Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Anitos Sereikienės ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miškų pirkimai“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkes teismo 2021m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Miškų pirkimai“ ieškinį atsakovams J.A. L., J. S., J. A., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, Lazdijų rajono 3-ojo notaro biuro notarei G. Z.–Ž. dėl mainų sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) 2020 m. gegužės 27 d. mainų sutartį Nr. 1960, sudarytą tarp J. A. L., J. S. ir J. A. pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria pardavėjai J. A. L. ir J. S. pardavė J. A. 0,6300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 152 Eur; 2) perkelti UAB ,,Miškų pirkimai“ pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartimi pripažintą 2020 m. gegužės 27 d. mainų sutartį Nr. 1960, pripažįstant, kad UAB ,,Miškų pirkimai“ nupirko iš J. A. L. ir J. S. 0,6300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 152 Eur; 3) priteisti iš UAB ,,Miškų pirkimai“ 152 E. J. A..

2. Nurodė, kad 2020 m. balandžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė įsigijo miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po įsigijimo, balandžio–gegužės mėnesį ieškovei paskambino moteris, teiravosi, ar ieškovė nenorėtų įsigyti gretimo žemės sklypo šalia įsigytojo 2020 m. balandžio 7 d. Iš pokalbio ieškovė suprato, kad ketinama parduoti J. S. ir J. A. L. priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė paprašė pateikti pasiūlymą dėl pardavimo, tačiau tokio pasiūlymo nesulaukė. 2020 m. birželio 3 d. patikrinusi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje minimo žemės sklypo duomenis, sužinojo, kad 2020 m. gegužės 27 d. mainų sutartimi žemės sklypas perleistas J. A.. Gavus 2020 m. gegužės 27 d. mainų sutartį paaiškėjo, kad pagal ją J. S. ir J. A. L. 0,6300 ha žemės sklypą išmainė į J. A. priklausančią 1/20 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,6655 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir kuriame yra pastatai. Mainų sutartyje šalys mainomą turtą įvertino vienodai – 152 Eur, priemoka nemokėta. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje 0,6300 ha ploto miško ūkio paskirties žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nurodyta 1 335 Eur, t. y. mainomo turto vertė skiriasi beveik devynis kartus. Netrukus po šios mainų sutarties sudarymo, 2020 m. birželio 8 d. dovanojimo sutartimi J. S. ir J.A. L. pagal mainų sutartį įsigytą 1/20 dalį žemės sklypo grąžino J. A. padovanodami. Tokie veiksmai tik patvirtina, kad mainų ir dovanojimo sandoriai yra apsimestiniai, sudaryti siekiant žemės sklypą parduoti J. A. ir išvengti prievolės žemės sklypą parduoti gretimo žemės sklypo savininkui, pažeidžiant jo teisę, nustatytą Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte.

3. A. J. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad J. S. ir J. A. L. pažįsta senai, nuo seno prižiūrėjo jų turimą mišką, vėliau surašė ir miško panaudos sutartį. J. S., paskambinęs jam 2020 m. pasakė, kad ketina parduoti miško žemės sklypą ir du žemės ūkio žemės sklypus. Vienas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojosi su jo žemės sklypu, tai šį sklypą jis sutiko nupirkti, už jį pervedė 700 Eur, abiem – J. S. ir J. A. L. po 350 Eur. Miško žemės sklypo nepirko, kadangi neturėjo pinigų, taip iš karto pasakė ir J. S.. J. S. ir J. A. L. atsakovui užsiminė, kad jiems reikia tik nedidelio žemės sklypelio, kur jie galėtų atvykti ir praleisti laiką. Tuomet atsakovas J. A. pasiūlė, o jie sutiko, kad jis perleistų atsakovams savo žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), o jie jam perleis miško žemės sklypą. Tokie mainai tiko tiek J. S. ir J. A. L., tiek atsakovui. Išmainyto sklypo dalis yra gražioje vietoje, dvarvietėje, ten trys tvenkiniai, netoli yra ežeras, jo prižiūrėtas elnynas. Jis nežiūrėjo, kiek kainuoja miško žemės sklypas, jie įvertino jį tiek, kiek verta jo žemės sklypo dalis, nes jiems nebuvo svarbi kaina. Šis žemės sklypas yra jo tėvų, priklauso jam ir jo broliui, sklype esantys pastatai yra brolio, o garažas – atsakovo. Po savaitės, atsakovas J. S. ir J. A. L. sutiko prie kapų, jie pasakė, kad juos puola vaikai dėl to, kad nebus kam prižiūrėti šios žemės sklypo ir kapų, todėl jie susitarė, kad jie jam padovanos tą žemės sklypą, kadangi jis prižiūri kapus. Nurodė, kad jo šeimos kapai yra Lazdijuose, ką patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos.

4. A. J. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jam priklausė trys senelės žemės sklypai – vienas miško, o du žemės ūkio paskirties. Kadangi jais rūpintis pasidarė sunku, toli važinėti, nusprendė parduoti. J. A. pažinojo apie aštuonerius metus, jis prižiūrėjo jų mišką, todėl jam pasiūlė pirkti šiuos sklypus. J. A. sutiko nupirkti vieną sklypą, kuriame yra pieva ir kuris yra gretimai jo turimo žemės sklypo, tačiau kitus pirkti atsisakė, nes neturėjo pinigų. 2020 m. vasario mėnesį nustatyta tvarka atsakovas pranešė apie pardavimą, netrukus sužinojo, kad jų miško sklypą ketina įsigyti Š. I., o po to gavo pranešimą, kad ir ji parduoda gretimai esantį S. žemės sklypą. T. V. S. susisiekė su Š. I. norėdama išsiaiškinti, ar jos ketinimai pirkti jų žemės sklypą yra rimti, tačiau pastaroji pirkti atsisakė, tačiau ne oficialiai. Kadangi ji nepirko, o pati sklypą pardavė, jie liko apgauti, nes vėl reikėjo iš naujo pranešti apie pardavimą. V. S. dar skambino Š. I. duotu telefonu jos sklypą nupirkusiam pirkėjui, teiravosi dėl kainos, šis pasakė, kad už visą sklypą galėtų gauti apie 1 500 Eur. Tuo metu buvo paskelbtas karantinas, todėl įvertinę, kad parduodamo miško kaina nėra tokia didelė, pasitarę tarpusavyje ir su J. A., nusprendė turimą mišką išmainyti į žemės dalį J. A. sklype. Kai apie sudarytą mainų sutartį pasakė dukrai, ši pradėjo priekaištauti, kad jie vis tiek lieka turto savininkai, sklypą reiks prižiūrėti, geriau jie pasirūpintų kapų priežiūra, o J. A. ir taip leis atvažiuoti pas jį pailsėti. Po tokių priekaištų jie nusprendė mainais gautą žemės sklypo dalį grąžinti J. A.. Šie sandoriai buvo tokie, kokie ir nurodyti, jokio pirkimo–pardavimo su J. A. nebuvo, jis jiems už mišką pinigų nemokėjo.

