Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovėms V. K. ir M. R. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. J. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms V. K. ir M. R. (toliau kartu – ir atsakovės), prašydama pripažinti negaliojanc?ia nuo sudarymo momento 2019 m. rugse?jo 25 d. dovanojimo sutarti?, sudaryta? tarp atsakoviu? V. K. (dovanotojos) ir M. R. (apdovanotosios); taikyti restitucija? natu?ra – gra?žinti atsakove?s V. K. nuosvybe?n 2019 m. balandžio 17 d. dovanojimo sutartimi atsakovei M. R. perleista? nekilnojama?ji? turta?: 1) Buta?/Patalpa? – Buta? (nei?rengtas patalpas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti? Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini); 2) negyvenama?ja? patalpa? – Garaža? (boksa?) G-(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti? Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, jog 2016 m. pabaigoje V. K. kreipėsi į ją su prašymu trumpam paskolinti 25 000 Eur verslo plėtrai, kadangi atsakovė V. K. valdo drabužių parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir jai trumpam laikotarpiui buvo reikalingi pinigai. 2017 m. sausio mėn. pradžioje atsakovė V. K. atvyko pas ieškovę į namus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur, dalyvaujant ieškovės sūnaus sutuoktinei R. Y., ieškovė perdavė atsakovei V. K. 25 000 Eur. Teigia, kad pinigai buvo 50 ir 100 Eur nominalo kupiūromis.

3. Teigia, kad atsakovė V. K. iki 2017 m. sausio mėnesio pabaigos grąžino ieškovei 10 000 Eur. Likusią sumą žadėjo gražinti artimiausiu metu, tačiau jai to negalint padaryti, dėl, kaip ji nurodė, sunkios verslo padėties, likusiai 15 000 Eur sumai 2017 m. vasario mėnesio pradžioje atsakovė V. K. išrašė vekselius. Visi vekseliai buvo išrašyti 2017 m. vasario 10 d. Teigia, kad nors vekseliuose nurodytos skirtingos išrašymo datos ir mažesnės sumos, tačiau jų suma yra iš esmės lygi 15 000 Eur sumai, kurią atsakovė V. K. yra skolinga ieškovei. Nurodo, kad atsakovė V. K. neginčija, jog vekseliai buvo išrašyti tą pačią dieną. Pati savo ranka išrašė vekselius, žadėjo skolą gražinti, tačiau tai padaryti vengė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama iš atsakovės V. K. priteisti 14 965 Eur pagrindinės skolos, 692,66 Eur pagrindinės skolos metinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4. Ieškinyje taip pat nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, paliko nepakeistą, atsakovės V. K. priešieškinį atmetė.

5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. galutinio sprendimo dalį, kuria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. preliminarus sprendimas dėl 14 965 Eur skolos, 692,66 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 414 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės V. K. paliktas nepakeistas ir, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ieškinys paliktas nenagrinėtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas ir iš ieškovės atsakovei V. K. priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atmetė atsakovės V. K. apeliacinį skundą.

6. Nurodo, kad 2020 m. spalio 14 d. antstolis Dalius Traigys pateikė ieškovei pažymą (dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje nurodoma, jog nustatytas juridinis faktas, kad V. K. 2019 m. rugsėjo 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. 8146 (toliau – Dovanojimo sutartis) perleido jai priklausantį turtą: butą, esantį adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą - garažą, esantį adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), atsakovei M. R. Pažymi, jog antstolio pažymoje nurodoma, kad antstolio nuomone, šie atsakovė V. K. veiksmai pažeidžia ieškovės interesus. Papildomai nurodo, kad atsakovės ginčo dovanojimo sutartį sudarė būtent tada, kai buvo pirmą kartą nagrinėjamas atsakovės V. K. apeliacinis skundas.

7. Atsakovės V. K. ir M. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 straipsnio 2 dalis).

9. Atsakovės į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes vyksta bažnytinės santuokos tarp M. R. ir A. R. (duomenys neskelbtini) metų palaiminimas (duomenys neskelbtini) bažnyčioje. Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovių nurodytas bylos atidėjimo priežastis svarbiomis, ieškovės prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

10. Atlikęs formalų byloje surinktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, yra pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7146-994/2018 ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės V. K. 14 965 Eur skolos, 692,66 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos (15 657,66 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 414 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, paliko nepakeistą, o atsakovės V. K. priešieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. galutinio sprendimo dalį ir ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsakovės V. K. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. galutinį sprendimą paliko nepakeistą bei priteisė ieškovei iš atsakovės V. K. 1 200 Eur išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 23 d. perdavė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 rugsėjo 14 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-7146-994/2018 antstoliui Daliui Traigiui vykdymui. Antstolis Dalius Traigys 2020 m. spalio 14 d. pateikė ieškovei pažymą dėl kreditorių teisių pažeidimo, nurodant, kad nustatytas juridinis faktas, jog 2019 m. rugsėjo 25 d. dovanojimo sutartimi Nr. 8146 (toliau – Dovanojimo sutartis) perleido jai priklausantį turtą: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei M. R.; kito turto, į kurį gali būtų galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta.

Dėl actio Pauliana.

12. Ieškovė ginčija 2019 m. rugsėjo 25 d. dovanojimo sandorį actio Pauliana pagrindu. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas specialus kreditoriaus teisių gynimo būdas – actio Pauliana institutas, suteikiantis teisę kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad šis institutas yra skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

13. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

14. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 29 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės V. K. 14 965 Eur skolos, 692,66 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos (15 657,66 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 414 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. galutinį sprendimą paliko nepakeistą bei priteisė ieškovei iš atsakovės V. K. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje. Minėtų teismo procesinių sprendimų pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 rugsėjo 14 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo. Taigi ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovės V. K. atžvilgiu. Sudarytas ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, nes perleidus neatlygintinai atsakovei V. K. nuosavybės teise priklausantį vienintelį nekilnojamąjį turtą, buvo pažeistos ieškovės, kaip atsakovės kreditorės, teisės. Bylos duomenimis ginčijamas dovanojimo sandoris šalims nebuvo privalomas bei šalys, sudarydamos dovanojimo sandorį, buvo nesąžiningos, kadangi atsakovė M. R., kuriai neatlygintinai perleistas nekilnojamasis turtas, yra atsakovės V. K. dukra (CK 6.67 straipsnio 1 punktas).

15. Taigi nustatyta, kad egzistuoja visos CK 6. 66 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos pripažinti negaliojančia dovanojimo 2019 m. rugsėjo 25 d. sutartį. Atsižvelgiant, kad ieškovė apie ginčijamą sandorį sužinojo 2020 m. spalio 14 d. gavus iš antstolio Daliaus Traigio duomenis dėl kreditorių teisių pažeidimo, nagrinėjamu atveju nėra suėjęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas 1 metų terminas ieškiniui pareikšti actio Pauliana pagrindu. Atsižvelgiant į tai, ieškininis reikalavimas pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu – tenkinamas.

Dėl restitucijos taikymo.

16. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Nagrinėjamu atveju restitucija taikoma natūra, grąžinant atsakovės V. K. nuosavybėn perleistą nekilnojamąjį turtą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

17. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80 – 87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88 – 92, 97 – 99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

18. Ieškovė nepateikė duomenų apie turėtas nagrinėjamoje byloje bylinėjimosi išlaidas.

19. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo atidėtas 1 955 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo šioje byloje priėmimo, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovių valstybės naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 285-287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia dovanojimo 2019 m. rugsėjo 25 d. sutartį, notarinio registro Nr. 8146, sudarytą tarp atsakovės V. K. (dovanotojas) ir atsakovės M. R. (apdovanotosios) nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją natūra ir grąžinti atsakovės V. K. nuosavybėn perleistą nekilnojamąjį turtą: buta?/patalpa? – buta? (nei?rengtas patalpas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti? Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini); negyvenama?ja? patalpa? – Garaža? (boksa?) G-(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti? Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovių V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 977,50 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt septynis Eur 50 ct) valstybės naudai.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos jį apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.