Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-05-19 · Civilinė byla Nr. e2-14487-608/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
e2-14487-608/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-09347-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Atsakovas
S. S.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-14487-608/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09347-2020-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.3;2.6.8.10; 2.6.29.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovės S. S. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį atsakovei S. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Sergel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės S. S. 12,07 Eur skolą, 100,79 Eur netesybų, 1,09 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimo išlaidas. Ieškovė prašo teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovės rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė ,,Bitė Lietuva“ ir atsakovė S. S. 2010 m. lapkričio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. GSCD/64610/2010, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti elektroninių ryšių paslaugas ,,Bitės“ tinkle, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakovė sutartimi įsipareigojo naudotis ieškovės paslaugomis ne trumpiau kaip 24 mėn. Pradinė kreditorė atsakovei suteikė paslaugų ir išrašė 2010 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą 41,70 Lt (12,07 Eur) sumai. Atsakovė už suteiktas paslaugas su pradine kreditore neatsiskaitė, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove nuo 2010 m. gruodžio 31 d.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Bitė Lietuva“ 2018 m. spalio 31 d. sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 18-0268LT, kurios pagrindu uždaroji akcinė bendrovė ,,Bitė Lietuva“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės S. S. skolą pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. GSCD/64610/2010.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2018 m. lapkričio 20 d. pranešimu. Be kita ko, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalimi paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Prisiimtas sutartines prievoles kiekvienas asmuo turi vykdyti laiku ir tinkamai, t. y. pagal sutartyje ir (ar) įstatymuose nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovė sutartimi įsipareigojo laiku atsiskaityti už pradinės kreditorės suteiktas elektroninių ryšių paslaugas ,,Bitės“ tinkle“, tačiau savo sutartinio įsipareigojimo neįvykdė ir liko skolinga ieškovei 12,07 Eur skolos. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir reikalavimo neginčijo (CPK 179 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama12,07 Eur skola.

Netesybos – sutarties šalių nustatyta ir sutartyje nurodyta vienkartinė (bauda) arba periodinė (delspinigiai) suma, kurią sutartį pažeidusi, jos nevykdanti ar netinkamai vykdanti šalis privalo mokėti kitai sutarties šaliai. Atsakovė sutarties specialiosiose sąlygose įsipareigojo pradinės kreditorės paslaugomis naudotis 24 mėn. Sutarties bendrųjų sąlygų 48 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei mainais už suteiktas nuolaidas klientas pasižadėjęs naudotis ,,Bitės“ paslaugomis tam tikrą laiką, net ir tokiu atveju galima atsisakyti ,,Bitės“ paslaugų anksčiau laiko, tačiau tuomet skaičiuojamos netesybos, kurių dydis lygus nuo paslaugų nutraukimo dienos iki specialiosiose sąlygose numatyto pasižadėjimo naudotis paslaugomis termino pabaigos nesumokėtų abonentinių mokesčių arba minimalių mėnesinių mokesčių sumai. Nagrinėjamu atveju bauda apskaičiuota taip: 15,1304 Lt (numatyta bauda) x 23 mėnesiai neišbūto laikotarpio = 348,00 Lt (100,79 Eur). Kadangi atsakovė pažeidė sutartį, t. y. nesilaikė įsipareigojimo naudotis pradinės kreditorės paslaugomis 24 mėn., iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 100,79 Eur netesybų (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Sutarties bendrųjų sąlygų 24 punktu atsakovė už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1,09 Eur delspinigių, paskaičiuotų už paskutines 180 dienų. Kadangi atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminus ir su pradine kreditore už suteiktas paslaugas laiku neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas dėl 1,09 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71, 6.73 straipsnio 1 dalys).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 0,23 Eur komisinis mokestis(CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti atsakovės S. S. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės S. S. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ naudai 12,07 Eur (dvylika eurų septynis euro centus) skolos, 100,79 Eur (vieną šimtą eurų septyniasdešimt devynis euro centus) baudos, 1,09 Eur (vieną eurą devynis euro centus) delspinigių, iš viso 113,95 Eur (vieną šimtą trylika eurų devyniasdešimt penkis euro centus).

Priteisti iš atsakovės S. S. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 113,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. balandžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės S. S. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ naudai bylinėjimosi išlaidas – 15,23 Eur (penkiolika eurų dvidešimt tris euro centus).

Atsakovė neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovė sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė