Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) S. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, turto valdymo asmeninės nuosavybės teise, nustatymo, suinteresuoti asmenys L. P. (skolininkas), J. P., antstolė Daiva Milevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas paliktinas nenagrinėtu.

Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, teismas turi (gali) ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nori nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso nuosavybės teisės į 5/16 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tai yra, kad L. P., pagal Utenos rajono 1-ojo notaro biuro notarės Dalios Malinauskienės pateiktą informaciją, priėmus palikėjos R. P. 1/4 dalį palikimo (kitas 3/4 dalis priėmė sūnus J. P.) bei pritaikius įstatymo ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, kuriuo priimtas palikimas į kitą palikėjos turtą analogiją (CK 5.60 str. 1 d. pagrindu, neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo) konstatuota, jog skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso ir R. P. vardu registruotos nekilnojamojo turto (žemės sklypo) dalys, tai yra 5/16 dalys (4/16 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu ir 1/16 - palikimo priėmimo pagrindu) žemės sklypo 14,3700 ha ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad skolininkui L. P. nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis aukščiau nurodyto žemės sklypo (1/2 dalis su mirusia sutuoktine R. P.). Taigi, kita dalis šio žemės sklypo, būtent 1/4 dalis, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis priklauso R. P. – L. P. sutuoktinei, kuri mirė 2002-(duomenys neskelbtini). Iš 2006-01-31 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, nustatyta, kad mirusios R. P. palikimą pagal įstatymą 1/4 dalyje turto priėmė jos sutuoktinis L. P., ir 3/4 dalis turto priėmė jos sūnus J. P., tai yra jie paveldėjo nustatytas dalis – 1/2 dalį buto/patalpos Nr. 21, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir rūsio, esančių (duomenys neskelbtini). Į kitą 1/2 dalį minėto nekilnojamojo bendrąją jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, kurio pusės nuosavybės teisė notarės patvirtinta L. P. kaip pergyvenusiam sutuoktinę R. P., ir yra išduotas 2006-01-31 nuosavybės teisės liudijimas.

Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 str. 1 d.), o paveldėjimo teisės liudijimas – tai įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad pareiškėjas kartu su pareiškimu, vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pateikė L. P. nuosavybės teisę į šį turtą patvirtinančius dokumentus. Kaip nurodyta anksčiau, teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tik tokiu atveju, jeigu, be kita ko, pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą. Aplinkybės, kad L. P. nepateikė notarei dėl minėto žemės sklypo paveldėjimo jokių dokumentų ir tuo pačiu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo liudijimo gavimo dėl minėto sklypo dalies paveldėjimo ir paveldėjimo liudijimas dėl šio turto nėra išduotas ir kad 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tebėra registruota mirusiosios R. P. ir L. P. vardu, nereiškia, kad nėra dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P. palikimo priėmimu įgijo nuosavybės teises į visą palikėjos turtą (jo dalį) ir nuosavybės teisės į paveldėtą turtą jam priklauso nuo palikimo atsiradimo momento bei, kad kita 1/2 dalis R. P. priklausiusio minėto žemės sklypo – bendrąją jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, kaip pergyvenusiam sutuoktinę, analogiškai buto daliai, jam nepriklausytų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 12 p., 444 - 445 str.).

Pareiškėjas nurodo, jog pagal Vilniaus rajono 1 notarų biuro 2008-11-28 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.1-10317 dėl skolos išieškojimo iš skolininko L. P., išieškotojo S. Š., naudai antstolė Daiva Milevičienė vykdydama išieškojimą ir nustačiusi, jog skolininkui L. P. priklauso nuosavybės teisės į 5/16 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šias teises areštavo ir, neįvykus varžytinėms 2015-08-06 Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr.0012/08/04266_PP šį turtą perdavė išieškotojo nuosavybėn. Antstolė 2018-04-05 atsiliepimu nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog mirusiosios R. P. turto paveldėtojas L. P. jokio teisinio suinteresuotumo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį neturi (L. P. atžvilgiu yra vykdomos 24 vykdomosios bylos, kur bendra išieškotina suma sudaro daugiau, nei 609000 Eur). Taigi, antstolės apskaičiuota bendra skolininko skolos suma sudaro daugiau, nei 609000 Eur. Antstolė 2014-10-27 patvarkymu „Dėl turtinių teisių į nekilnojamąjį turtą arešto“, nurodė, jog 2008-11-28 Turto arešto aktas patikslintas nustatant, jog yra areštuojamos skolininkui L. P., priklausančios turtinės (nuosavybės) teisės į 5/16 dalis žemės sklypo, viso sklypo bendras plotas 14,3700 ha., miško žemės plotas 14,3700 ha., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šis juridinis faktas įregistruotas ir VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, ir vykdomojoje byloje šalims jokių prieštaravimų dėl areštuotų turtinių teisių negavus, minėtas turtas 2015-06-08 Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr.0012/08/04266 realizuotas. Tai yra antstolė 2015-08-069 turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė išieškotojui S. Š. L. P. priklausančias turtines (nuosavybės) teises į 5/16 dalis minėto žemės sklypo (turtas registruotas L. P. ir R. P. vardu, perduota L. P. vardu registruotos 4/16 dalys, R. P. vardu 1/16 dalis) už 4080 Eur. 2015-07-08 sprendimu VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsisakė įregistruoti S. Š. priklausančias nuosavybės teises į perimtą turtą motyvuojant, kad pagal 2015-08-06 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 00l2/08/04266_PP antstolė Daiva Milevičienė perdavė pastarajam L. P. priklausančias nuosavybės teises į 5/16 dalis žemės sklypo, tačiau nekilnojamojo turto registro duomenimis, L. P. nuosavybės teise priklauso tik 1/4 dalis nurodyto žemės sklypo (1/2 dalis su įnirusiąja sutuoktine R. P.). Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2015-10-14 Sprendimu Nr. cspr 1-215 paliko galioti Registrų centro Vilniaus filialo 2015-08-24 sprendimą, motyvuodama tuo, kad pagrįstai teritorinio registratoriaus konstatuota, jog antstolė perdavė išieškotojui skolininkui L. P. nepriklausančias nuosavybės teises į 5/16 dalis ginčo žemės sklypo, kadangi nekilnojamojo turto registro duomenimis pastarajam nuosavybės teise priklauso tik 1/4 dalis žemės sklypo. 2015-10-14 sprendimu buvo išaiškinta ir jo apskundimo tvarka, byloje duomenų, kad sprendimas būtų skųstas nėra pateikta. Antstolei perdavus turtą išieškotojui, darytina prielaida, kad jis pagrįstai tikisi jog yra atgavęs 4080 Eur vertės skolą gaudamas žemės sklypo dalį, todėl jam ir atsirado poreikis užregistruoti gautą turtą savo vardu.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, L. P. turto (žemės sklypo dalies), atsiradusio po mirusios sutuoktinės R. P., savo vardu neįregistravęs. L. P. (skolininkui) vengiant įregistruoti turtą Nekilnojamojo turto registre užkertamas kelias išieškotą turtą įsiregistruoti pareiškėjo vardu.

Prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1, 2 dalys). Iš minėto įstatymo nuostatų seka, kad teismui patenkinus pareiškimo reikalavimą taip, kaip jis pareikštas, pareiškėjas faktiškai vis tiek negalėtų atlikti teisinės registracijos pagal teismo sprendimą skolininko vardu, nes neturėtų pirminių nuosavybės teisių įgijimo dokumentų, turinčių būti pagrindu įregistruoti nuosavybės teises pagal nurodyta reglamentavimą. Pareiškėjas nereiškė reikalavimo įpareigoti skolininką dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipusį pas notarę, pateikti pirminius nuosavybės teisės dokumentus, būtinus paveldėjimo procedūroms, teisinei registracijai atlikti. Notarė Dalia Malinauskienė procesiniuose dokumentuose kaip tik ir pabrėžia, kad paveldėtojams paveldėjimo teisės liudijimas dėl žemės sklypo neišduotas, kadangi paveldėtojai nepateikė notarui jokių dokumentų. Todėl byloje taip ir liko neaišku, kokiu būdu pareiškėjas ketina gauti tuos dokumentus, kurių reikės vykdant teismo sprendimą, atliekant paveldėjimo procedūras ir atliekant teisinę registraciją. Šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymas iš esmės taip ir liktų priklausomas nuo skolininko valios ir veiksmų.

LR notariato įstatymo 26 straipsnyje išvardijami notarų kompetencijai priskiriami notariniai veiksmai, tarpe kurių paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas (26 straipsnio 2 punktas); nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimų išdavimas (26 straipsnio 3 punktas); asmeninių testamentų saugojimas (26 straipsnio 4 punktas) ir kt. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė D. Milevičienė, vykdydama aukščiau aprašytą išieškojimą pareiškėjo naudai, pritaikiusi įstatymo ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, kuriuo priimtas palikimas į kitą palikėjos R. P. turtą analogiją, konstatavo, jog skolininkas L. P. turi turtines teises į 5/16 dalis žemės sklypo (L. P. vardu registruotos 4/16 dalys, R. P. - 1/16 dalis). Nors šio antstolės konstatavimo vertinimas yra ne šio bylos reikalas, tačiau teismas pritaria Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos ir teritorinio registratoriaus nuomonei, jog paveldėjimo teisės klausimų sprendimas antstolės kompetencijai nėra priskirtas, nes antstolio funkcijos išvardintos LR antstolių įstatymo 21 straipsnyje. Be to, LR notariato įstatymo 52 straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.

Taigi, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad CK 6.68 straipsnyje numatyta, jog kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises, pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys).

Nagrinėjamu atveju, pareiškimą palikus nenagrinėtu, pareiškėjui neužkirstas kelias atsakovo (skolininko) vardu pareikšti reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į likusį nepaveldėtą turtą išdavimo ir daiktinių teisių įregistravimo CK 6.68 straipsnio pagrindu.

Pareiškimą palikus nenagrinėtu, pareiškėjui grąžintinas 2018-03-01 mokėjimo nurodymu Nr. 586 sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 9 p.). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 445 str., 290-292 str., 296 str. 1 d. 12 p., teismas

nutaria:

Pareiškimą palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi teisę spręsti dėl kreipimosi į į teismą ginčo teisenos tvarka teikiant ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir daiktinių teisių įregistravimo LR CK 6.68 straipsnio pagrindu.

Grąžinti pareiškėjui S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 2018-03-01 mokėjimo nurodymu Nr. 586 sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį (mokėtojas advokatė Renata Todesaitė, a. k. (duomenys neskelbtini)

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Vykdomąją bylą, įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolei Daivai Milevičienei.

Dėl nutarties per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti duodamas atskirasis skundas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.