5. A. J. A. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad su J. A. susipažino 1980 m., kai atveždavo C. S., savo uošvę, kurios tėvai artimai bendravo su Apanavičiais. J. A. prižiūrėjo jų mišką. 2001 m., kai egles užpuolė parazitai, jis darė kirtimus, tvarkė mišką ir tik jo dėka miškas buvo išgelbėtas, todėl už tai jautė jam dėkingumą. J. A. pasirūpindavo ir jo šeimos kapais. K. S. nepavyko parduoti miško, V. S. pasiūlė mišką mainais perduoti J. A., kad šis jiems skirtų dalį žemės savo tėviškėje, gražioje vietoje. Jis neprieštaravo. Kai apie mainų sandorį pasakė dukrai, ši pasakė, kad jis nesugebės vienas nuvažiuoti į Lazdijus, ji negalinti jo vežioti, o gamta jis gali grožėtis ir netoli Vilniaus. Kadangi tokios pačios nuomonės apie nuosavybę L. buvo ir S. dukra, jie pasitarę nusprendė grąžinti mainais gautą žemės dalį J. A., kad jis ir toliau pasirūpintų kapais. Jis niekada neketino parduoti savo dalies, jos nepardavė ir už miško sklypą pinigų negavo, todėl prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB ,,Miškų pirkimai“ 800 Eur bylinėjimosi išlaidų J. A. ir 26,09 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – J. A. disponavimo teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), apribojimą, leidžiant jam naudotis nurodytu žemės sklypu, uždraudžiant jį parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

7. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad J. S. ir J. A. L. bendrosios dalinės nuosavybe teise priklausė miškų ūkio paskirties 0,63 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,28 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 19 d. buvo pranešta apie šių žemės sklypų pardavimą. 0,28 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. 5948/0010:43, 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo J. A.. 0,63 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškė pageidavimą pirkti S. S., atstovaujamas Š. I.. Š. I. žemės sklypo nepirko, 2020 m. balandžio 7 d. prikimo–pardavimo sutartimi S. S. (Š. I. sūnui) ir G. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės (miško) sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo ieškovė UAB ,,Miškų pirkimai“ ir tapo žemės sklypo, gretimo 0,63 ha žemės (miško) sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininke. 2020 m. gegužės 27 d. mainų sutartimi J. S. ir J. A. L. 0,63 ha žemės (miško) sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išmainė į 1/20 dalį J. A. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 8 d. dovanojimo sutartimi J. S. ir J. A. L. mainais gautą 1/20 dalį žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo J. A..

8. Teismas, spręsdamas dėl apsimestinio sandorio, bylos duomenimis nustatė, kad J. S. ir J. A. L. yra virš 80 metų amžiaus, gyvena V., patys transporto priemonių nevairuoja, todėl bet kokiam vykimui į (duomenys neskelbtini) jie turėjo 0,63 ha žemės (miško) sklypą, reikalinga kitų asmenų pagalba. Atsakovai pažinojo vienas kitą, bendravo, o J. A. L. ir J. A. santykiai buvo itin draugiški, artimi ir ilgalaikiai. Iškilus būtinybei apsispręsti dėl nuosavybės, J.A. L. apsisprendė ją padovanoti J. A.. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pagrindinis J. S. ir J. A. L. siekis ir tikslas buvo ne pelningai parduoti ginčo žemės sklypą, siekiant piniginės naudos, o noras atsisakyti nuosavybės, kuriai reikalinga priežiūra, kuria rūpintis gyvenant toli nuo turto buvimo vietos, turint ribotas galimybes savarankiškai judėti ir įvertinus sveikatą ir amžių, buvo sunku, be to, jiems buvo svarbu ir kaip bus pasirūpinta jų šeimos kapais. Teismas pažymėjo, kad pats asmens ketinimas perduoti neatlygintinai žemės sklypą artimam pažįstamam, ilgą laiką besirūpinančiam jų turtu ir prižiūrinčiam šeimos kapus, savaime nėra nelogiškas ar neprotingas. Tai, kad mainų sutartyje atsakovų 0,63 ha žemės sklypas įvertintas 152 Eur, kai jo vidutinė rinkos vertė yra 1 335 Eur, nereiškia, kad sudaromas sandoris yra apsimestinis. Teismas pastebėjo, kad atsakovams turto įvertinimas nebuvo svarbu, kiekviena šalis norėjo gauti konkretų daiktą, atsakovai nesiekė primokėjimo, todėl abiejų mainomų daiktų kainą nurodė vienodą – J. A. mainomos žemės sklypo dalies vertę.

