietis. Taigi, šis liudytojas iš esmės nedavė reikšmingų parodymų dėl G. S. ir P. Ž. darbo Prancūzijoje.

- Liudytojas D. J. institucijai nurodė, jog M. P. priėmė į darbą G. S., aprūpino darbo priemonėm, vadovavo ne tiesiogiai, o pagal senuko anglo užgaidas, kuriam M. P. atsiskaitydavo. Teisme minėtas liudytojas patikslino savo parodymus, duotus institucijai, nurodydamas, kad M. P. buvo darbų vykdytojas, brigadininkas, darbų vadovas, o darbų užsakovas buvo savininkas T., kuriam visi ten dirbę ir dirbo, o M. P. tik vadovavo. Jo kaip ir P. Ž. draudimas yra (duomenys neskelbtini). Taigi, iš esmės šis liudytojas nepatvirtino, kad G. S. ir P. Ž. darbdavys MB (duomenys neskelbtini), tačiau patvirtino , kad M. P. vadovavo pagal savininko T. nurodymus, visi dirbę ten dirbo pas T.. Šiuos liudytojo parodymus vertinant su visais byloje surinktais bylos duomenimis, matyti, kad jie neprieštarauja jiems, o vieni kitus papildo, bei leidžia konstatuoti, kad M. P. buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kuris vertėjavo darbdaviui, dėl ko liudytojai M. P. įvardina kaip darbų vadovą, tačiau pažymėtina, kad ne kaip darbo objektų savininką.

- Liudytojas U. J. institucijai nurodė, jog M. P. priėmė į darbą, vadovavo, davė darbo priemones, mokėjo darbo užmokestį, P. Ž. dirbo Prancūzijoje nuo 2019-11 iki 2020-02. Teismo posėdžio metu šis liudytojas parodė, kad dirbo kartu su G. S. ir P. Ž., darbo sutartyje nurodyta (duomenys neskelbtini), M. P. buvo darbų vadovas, leido pasiimti įrankius padėtus sandėliuke, nurodė darbo užduotis, laiką, apgyvendinimą, maistpinigius, bet darbo užmokestį mokėjo angliška įmonė. Taigi, teismo posėdžio metu duoti šio liudytojo parodymai konkretesni, paaiškinant, ką reiškia, kad davė darbo priemones ir nurodant, kad šios darbo priemonės buvo sudėtos sandėliuke, jas reikėjo iš ten pasiimti, tačiau pastebėtina, kad šie parodymai, kad M. P. davė ar leido pasiimti darbo priemones iš sandėliuke, automatiškai nereiškia, kad šios darbo priemonės priklausė M. P.. Priešingai, bylos duomenų visuma rodo, jog M. P. buvo toks pats darbuotojas kaip ir liudytojai, nei jam nei MB (duomenys neskelbtini) nepriklausė statybų objektai, kuriuose G. S. ir P. Ž. inkriminuotu laikotarpiu dirbo, tad akivaizdu, kad nepriklausė ir darbo priemonės, o toks liudytojų supratimas dėl M. P. vadovavimo kaip minėta galėjo susidaryti dėl M. P. vertėjavimo, ką patvirtino bendrovių (duomenys neskelbtini) ir S. E. raštai.

- Liudytojas P. Ž. institucijai parodė, kad dirbo su G. S. Prancūzijoje, jis nuo 2019 m. spalio, o G. S. nuo 2019 m. lapkričio. M. P., T., kurie vadovavo darbams, rūpinosi gyvenamuoju plotu. Jam darbo užmokestį mokėjo angliška įmonė tuomet, kai jis turėjo darbo sutartį, o vėliau kai buvo be sutarties mokėjo M. P.. Jį į darbą priėmė M., o G. S. arba M. P. arba T.. G. S. darbo užmokestį mokėjo arba M. P. arba T.. Šie liudytojo parodymai nepatvirtina, kad G. S. ir P. Ž. darbdavys MB „(duomenys neskelbtini)“, priešingai šis liudytojas pripažįsta savo darbinius santykius su angliška įmone, patvirtina, kad minėti asmenys dirbo Prancūzijoje, o kiti jo parodymai dviprasmiški, nenurodant konkrečiai kas minėtiems asmenims mokėjo darbo užmokestį, kas juos priėmė į darbą.

