- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- e2YT-18445-840/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00752-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Pareiškėjas
- A. O. A.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Jurgita Žiužnienė
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. O. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. O. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu (CBP-14494) prašydama nustatyti šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus, kad:
- pareiškėja A. O. A. asmeninės nuosavybės teise valdo statinį – trąšų sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytą 1993 m. gruodžio 1 d., esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nuo įsigijimo momento;
- pareiškėja A. O. A. asmeninės nuosavybės teise valdo statinį – veršelių fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytą 1994 m. sausio 20 d., esančią adresu: (duomenys neskelbtini), nuo įsigijimo momento;
- pareiškėja A. O. A. asmeninės nuosavybės teise valdo statinį – veršelių fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytą 1993 m. lapkričio 1 d., esančią adresu: (duomenys neskelbtini), nuo įsigijimo momento.
Pareiškėjos A. O. A.s reikalavimai grindžiami šiais pareiškime išdėstytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino pati pareiškėja ir jos atstovė advokatė Jurgita Žiužnienė: pareiškėjos A. O. A.s nurodyti statiniai priklausė Kaišiadorių rajono kolūkiui „(duomenys neskelbtini)“, kuris po privatizacijos tapo žemės ūkio įmone „(duomenys neskelbtini)“. Kiek vėliau žemės ūkio įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo išskirstyta/ restruktūrizuota – taip susikūrė žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kuri po kurio laiko pakeitė pavadinimą ir tapo žemės ūkio bendrove „(duomenys neskelbtini)“, juridinių asmenų registro kodas 158873533, adresas: (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktų pareiškėjos A. O. A. K. darbo knygelės ir Socialinio draudimo pažymėjimo įrašų matyti, kad pareiškėja nuo 1985 m. lapkričio 14 d. dirbo kolūkyje „(duomenys neskelbtini)“, 1992 m. liepos 1 d. dėl žemės ūkio įmonės „(duomenys neskelbtini)“ privatizavimo darbą tęsė žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 1992 m. liepos 2 d. pareiškėja A. O. A. dirbo žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ – buvo žemės ūkio bendrovės nare, pajininke, buvo įnešusi savo turto į bendrovės kapitalą. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduota ir išregistruota. Likviduojant žemės ūkio bendrovę, 1993–1994 metais, pajininkams buvo padalintas bendrovės turtas. Pareiškėja A. O. A. už turėtus žemės ūkio bendrovės pajus nuosavybėn gavo nurodytus pastatus (duomenys neskelbtini): trąšų sandėlį, kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir adresas – (duomenys neskelbtini); veršelių fermą, kuriai taip pat jau yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir adresas – (duomenys neskelbtini); veršelių fermą, kuriai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir adresas – (duomenys neskelbtini), – taip pareiškėjai buvo grąžinti pajai. Šiuos statinius pareiškėja A. O. A. valdo iki šiol ir jais naudojasi kaip savo nuo pat jų jai perdavimo. Pareiškėja nurodytą turtą valdo sąžiningai ir teisėtai, šie statiniai nėra įregistruoti kitų asmenų vardu, niekas nėra pareiškęs pretenzijų dėl šių statinių. Šiai dienai dokumentų – nurodyto turto perdavimo–priėmimo aktų, – kuriuos pateikus Nekilnojamojo turto registrui pareiškėja A. O. A. galėtų registruoti nurodytus statinius nuosavybės teise, nėra išlikusių: nei pas pareiškėją; nei Kauno regioniniame valstybės archyve, nei Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje. Tačiau pareiškėja A. O. A. turi važtaraščius, iš kurių matyti, kad žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ grąžino pareiškėjai pajus natūra: 1993 m. lapkričio 1 d. – veršelių fermą (ilgą), 1993 m. gruodžio 1 d. – trąšų sandėlį, 1994 m. sausio 20 d. – veršelių fermą (raudoną). Šiuos statinius pareiškėja A. O. A. perėmė/ įgijo tuo metu, kai buvo išrašyti teismui pateikti važtaraščiai. Tuo pat metu buvo surašomi ir nurodyto turto perdavimo–priėmimo aktai. Pieš tai buvo priimtas kompetentingų asmenų sprendimas dėl šių statinių perdavimo pajininkams už turimus pajus, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nėra išlikę. Kauno regioniniame valstybės archyve rastas tik likviduojamo Kaišiadorių rajono kolūkio „(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo–priėmimo aktas, iš kurio matyti, kad visas turtas, tarp kurio dvi veršidės ir mėšlidė, buvo perduotas naujam dariniui, kiek vėliau tapusiam žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Akte nurodyta mėšlidė – tai pareiškėjos pateiktame važtaraštyje nurodytas trąšų sandėlis. Skirtingi to paties statinio pavadinimai galėjo būti dėl to, kad vienoje statinio dalyje buvo laikomos trąšos, kitoje – mėšlas. Po pareiškėjos A. O. A. nurodytais statiniais yra valstybės žemė. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nuolat ragina pareiškėją kaip galima greičiau registruoti statinius, kad tarnyba galėtų suformuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, gauti prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškėjos A. O. A. pareiškimą (DOK-89635) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra ir nurodė, kad neprieštarautų pareiškėjos reikalavimų patenkinimui, jei bylos nagrinėjimo teisme metu pasitvirtintų pareiškėjos nurodytos aplinkybės.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos A. O. A. pareiškimą (Nr. DOK-97857) nurodė, kad byla spręstina teismo nuožiūra, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir pagal byloje surinktus įrodymus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra suinteresuota šios bylos baigtimi.
Suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos A. O. A. pareiškimą (Nr. DOK-90064) nurodė, jog neprieštarautų pareiškėjos reikalavimų patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad:
- pareiškėja A. O. A. nuo 1985 m. lapkričio 14 d. dirbo kolūkyje „(duomenys neskelbtini)“, 1992 m. liepos 1 d. dėl žemės ūkio įmonės „(duomenys neskelbtini)“ privatizavimo darbą tęsė žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 1992 m. liepos 2 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. pareiškėja A. O. A. dirbo žemės ūkio bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (pareiškėjos Kolūkiečio darbo knygelės ir Socialinio draudimo pažymėjimo įrašai);
- pagal žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1993 m. lapkričio 1 d. važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai A. O. A. grąžinamas pajus natūra – veršelių ferma (ilga, visas pastatas). 2019 m. šiam statiniui suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla – statinys – veršelių ferma, statyta 1973 m., plane pažymėta 1Ž1p, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir adresas: (duomenys neskelbtini) Nekilnojamo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės neįregistruotos;
- pagal žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1993 m. gruodžio 1 d. važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai A. O. A. grąžinamas pajus natūra – trąšų sandėlis. 2019 m. šiam statiniui suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla – statinys – trąšų sandėlis, statytas 1984 m., plane pažymėtas 1I1p, suteiktas unikalus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir adresas: (duomenys neskelbtini) Nekilnojamo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės neįregistruotos;
- pagal žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1994 m. sausio 20 d. važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai A. O. A. grąžinamas pajus natūra – veršelių ferma (raudona, visas pastatas) 2019 m. šiam statiniui suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla – statinys – veršelių ferma, statyta 1955 m., plane pažymėta 1Ž1p, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir adresas: (duomenys neskelbtini) Nekilnojamo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini). Daiktinės teisės neįregistruotos;
- iš valstybės įmonės Registrų centro 2019 m. gruodžio 3 d. rašto/ sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13, 26 ir 29 straipsniais, atmestas pareiškėjos A. O. A. prašymas registruoti Nekilnojamo turto registre pareiškėjos nuosavybės teises į nurodytus statinius, nes Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 31 straipsnio 5 punktas numato, kad likviduojamos bendrovės turto perdavimas kiekvienam nariui ir pajininkui įforminamas likvidacinės komisijos protokoliniu sprendimu ir turto perdavimo aktu. Pareiškėjos A. O. A. turimi ir pateikti 1993 m. lapkričio 1 d., 1993 m. gruodžio 1 d. ir 1994 m. sausio 20 d. važtaraščiai neatitinka įstatymo reikalavimų ir nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo į prašomus įregistruoti statinius;
- Kauno regioninis valstybės archyvas 2020 m. vasario 11 d. rašte Nr. V10-322 nurodė, jog negali pateikti duomenų apie žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ A. O. A. perduotus statinius, nes žemės ūkio bendrovių dokumentai Kauno regioniniame valstybės archyve nesaugomi. Patarta kreiptis į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją;
- Kauno regioniniame valstybės archyve rastas likviduojamo Kaišiadorių rajono kolūkio „(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo–priėmimo aktas, iš kurio matyti, kad visas turtas, tarp kurio dvi veršidės ir mėšlidė, buvo perduotas naujam dariniui, kiek vėliau tapusiam žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“;
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2020 m. sausio 23 d. raštu Nr. (3.10) V8-147 informavo, kad Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai Kaišiadorių rajono savivaldybės archyvui nebuvo perduoti.
Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. O. A. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – statinių valdymo nuosavybės teise – nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Pareiškėja A. O. A., siekdama įregistruoti nuosavybės teises į statinius – veršelių fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu: (duomenys neskelbtini)), trąšų sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esantį adresu: (duomenys neskelbtini)) ir veršelių fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu: (duomenys neskelbtini)), – prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji asmeninės nuosavybės teise valdo šiuos statinius nuo jų įsigijimo momento/ jų perėmimo iš žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ už turėtus pajus 1993 m. lapkričio 1 d., 1993 m. gruodžio 1 d. ir 1994 m. sausio 20 d.
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–445 straipsniai).
Statinio valdymo nuosavybės teise faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010 ir kitos). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią teisę, tačiau dokumentai yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas nuosavybės teisę įregistruoja Nekilnojamojo turto registre ir yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos A. O. A. nurodytu laiku (1993 m. lapkričio 1 d.–1994 m. sausio 20 d.) galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, pagal kurio tuo metu galiojusios redakcijos (1992 m. lapkričio 1 d.–1994 m. vasario 1 d.) 39 straipsnį turtas, likęs, patenkinus visų likviduotos kooperatinės ar kitos visuomeninės organizacijos kreditorių reikalavimus, sunaudojamas, jeigu ko kita nenustato įstatymas, pajiniams ar kitokiems grąžintiniems įnašams grąžinti. Turtas, likęs, patenkinus visų likviduotos tarpkolūkinės, valstybinės–kolūkinės ar kitokios valstybinės–kooperatinės organizacijos kreditorių reikalavimus, paskirstomas tarp jos dalyvių proporcingai jų įnašams.
Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 32 straipsnyje, reglamentavusiame žemės ūkio bendrovės likvidavimo tarką, buvo nurodyta, kad pajininkams negali būti išmokėta jų turto dalis, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai ir kitos pretenzijos (4 dalis). Likvidatoriai užbaigia visus bendrovės einamuosius reikalus: narių susirinkimo nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoda bendrovės turtą, įneša į kasą bendrovei priklausančias debitorių sumas, sumoka skolas, patenkina kitas pretenzijas ir paskirsto likutį buvusiems pajininkams (6 dalis). Likviduotos bendrovės dokumentai perduodami savivaldybei saugoti dešimtį metų. Buvę bendrovės nariai ir jų įpėdiniai turi teisę susipažinti su saugomais dokumentais ir gauti jų nuorašus (10 dalis). Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 31 straipsnio 5 dalies 5 punktą likviduojamos bendrovės turto perdavimas kiekvienam nariui ir pajininkui įforminamas likvidacinės komisijos protokoliniu sprendimu ir turto perdavimo aktu. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad ankstesnis ir dabartinis teisinis reguliavimas leidžia neabejotinai spręsti, kad nei anksčiau, nei šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato kitos likviduojamos žemės ūkio bendrovės turto perdavimo pajininkams tvarkos, kaip tik turto perdavimo–priėmimo aktu.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja A. O. A. neturi veršelių fermų ir trąšų sandėlio perdavimo–priėmimo aktų, nors pareiškėjos teigimu tokie aktai buvo surašyti. Taip pat nustatyta, kad nei Kauno regioniniame valstybės archyve, nei Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje nėra Kaišiadorių rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų.