9. Teismas, vadovaudamasis V. S. ir liudytojos Š. I. parodymais, ieškovės paaiškinimais nustatė, kad po to, kai 2020 m. vasario 19 d. J. S. pranešė apie žemės sklypo pardavimą, V.S. N. žemės tarnyboje sužinojo, kad parduodamą žemės sklypą ketina pirkti Š. I., todėl jai paskambino. Vėliau, sužinojusi apie tai, kad Š. I. žemės sklypo nepirks, nes pardavė savąjį ieškovei, skambino ir ieškovės direktoriui V. G. pasiteirauti dėl kainos. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad V. S. veiksmai, darant spaudimą Š. I. atsisakyti pirkti parduodamą žemės sklypą bei teiravimasis dėl kainos patvirtina, jog atsakovai pardavinėjo žemės sklypą, o pasirašydami mainų ir dovanojimo sutartis paslėpė pirkimą–pardavimą. Teismas pažymėjo, kad iš apžiūrėtos civilinės bylos Nr. S2-1898-835/2020 dėl leidimo išdavimo matyti, kad Š. I. jau 2020 m. sausio 30 d. su advokate susitarė dėl atstovavimo jai gaunant teismo leidimą parduoti nepilnamečiui sūnui priklausančią žemės sklypo dalį, esančią gretimai atsakovų turėto žemės sklypo. 2020 m. vasario 11 d. ji sudarė preliminarią sutartį dėl šio žemės sklypo pardavimo ieškovei, 2020 m. vasario 17 d. jos pareiškimas dėl teismo leidimo buvo gautas Alytaus apylinkės teisme, o 2020 m. vasario 19 d. jau buvo priimta teismo nutartis ir leidimas dėl nepilnamečio sūnaus nekilnojamojo turto pardavimo buvo išduotas. Taigi, teismas darė išvadą, kad jau 2020 m. vasario 19 d., kai J. S. dar tik pranešė apie žemės sklypo pardavimą, Š. I. buvo apsisprendusi parduoti nepilnamečio sūnaus turimą žemės sklypą, gautas už jį lėšas panaudoti fortepijono įsigijimui, buvo dėl žemės sklypo pardavimo susitarusi preliminariąja sutartimi ir jau buvo gavusi tam teismo leidimą. V. S. nevienkartinis prašymas patvirtinti sklypo pirkimo atsisakymą raštu, teismo vertinimu, nepakankamas pripažinti jį daromu spaudimu liudytojai, dėl kurio ji atsisakė įsigyti atsakovų parduodamą žemės sklypą. Kaip nurodė pati V. S., sužinojusi, kad už visą sklypą galėtų gauti apie 1 500 Eur, padarė išvadą, kad nuo tokios sumos nepraturtės. Todėl teismas V. S. veiksmus domintis kaina, vertintino tik kaip apdairaus ir rūpestingo asmens veiksmus apsisprendžiant dėl disponavimo nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, suteikia savininkui galimybę pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį. J. S. ir J. A. L. norėjo savo nuosavybės teises perleisti, 2020 m. vasario 19 d. pranešimas apie parduodamą žemės sklypą (Š. I. raštu neatsisakius pirkti žemės sklypo, tačiau nepirkus, o pardavus ir savąjį), neteko galios, reikėjo apie pardavimą skelbti pakartotinai, Lietuvoje dėl pandemijos nuo 2020 m. kovo 16 d. paskelbtas griežtas karantinas, todėl atsakovų apsisprendimas ne parduoti žemės sklypą, o atlikti mainus, buvo logiškas jų ketinimų ir šalių tarpusavio santykių kontekste, neprieštaravo sutarčių laisvės principui ir nepažeidė ieškovės teisėtų interesų jos nurodomo Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkto kontekste. Teismas pastebėjo, kad mainų sandorio esmė yra šalių siekis ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios, reikalingos. Teismas pažymėjo, kad mainų sutartimi gali būti mainomi ir nelygiaverčiai daiktai, jeigu tokia yra tikroji tokią sutartį sudarančių asmenų valia ir jeigu tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų, įstatymų saugomų kitų asmenų interesų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, J. S. ir J. A. L. veiksmai, J. A. perleidžiant jo prižiūrimą mišką, o jiems gaunant nedidelį žemės sklypą gražioje vietoje poilsiui, atitiko kiekvieno iš jų poreikius ir interesą. Po mainų sandorio dukroms papriekaištavus dėl likusios nuosavybės ir kapų priežiūros, jie turtą grąžino J. A. padovanodami. Šių sandorių pagrindu jie patenkino poreikį atsisakyti rūpesčius keliančios nuosavybės, ir tuo pačiu užsitikrino pagalbą prižiūrint jų šeimos kapus, o dėl šiltų tarpusavio santykių, neprarado galimybės leisti laiką šiose vietose. Tokius atsakovų veiksmus teismas laikė atitinkančiais protingumo kriterijų, nes kiekviena iš sandorio šalių patenkino savo poreikius. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovai, sudarydami ginčijamus sandorius, elgėsi sąžiningai, jų veiksmai atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl nematė pagrindo pripažinti, kad ginčijami sandoriai yra apsimestiniai. Teismas pažymėjo ir tai, kad J. A., kreipdamasis į notarę dėl paslaugos užsakymo, užsakė pažymą mainų sandoriui, tokį sandorį 2020 m. gegužės 27 d. sudarė, jokių mokėjimų, ar kitokių šalių veiksmų, leidžiančių spręsti apie pirkimo–pardavimo sandorį, nėra. Tai, kad dėl šalių tarpusavio santykių, susiklosčiusių aplinkybių, J. S. nusprendė neparduoti žemės sklypo, ar po mainų sutarties supratę, kad negalės rūpinti ir mažesniu sklypu, apsisprendė jį padovanoti J. A., neleidžia spręsti buvus apsimestinį sandorį. Byloje nėra jokių užuominų apie galimą pirkimą–pardavimą. Teigdama, kad sandoris yra ne toks, koks nurodytas sutartyje, ieškovė privalėjo įrodyti savo argumentų pagrįstumą, tačiau to nepadarė.

10. Nepripažinus 2020 m. gegužės 27 d. mainų sutarties apsimestine, teismas vertino, kad netenka teisinės reikšmės ieškovės argumentai dėl šios sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi ir dėl CK 1.87 straipsnio 2 dalies bei specialiojo teisės akto – Miškų įstatymo 41 straipsnio 7 dalies taikymo pirkėjo teises ir pareigas perkeliant ieškovei bei 152 Eur priteisiant J. A.. Todėl ieškinio reikalavimą perkelti UAB ,,Miškų pirkimai“ pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartimi pripažintą 2020 m. gegužės 27 d. mainų sutartį Nr. 1960, pripažįstant, kad UAB ,,Miškų pirkimai“ nupirko iš J.A. L. ir J. S. 0,6300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 152 Eur ir priteisti juos J. A., teismas atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) disponavimo teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), apribojimą, leidžiant jam naudotis nurodytu žemės sklypu, uždraudžiant jį parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

12. Ieškinį atmetus, atsakovų turėtas 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisė iš ieškovės. Taip pat iš ieškovės priteisė 26,09 Eur išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13. Ieškovė UAB „Miškų pirkimai“ apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovų J. A. L., J. S. ir J. A., ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai taikė materialiosios bei procesines teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