31. Pastebėtina, kad nors kai kurie liudytojai nurodė, jog M. P. davė darbo priemones, tačiau tai nereiškia, kad jis davė MB (duomenys neskelbtini) priklausančias darbo priemones. Be to, tai, kad M. P. išdalindavo maistpinigius po 100 Eur, nerodo, kad šie pinigai priklausė MB (duomenys neskelbtini), priešingai, iš aukščiau aptartų (duomenys neskelbtini) ir S. E. raštų matyti, kad darbo užmokestis darbuotojams buvo mokamas išskaičiuojant iš jų avansą, juolab nepaneigta, kad M. P. šiuos maistpinigius išdalindavo paprašytas darbdavio, E. T..

32. Pažymėtina, kad kaip matyti iš liudytojų parodymų, tame tarpe iš pačio G. S. parodymų, pateikto lėktuvo bilieto, G. S. Prancūzijoje pradėjo dirbti 2019 m. lapkričio 11 d.. Nelegalaus darbo tyrimo akte taip pat nurodoma, jog tyrimo metu nustatyta, jog G. S. MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiuose statybos objektuose Prancūzijoje dirbo nuo 2019 m. lapkričio 11 d. Tuo tarpu, tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime inkriminuota, kad G. S. dirbo jau nuo 2019 m. lapkričio 26 d. Atsižvelgiant į tai, lieka neaiškus inkriminuoto nelegalaus darbo laikotarpis, kuomet bylos duomenų visuma rodo, jog G. S. Prancūzijoje pradėjo dirbti sekančią dieną po atskridimo – 2019 m. lapkričio 11 d. Kita vertus, tai rodo, jog institucija gavusi M. P. rašytinius paaiškinimus, kad G. S. nedirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, kad 2019 m. lapkričio 11 d. kuomet Prancūzijoje pradėjo dirbti G. S. ši bendrovė MB „(duomenys neskelbtini)“ dar net nebuvo įsteigta, įvertinusi taip pat pateiktą MB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens registro išrašą, nelegalaus darbo laikotarpį pakoregavo būtent pagal šios bendrovės MB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo datą, o ne pagal faktinę minėto asmens G. S. darbo pradžią. Tai taip pat rodo, kad institucija gavusi minėtus M. P. rašytinius paaiškinimus, jo pateiktus bendrovės (duomenys neskelbtini) išduotus algalapius sumažino nelegalaus darbo laikotarpį ir P. Ž. atžvilgiu, t. y. P. Ž. Darbo inspekcijai nurodė, jog dirbo nuo 2019 m. spalio mėnesio Prancūzijoje, Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, jog nustatyta, kad P. Ž. dirbo Prancūzijoje nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2020 m. kovo 30 d., tačiau jau protokole ir nutarime nurodomas laikotarpis nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 30 d. Atsižvelgiant į tai, lieka neaiškios minėtų asmenų G. S. ir P. Ž. faktinio darbo Prancūzijoje aplinkybės, t. y. kas buvo G. S. darbdavys Prancūzijoje jam pradėjus dirbti 2019 m. lapkričio 11 d. iki inkriminuoto nelegalaus jo darbo pradžios 2019 m. lapkričio 26 d., susietos būtent su MB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimu; taip pat neaišku kodėl institucija nelegalaus darbo Prancūzijoje P. Ž. atžvilgiu termino pabaigą nurodė 2020 m. kovo 30 d., kuomet minėtas asmuo P. Ž. pagal M. P. net nebuvo Prancūzijoje, ką patvirtino ir liudytojo U. J. parodymai, duoti institucijai, kad P. Ž. Prancūzijoje dirbo iki 2020 m. vasario mėnesio.

33. Nors rašytiniuose paaiškinimuose M. P. nurodė, jog jis nebuvo darbdavys minėtų asmenų, kad darbo objektai Prancūzijoje MB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė, vėliau kaip paaiškėjo iš pateiktų į bylą rašytinių duomenų, minėti statybos objektai priklausė bendrovei S. E., kuriai darbuotojus pagal sutartį davė (duomenys neskelbtini), kurioje ir dirbo tiek M. P., tiek G. S. su P. Ž., tačiau institucija iš M. P. gavusi papildomus duomenis, tame tarpe algalapius, deklaracijas, elektroninius susirašinėjimus, nesiaiškino E. T. vaidmenio, nors tiek byloje apklausti liudytojai, tiek pats G. S. aiškiai Institucijai įvardino, jog tiesiogiai nurodymus gaudavo ne tik iš M. P., bet ir iš E. T.. Dar daugiau, institucija skundžiamame nutarime nieko nepasisakė ir apie byloje pateiktą E. T. liudijimą, kad M. P. statybos objektuose Prancūzijoje niekada nebuvo atsakingas už darbuotojų įdarbinimą ar atleidimą, su kitais statybos objektuose dirbusiais darbuotojais pareiškėjas bendravo E. T. pavedimu atlikdamas tik vertėjavimo paslaugas, pareiškėjas nebuvo atsakingas už darbuotojų samdymą, nes už žmogiškųjų išteklių suteikimą statybvietėje buvo atsakinga bendrovė (duomenys neskelbtini). Šiame E. T. liudijime nurodoma ir tai, kad už P. Ž. ir G. S. įdarbinimą atsakinga yra bendrovė (duomenys neskelbtini). Nepaisant šių duomenų, institucija nesiaiškino nurodytų aplinkybių dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) vaidmens, nors byloje buvo pateikti ir duomenys, jog mažiausiai keturi darbuotojai - M. P., P. Ž., U. J., D. J., buvo pasamdyti būtent šios bendrovės, kad atliktų statybos darbus statybos objekte Prancūzijoje, adresu (duomenys neskelbtini), adresas - (duomenys neskelbtini), Prancūzija.

