Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.5.1; 1.2.14.5.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.4.6.1.

2020 m. birželio 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. B. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo

L. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams, įpareigojant L. B.: (1) per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu; (2) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti dalį nukentėjusiajai V. J. padarytos turtinės žalos – 200 Eur; (3) per bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi, paskirta 1 963,62 Eur dydžio bauda, ir L. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 963,62 Eur dydžio bauda ir laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams, įpareigojant L. B.: (1) per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu; (2) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti dalį nukentėjusiajai V. J. padarytos turtinės žalos – 200 Eur; (3) per bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

A. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme, ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. kovo 20 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. liepos 17 d. nuosprendį iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2020 m. kovo 20 d.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. K., tačiau dėl jo nuteisimo apeliacinių skundų nepaduota.

Nukentėjusiosios V. J. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir solidariai iš A. M., L. B. ir A. K. priteista nukentėjusiajai V. J. 600 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. M. ir L. B. nuteisti už tai, kad jie, veikdami kartu su A. K., siekdami apgaule įgyti svetimą turtą, ne vėliau kaip 2018 m. spalio 5 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytam asmeniui nenustatytu būdu socialiniame puslapyje „(duomenys neskelbtini)“ įkėlus melagingą skelbimą apie tai, jog brokeris A. K. nuomoja butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir A. M. iš anksto žinant, kad A. K. nėra joks brokeris ir jokio buto niekada nurodytu adresu neturėjo ir nenuomojo, 2018 m. spalio 6 d. 10.48 val. skelbime nurodytu mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V. J. susisiekus su A. M. ir susitarus dėl skelbime nurodyto buto nuomos sąlygų, A. M. nurodžius nukentėjusiajai pervesti 300 eurų piniginę perlaidą kaip buto nuomos rezervacijos mokestį per Lietuvos paštą neva brokerio A. K. vardu ir 300 eurų pervesti piniginę perlaidą už nuomos sutarties sudarymą neva notarei L. B., ir nukentėjusiajai V. J. 2018 m. spalio 8 d. 9.55 val. AB Lietuvos pašto (duomenys neskelbtini) pašto skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), padarius 300 eurų piniginę perlaidą Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. vardu ir tą pačią dieną toje pačioje vietoje 13.07 val. padarius 300 eurų piniginę perlaidą Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. vardu bei apie tai telefonu pranešus A. M., A. M. tą pačią dieną anksčiau paminėtu mobiliojo ryšio telefono numeriu po piniginių perlaidų atlikimo susisiekė su A. K. ir L. B., kuriems nurodė tuos apgaule išviliotus bendrai 600 eurų išgryninti ir dalį pinigų pervesti jo nurodytiems asmenims bei jam, o likusius pasilikti sau; po to, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 13.33 val. A. K. AB Lietuvos pašto (duomenys neskelbtini) pašto patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), tuos apgaule išviliotus 300 eurų išgrynino ir toje pačioje vietoje 13.52 val. padarė 250 eurų piniginę perlaidą I. K., o likusius 50 eurų pasiliko sau; po to, toliau tęsdami savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 19.32 val. L. B. AB Lietuvos pašto Šiaulių (duomenys neskelbtini) pašte, esančiame PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), tuos apgaule išviliotus 300 eurų išgrynino ir 19.34 val. bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame tame pačiame PC „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), tuos apgaule išviliotus 300 eurų įsinešė į savo AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), iš kurios 2018 m. spalio 9 d. padarė du pavedimus į (duomenys neskelbtini) pataisos namų AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nuteistajam V. G. pervedė 140 eurų, o E. A. ? 60 eurų bei 2019 m. spalio 15 d. padarė 25 eurų pavedimą į pirmiau nurodytą (duomenys neskelbtini) pataisos namų banko sąskaitą A. M., o likusius 75 eurus pasiliko sau, taip A. M., L. B. ir A. K. savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai V. J. priklausančius 600 eurų, taip bendrai padarydami jai 600 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendį ir priimti naują ? išteisinti jai nepadarius veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