13.2. Vertinant atsakovų sudarytos ginčo mainų sutarties sudarymo aplinkybes, teismas nepagrįstai vertino, kad ginčo mainų sutartimi atsakovų gauti mainų objektai pasižymėjo tokiomis išskirtinėmis savybėmis, kurios galėtų paaiškinti atsakovų interesą įsigyti būtent šiuos konkrečius daiktus ginčo mainų sutartyje nurodytomis neadekvačiomis sąlygomis. Pažymi, kad mainomų žemės sklypo ir žemės sklypo mažos dalies, esančios po kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančiais pastatais, vertė skyrėsi beveik 9 kartus, todėl vien ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovai, mainydami visiškai nelygiaverčius žemės sklypus, be jokios priemokos sudarė apsimestinį sandorį. Pažymi, kad miškų ūkio paskirties 0,6300 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį greta ieškovės turimo miškų ūkio paskirties žemės sklypo, įsigijo ne ieškovė kaip gretimo žemės sklypo savininkė, o atsakovas J. A.. Taigi atsakovas J. A. neįgijo jokiais individualiais požymiais apibrėžto daikto, kurio būtų negalėjęs nusipirkti teisėtai įprastomis rinkos sąlygomis sudarant pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovai mainų pagrindu įgytą labai mažą sklypo dalį po pastatais po kelių dienų dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teises sugrąžino tam pačiam atsakovui J. A., su kuriuo buvo sudaryta mainų sutartis, kas tik patvirtina, kad mainų sutartis iš esmės buvo tik apsimestinis sandoris, nes atsakovai visiškai neturėjo jokių ketinimų mainyti žemės sklypus, o atsakovai J. A. L. ir J. S. neturėjo jokio ketinimo nuosavybės teises įgyti į mažą žemės sklypo dalį po kitiems asmenims priklausančiais pastatais. Tikslas buvo sudaryti miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą ne ieškovui, o atsakovui J. A., išvengiant pareigos pirmumo teise minėtą sklypą parduoti ieškovei, kas ir buvo padaryta. Aplinkybes, kad atsakovai nenorėjo bet kokiam nepažįstamam asmeniui parduoti ginčo miško sklypo, patvirtina ir trečiojo asmens notarės G. Z. – Ž. parodymai 2021-12-07 teismo posėdžio metu, kuri paaiškino, kad liudytojai Š. I. pardavus savo miško žemę ieškovei, ir atsakovams išsiaiškinus, kad jiems reikės kartoti oficialią pardavimo procedūrą, Nacionalinei žemės tarnybai siunčiant naujus pranešimus kaimyninių žemės sklypų savininkams, šios procedūros kartoti nenorėjo, nes kaimynai atsakovams nebuvo pažįstami (garso įrašo 1 val. 54 min.). Be to, atsakovai, siekdami pridengti ginčo mainų sutartį nurodė, kad po mainų sandorio sudarymo buvo susitarta dėl kapų priežiūros ir dėl to buvo priimtas sprendimas sudaryti dovanojimo sutartį, tačiau atsakovas J. A. 2021-12-07 teismo posėdyje pripažino, kad atsakovų kalba dėl kapų priežiūros vyko per visus šventus, t. y. rudenį, o ne pavasarį, kada buvo sudaryta ginčo mainų sutartis, o tai reiškia iki mainų sutarties jau buvo žinomos kapų priežiūros susitarimo aplinkybės.

13.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi tik atsakovų pateiktais įrodymais, liudytojų parodymus vertino atsakovų naudai arba iš viso jų nevertino, įrodymus vertino vienpusiškai.

13.4. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovo vaikai apie ginčo mainų sandorį neva sužinojo tik po jo, yra nelogiška. Pažymi, kad senyvo amžiaus atsakovai yra visiškai priklausomi nuo savo vaikų, todėl atvykti į kitą miestą be vaikų žinios atsakovai tiesiog negalėjo. Apelianto nuomone, atsakovai, sutarę dėl ginčo miško sklypo pardavimo, sutarė sudaryti apsimestinę mainų sutartį, o dovanojimo sutarties pagrindu ištaisyti fiktyvia mainų sutartimi atsiradusią faktinę situaciją, nes kitu atveju atsakovas J. A. būtų likęs be jam priklausančios žemės sklypo dalies po statiniais, o ir kitiems atsakovams šis turtas buvo ir yra bevertis. Jeigu atsakovai būtų norėję sudaryti ginčo mainų sutartį, jiems nebūtų reikėję pradėti oficialios pardavimo procedūros ir kreipiantis į Nacionalinę žemės tarnybą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Atsakovai vengė dalyvauti teismo posėdžiuose vienu metu, todėl galėjo sužinoti teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus byloje, išnagrinėti atsakovo J. A. teismo posėdžio metu duotus parodymus, ir atitinkamai pasiruošti kitam teismo posėdžiui, kuriame jau buvo apklausiami kiti atsakovai. Tokiu būdu atsakovai byloje elgėsi nesąžiningai.

13.5. Apeliantės nuomone, atsakovų sudaryta mainų sutartis pripažintina pirkimo–pardavimo sutartimi. Todėl yra pagrindas ginti ieškovės teises ir perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal pirkimo–pardavimo sutartimi pripažintą mainų sutartį, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui J. A. jo patirtas 152 Eur išlaidas, t. y. mainų sutartyje nustatytą nekilnojamojo turto pirkimo kainą.

14. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo teismo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės išlaidas advokato pagalbai apmokėti už teisinės pagalbos teikimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir įrodymus. Teismas byloje aiškinosi sutarties, iš kurios vykdymo byloje kilo ginčas, turinį ir prasmę, nustatė svarbias aplinkybes, kurios atskleidė faktinius šalių veiksmus sudarant sutartį. Teismas nustatė, kad atsakovai pažinojo vienas kitą, bendravo, o J. A. L. ir J. A. santykiai buvo itin draugiški, artimi ir ilgalaikiai. Iškilus būtinybei apsispręsti dėl nuosavybės, J. A. L. apsisprendė ją padovanoti J. A.. Visos šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad pagrindinis J. S. ir J. A. L. siekis ir tikslas buvo ne pelningai parduoti žemės sklypą siekiant piniginės naudos, o noras atsisakyti nuosavybės, kuriai reikalinga priežiūra, kuria rūpintis gyvenant toli nuo turto buvimo vietos, turint ribotas galimybes savarankiškai judėti, įvertinus sveikatą ir amžių, buvo sunku, be to, jiems buvo svarbu ir kaip bus pasirūpinta jų šeimos kapais. Šią išvadą paneigiančių įrodymų byloje nėra. Teismas savo sprendimą pagrindė įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, laikantis asmenų lygybės, rungimosi, žodiškumo, betarpiškumo ir nepertraukiamumo principų taisyklių. Apeliantė neįrodė, nepateikė jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs.

14.2. Nepagrįstai apeliantė nurodo, kad ginčo mainų sutartimi atsakovų gauti mainų objektai nepasižymėjo tokiomis išskirtinėmis savybėmis, kurios galėtų paaiškinti atsakovų interesą įsigyti būtent šiuos konkrečius daiktus. Mainų sutartis yra išorinė atsakovų vidinės valios išraiška. Mainų sandorio tikslas – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet reikėjo konkretaus daikto: poilsio vietos, relaksacinės aplinkos gimtose apylinkėse, kur galima ir vagonėlį pasistatyti. Tai ypatinga vieta: trys tvenkiniai, netoli ežeras, elnynas, miškas, seni dvaro pastatai ir medžiai dvaro teritorijoje, atsakovams šios savybės buvo svarbios. Jų valios niekas negali pamatuoti, tik jie patys.

14.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad mainų žemės sklypas atsakovams yra visiškai nereikalingas ir bevertis, kad jų tikslas buvo parduoti ieškovei miško sklypą. Atsakovai vertino ginčo mišką ne pinigais, o atsižvelgdami į tai, kad J. A. prižiūrėjo mišką, jį valė ir rūpinosi juo, nuo 2018 m. sudaryta miško Panaudos sutartis. Taip pat jis rūpinosi jų tėvų ir protėvių kapais. Pažymi, kad atsakovai mąstė tris sklypus parduoti, bet po Š. I. apsisprendimo nepirkti, apsisprendė nebeparduoti. Pardavimas buvo planuojamas ne dėl pinigų, nes sumos simbolinės, tiesiog buvo tikslas sumažinti savo vaikams rūpesčių.

