- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- eB2-605-513/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratorės UAB „Ultima optio“ prašymą pripažinti BUAB „Akvatermos projektai“ bankrotą tyčiniu bankroto byloje, iškeltoje pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos teismo 2019-06-10 nutartimi pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą UAB „Akvatermos projektai“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Ultima optio“, nutartis įsiteisėjo 2019-06-21.
2019-09-26, 2019-11-07, 2019-11-11, 2019-11-25 nutartimis patvirtintas kreditorių sąrašas.
2019-11-04 nutartimi BUAB „Akvatermos projektai“ nutarta taikyti supaprastintą bankroto procesą, nutartis įsiteisėjo 2019-11-03.
2019-11-25 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nustatyta, kad bankroto procesas turi būti baigtas iki 2020-12-13 įskaitytinai, nutartis įsiteisėjo 2019-12-04.
2019-12-02 nutartimi teismas atsisakė taikyti buvusiam vadovui A. A. baudą už turto ir įmonės dokumentų neperdavimą.
2019-11-28 gautas bankroto administratorės įgalioto asmens Š. P. prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu, nes buvęs vadovas A. A. perleido įmonės turtą, o lėšas panaudojo savo poreikiams tenkinti, pažeidė mokėjimų eiliškumą, buhalterinės apskaitos nevedė ar vedė ją aplaidžiai.
Kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija ir VSDFV pateikė savo turimą informaciją apie įmonės prievoles ir kt.
Apie prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, suinteresuotam asmeniui buvusiam vadovui A. A. – viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ) 2 str. 12 d.).
Kasacinis teismas, formuodamas praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Bombos filmai“ v. UAB „Laisvės kino teatras“, bylos Nr. 3K-3-680/2004). Pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu yra ir tuomet, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Minera“ v. BUAB „Gratus“, bylos Nr. 3K-3-648/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Italinox Baltic“ v. UAB „MC Service“, bylos Nr. 3K-3-378/2014; kt.).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund“, bylos Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB ,,Baltic Building Fund“, bylos Nr. 3K-3-448/2004).
Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs ir tai, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Tačiau savaime aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, nereiškia tyčinio bankroto. Juolab jeigu įmonė, pablogėjus finansinei padėčiai, dar kelerius metus vykdė ūkinę komercinę veiklą, jos kreditoriai neinicijavo įmonei bankroto procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LKAB „Klaipėdos Smeltė“ v. UAB „Koralita“, bylos Nr. 3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Seltas“ v. UAB „Karbonas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-597/2013).
Bankroto administratorė prašo pripažinti bankrotą tyčiniu, vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes buvęs įmonės vadovas ir akcininkas neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (iki 2019 m. liepos 6 d.). Nurodo, kad apie šią prievolę paskelbė viešai 2019 m. birželio 26 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“, tačiau iki šiol įmonės dokumentai ir turtas neperduoti – A. A. nenustatytu laiku deklaravo išvykimą į Ispaniją, adresas nenurodytas. Dėl šios priežasties nežinoma visa įmonės kreditorių ir turto struktūa, nėra galimybės tinkamai vykdyti bankroto procesą, ginti įmonės ir jos kreditorių interesus.
Be to, įmonė 2018-08-24 už 84 263,94 Eur R. N. pardavė visą nekilnojamąjį turtą – 1/25 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį; 1/25 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą Nr. (duomenys neskelbtini); 1/25 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį; 1/25 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį.
Bankroto administratorė atliko piniginių lėšų į sąskaitą ir iš jos judėjimo analizę ir nustatė, kad laikotarpiu nuo 2018-08-24 iki 2018-11-15 įmonė į Luminor bank, AS, Lietuvos filialo sąskaitą (duomenys neskelbtini) gavo 85 867,81 Eur piniginių lėšų ir išleido 86 397,80 Eur, iš jų 23 004,04 Eur suma buvo pervesta į įmonės kitą banko sąskaitą; 15 000 Eur buvo pervesta kaip avansas į Ispaniją; 22 355,40 Eur buvo pervesta SIA UniCredit Leasing Lietuvos filialui kaip galutinis atsiskaitymas pagal sutartį Nr. 705505/00. SIA UniCredit Leasing Lietuvos filialo veikla – komercinio transporto, įrangos ir žemės ūkio technikos, lengvųjų automobilių pardavimas, naujų ir naudotų automobilių finansavimas lizingu, tačiau nėra duomenų, kad įmonė lizingu pirko turtą ir kur jis yra.
15 000 Eur pavedimas į Ispaniją padarytas už nuosavybę, nekilnojamąjį turtą, be to, įmonė dar 2018-01-24 pervedė 20 000 Eur March Patrimonios S. A., įmonei, kuri verčiasi nekilnojamuoju turtu Ispanijoje, todėl, įvertinus faktą, kad A. A. deklaravo išvykimą į Ispaniją, įmonės lėšos buvo panaudotos asmeniškai.