Įvertinęs pareiškėjos A. O. A. paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo teisme ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro šias išvadas, jog neginčytinai įrodyta, kad: pareiškėja A. O. A. buvo žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ narė ir pajininkė; žemės ūkio bendrovė (duomenys neskelbtini), turėjo dvi veršides ir mėšlidę, statinius perėmė iš likviduoto Kaišiadorių rajono kolūkio „(duomenys neskelbtini)“; žemės ūkio bendrovė buvo likviduota. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjai A. O. A. nutarė grąžinti pajus natūra – veršelių fermą (ilgą, visą pastatą), trąšų sandėlį ir veršelių fermą (raudoną, visą pastatą), ką patvirtina žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 1993 m. lapkričio 1 d. važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), 1993 m. gruodžio 1 d. važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1994 m. sausio 20 d. važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja A. O. A. šiuos statinius nuo pat jų perėmimo juos valdo atvirai ir nepertraukiamai kaip savus, rūpinasi jais, prižiūri ir tvarko. Daiktinės teisės į juos neįregistruotos. Pretenzijų į šiuos statinius nepareikšta. Įvertinęs pareiškėjos A. O. A. paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo teisme ištirtus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad pareiškėjos teismui pateiktame 1993 m. gruodžio 1 d. važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas trąšų sandėlis ir Kaišiadorių rajono kolūkio „(duomenys neskelbtini)“ turto perdavimo–priėmimo akte nurodyta mėšlidė yra tas pats statinys. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėja A. O. A., kad to statinio viename gale buvo laikomos trąšos, o kitame – mėšlas, dėl ko ir galėjo dokumentuose atsirasti skirtingi to paties statinio pavadinimai. Taip pat labai tikėtina, kad žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinė komisija su pareiškėja A. O. A. pasirašė nurodytų statinių perdavimo–priėmimo aktus. Tačiau šie dokumentai yra prarasti/ neišlikę ir jų neįmanoma gauti arba atkurti, ką patvirtina Kauno regioninio valstybės archyvo ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos raštai. Nagrinėjamu atveju teismui taip pat nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėja A. O. A., kad nurodytus statinius iš likviduojamos žemės ūkio bendrovės ji perėmė važtaraščių išrašymo dieną.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos A. O. A. pareiškimas yra tenkintinas ir nustatytini šie juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėja A. O. A. asmeninės nuosavybės teise valdo šiuos statinius:
- veršelių fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytą 1993 m. lapkričio 1 d., esančią adresu: (duomenys neskelbtini), nuo įsigijimo momento;
- trąšų sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytą 1993 m. gruodžio 1 d., esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nuo įsigijimo momento;
- veršelių fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytą 1994 m. sausio 20 d., esančią adresu: (duomenys neskelbtini), nuo įsigijimo momento (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi nuosavybės teisėms registruoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus, kad A. O. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise valdo šiuos statinius:
- veršelių fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytą 1993 m. lapkričio 1 d., esančią adresu: (duomenys neskelbtini), nuo įsigijimo momento;
- trąšų sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytą 1993 m. gruodžio 1 d., esantį adresu: (duomenys neskelbtini), nuo įsigijimo momento;
- veršelių fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytą 1994 m. sausio 20 d., esančią adresu: (duomenys neskelbtini), nuo įsigijimo momento.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti nuosavybės teisėms registruoti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.