14.4. Priešingai nei nurodė apeliantė, atsakovai niekada nesakė, kad J. A. nesirūpino kapais iki mainų sutarties sudarymo, buvo išreikštas noras užsitikrinti, kad jis ir ateityje pasirūpins kapais. Nors ieškovė bando įrodyti, kad įgyta žemė yra po J. A. pastatais, atsakovai pažymi, kad atsakovai įsigijo žemę bendros dalinės nuosavybės forma ir tik jų bendru sutarimu galima būtų nuspręsti, kur statyti vagonėlį.

14.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovai neatvykdami į teismo posėdžius elgėsi nesąžiningai. Pažymi, kad atsakovai nevengė dalyvauti teismo posėdžiuose, bet dėl pablogėjusios sveikatos, neturėjo galimybės jungtis bylos nagrinėjimuose nuotoliniu būdu. Pirmajame teismo posėdyje šalis atstovavo advokatė R. K., kitas posėdis buvo atidėtas dėl atsakovų ligos: hospitalizavimo, Covid-19 ir kt. Teismui pateiktos pažymos. Atsiradus galimybei teismo posėdžiuose dalyvavo tiek atvykus į teismo salę, tiek ir nuotoliniu būdu.

14.6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovai mainų sutarties ir dovanojimo sutarties pagrindu siekė apeiti pirkėjo pirmenybės teisę. To siekiant atsakovai galėjo daryti vieną dovanojimo sandorį dėl miško perleidimo J. A., koks tikslas daryti du sandorius iš eilės.

14.7. Apeliantė, teigdama, kad apsimestiniu sandoriu yra pridengtas žemės sklypo pirkimas–pardavimas, nenurodė už kokią kainą jis įvyko bei kokiu būdu konkreti lėšų suma kaip atsiskaitymas už žemės sklypą buvo perduota konkrečiai sutarties šaliai (CK 6.305 straipsnis), nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sudarius mainų sutartį faktiškai įvyko ne žemės sklypų mainai, o jų pirkimas–pardavimas. Tuo tarpu atsakovai vieningai ir nuosekliai tvirtino, kad už perleistą (mainų) turtą perleidėjams niekada jokie pinigai nebuvo mokėti, ką patvirtina byloje pateikti visų atsakovų banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad nebuvo gautos ar nuimtos piniginės lėšos, galinčios būti panaudotos atsiskaitymui už turtą. Atsakovai 2020 m. gegužės mėnesį užsakė pažymas pas notarę mainų sandoriui miškų ūkio paskirties žemės sklypui, kas patvirtina, kad nesiekė sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties tuo laikotarpiu. Mainų sandorio sudarymas buvo itin aktualus, nes sandorio šalių pagrindinis siekis buvo ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai buvo svarbios ir priimtinos. Atsakovų paaiškinimai buvo nuoseklūs ir atskleidė tikrąją sandorio šalių valią sudaryti būtent mainų sutartį ir tokios valios susiformavimo aplinkybes. Š. I. byloje kviesta liudininke ieškovės iniciatyva yra suinteresuota bylos baigtimi. Liudininkė į daug klausimų negalėjo atsakyti. Analizuojant 2020-02-17 Š. I. pareiškimo turinį ir teismo nutartį akivaizdu, kad ji neplanavo investuoti ir pirkti naują turtą. 2020-03-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius atsiuntė pranešimą, kad atsakovai turi parduoti mišką G. S. ir S. S. (pridedama). Buvo paskambinta Š. I. apie sutarties sudarymą, ji atsakė, kad nebepirksianti. Šie faktai patvirtina, kad Š. I. slėpė nuo NŽT apie preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą 2020-02-11 su UAB „Miškų pirkimai“, kuri galutinai buvo sudaryta po dviejų mėnesių – 2020-04-07. Atsakovas J. A. 2020-05-22 gavo sutikimą įsigyti miško ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 4STŽ-341-(14.4.142), kuris išduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus.

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą notarė G. Z.-Ž. prašo teismo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, nustatant, kad atsakovai yra seniai pažįstami, nuolat bendravo, J. A. nuo 2018 m. rūpinosi mišku (ginčo objektu), jį prižiūrėjo, taip pat J. A. rūpinosi ir atsakovų J. A. L. ir J. S. giminių kapais. Atsakovai ir liudytojai duodami parodymus aiškiai ir išsamiai pasisakė, kad nurodyta mainų sutartis nelaikytina apsimestiniu sandoriu. Teismo posėdžių metu teismas dalyvavo aktyviai, daug laiko skyrė šalių bei liudytojų parodymų ir aplinkybių aiškinimui. Teismo posėdžio metu buvo tinkamai kvalifikuojami liudytojos, J. S. sutuoktinės, V. S. parodymai. Aplinkybę, kad Š. I. raštu patvirtino, kad ketina pirkti parduodamą mišką (ginčo objektą), tačiau žodžiu atsisakiusi, pati pripažino teismo posėdžio metu. V. S., būdama apdairi, prašė Š. I. pasikeitusią poziciją išreikšti rašytiniu atsisakymu pirkti mišką (ginčo objektą). Notarė pažymi, kad vizito pas ją metu šalys aiškiai išreiškė savo valią sudaryti būtent mainų sutartį. Jos įvardijo, kad yra susisiekusios su norą pirkti išreiškusiu asmeniu, ir kad jis jau nebėra jų kaimynas, taigi pirkimo–pardavimo atveju reikėtų kartoti naują Miškų įstatyme numatytą procedūrą, o be to vienas iš bendrasavininkų J. A. L. nėra suinteresuotas gauti piniginį atlygį, todėl bendru sutarimu buvo nuspręsta abiejų miško savininkų interesus patenkinti įgyjant kito žemės sklypo dalį, kas tiko ir J. A., nes jis norėjo įsigyti mišką, tačiau neturėjo tam pinigų. Pažymi, kad mainų sutartyje yra pateiktas vertinimas pagal VĮ Registrų centro pateiktą masinį vertinimą, kuris dažniausiai neatitinka tikrosios rinkos vertės, kurią atlieka nepriklausomi nekilnojamojo turto vertintojai, ir kuri paprastai būna mažesnė. Todėl ieškovės argumentas, kad mainomų daiktų vertė skiriasi 9 kartus yra nepagrįstas.

15.2. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad J. A. L. ir J. S. įsigijo jiems nereikalingą ir bevertį žemės sklypą. Pažymi, kad žemės sklypas yra gražioje vietoje, senosios dvarvietės teritorijoje su elnynu ir tvenkiniais. Iš žemės sklypo 0,6655 ha bendro ploto, užstatyta teritorija, kuri yra skirta jame esantiems pastatams prižiūrėti ir eksploatuoti, yra 0,4314 ha, taigi 0,2341 ha yra laisvas žemės sklypas, kurio ploto visiškai užtenka poilsio vagonėliui pastatyti. Nepagrįstas apeliantės teiginys, kad atsakovams J. A. L. ir J. S. reikėjo pinigų, o ne žemės sklypo.