34. Nors institucijai tiek G. S. nurodė, kad jo darbdavys E. T., vėliau, kad E. T. ir M. P., tiek P. Ž. nurodė, jog G. S. darbdavys arba M. P. arba E. T., kad darbo užmokestį G. S. mokėjo arba E. T. arba M. P., o jam pačiam mokėjo angliška įmonė, kai dirbo su sutartimi, o kai nebuvo sutarties mokėjo M. P., tačiau esant šioms nevienareikšmiškoms aplinkybėms dėl konkretaus darbdavio, darbo užmokesčio mokėjimo, institucija nepašalino minėtų abejonių dėl darbdavio, nesikreipė į užsienio šalies mokesčių inspekciją dėl E. T. ir bendrovės (duomenys neskelbtini) deklaracijų, neužklausė nei E. T. nei minėtos bendrovės (duomenys neskelbtini) dėl ginčo laikotarpiu dirbusių darbuotojų ir jų funkcijų, o padarė prielaidomis pagrįstą, abejotiną išvadą, kad G. S. ir P. Ž. darbdavys Prancūzijoje buvo MB (duomenys neskelbtini), nors nei vienas liudytojas nenurodė šios aplinkybės, kitų įrodymų tam pagrįsti taip pat nesurinkta.

35. Pažymėtina, kad vien tai, jog G. S. ir P. Ž. nepateikė institucijai darbo sutarties (nors kaip aukščiau nustatyta, pats G. S. elektroniniame susirašinėjime pripažįsta ginčo laikotarpiu dirbantis Prancūzijoje pagal darbo sutartį su angliška įmone, laiko save darbdavio E. T. darbuotoju statybininku, o P. Ž. institucijai nurodė, jog iš pradžių dirbo pagal darbo sutartį angliškoje įmonėje, algalapiai patvirtina, kad darbo užmokestį mokėjo (duomenys neskelbtini)), tai savaime nereiškia, kad jie nebuvo įdarbinti oficialiai toje šalyje, kur dirbo, t. y. Prancūzijoje. Prancūzijos Darbo kodekso L.1221 straipsnis nurodo, jog darbo sutartis gali būti sudaryta ta forma, kuri tinkama šalims (https://www. legifrance.gouv.fr /download /pdf/legiOrKali?id=LEGITEXT000006072050.pdf&size=7%20Mo&pathToFile=/LEGI/TEXT/00/00/06/07/20/50/LEGITEXT000006072050/LEGITEXT000006072050.pdf&title=Code%20du%20travail). Taigi, Prancūzijoje pripažįstamas tiek rašytinis, tiek žodinis šalių susitarimas dėl darbo. Sudarydamos žodinę darbo sutartį, darbuotojo darbo funkcijas šalys aptaria žodžiu. Darbuotojų informavimo apie darbo sutartį bei jos sąlygas tenkina Prancūzijos DK L. 620-3 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas darbdaviui išduoti deklaraciją apie įdarbinimą bei DK R. 320-5 straipsnyje nustatytas darbdavio įpareigojimas kiekvieną mėnesį pateikti darbuotojui darbo užmokesčio kvitą. Nagrinėjamu atveju, kaip aukščiau nustatyta, G. S. nurodžius, jog Prancūzijoje ginčo laikotarpiu jo darbdavys buvo E. T., vėliau kad jo darbdavys E. T. ir M. P., šias aplinkybes nurodžius ir P. Ž., nesant rašytinių darbo sutarčių, nors kaip matyti iš G. S. elektroninio susirašinėjimo jis nurodo, jog turi darbo sutartį su anglų įmone, institucija nesiėmė priemonių pašalinti abejones dėl darbo sutarties egzistavimo, dėl jos formos, ar (ne)buvo sudaryta žodinė ar rašytinė darbo sutartis su minėtais asmenimis, ar buvo pateiktos minėtos deklaracijos apie šių asmenų įdarbinimą. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, apie byloje reikalingas išsiaiškinti aplinkybes VDI buvo informuoti jau tyrimo metu, tačiau šių aplinkybių netyrė. Neatlikus išsamaus tyrimo ir neišanalizavus visų aplinkybių buvo surašytas nelegalaus darbo tyrimo aktas, administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas skundžiamas nutarimas, nors institucijai buvo pateikti pačio pareiškėjo papildomi duomenys, priminta institucijos pareiga užsiklausti Didžiosios Britanijos mokesčių inspekciją, bendrovę (duomenys neskelbtini) apie bendrovėje dirbusius asmenis, jų gautą darbo užmokestį ir t.t. (AN b. l. 86-156).

36. Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, patikrinęs skundžiamą nutarimą, konstatuoja, kad Institucija, priimdama nutarimą nesilaikė ANK 567 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, nesiėmė visų priemonių tam, kad būtų nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir administracinėn atsakomybėn nebūtų patrauktas netinkamas subjektas, todėl Institucijos nutarimas negali būti vertinamas kaip pagrįstas ir teisėtas.

37. Byloje tiek pareiškėjo paaiškinimais, kuriuos patvirtino pateikti rašytiniai dokumentai, tiek liudytojų parodymais, nustatyta, kad G. S. ir P. Ž. jokie darbo santykiams būdingi požymiai su MB „(duomenys neskelbtini)“ nesiejo, byloje nepakanka objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad G. S. ir P. Ž. buvo pavaldūs MB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. būtų vykdę būtent MB „(duomenys neskelbtini)“ nurodymus, taręsi dėl darbo užmokesčio su MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri net neegzistavo tuo metu, kai Institucija teigia buvus sudarytas darbo sutartis Lietuvoje prieš išvykstant G. S. ir P. Ž. dirbti pagal skelbimą į Prancūziją. Ištyrus įrodymus, atsakomybėn patraukto M. P. atžvilgiu liko neįrodytas susitarimas dėl darbo su nelegaliais darbuotojais, turintis darbo sutarties požymių (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai), nebuvo pašalintos ir kitos aukščiau šiame nutarime nurodytos abejonės , o vien tai, kad M. P. buvo MB (duomenys neskelbtini) vadovas nagrinėjamoje byloje savaime nepreziumuoja jo kaltės dėl nelegalaus darbo nusižengimo.

38. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, jo kaltę privalo įrodyti Institucija, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos trauktino administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju Institucija to nepadarė ir nubaudė MB (duomenys neskelbtini) vadovą M. P. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, neišsiaiškinusi visų bylai reikšmingų aplinkybių. Tuo tarpu, nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali būti grindžiamas prielaidomis, institucijos ar teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepašalintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka.

39. Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės turi būti aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai, teismas konstatuoja, kad neįrodyta, jog M. P., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, leido dirbti nelegaliai G. S. ir P. Ž.. Nesant neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad M. P. administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų ANK 95 straipsnio 1 dalies požymius, konstatuotina, kad pareiškėjo M. P. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina (ANK 565-1 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

40. Be to, institucijai neįrodžius faktinių darbo santykių egzistavimo tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. S. bei P. Ž., nenustačius ir neįrodžius institucijai, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ minėti asmenys būtų dirbę Lietuvoje, gavę iš MB (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį ar dėl jo taręsi su MB (duomenys neskelbtini), jog jų nuolatinė darbo vieta MB (duomenys neskelbtini) būtų buvus Lietuvoje, jog jie būtų buvę komandiruoti MB (duomenys neskelbtini) į Prancūziją dirbti, kur MB (duomenys neskelbtini) būtų vykdžiusi veiklą Prancūzijoje, priešingai, teisminio nagrinėjimo metu nustačius, jog G. S. ir P. Ž. nuolatinė darbo vieta ginčo laikotarpiu buvo ne Lietuvos Respublikoje, o Prancūzijoje, jog bendrovė (duomenys neskelbtini) pagal sutartį su S. E. tiekė bendrovei S. E. darbuotojus, jog M. P. nebuvo verslo partneris minėtų užsienio bendrovių, o buvo eilinis darbuotojas, statybos objektai priklausė S. E., o ne MB (duomenys neskelbtini), jog bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbo M. P., G. S., P. Ž., būtent minėta bendrovė samdė šiuos asmenis, mokėjo darbo užmokestį, tame tarpe avansą (100 Eur maistpinigius), konstatuotina, kad darbo santykiai nevyko Lietuvos teritorijoje, o Prancūzijoje.

