Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-02-21 · Civilinė byla Nr. 2A-121-265/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-02-21Klaipėdos apygardos teismas
  2. P2-612-613/2014Nutartis · 2014-10-03Klaipėdos apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-27Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-21
Bylos Nr.
2A-121-265/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13380-2009-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
N. R.
Atsakovas
J. R., N. R.
Trečiasis asmuo
BUAB „Briz“
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-121-265/2014Teisėja G. Seselskytė (Proceso Nr. 2-06-3-13380-2009-7)
Procesinio sprendimo kategorija 121.14; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui J. R. (J. R.) dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo BUAB „Briz“, ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, BUAB „Briz“ prašymą atsakovams J. R. (J. R.), N. R. dėl skolininko turto dalies nustatymo, trečiasis asmuo antstolė Brigita Tamkevičienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti N. R. asmeninę nuosavybę į 66,22 kv. m. bendro ploto butą, esantį X. Nurodė, kad butą privatizavo pagal 1991-05-28 LR „Butų privatizavimo įstatymą“ Nr. I-1374 už asmenines lėšas, turėtas iki santuokos su atsakovu J. R. sudarymo. Santuoka įregistruota 1985-09-27. Ieškovė už privatizuojama turtą 1991-12-24 sumokėjo 3 208,60 rub. grynais pinigais, buto kainos skirtumą 150 rub. grynais pinigais, 143,80 rub. grynais pinigais, turėtais iki santuokos sudarymo. Taip pat sumokėjo 12 882 rub. valstybės vienkartinėmis išmokomis – investiciniais čekiais. Likusią 10 000 rub. dalį ieškovė padengė jos asmeniškai iš kitų asmenų įsigytais investiciniais čekiais. Jų išsaugoti nepavyko. Atsakovas prie buto privatizavimo nei asmeninėmis lėšomis, nei kitaip neprisidėjo. Todėl butas yra įgytas už asmenines ieškovės lėšas ir viešame registre įregistruotas kaip N. R. nuosavybė.

Trečiasis asmuo BUAB „Briz“ pateikė prašymą dėl atsakovo J. R. turto dalies nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, o trečiojo asmens BUAB „Briz“, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, prašymą tenkino ir nustatė skolininko J. R. (J. R.) turto dalį bendrame su N. R. turte. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį nustatė, kad ginčo butas buvo privatizuotas 1992-02-06 ieškovės N. R. vardu. Susitarimą pirkti šį butą 1991-10-29 ieškovės vardu pasirašė ir jos sutuoktinis J. R.. Pasak teismo, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad šalys tuo metu negyveno kartu ar nevedė bendro ūkio. Teismas atsižvelgė į specifinę butų privatizavimo proceso paskirtį ir įstatyme nustatytą tvarką, jog teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal BPĮ santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina. Pasirašant susitarimą dėl buto privatizavimo, jo šalims buvo išaiškintas SŠK 21 straipsnio turinys, t. y. tai, kad sutuoktiniai turi lygias teises į turtą, įgytą santuokos metu, ir kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno jų vardu. Nepaisant to, kad butas privatizuotas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, tai nesudaro pagrindo šiam turtui taikyti kitokį nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą. Dėl to, atsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad butas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise privatizavimo būdu.

Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos ieškinys nesutiko, prašė jį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, –ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį netinkamai interpretavo suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei neteisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes. Pasak ieškovės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999 yra išaiškinęs, kad turtas, įgytas santuokos metu už vieno sutuoktinio lėšas, turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jeigu sutuoktiniai nesutarė kitaip. Pasak ieškovės, atsakovas pareiškime dėl susitarimo pirkti privatizuojamą butą neprieštaravo, kad butas būtų įgyjamas ieškovės asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-12-22 nutarimo „Dėl įstatymo taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ nustatyta, jog investiciniai čekiai kvalifikuojami kaip asmeninės lėšos. Būtent ieškovė asmeniniais investiciniais čekiais apmokėjo už butą, kurį prašo pripažinti asmenine nuosavybe. Be to, kaip nurodo ieškovė, atsakovas su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad prie buto privatizavimo neprisidėjo bei neprieštaravo, jog ieškovė jį privatizuotų savo vardu. Pasak ieškovės, teismas šių aplinkybių neįvertino. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė tuo metu aiškiai išreiškė valią įsigyti turtą asmeninės nuosavybės teise.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo BUAB „Briz“su ieškovės apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad turtas, įgytas privatizavimo būdu, pagal teisinį reguliavimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso šalims. Byloje šalių turto bendrumo prezumpcija paneigta nebuvo, dėl to ieškinys atmestas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Šios bylos nagrinėjimo kontekste aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998-12-22 apžvalga „Dėl įstatymo taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“. Šioje apžvalgoje kasacinės instancijos teismas, remdamasis teisiniu reguliavimu išaiškino, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas. Taigi, privatizavus butus pagal minėtą įstatymą ir įregistravus buto pirkimo-pardavimo sutartį atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jie įgyjami asmenų privatinėn nuosavybėn: bendrosios dalinės nuosavybės teise – kai butai buvo privatizuoti kelių asmenų vardu ir pirkimo-pardavimo sutartyse yra nurodytos kiekvieno bendrasavininkio dalys (sutuoktiniai, iki buto privatizavimo susitarę tapti perkamo buto bendrasavininkiais ir pirkimo-pardavimo sutartyje nurodę tenkančias kiekvienam iš jų dalis į butą, irgi įsigijo jį bendrosios dalinės nuosavybės teise); bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise - kai butą privatizavo sutuoktiniai ir jų dalys į butą nėra nustatytos; vieno asmens nuosavybės teise - kai butas yra privatizuotas vieno asmens vardu (išskyrus atvejus, kai butai buvo privatizuoti sutuoktinių). Nagrinėjamu atveju butas buvo privatizuotas ieškovės N. R. vardu, tačiau esant santuokoje su atsakovu. Dėl to konstatuotina, kad butas, nors ir privatizuotas ieškovės vardu, tačiau tai nereiškia, kad nuosavybės teisė priklauso ieškovei, ji nustatoma pagal tuo metu galiojusius šeimos įstatymus. Lietuvos Respublikos Seimui 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847 papildžius Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 dalį sakiniu “Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas”, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą vieno iš sutuoktinių vardu arba jų abiejų vardu, nenurodant sutartyje konkrečių buto dalių, laikomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 str. 3 d.). Minėtoje kasacinės instancijos teismo apžvalgoje nurodyta, kad sutuoktinių įsigyti butai pagal Butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 str. 1 d. papildymo irgi yra laikomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes ir iki minėto įstatymo papildymo sutuoktinių įsigytas turtas vieno iš jų vardu buvo laikomas bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 str. 3 d.). Kaip matyti iš teismų praktikos nuostatų, ne lėšos buvo esminis faktorius sprendžiant, kuriam iš asmenų nuosavybės teise priklauso privatizuotas butas, o tai, ar asmenys butą privatizavo santuokoje, bei ar buvo jų valią privatizuoti butą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dėl to apeliantės argumentas, jog ieškovė butui įsigyti panaudojo asmenines lėšas, dėl to butas turėtų būti pripažintas jos asmenine nuosavybe, nepagrįstas. Ieškovė netinkamai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998-12-22 apžvalgos „Dėl įstatymo taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ nuostatas, kuriose išaiškinta investicinių čekių reikšmė privatizuojant butą. Pagal šios apžvalgos nuostatas butai, įsigyti nors ir už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas (investicinius čekius, dovanotus, paveldėtus pinigus), laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir tik esant galimybei turėtų būti dalijami priteisiant iš kito sutuoktinio atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją arba kompensuojant jam kitu bendrai įsigytu turtu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pareiškė ieškinį tik dėl buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe ir nėra pareikšto reikalavimo padalinti visą santuokoje įgytą turtą, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti ir kompensacijos klausimo.

Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999. Pažymėtina, jog viena iš nutarčių, priimta atitinkamu klausimu, negali būti traktuojama kaip teismų praktikos nuostatos, suformuotos atitinkamu klausimu. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje, kuria remiasi ieškovė, buvo pateiktas išaiškinimas dėl kilnojamojo turto – automobilio. Tuo tarpu dėl bylos dalies, kuria buvo sprendžiamas nekilnojamojo turto - namo nuosavybės klausimas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenagrinėjo, nes dėl jo ginčo kasacinės instancijos teisme nebuvo. Šioje byloje sprendžiamas nekilnojamojo turto pripažinimas asmeninės nuosavybės teise, dėl to išaiškinimai dėl lėšų panaudojimo investicinių čekių pagrindu įsigyjant automobilį neturi teisinės reikšmės ir jais neturėtų būti vadovaujamasi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ginčą iš esmės nepaisant to, jog atsakovas su ieškiniu sutiko. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas turi skolų, byloje pareikštas trečiojo asmens reikalavimas dėl skolininko turto dalies nustatymo. Dėl to, ieškovei pareiškus reikalavimą dėl buto, kuris buvo įgytas santuokoje, pripažinimo jos asmenine nuosavybe, teismas pagrįstai ėmėsi kreditorių turtinių interesų apsaugos ir ginčą nagrinėjo iš esmės, nors atsakovas su ieškiniu ir sutiko.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Irma ČuchrajJolanta Gailevičienė