15.3. Notarės nuomone, apeliantė savo teiginius grindžia prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Pažymi, kad atsakovus J.A. L. ir J. S. iš (duomenys neskelbtini) sudaryti mainų sutarties atvežė jų anūkas, todėl visiškai logiška, kad atsakovų J. A. L. ir J. S. dukros apie mainų sutartį sužinojo tik po jos sudarymo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

4. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams J. S. ir J. A. L. bendrosios dalinės nuosavybe teise priklausė miškų ūkio paskirties 0,63 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,28 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 19 d. buvo pranešta apie šių žemės sklypų pardavimą. 0,28 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo atsakovas J. A., pagal 2020 m. gegužės 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą įsigyti J. A. žemės ūkio paskirties žemės sklypą (t. 1, b. l. 85).

6. Nacionalinė žemės tarnyba J. S. ir J. A. L. pateikė pažymas apie tai, kad pagal 2020 m. vasario 19 d. pranešimą 0,63 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi parduoti S. S. (t. 1, b. l. 80–81).

7. Byloje nustatyta, kad 0,63 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), S. S. neįsigijo, kadangi su atsakovais esantį gretimą žemės (miško) sklypą, priklausantį S. S. (Š. I. sūnui) ir G. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės (miško) sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atstovaujant Š. I., 2020 m. balandžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė ieškovei UAB ,,Miškų pirkimai“, kuri ir tapo žemės (miško ūkio paskirties) sklypo, gretimo atsakovų 0,63 ha žemės (miško) sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininke.

8. Byloje yra duomenys, kad Nacionalinė žemės tarnyba pateikė sutikimą apie tai, kad pagal 2020 m. gegužės 21 d. prašymą 0,63 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytų J. A. (t. 1, b. l. 154–81). Sutikime nėra nurodyta, koks turto perleidimo sandoris turi būti sudarytas. Byloje esantis 2020 m. gegužės 25 d. J. S. prašymas Lazdijų rajono 3-iojo notaro biuro notarei G. Z.–Ž. dėl paslaugų užsakymo dėl mainų sutarties sudarymo (1 t., b. l. 66-67).

9. Byloje nustatyta, kad J. S. ir J. A. L. 0,63 ha žemės (miško) sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 27 d. mainų sutartimi išmainė į 1/20 dalį J. A. žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23-31).

10. 2020 m. birželio 8 d. dovanojimo sutartimi J. S. ir J. A. L. mainais gautą 1/20 dalį žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo J. A. (1 t., b. l. 68-72).

11. Ieškovės nuomone, mainų ir dovanojimo sandoriai yra apsimestiniai (CK 1.87 straipsnis), sudaryti siekiant ginčo žemės sklypą parduoti J. A. ir išvengti prievolės žemės sklypą parduoti ieškovei – gretimo žemės sklypo savininkei, pažeidžiant jos teisę, nustatytą Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šioje teisės normoje nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Ieškovė deklaruoja savo norą pirkti ginčo žemės sklypą, apie kurio pardavimą neva sužinojo iš 2020 m. balandžio 7 d. su S. S. ir G. S. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties šalių atstovės Š. I., be to, ieškovei dar paskambino moteris, kuri taip pat pranešė, kad parduodamas gretimas žemės sklypas. Vėliau sužinojo, kad ginčo 0,63 ha žemės (miško) sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 27 d. mainų sutartimi yra išmainytas į kitą turtą –1/20 dalį J. A. žemės sklypo. Apelianto nuomone, ginčijami sandoriai yra apsimestiniai, su kuo atsakovai visiškai nesutinka.

12. Taigi, byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių apsimestinio sandorio negaliojimą bei gretimų žemės sklypų savininkų pasinaudojimo pirmumo teise įsigyti žemės sklypą procedūros tinkamo įgyvendinimo, aiškinimo ir taikymo.

Dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu

13. CK 1.87 straipsnis nustato, kad sandoriui, sudarytam kitam sandoriui pridengti, taikomo sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės, t. y. ginčijamas sandoris vertinamas ne pagal išoriškai išreikštą, o tikrąją jį sudariusių asmenų valią. Tariamo sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-228/2009, 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-465-686/2016).Tai reiškia, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1dalis), t. y. galioja tas sandoris, kurio padarinių siekė jo šalys.

14. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011, 2014 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Teismas, nuspręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties sudarymo aplinkybes, taip pat ir šalių elgesį po sutarties sudarymo.

15. Apeliantė teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai taikytos ir aiškintos civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, o teismo išvados grindžiamos iš esmės tik atsakovų teismui duotais paaiškinimais, nebuvo siekiama išsiaiškinti tikrosios ginčo sutarties šalių valios. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais sutikti neturi pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad šioje byloje esminę reikšmę turi mainų sutarties teisėtumo įvertinimas, sutarčių aiškinimo taisyklės, tačiau pažymi, kad pareigą įrodyti ieškovės teisę sukuriančius faktus, t. y. kad ginčo sandoris yra apsimestinis, neatitiko ginčo sutarties šalių valios, turi ieškovė. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai analizavo ir vertino visus ieškovės nurodomus argumentus, kuriais buvo grindžiamas ieškinys, ir motyvuotai juos atmetė.

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog prielaida mainų sutarčiai sudaryti – sutarties šalių ketinimų perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis, sutapimas. Tokiu atveju sudarant mainų, o ne dvi pirkimo–pardavimo sutartis, sutaupoma laiko ir lėšų. Šalių siekį už perleidžiamą daiktą gauti ne pinigus, bet kitą daiktą gali lemti įgyjamo daikto ypatybių priimtinumas ar kitos objektyvios bei subjektyvios priežastys. Mainų sandorio sudarymas yra itin aktualus tais atvejais, kai sandorio šalių pagrindinis siekis – ne gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, bet įgyti individualiais požymiais apibrėžtą kitos šalies turimą daiktą, išsiskiriantį tam tikromis ypatybėmis, kurios jį įgyjančiai šaliai yra svarbios ir priimtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-421/2015).

17. Nagrinėjamu atveju atsakovai mainų sandorio sudarymo priežastimis nurodė ne siekį gauti perleidžiamo daikto vertę atitinkančią pinigų sumą, o norą atsisakyti nuosavybės, kuriai reikalinga priežiūra, kuria rūpintis gyvenant toli nuo turto buvimo vietos, turint ribotas galimybes savarankiškai judėti ir įvertinus sveikatą ir amžių, buvo sunku, be to, jiems buvo svarbu ir kaip bus pasirūpinta jų šeimos kapais. Kartu jiems reikėjo konkretaus daikto: poilsio vietos, relaksacinės aplinkos gimtose apylinkėse.