41. ANK 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, padaręs administracinį nusižengimą Lietuvos valstybės teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais. Šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais pagal šį kodeksą atsako ir asmuo, kuris administracinį nusižengimą padarė Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje ir Lietuvos Respublikos kontinentiniame šelfe. Be to, pagal šį kodeksą atsako asmuo, administracinį nusižengimą padaręs ne Lietuvos valstybės teritorijoje arba ne laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, jeigu šio kodekso specialiojoje dalyje numatyti padariniai atsirado Lietuvos valstybės teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais. Asmuo taip pat atsako pagal šį kodeksą už Kodekso specialiojoje dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą ne Lietuvos valstybės teritorijoje arba ne laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje ar Europos Sąjungos teisės akte (ANK 4 straipsnio 2 dalis). Administracinio nusižengimo padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado šio kodekso specialiojoje dalyje numatyti padariniai (ANK 4 straipsnio 3 dalis).

42. Kaip aukščiau nustatyta, G. S. ir P. Ž. inkriminuotu laikotarpiu darbo santykiai nebuvo susiję su Lietuva, asmenys dirbo Prancūzijoje, darbo užduotis, priemones, darbo užmokestį (tame tarpe ir avansą- 100 Eur maistpinigius) gavo Prancūzijoje, neįrodyta, kad būtent MB (duomenys neskelbtini) priklausė darbo objektai ir darbo priemonės Prancūzijoje, neįrodyta, kad MB (duomenys neskelbtini) priėmė minėtus asmenis į darbą ir davė užduotis, priešingai įrodyta, kad tiek G. S., tiek P. Ž. dirbo užsienio bendrovėje (duomenys neskelbtini), darbo užduotis skirstė E. T., neįrodyta, kad MB (duomenys neskelbtini) gavo naudą iš minėtų asmenų darbo Prancūzijoje. Tai, kad inkriminuoto M. P. administracinio nusižengimo padarymo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, o užsienio šalyje, t. y. (duomenys neskelbtini), Prancūzija, patvirtina ir pačiame protokole, bei skundžiamame nutarime nurodyta minėta nusižengimo padarymo vieta. Atsižvelgiant į išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teisiniai santykiai nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai. Tai sudaro savarankišką pagrindą administracinio nusižengimo teiseną M. P. atžvilgiu nutraukti (ANK 4 straipsnis).

Dėl advokato išlaidų

43. ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565-1 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas (ANK 666 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalį, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 105 straipsnio 5 dalis numato, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, galiojantys teisės aktai nenustato šių išlaidų atlyginimą priteisti tiesiogiai iš konkrečios valstybės institucijos. Jos atlyginamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio 2 dalies 5 įgyvendinimo“ nustatyta tvarka, pateikiant atitinkamai minėtame teisės akte nurodytai institucijai nustatytos tvarkos prašymus ir kitus dokumentus. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei teismų praktika (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-654/2022), tokios išlaidos priteisiamos atlyginti iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis byloje Nr. 2K-168-594/2023).

44. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo M. P. patirtos advokato išlaidos sudaro 10 283,90 Eur už teisines konsultacijas, dokumentų parengimą bei atstovavimą apylinkės teisme (5 t., b. l. 2-13; 109-111). Šias išlaidas patvirtina išrašytos sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimo dokumentai.

45. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021 ir kt.).

46. Teismo vertinimu, pareiškėjos prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma nagrinėjamoje byloje yra aiškiai per didelė. Atsižvelgdamas į tai, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas nuo administracinio nusižengimo tyrimo pradėjimo institucijoje iki teismo procesinio sprendimo priėmimo dėl įvairių objektyvių priežasčių (tokių kaip pvz., advokatės ar teisėjos nedarbingumai, užimtumai kitose bylose, nušalinimo ir kitų prašymų nagrinėjimas, tame tarpe ir apeliacinėje instancijoje, teismo sudėties pasikeitimas ir kt.) truko daugiau nei du metus, tačiau byla nėra laikytina itin sudėtinga ar didelės apimties, į advokatės teisinės pagalbos teikimo šioje byloje pobūdį, pastovumą, teikiant paslaugas nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo, skundo surašymo ir atstovavimo teisme, į atstovavimo apimtį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, teismo posėdžių, kuomet byla buvo nagrinėjama iš esmės teisme, skaičių ir trukmę, taip pat į protingumo bei sąžiningumo principus, taip pat atsižvelgiant į 2022 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas „Rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo”, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies, iš valstybės priteisiant 6000 Eur minėtų pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutarė:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną M. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Priteisti pareiškėjui M. P. iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Baumilė