2.1. Skunde nurodoma, kad teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių. Ji nepažįsta A. K., net nėra jo mačiusi. Šią aplinkybę patvirtino ir pats A. K. (kitas nuteistasis). Kartu su A. M. jie yra sugyventiniai. Ji nežino, kaip A. M. apgavo nukentėjusiąją. Ji nepažįsta nukentėjusiosios. Nors nukentėjusioji atliko 300 Eur dydžio pinigų perlaidą jos naudai, tai niekaip nepatvirtina, kad ji aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikaltimo darymo, kad ji bendrais veiksmais kartu su A. M. ir A. K. apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą. Nepagrįstai apkaltinamajame nuosprendyje teismas rėmėsi nukentėjusiosios V. J. parodymais, nes ji nenurodė jokių duomenų apie tai, kad jai buvo žinoma apie A. M. apgaulę. Liudytojos I. L. parodymai nėra susiję su šia baudžiamąja byla (liudytoja tik patvirtino jos ir A. M. glaudžius ryšius, tačiau ji neneigia šios aplinkybės). Liudytojos A. D. parodymai taip pat nesusiję su šia byla. Abi liudytojos nepatvirtino jokių aplinkybių, dėl kurių jai buvo pareikšti kaltinimai, todėl jais teismas negalėjo remtis nuosprendyje. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi prielaidomis, o ne įrodymais.

2.2. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pažeidė BK 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nenustatė, jog ji kartu su A. M. ir A. K. susitarė padaryti nusikaltimą, taip pat nenustatė susitarimo turinio. Teismas netinkamai taikė BK 11 straipsnio 1 dalį, nes nenustatė, kokius apgaulės veiksmus ji atliko. Jos atlikti veiksmai ? atėjimas į paštą ir pinigų pervedimas A. M. ? atlikti jau po nusikaltino, t. y. po to, kai A. M. apgavo nukentėjusiąją. Taip pat netinkamai taikė BK 15 straipsnio nuostatas, nes nenustatė, kad atsiimdama nukentėjusiosios V. J. atsiųstą pinigų perlaidą, pervesdama pinigus kitiems asmenis ir dalį pinigų pasilikdama sau, jis suprato, jog sukčiauja, todėl jos veiksmuose nėra tyčios.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 20 d. nuosprendį ir grąžinti bylą tyrimui, to negalint padaryti, jį išteisinti arba sumažinti bausmę.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu. Jis neskambino nukentėjusiajai, be to, teisme apklausta nukentėjusioji patvirtino, kad tai ne tas balsas. Teismas jį nuteisė pagal BK 182 straipsnį „pagal faktą“, nes anksčiau jis buvo teistas už sukčiavimą. Byloje nėra jokių garsinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis tarėsi su bendrininkais. Jei būtų padaręs nusikaltimą, jis būtų prisipažinęs, nes puikiai žino, jog tuomet paskirta bausmė būtų sumažinta vienu trečdaliu.

3.2. Skunde teigiama, kad nei teismas, nei tyrėja netenkino jo prašymo atlikti balso tyrimą, siekiant nustatyti, ar jis skambino nukentėjusiajai, todėl prašo bylą grąžinti išsamiam tyrimui. Apelianto manymu, teismas buvo šališkas, nes netenkino jo prašymo atlikti ekspertizę.

4. Teismo posėdyje nuteistoji L. B., jos gynėja, nuteistojo A. M. gynėja prašė tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus, o prokuroras – skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliaciniai skundai atmestini.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistieji nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad jie veikdami kartu su A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas teismo (ne)šališkumo klausimas.

Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

6. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, nesutikimas su teismų sprendimais dėl įrodymų kiekio, jų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad bylos procesas pirmosios instancijos teisme vyko iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, rodo teismo šališkumą ar kitaip riboja nuteistojo teises į teisingą teismą, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, patikrinus įrodymų patikimumą bei pateikus argumentus dėl jų pakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-1073/2020, 21 punktas).

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinių skundų argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta nuteistųjų, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų ir kitoje esančių rašytinių įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados, kad A. M., L. B. ir A. K. veikdami kartu padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Vien tai, kad nuteistieji turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šiame straipsnyje nurodytų alternatyvių sukčiavimo objektyviųjų požymių. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2020, 9?10 punktai ir juose nurodyta teismų praktika).

9. Bendrininkavimas BK 24 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip tyčinis dviejų ar daugiau pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje numatyto amžiaus asmenų susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016, 6.3 punktas). Nors nagrinėjamu atveju A. M. ir L. B. neigė savo kaltę, teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistieji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad veikoje dalyvauja atlikdami tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su kitais asmenimis. Tiek susitarimo apimtis, tiek būtinų kiekvieno jų konkrečių veiksmų pobūdis, siekiant bendro tikslo – apgaulės būdu įgyti svetimą turtą – jiems buvo aiškus. Be kiekvieno iš jų pastangų ir indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą, nebūtų įgyvendintas nusikalstamas sumanymas, kiekvieno jų veiksmai buvo būtini siekiant apgaule įgyti pinigines lėšas iš nukentėjusiosios. Teismų praktikoje pripažįstama, kad konstatuojant, kad veiką padarė keli asmenys veikdami kartu, nebūtina, jog visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017, 9.2 punktas), todėl aplinkybė, kad L. B. nepažinojo A. K., su juo nebendravo, nepaneigia jų veiksmų bendrumo.

10. Nepaisant to, kad nukentėjusioji pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad ji negalėtų atpažinti jai skambinusio vyro balso, nes praėjo pernelyg daug laiko, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad A. M., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, telefonu bendravo su nukentėjusiąja, o po to, kai nukentėjusioji atliko pinigų perlaidas, jis pranešė savo bendrininkams, kad jie turi nueiti į paštą atsiimtų pinigų perlaidą ir dalį pinigų pervesti jo nurodytiems asmenims. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai paskambinus skelbime nurodytu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) atsiliepė vyras. Nors skelbimo buvo nurodyta, kad butą nuomoja brokeris A. K. (t. y. kitas nuteistasis, dėl kurio nebuvo gauta skundų), nukentėjusioji patvirtino, kad iš balso ji sprendžia, kad tai jaunas vyras, iki 40 m. amžiaus. Tiriamo įvykio metu A. M. buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus (2 t., b. l. 173), o A. K. – (duomenys neskelbtini) amžiaus (3 t., b. l. 146). Nuteistieji A. K., L. B. bei liudytoja I. K. tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jie telefonu bendraudavo su A. M., kol jis buvo suimtas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kad A. M. pranešdavo, jog jie turi nuvykti į pašto skyrių ir atsiimti pinigų perlaidą, taip pat nurodydavo, kam ir kiek pinigų jie turi persiųsti, leisdavo dalį pinigų pasiliko sau (3 t., b. l. 171?172, 187?189; 4 t., b. l. 9?11, 116?118; 5 t., b., l. 1?2). Išanalizavus nuteistųjų L. B. ir A. K. mobiliojo ryšio telefono duomenis nustatyta, kad laikotarpiu, kai buvo padarytas šis nusikaltimas, abu nuteistieji bendravo su asmeniu, skambinusiu iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 6 d. iki 2018 m. spalio 9 d. L. B. net 21 kartą bendravo su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) abonentu) (1 t., b. l. 75?115, 116?122). Šis telefono numeris buvo aktyvuotas 2018 m. rugsėjo 30 d. ir veikė iki 2018 m. spalio 8 d. 16 val., visą laiką buvo prisijungęs prie bazių, esančių (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52?53, 54?56, 144?145). Elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos analizė patvirtina, kad kurį laiką mobiliojo ryšio kortelė buvo įdėta į telefono aparatą (IMEI (duomenys neskelbtini)), kuris vėliau (2018 m. lapkričio mėn.) buvo surastas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Todėl daroma išvada, kad telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi būtent A. M., nes L. B. patvirtino, kad nepažįsta kitų asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tik nuteistąjį A. M.. Be to, liudytoja A. D. teisme papasakojo apie tai, kad ji bendravo su vienu vyru, kuris vis prašydavo, jog ji atliktų bankinius pavedimus iš savo banko sąskaitos L. B., nurodydama, kad mokėjimo paskirtis yra skola. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. spalio 1 d. liudytoja A. D. atliko penkis tokius pavedimus, kurių paskirtis skola (1 t., b. l. 195?198; 2 t., b. l. 1?3, 25?31), o iš elektroniniais ryšiais perduodamų duomenų analizės matyti, kad ne kartą liudytojai A. D. buvo skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 75?115, 116?122, 173?174). Išgirdusi A. M. balsą, liudytoja A. D. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jo balsas labai panašus į to vyro, su kuriuo ji bendravo, bei paaiškino pagal kokius požymius ji mano, kad tai tas pats asmuo (4 t., b. l. 163?165). Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nesant „garsinių įrodymų“ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad būtent A. M. skambino nukentėjusiajai ir davė nurodymus kitiems bendrininkams, kad šie išgrynintų neteisėtai apgaulės būdu iš nukentėjusiosios išviliotus pinigus, nes, kaip minėta, byloje esančių netiesioginių įrodymų visuma laidžia pagrįstai teigti, kad telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi būtent nuteistasis A. M.. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-511/2019, 13 punktas), daroma išvada, kad A. M. kaltė padarius BK 182 straipsnyje numatytą nusikaltimą įrodyta leistinais įrodymais.

11. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė nuteistosios L. B. versiją, kad ji nežinojo, jog pinigai yra gauti neteisėtai. L. B. ne kartą dalyvavo panašaus pobūdžio sukčiavimo schemose, būtent šią aplinkybę patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja I. L. bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. I. L. papasakojo įvykį, kai 2018 m. birželio mėn. (t. y. likus trims mėnesiams iki nagrinėjamo nusikaltimo) jai paskambino vyras, kuris taip pat kalbėjo labai mandagiai ir paaiškino, norėdama įsidarbinti jo atstovaujamoje įmonėje ji turėtų pervesti 85 Eur siuvėjai L. B. už uniformos pasiuvimą. Po to, kai pervedė pinigus, liudytoja internete paieškojo informacijos apie L. B. ir surado straipsnį, kuriame L. B. siejama su sukčiavimu. Pirmadienį paskambinusi į įmonę, kuri tariamai ketino ją įdarbinti, sužinojo, kad ši įmonė jokių darbuotojų neieško, todėl parašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tos pačios dienos popietę jai paskambino L. B. ir klausė, kodėl ji yra kviečiama į policijos komisariatą. Liudytoja viską papasakojo L. B., o ši jai atsakė, kad ją apgavo draugas, esantis kalėjime. Liudytoja I. L. ragino L. B. rašyti pareiškimą, jei ji jaučiasi apgauta, tačiau L. B. teigė nenorinti visko pradėti, nes tai tik smulkmena. Liudytojos I. L. manymu, L. B. jos telefono numerį sužinojo būtent iš vyro, kuris apsimetė darbdaviu (1 t., b. l. 38?41; 4 t., b. l. 163?164). Šios liudytojos parodymus apie tai, kad ji atliko pinigų perlaidą L. B., o ši po kelių dienų grąžino jai pinigus, norėdama, kad policijos pradėtas tyrimas būtų nutrauktas, patvirtina Lietuvos pašto pateikti duomenys apie atliktas pinigų perlaidas (2 t., b. l. 56, 57, 58), taip pat liudytojos pateiktas susirašinėjimas su asmeniu, apsimetusiu darbdaviu (1 t., b. l. 42?45) bei administracinis nurodymas, kuriuo L. B. nubausta administracine tvarka už tai, kad ji įgijo ir realizavo žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių (1 t., b. l. 47–48). Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, po pokalbio su I. L. nuteistoji L. B. turėjo suprasti, kad pinigai, kurie A. M. nurodymu būdavo pervedami jai, yra gauti nelegaliai. Nepaisant to, ji ir toliau padėjo nuteistajam A. M. išgryninti neteisėtai gautus pinigus, juos pervesdama A. M. nurodytiems asmenims ir dalį jų pasilikdama sau (2 t., b. l. 47?108, 109?112, 120?121, 124?129; 4 t., b. l. 127?129). Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, gavęs pasiūlymą už užmokestį dalyvauti ne jiems priklausančių ar neaiškios kilmės pinigų išgryninimo procese, gali sąmoningai nesidomėti, kieno tie pinigai, kodėl juos reikia išgryninti ir pan., tačiau toks elgesys nepaneigia jų kaltės, nešalina baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017, 9.2 punktas). Todėl daroma išvada, kad nuteistoji L. B. kaip suaugęs, pakaltinamas asmuo, suvokė, kad asmenys, už atlygį siūlydami įsitraukti į ne jiems priklausančių ar neaiškios kilmės pinginių lėšų išgryninimo procesą ir nurodydami atlikti labai konkrečius veiksmus, tai atlieka, siekdami nusikalstamų tikslų ir bendrininkaudami su kitais asmenimis. Savo valia tapdama šios nusikalstamos veikos dalyviu, suprasdama, kad ji atlieka dalį veiksmų, būtinų vieningam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, nuteistoji suvokė, jog vykdo bendrą susitarimą sukčiauti, ir to siekė. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad L. B., veikdama kartu su A. M. ir A. K., padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Dėl nuteistajam A. M. paskirtos bausmės

12. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, skirdamas subendrintą galutinę dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę A. M., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (ne vien tik jo ankstesniu teistumus), atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: šešiolika kartų teistas, iš jų net trylika kartų už sukčiavimą (2 t., b. l. 174–192; 3 t., b. l. 1–14), baustas administracine tvarka, iš jų daug kartų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį už pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (3 t., b. l. 15–25). Teisėjų kolegija pažymi, kad praeityje A. M. buvo skirtos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, areštas, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis ir vėl nusikalto, tai reiškia, kad švelnesnės bausmės neatgrasė nuo naujų nusikaltimų darymo. Pastebėtina ir tai, kad naują nusikalstamą veiką A. M. padarė bausmės vykdymo laikotarpiu (būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose) (2 t., b. l. 116, 186), visa tai rodo, kad nuteistasis nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes: kaltininkas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už padarytą nusikaltimą pirmosios instancijos teismas A. M. skyrė terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas didesnį nei straipsnio sankcijos vidurkis. Vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 4, ir 9 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir įskaitė pagal jį atliktą bausmę. Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

Dėl teismo (ne)šališkumo

13. Kitas apeliaciniame skunde keliamas klausimas susijęs su viena iš tinkamo proceso garantijų, t. y. užtikrinimu, kad bylą išnagrinėtų nešališkas teismas. Ši esminė garantija įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad siekiant konstatuoti šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, kaltininko požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fern?ndez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-976/2017, 7.5 punktas).

14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis bei skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi. Vien aplinkybė, kad teisėjas baudžiamojo proceso metu priėmė nuteistajam nepalankius sprendimus (netenkino jo prašymo dėl ekspertizės skyrimo, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį), savaime nerodo teisėjo šališkumo, nes įprasti teisėjo priimami procesiniai sprendimai (kuriuos skundą padavęs asmuo vertina kaip jam nepalankius) savaime nereiškia teismo šališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67), todėl skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

15. Teisėjų kolegija daro išvadą, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriuo L. B. ir A. M. pripažinti kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, todėl abiejų nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistųjų L. B. ir A. M. apeliacinius skundus.

Teisėjai Boleslovas Kalainis Vidmantas Mylė Virginija Žindulienė