18. Teisėjų kolegija pastebi, kad mainų sandoris nebuvo spontaniškas veiksmas. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d. panaudos sutarties pagrindu (t. 1, b .l. 88-89) atsakovas J. A. naudojosi neatlyginamai ir neterminuotai (2 punktas) atsakovams J. S. ir J. A. L. priklausančiu 0,63 ha žemės (miško) sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovas J. A. 2020 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovų motinos buvo pažįstamos ir bendravo. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovai pažinojo vienas kitą, bendravo, o J. A. L. ir J. A. santykiai buvo itin draugiški, artimi ir ilgalaikiai. Be to, atsakovas J. A. kartu rūpinosi ir minėtų atsakovų artimųjų kapais. Paminėtame teismo posėdyje paaiškino, kad kai atsakovai atvykdavo į kapus, visada paskambindavo ir paprašydavo pagalbos. Šios mainų sandorio sudarymo aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra visiškai logiškos ir suprantamos. Mainų sandoris bylos duomenimis buvo naudingas abiem sandorio šalims, o apeliantės apeliaciniame skunde pateikiama sava bylos faktinių aplinkybių analizė ir apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo mainų sutartimi atsakovų gauti mainų objektai nepasižymėjo tokiomis išskirtinėmis savybėmis, kurios galėtų paaiškinti atsakovų interesą įsigyti būtent šiuos konkrečius daiktus, neįtikina buvus ginčijamą mainų sandorį sudariusių šalių valios trūkumų.

19. Apeliantė teigia, kad J. A. mainų sutarties pagrindu gavo daugiau vertingą daiktą, t. y. 9 kartus didesnės vertės, nei atsakovams J. S. ir A. L. mainais perleisto žemės sklypo vertė, kadangi mainų sutartyje šalys mainomą turtą įvertino vienodai – 152 Eur, pagal J. A. priklausiusio sklypo vertę priemoka nemokėta. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje 0,6300 ha ploto miško ūkio paskirties žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nurodyta 1 335 Eur. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mainyti žemės sklypai yra iš esmės skirtingi, vienas – kitos paskirties, vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos naudojimo būdas, kuriame yra statiniai (t.1, b. l. 23-25), tačiau su netoli esančiu ežeru, elnynu, mišku, senais dvaro pastatais ir medžiais dvaro teritorijoje, o kitas – miško sklypas (t. 1, b. l. 24, 26-27), todėl šių objektų lyginimas tik pagal vertę yra neobjektyvus ir negalimas. Be to šiuo atveju turto vertė sudarant mainų sutartį atsakovams nebuvo svarbus faktorius, nes Mainų sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad Daiktai mainomi be priemokų. Kaip minėta, atsakovas J. A. nuo 2018 m. lapkričio 1 d. panaudos sutarties pagrindu jau naudojosi neatlyginamai ir neterminuotai 0,63 ha žemės (miško) sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Todėl tikėtina, kad jam buvo aktualu ir toliau naudotis minėtu sklypu. Tuo pačiu atsakovai J. S. ir A. L. dėl savo senyvo amžiaus ir sveikatos būklės neturėjo galimybės pasirūpinti jiems priklausiusiu miško sklypu, o jų noras praleisti laisvalaikį jiems artimoje aplinkoje yra suprantamas.

20. Nagrinėjamu atveju atsakovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu vieningai ir nuosekliai tvirtino, kad už perleistą (mainų) turtą perleidėjams niekada jokie pinigai nebuvo mokėti. Iš byloje pateikto J. A. „Swedbank“ AB esančios sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2020-05-01 iki 2020-10-01 nustatyta, kad atsakovas J. A. yra atlikęs 2020-05-26 bankinį pavedimą 350 Eur sumai J. A. L., kuri buvo pervesta 2020-05-27 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovui įsigijus iš J. S. ir J. A. L. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 105-106). Tuo tarpu pateiktame išraše neatsispindi jokių atliktų pavedimų, susijusių su ginčo mainų sutartimi, bei, kad buvo gautos ar nuimtos piniginės lėšos, kurios galėjo būti panaudotos atsiskaitymui už išmainytą turtą.

21. Apeliantė pažymi, kad 2021 m. birželio 17 d. teismo posėdžio metu atsakovas J. S. nurodė: „...su Jonu seniai pažįstami, dėl 3 sklypų pardavimo kreipiausi, 2 pardavė, o miškas liko kaboti, nes iš sykio nepavyko parduoti, nes moteris kažkokia sakė atsisakys, bet neatsisakė“ (garso įrašo 17 min.); „...galėjome seniai parduoti, bet viskas užtruko“ (garso įrašo 22 min.). 2021 m. birželio 17 d. posėdžio metu atsakovo J. S. atstovė pagal įgaliojimą sutuoktinė V. S. nurodė, kad: „...išsiuntėme dokumentus dėl pardavimo visų šitų 3 sklypelių“ (garso įrašo 25 min.).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad J. S. neneigia, jog iš pradžių planavo parduoti 0,63 ha žemės (miško) sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 19 d. J. S. buvo pranešęs apie minėto miško sklypo pardavimą, ką patvirtina ir į bylą pateikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus pažyma dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui, adresuota J. S. (t. 1, b. l. 80). Todėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovas J. A. 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog J. S. skambino ir sakė, kad viską nori parduoti – ir žemę, ir mišką (garso įrašo 58 min. 13 sek.), visus 3 žemės sklypus nori parduoti S. (garso įrašo 60 min), niekaip neteikia pagrindo žemės sklypo mainų sutartį pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi. Tokia pati išvada darytina ir dėl apeliantės nurodomų notarės G. Z. – Ž. parodymų 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu, kuri neva paaiškino, kad liudytojai Š. I. pardavus savo miško žemę ieškovei, ir atsakovams išsiaiškinus, kad jiems reikės kartoti oficialią pardavimo procedūrą, Nacionalinei žemės tarnybai siunčiant naujus pranešimus kaimyninių žemės sklypų savininkams, šios procedūros kartoti nenorėjo, nes kaimynai atsakovams nebuvo pažįstami (garso įrašo 1 val. 54 min.). Pastebėtina, kad minėto teismo posėdžio metu notarė parodė, kad atsakovai, pasikeitus kaimyninio sklypo savininkams, nenorėjo vėl kartoti visos procedūros, kadangi tai jiems buvo sunku padaryti tiek dėl karantino, tiek dėl jų senyvo amžiaus. Todėl minėtus notarės parodymus negalima laikyti liudijimu, kad atsakovai nenorėjo parduoti ginčo žemės sklypo ieškovei, o pardavė atsakovui. Tuo pačiu notarė 2020 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu (2 val. 10 min – 2 val. 11 min) pastebėjo, kad iš 2020 m. gegužės 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus sutikimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą matyti, jog dėl žemės ūkio paskirties sklypo įsigijimo kreipėsi J. A. su žmona, tuo tarpu iš 2020 m. gegužės 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus sutikimo įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą matyti, jog dėl miškų ūkio paskirties sklypo įsigijimo kreipėsi tik J. A., kas, notarės nuomone, rodo, jog ūkio paskirties žemės sklypą atsakovas J. A. ketino pirkti ir jam įsigyti panaudoti bendras šeimos pinigines lėšas, o miškų ūkio paskirties žemės sklypą dėl individualių požymių mainų sutartimi siekė įsigyti asmeniškai tik J. A. (t. 1, b. l. 151, 154). Taigi ir šios notarės pastebėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovai dėl ginčo žemės sklypo siekė sudaryti mainų, o ne pirkimo-pardavimo sutartį.