Bankroto administratorė atliko įmonės Luminor bank, AS, Lietuvos filialo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), analizę ir nustatė, kad laikotarpiu nuo 2018-08-26 iki 2019-09-30 į sąskaitą buvo pervesta 23 194,04 Eur ir išleista 23 194,10 Eur, iš jų grynaisiais, kai banko kortele disponavo A. A., paimta 16 590,90 Eur; 1 226,27 Eur panaudota už prekes ir paslaugas atsiskaityti; 3 450,00 Eur pervesta į sąskaitą A. A. Įvertinus faktą, kad už prekes ir paslaugas buvo atsiskaitinėjama užsienyje (2018-09-07 Lenkijoje, 2018-09-10 atsiskaityta kortele Vokietijos degalinėje; 2018-09-10 kortelė panaudota atsiskaitymui Prancūzijos degalinėje; 2018-09-17 grynieji pinigai paimti Ispanijoje), bankroto administratorė mano, kad A. A. Lietuvą paliko 2018 m. rugsėjo pradžioje, o 2018 m. rugsėjo viduryje pasiekė Ispaniją. Kadangi nėra įrodymų, kad 16 590,90 Eur lėšos panaudotos įmonės interesais, daugiau tikėtina, kad buvęs įmonės vadovas įmonės lėšomis tenkino savo asmeninius poreikius.
Taip pat pirmosios eilės kreditoriams – įmonės darbuotojams – 6 423,40 Eur skolą ir anksčiau atsiradusią 9 122,04 Eur bendrą skolą trečiosios eilės kreditoriams turėjusi įmonė laikotarpiu nuo 2018-08-24 iki 2018-11-15 vykdė atsiskaitymus su UAB „AGA“, UAB „Bikuvos prekyba“, UAB Legal Balance, UAB „Celsis“, A. P., Ž. G., AB Lietuvos dujų tiekimas, UAB TELE2 ir kt. kaip už galutinius atsiskaitymus ar už suteiktas paslaugas, pažeisdama Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
Taip pat bankroto administratorė nurodo, kad yra ir kitas tyčinio bankroto požymis, nurodytas Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, – buvęs vadovas A. A. neperdavė įmonės dokumentų, taigi daugiau tikėtina, kad įmonės buhalterinė apskaita apskritai nebuvo vedama arba buvo vedama aplaidžiai, dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Įmonė turi 204 588,66 Eur kreditinių reikalavimų, jų patenkinti nėra iš ko, nes įmonės veikla buvo organizuota taip, kad įmonėje neliktų turto ir lėšų, įmonės lėšos ir turtas buvo iššvaistytas ir panaudotas A. A. asmeniniams poreikiams tenkinti.
Teismas pritaria bankroto administratorės nurodytiems motyvams ir argumentams, kurie pagrįsti bankroto byloje esančiais įrodymais, bankroto administratorės atliktos išsamios įmonės sąskaitose piniginių srautu judėjimo analizės duomenimis, viešųjų registrų duomenimis apie bendrovės turėtą nekilnojamąjį turtą, taip pat viešoje elektroninėje erdvėje esančiais duomenimis apie degalinių tinklą Vokietijoje ir Prancūzijoje, apie įmonės March Patrimonios SA. veiklą ir adresus Ispanijoje.
Nustatytus faktus, susijusius su turto pardavimu ir piniginių lėšų panaudojimu, patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019-03-28 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (23.31-08)FR1042-113.
Papildomai pasisakytina, jog įmonės nekilnojamasis turtas 2018-08-24 buvo parduotas už 84 263,94 Eur, kai vien tik gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, 2018-01-31 buvo 113 000 Eur.
Įmonė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2017 ir 2018 metus ir neįmanoma nustatyti konkretaus laiko, kada įmonė tapo nemoki, tačiau remiantis kreditorių turimais buhalterinės apskaitos dokumentais įrodyta, kad pradelstos skolos atsirado nuo 2016-03-24, nes įmonė nuo nurodytos datos neapmokėjo 1 067,09 Eur sąskaitos kreditorei UAB „GPG gręžimo ir pjovimo darbai“, nuo 2017 m. lapkričio mėnesio nemokėjo darbo užmokesčio E. B. ir kt.
Teismas, nagrinėdamas bankroto administratorės prašymą skirti buvusiam vadovui baudą už dokumentų neperdavimą, nustatė, kad A. A. 2018-11-03 deklaravo savo išvykimą į Ispanijos Karalystę, deklaravimą galima atlikti nuotoliniu būdu, prisijungus prie elektroninių valdžios vartų. Kitose byloje su A. A. buvo galima susisiekti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com, tačiau į teismo elektroninį laišką atsiliepęs asmuo, pasirašęs kaip „A“, nurodė, kad „panasu kad sis svarbus el laiskas pasieke ne ta gaveja“. Teismas nustatė siuntėjo elektroninio prietaiso techninius duomenis, kurie yra saugomi byloje.
Visi bankroto administratorės pateikti ir teismo pripažinti pagrįstais duomenys patvirtina, kad UAB „Akvatermos projektai“ buvo tyčia privesta prie bankroto, nes veikla buvo organizuota taip, kad nemokiai įmonei neliktų turto ir lėšų kreditorių reikalavimams patenkinti, o dėl buhalterinės apskaitos nevedimo arba dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, nuosavo kapitalo ir jo struktūros (Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai).
Buvusiam vadovui atsakovui A. A. teismo procesiniai dokumentai įteiktini viešo paskelbimo būdu, nes nežinoma jo gyvenamoji ir darbo vieta (CPK 130 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
prašymą tenkinti, pripažinti bankrutavusios UAB „Akvatermos projektai“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Klaipėda, (duomenys neskelbtini), bankrotą tyčiniu.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos jos kopiją išsiųsti Klaipėdos apygardos prokuratūrai, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Įpareigoti bankroto administratorę UAB „Ultima optio“ apie šios nutarties priėmimą informuoti visus įmonės kreditorius.
Atsakovui A. A. nutartį įteikti viešo paskelbimo būdu.
Nutartį per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.