Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. A. ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad P. A. 2018 m. vasario 14 d. kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus prašydamas pripažinti niekine ir negaliojančia 2017 m. sausio 4 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 2 – 46, kurios pagrindu jis savo anūkui A. R. padovanojo (neatlygintinai perleido) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui perleistą nekilnojamąjį turtą.

2018 m. gegužės 18 d. ieškovas P. A. ir atsakovas A. R. pasirašė taikos sutartį. Minėtos sutarties 1.2. punktu ieškovo P. A. anūkė R. V. įsipareigojo už ieškovą atsakovui A. R. sumokėti 7000,00 Eur už gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atliktus pagerinimus. Atsakovas A. R. sutarties 1.3. punktu sutiko, kad 2017 m. sausio 4 d. sudaryta dovanojimo sutartis Nr. 2 – 46 būtų pripažinta negaliojančia bei taikyta restitucija. Sutarties 5.1. punktu šalys numatė, kad taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, patvirtinančios šalių sudarytą taikos sutartį, įsiteisėjimo.

2018 m. gegužės 21 d. ieškovo atstovės advokato padėjėjos Rasminos Martinaitienės kabinete atsakovui A. R., vadovaujantis taikos sutarties 1.2. punktu, grynaisiais pinigais buvo perduoti 7000,00 Eur. Tą pačią dieną taikos sutartis EPP priemonėmis buvo pateikta teismui patvirtinti. Teismui nustačius, kad šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos prieštarauja įstatymui, pažeidžia ieškovo teises bei įstatymu saugomus interesus 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovui P. A. nustatytas 10 dienų terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinti nebuvo, taikos sutartis nepatvirtinta.

2018 m. liepos 13 d. ir 2018 m. liepos 18 d. vykusių teismo posėdžių metu atsakovo A. R. atstovas advokatas Alius Galminas patvirtino, kad atsakovas 7000,00 Eur kompensaciją yra gavęs (2018 m. liepos 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 4.30 min. iki 5.46 min.; 2018 m. liepos 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 0.50 min iki 2.40 min.).

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. liepos 30 d. sprendimu ieškovo P. A. ieškinys atmestas. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pagal 2018 m. gegužės 18 d. tarp šalių sudarytos, tačiau teismo nepatvirtintos ir dėl to neįsigaliojusios, taikos sutarties sąlygas sumokėtų 7000,00 Eur grąžinimo.

Dėl reikalavimo iš atsakovo priteisti 7000,00 Eur

Ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovo 7000,00 Eur kildina iš 2018 m. gegužės 18 d. sutarties, vadovaudamasis sutartinės civilinės atsakomybės normomis. Su tokia ieškovo pozicija sutikti nėra jokio pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.181 straipsnio 1 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2018 m. gegužės 18 d. pasirašydamos taikos sutartį, 5.1. punkte susitarė, kad ji įsigalios nuo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutarties, patvirtinančios taikos sutartį, įsiteisėjimo. Šiuo atveju matyti, kad šalys buvo sudariusios sąlyginį sandorį su atidedamąja sąlyga, kadangi jo įsiteisėjimą susiejo su teismo nutarties, patvirtinančios taikos sutartį, įsiteisėjimu (CK 1.66 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šalių sudaryta taikos sutartis teismo nebuvo patvirtinta ir neįsiteisėjo, atsakovui taikyti sutartinės civilinės atsakomybės nėra teisinio pagrindo.

Dispozityviškumo ginant civilines teises principas reiškia tai, kad teismas negali pakeisti ieškinio faktinio pagrindo ir (išskyrus įstatyme tiesiogiai įtvirtintas išimtis) ieškinio dalyko – faktinio reikalavimo, kurį pareiškia į teismą besikreipiąs asmuo. Teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas – teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga; nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ar jis nurodytas teisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštus reikalavimus atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).

Nagrinėjamu atveju šios teisės taikymo taisyklės reiškia tai, kad kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas atsakovo ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju taikomas.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas P. A. 7000,00 Eur sumą atsakovui sumokėjo vykdydamas 2018 m. gegužės 18 d. taikos sutartį, t. y. siekdamas atgauti dovanotą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas A. R. tuos pinigus gavo. Iš civilinėje byloje Nr. e2-1208-1068/2018 esančių duomenų nustatyta, kad minėta sutartis negalėjo būti sudaryta ir patvirtinta, kadangi ginčo turtui buvo uždėtas areštas ir turto perleidimui prieštaravo atsakovo A. R. kreditoriai. Civilinės bylos Nr. e2-1208-1068/2018 nagrinėjimo 2018 m. liepos 13 d. metu buvo paskelbta pertrauka tam, kad atsakovas atsiskaitytų su kreditoriais arba grąžintų ieškovui sumokėtus pinigus, tačiau atsakovas jokių veiksmų nesiėmė. Teismui atmetus ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovui liko ir nekilnojamasis turtas, ir už jo pagerinimą ieškovo sumokėti pinigai. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartis patvirtinta nebuvo ir neįsiteisėjo, laikytina, kad atsakovas 7000,00 Eur gavo be jokio teisėto pagrindo.

Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). CK 6.237 – 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, jog yra visos būtinosios sąlygos nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti. Atsakovas 7000,00 Eur sumą įgijo dėl ieškovo atliktų veiksmų, šiam per savo atstovę sumokant atsakovui grynaisiais 7000 Eur. Atsakovui perdavus minėtus pinigus, ieškovo turtas atitinkamai sumažėjo, tarp atsakovo įgytų ir ieškovo netektų lėšų yra tiesioginis ryšys. Atsakovas pinigus gavo nesant tarp šalių jokio teisinio pagrindo, nes taikos sutartis pinigų perdavimo metu nebuvo patvirtinta teismo ir negaliojo. Ieškinio padavimo metu nepagrįstas praturtėjimas egzistavo, nes pinigai buvo perduoti atsakovui dar 2018 m. gegužės 21 d. Duomenų, kad ieškovas artimam giminaičiui (anūkui) perduodamas pinigus būtų prisiėmęs nuostolių atsiradimo riziką, nėra. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas gautas lėšas gavo ir jų negrąžino, o teismui nepatvirtinus šalių sudarytos taikos sutarties ir šiai neįsigaliojus, ieškovas neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių kitais gynybos būdais.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog atsakovas A. R. nepagrįstai praturtėjo ieškovo P. A. sąskaita, todėl ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti 7000,00 Eur yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų.

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. spalio 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 600,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, šios lėšos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Paduodant ieškinį, 2018 m. spalio 5 d. nutartimi, ieškovui buvo atidėtas 196,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Tenkinus ieškinį, nesumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

7000,00 Eur (septynis tūkstančius eurų 00 ct);

5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 196,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.