23. Apeliantė pažymi, kad 2021 m. birželio 17 d. posėdžio metu atsakovo J. S. atstovė V. S., atsakydama į teismo klausimą, kam ji iš viso spaudė atsisakyti Š. I. pirkti ginčo sklypą, atsakė, kad gavus atsisakymą pirkti, žemėtvarka išduoda pažymą, kad nėra pretendentų ir tokiu atveju yra laisva valia parduoti kam nori (garso įrašo 1 val. 52 min.); „...mes pageidavome, kad žemė atitektų Apanavičiui“ (garso įrašo 1 val. 55 min.). Tačiau pastebėtina, kad vėliau liudytoja patikslino, kad gavus Š. I. atsisakymą pirkti ginčo žemės sklypą, jie dėl ginčo žemės sklypo galėjo laisva valia spręsti ar jį parduoti, ar mainyti (garso įrašo 1 val. 52 min). Pastebėjo, kad buvo net mintis ginčo žemės sklypą padovanoti J. A. dar prieš kreipiantis į žemėtvarką dėl ginčo žemės sklypo pardavimo (garso įrašo 1 val. 53 min.). A. J. A. L. 2021 m. birželio 17 d. posėdžio metu patvirtino, kad dar 1998 metų lapkričio 15 d. jo žmonos mama išreiškė valią, kad būtų gerai mišką perleisti J. A., nes jis sąžiningai prižiūrėjo kapus (garso įrašo 1 val. 6 min.). Todėl minėtas apeliantės pastebėjimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovai turėjo tikslą sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo, o ne mainų sutartį. Be to, nors Š. I. 2020 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad sprendimą atsisakyti pirkti ginčo žemės sklypą priėmė po V. S. prašymo tai padaryti (1 val. 43 min.), tačiau 2020 m. birželio 17 d. teismo posėdyje nurodė, kad nors buvo pateikusi prašymą pirkti ginčo žemės sklypą, vėliau ketino raštu atsisakyti jį pirkti dėl asmeninių priežasčių (kadangi gretimas ginčo sklypui žemės sklypas priklausė jos sūnui), tačiau to nepadarė, o sūnui priklausantį žemės sklypą pardavė ieškovei (1 val. 19 min. – 1 val. 21 min.).

24. Kaip jau minėta anksčiau, Š. I. nepirkus ginčo žemės sklypo, o pardavus ir savąjį, 2020 m. vasario 19 d. pranešimas apie parduodamą žemės sklypą neteko galios, todėl reikėjo apie pardavimą skelbti pakartotinai. Lietuvoje dėl pandemijos nuo 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas griežtas karantinas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų apsisprendimas ne parduoti ginčo žemės sklypą, o atlikti mainus, buvo logiškas jų ketinimų ir šalių tarpusavio santykių kontekste, neprieštaravo sutarčių laisvės principui. Ieškovės nurodomi apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tik Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, o daromos prielaidos apie 2020 m. gegužės 27 d. mainų sutarties apsimestinumą yra tik hipotetinės. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad jeigu atsakovai mainų sutarties ir dovanojimo sutarties pagrindu siekė apeiti pirkėjo pirmenybės teisę, atsakovai tiesiog galėjo sudaryti vieną dovanojimo sandorį dėl miško perleidimo J. A., o ne sudaryti du sandorius iš eilės, taip juose įtvirtinat savo valią.

25. Apeliantė pažymi, kad atsakovai, siekdami pridengti ginčo mainų sutartį nurodė, jog po mainų sandorio sudarymo buvo susitarta dėl kapų priežiūros ir dėl to buvo priimtas sprendimas sudaryti dovanojimo sutartį, tačiau atsakovas J. A. 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje pripažino, kad atsakovų kalba dėl kapų priežiūros vyko per visus šventus, t. y. rudenį, o ne pavasarį, kada buvo sudaryta ginčo mainų sutartis, o tai, apeliantės nuomone, reiškia, kad iki mainų sutarties sudarymo jau buvo žinomos kapų priežiūros susitarimo aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro esminės reikšmės sprendžiant dėl ginčo sandorio pripažinimo apsimestiniu. Tuo labiau, kad atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog jie niekada nesakė, kad J. A. nesirūpino kapais iki mainų sutarties sudarymo, o buvo išreikštas noras užsitikrinti, kad jis ir ateityje pasirūpins kapais. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą notarė, tvirtinusi ginčo mainų sutartį, nurodė, kad atsakovus J. A. L. ir J. S. iš Vilniaus sudaryti mainų sutarties atvežė jų anūkas, todėl visiškai logiška, kad atsakovų J.A. L. ir J. S. dukros apie mainų sutartį sužinojo tik po jos sudarymo. Todėl logiška, kad tik sužinojusios minėtą faktą, pasiūlė atsakovams J. A. L. ir J. S. mainų sutartimi gautą žemės sklypą padovanoti atsakovui J. A..

26. Nors apeliantė apeliaciniame skunde kelia abejones dėl atsakovų sąžiningumo jiems nedalyvaujant teismo posėdžiuose, tačiau bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovai būtų nedalyvavę teismo posėdžiuose dėl nepateisinamų priežasčių, ar, kad teismas, nustatęs atsakovų piktnaudžiavimą procesine padėtimi, jiems būtų skyręs baudas. Todėl apeliantės teiginiai apie atsakovų nesąžiningumą laikytini deklaratyviais ir nesudarančiai pagrindo įžvelgti atsakovų veiksmuose siekio vilkinti bylos nagrinėjimą, ar apklausiamiems bylos nagrinėjimo metu, duoti vieningus, galimai melagingus, parodymus.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl mainų sandorio pripažinimo apsimestiniu ir pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, teisingai ir objektyviai įvertino bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis). Todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1, 3 dalys).

29. Atsakovai už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą surašymą turėjo 360 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatų, priteisiamos iš ieškovės atsakovui J. A., kuris ir sumokėjo už patirtas atstovavimo išlaidas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Miškų pirkimai“, į. k. 304288268, 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) atsakovui J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.