- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- N-444-1360-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00011-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos (toliau – ir Institucijos) 2009 m. gruodžio 29 d. nutarimu V. J. pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį paskirta 3500 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad ji 2009 m. gruodžio 15 d., apie 03.25 val., Mikytų kaimo prieigose, kelyje Panemunė-Tauragė, vairuodama automobilį Audi A6, nepakluso Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti. Pareigūnas stabdymo metu vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę ir automobilį stabdė naudodamas stabdymo krivūlę. Tačiau automobilis Audi A6, apvažiavęs tarnybinę, žymėtą, įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais transporto priemonę, padidinęs greitį, nuvažiavo Tauragės miesto link. Ignoravus reikalavimą sustoti, automobilio Audi A6 vairuotoja V. J. kelyje Panemunė-Tauragė, ties sankryža Natkiškiai-Lumpėnai buvo dar kartą stabdoma krivūle uniformuoto, dėvinčio šviesą atspindinčią liemenę Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno, tačiau V. J. nepakluso teisėtam pareigūno reikalavimui sustoti ir nereaguodama į persekiojančių tarnybinių automobilių įjungtus mėlynos spalvos švyturėlius ir garsinius signalus, nuvažiavo Piktupėnų kaimo link, kur ir buvo sulaikyta.
Šalies argumentai
V. J. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. J. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Paaiškina, kad 2009 m. gruodžio 15 d., apie 3.25 val., vairavo transporto priemonę Audi A6, važiavo keliu Panemunė-Tauragė, Tauragės kryptimi, Mikytų kaimo prieigose (Pagėgių savivaldybė) Valstybės sienos apsaugos pareigūnai jos vairuojamo automobilio nestabdė ir reikalavimo sustoti jokiais šviesos ar garso signalais neišreiškė. Mikytų kaimo prieigose pareigūno, vilkėjusio šviesą atspindinčią liemenę, nebuvo, joks pareigūnas jos automobilio, naudodamas krivūlę, nestabdė. Mikytų kaimo prieigose prieš sankryžą su keliu Pagėgiai-Šilutė pastebėjusi tamsiu paros metu neįjungtais šviesos žibintais keliu Pagėgiai-Šilutė lėtai važiuojantį automobilį Subaru, kuris, jai priartėjus prie sankryžos, įvažiavo į kelią Panemunė-Tauragė ir pasuko jai priešinga kryptim (Panemunės link). Automobilis Subaru buvo seno modelio ir tamsintais langais. Kai beveik susilygino su be šviesų važiuojančiu Subaru, minėtas automobilis staiga atliko manevrą, įsukdamas į jos kelio važiuojamąją dalį. Apeliantė teigia pagalvojusi, kad tai nusikaltėliai ir nesustodama pravažiavo tiesiai. Tuomet pastebėjo iš paskos važiuojantį kitą automobilį, kuris Subaru apvažiavo iš kairės ir, aplenkęs ją, nuvažiavo link Tauragės. Nuo Mikytų kaimo pravažiavus apie 1-1,5 km kairiame kelkraštyje pastebėjo stovintį Valstybės sienos apsaugos tarnybos automobilį. Niekas jos nestabdė. Kai pravažiavo pareigūnų automobilį ir priartėjo prie Piktupėnų kaimo, pastebėjo, kad ją pasivijo tarnybinis pareigūnų automobilis ir, kadangi pradėjo ją stabdyti įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, ji nedelsdama sustojo. Nurodo, kad vykdė visus pareigūnų nurodymus ir pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 4 dalyje, nepadarė. Pabrėžia, kad pareigūnų automobiliai, kuriais ji buvo stabdoma, nebuvo pažymėti skiriamaisiais ženklais, nenudažyti specialiomis spalvomis, nebuvo stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele ar šviesą atspindinčiu skrituliu. Be to nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas pažeidžiant ATPK 259, 260, 272 straipsnius, nes jai nebuvo įteiktas vienas protokolo egzempliorius, nepareikalautas paaiškinimas, neišaiškintos teisės ir pareigos, administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta jai nedalyvaujant, apie nagrinėjimą jai nebuvo pranešta, nebuvo suteikta teisė pasinaudoti advokato paslaugomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
V. J. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų. To paties straipsnio dalyje „Pastaba“ nurodyta, kad tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitus šviesą atspindinčius elementus). Patrulyje turi dirbti ne mažiau kaip du policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba muitinės pareigūnai, turintys specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą automobilį, stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba minėtu šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
Apeliantė savo kaltę neigia, motyvuodama tuo, kad jos pareigūnai nestabdė, reikalavimo sustoti jokiais šviesos, garso signalais ar krivūle neišreiškė, pareigūnas nevilkėjusio šviesą atspindinčios liemenės, be to, pareigūnų automobilis Subaru nebuvo pažymėtas specialiais ženklais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Nagrinėjamoje byloje apeliantės versiją palaiko liudytojo V. G. (važiavusio kitu automobiliu Audi A8 ir taip pat nestojusio pareigūnams) parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 83), tuo tarpu apeliantę kaltinančią versiją patvirtina pareigūnų A. Ž., Ž. L., E. D., I. M., E. P. (b. l. 59-61, 81-82) parodymai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 21-25, 77), planas-schema (b. l. 33).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pareigūnų, kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Pareigūnai vienodai nurodė, jog jų stabdymo veiksmai buvo aiškiai išreikšti, jie vilkėjo šviesą atspindinčias liemenes, stabdė krivūle, automobiliai buvo su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais, pažymėti specialiais ženklais-lipdukais. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminiame paaiškinime V. G. nurodė, jog važiuodamas į Tauragę, ties Mikytais pamatė, kad automobilis įjungė mėlynos spalvos švyturėlius, suprato, jog tai yra tarnybinis automobilis, suvokė, kad jį stabdo, tačiau nestojo, nes turėjo kontrabandinį krovinį (b. l. 32). Taip pat, pažymėtina, kad V. J. iki tol, kol buvo sulaikyta, buvo stabdoma 2 vietose (b. l. 33) ir pati apeliantė pripažįsta, kad ties Piktupėnų žemės ūkio bendrove (antrojoje jos stabdymo vietoje) matė tarnybinį automobilį su įjungtais švyturėliais (b. l. 58-59). Ji teigia, kad šioje vietoje jos taip pat pareigūnai nestabdė, tačiau tokie apeliantės teiginiai atmestini kaip pasirinkta gynybos versija, kadangi juos visiškai paneigia tiek pareigūnų paaiškinimai teismo posėdžio metu, tiek jų tarnybiniai pranešimai. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, V. J. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl kontrabandos (nustatytos būtent protokole minimu metu, t. y. 2009 m. gruodžio 15 d.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį, kas dar labiau patvirtina V. J. tikslą nepaklusti teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodomi pareigūnų padaryti procesinio pobūdžio pažeidimai, t. y. protokolo nuorašo neįteikimas, paaiškinimo nepareikalavimas. Tačiau pažymėtina, kad iš pareigūnų E. J. ir D. M. paaiškinimų (b. l. 82) matyti, kad V. J. atsisakė rašyti paaiškinimą ir paimti protokolo nuorašą. Be to, byloje yra pateikti du protokolo egzemplioriai, kuriuose abiejuose apeliantė pati įrašė, jog atsisako pasirašyti (b. l. 19, 20), kas taip pat tam tikra dalimi patvirtina pareigūnų paaiškinimus. Taip pat įtakos priimto galutinio procesinio sprendimo teisėtumui nagrinėjamoje byloje nedaro ir apeliantės teiginiai dėl jos neinformavimo apie bylos nagrinėjimą institucijoje, teisių neišaiškinimo, negalėjimo pasinaudoti advokato pagalba, kadangi Klaipėdos apygardos administracinis teismas bylą išnagrinėjo dalyvaujant V. J. ir jos atstovui advokatui P. O.. Klaipėdos apygardos administracinis teismas bylą nagrinėjo pirmosios instancijos tvarka. Teismo posėdžių metu apeliantė galėjo duoti paaiškinimus ir išsakyti savo nuomonę visais klausimais, susijusiais tiek su faktinių aplinkybių vertinimu, tiek su teisės normų taikymu, ji turėjo galimybę pasinaudoti visomis ATPK 272 straipsnyje numatytomis procesinėmis teisėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4, 2004 m).
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.